Byla AN2-460-810/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimo S. K. administracinio nusižengimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimo S. K. administracinio nusižengimo byloje.

3Teismas

Nustatė

4

    1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi S. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla pradėta dėl galimai padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) pareiškimą Nr. (23.28-08-1 E) RNA-10776. Institucija pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo S. K., nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2017-02-17 UAB „( - )“ (toliau - Bendrovė) skolinga biudžetui 452956,70 Eur, iš jų 140284,16 Eur Pridėtinės vertės mokesčio bei 31987,00 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka nuo 2015-05-25), 50983,14 Eur Gyventojų pajamų mokesčio 11000,00 Eur šio mokesčio baudos bei 3524,58 Eur šio mokesčio delspinigių, 108297,84 Eur Pelno mokesčio, 18913,00 Eur šio mokesčio baudos bei 24145,39 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka nuo 2015-05-15), 14222,65 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio, 2858,00 Eur šio mokesčio baudos bei 3698,68 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka nuo 2016-02-15), 117,64 Eur Įmokų į Garantinį fondą, 23,00 Eur šio mokesčio baudos bei 17,54 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka nuo 2016-03-23), 22,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą bei 1,80 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė neprimoka nuo 2016-02-15), 17,83 Eur Žemės mokesčio bei 1,51 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka nuo 2015-11-16). Tikrinimo laikotarpiu bendrovė įsiskolinimo nepadengė. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai pradėti nuo 2015-05-21, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitų ir priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (nesėkmingai). Iš viešuose registruose prieinamos informacijos matyti, jog Bendrovės vardu registruotam turtui taikoma hipoteka ir/arba areštas, Bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai daugiau kaip du kartus viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės, o pati Bendrovė ilgą laiką neatsiskaito Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Bendrovės įsiskolinimas nuolat didėja, o vadovas nesiima priemonių mokumui atkurti. Institucijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-04-03 duomenimis Bendrovė nuo 2017-03-22 nėra pervedusi jokių įmokų į valstybės biudžetą. Bendrovės direktorius S. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus Institucijai, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.
    2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių.
    3. Institucijos atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, S. K. paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą.
      1. Skunde nurodoma, jog bendrovės vadovas S. K. pagal kompetenciją neįvykdė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokia pareiga S. K. atsirado po 2016 m. gruodžio 31 d. Tai, kad įmonė tapo nemoki, liudija bendrovės operatyviniam patikrinimui pateiktas balansas, iš kurio matyti, kad UAB „( - )“ pradelsti įsipareigojimai, kurie sudaro 537 533,00 Eur, daugiau kaip du kartus viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės - 245 238,50 Eur, bendrovė per 2016 m. patyrė 412 692,00 Eur nuostolį.
      2. Be to, skunde pažymima, jog bendrovei bankroto byla iškelta ne paties vadovo, o kreditoriaus UAB „( - )“, iniciatyva. Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta tik 2017 m. balandžio 21 d., tuo tarpu Institucija su pareiškimu į Kauno apylinkės teismą dėl administracinės teisenos pradėjimo S. K. kreipėsi 2017 m. balandžio 4 d.
      3. Skunde taip pat teigiama, jog S. K. nepagrįstai teigia, kad, nesant bendrovės buhalterinių dokumentų, jis negalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, kadangi Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-579-246/2017, kuriuo nustatyta, kad S. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo grąžinti UAB „( - )“.
    1. S. K. atsiliepimo dėl apeliacinio skundo nepateikė.

5Teismas

konstatuoja:

    1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo skundas netenkintinas.
    2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
    3. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismas, spręsdamas S. K. kaltės klausimą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime aiškiai ir nuosekliai išdėstydamas, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tokiu būdu, remdamasis nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, apylinkės teismas padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Ir nors apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šioje byloje nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, teigiant, kad yra įrodytos visos S. K. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei sąlygos, tačiau sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ištirtus įrodymus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis savaip interpretuojant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nelaikytina pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutarimą ir padaryti priešingas išvadas, sprendžiant S. K. kaltės klausimą dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Motyvai, kuriais pirmosios instancijos teismas aiškino administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, yra išsamūs ir įtikinami.
    4. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymo numatytais atvejais). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentu, kad S. K. atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį iš esmės susijusi su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymo, bei konstatavimu, kad norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kad iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti minėta teisės norma numato papildomas įrodinėtinas sąlygas asmens atsakomybei kilti – įmonės dalyvių neveikimą įmonės mokumui atkurti – ši teisės norma laikoma atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančia teisės norma, turinčia atgalinio veikimo galią, todėl būtent šia teisės norma būtina vadovautis vertinant šioje byloje esančius įrodymus.
    1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „( - )“ vadovui S. K. po 2016 m. gruodžio 31 d. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „( - )“. Šį argumentą pareiškėjas grindžia tuo, kad pagal operatyviniam patikrinimui bendrovės 2017 m. kovo 9 d. pateiktą preliminarų balansą už 2016 metus (1 t., b.l. 75) Bendrovė nurodė turinti turto už 490 477,00 Eur, iš jo: ilgalaikio turto – 335 958,00 Eur, trumpalaikio turto – 154 519,00 Eur (iš jo 32 069,00 Eur atsargos, 105 718,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 12 556,00 Eur kitas trumpalaikis turtas, 4 176,00 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), taigi, bendrovės nuosavas kapitalas sudaro (minus) 47 056,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 537 533,00 Eur, t.y. trumpalaikiai įsipareigojimai. Apeliantas nurodė, kad UAB „( - )“ pradelsti įmonės įsipareigojimai 537 533,00 Eur daugiau kaip du kartus viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės 245 238,50 Eur. Be to, kaip nurodyta skunde, iš pelno (nuostolių) ataskaitos (1 t., b.l. 76) matyti, kad bendrovė per 2016 metus turėjo 412 692,00 Eur nuostolio.
    1. Tačiau su tokiu apelianto argumentu apygardos teismas sutikti negali. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, S. K. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b.l. 15-20) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad S. K., būdamas UAB „( - )“ (įmonės kodas ( - ), reg. ( - )) direktoriumi ir akcininku, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat siekdamas išvengti 106 625 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 63 044 Eur pelno mokesčio, į deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2016-01-26 bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, tai yra Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno apskrities skyriui, tokiu būdu valstybės biudžetui padarydamas 169 669 Eur žalą. Šiuo įsakymu Bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo grąžinti UAB „( - )“.
    1. Kaip nurodė skundžiamame nutarime apylinkės teismas, su kuo sutiko apygardos teismas, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. 2017 m. kovo 2 d. paaiškinime, pateiktame Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (1 t. b.l. 73-74), S. K. nurodė, kad VMI Kauno skyriui atlikus išsamų įmonės patikrinimą ir nustačius nepriemokas, susidarė įsiskolinimas, be to, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netinkamo buhalterijos tvarkymo Bendrovėje, todėl įmonės klientai susirado naujus gamintojus. S. K. teigimu, pasibaigus tyrimams įmonė ėmėsi aktyviai bendradarbiauti su naujais ir esamais klientais, ko pasėkoje būtų išaugusi apyvarta ir atsirastų galimybė pradėti mokėti įsiskolinimus ir einamus mokėjimus. Nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą ši S. K. paaiškinime nurodyta aplinkybė nebuvo paneigta.
    1. Be to, sprendžiant S. K. administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį svarbu pažymėti, kad buhalteriniai dokumentai UAB „( - )“ buvo grąžinti 2017 m. vasario mėnesio pabaigoje - kovo mėnesio pradžioje (2017 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. kovo 6 d.). Iš karto po to 2017 m. kovo 9 d. buvo sudarytas preliminarus Bendrovės 2016 m. gruodžio 31 d. balansas (1 t., b.l. 75) ir preliminari 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita (1 t., b.l. 76). Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos (2 t., b.l. 69-72), Bendrovės direktoriui S. K. 2017 m. vasario 21 d. priminimas Nr. (23.31-08)464-164 apie pareigą sumokėti 453 727,05 Eur mokestinę nepriemoką pasirašytinai buvo įteiktas 2017 m. kovo 2 d. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „( - )“ Kauno apygardos teismui pateikė 2017 m. kovo 2 d. Šių duomenų pagrindu apygardos teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei S. K. nepažeidė ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė.
    1. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą su pareiškimu kreipėsi ne S. K., o kreditorius UAB „( - )“, S. K. kaltės dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nepagrindžia, nes pareiga įmonės vadovui, savininkui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tuo atveju, jei to nepadarė kreditorius (kreditoriai).
    1. Konstatuotina, kad administracinė teisena S. K. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių, nutraukta pagrįstai, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti.

6Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

Nutarė

7palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai