Byla AN2-494-1020/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo I. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 400 (vieno tūkstančio ir keturių šimtų) EUR dydžio bauda, panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. R. (toliau – I. R. arba nubaustasis) atstovo advokato Alberto Kručkausko (toliau – nubaustojo atstovas arba A. Kručkauskas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo I. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 400 (vieno tūkstančio ir keturių šimtų) EUR dydžio bauda, panaikinimo,

Nustatė

2I.

3Bylos esmė

41.

5Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. birželio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo buvusiam VšĮ „S“ vadovui I. R. dėl to, kad jis turėdamas pareigą pateikti pareiškimą iškelti minėtos įmonės bankroto bylą, to nepadarė.

62.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutarimu I. R. pripažino kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad jis, nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. birželio 6 d., būdamas VšĮ „S“ (toliau – „S“) vadovu, žinodamas apie jos nemokumą ir įsipareigojimus VMI, nevykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI teises nepateikdamas teismui pareiškimo dėl „S“ bankroto bylos iškėlimo.

83.

9Pasak teismo, nubaustasis pareiškimo dėl bankroto bylos VšĮ „S“ iškėlimo teismui nepateikė, tikėdamasis, kad tai padarys VMI. Taigi jis iš esmės pripažino faktą, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vis tik jo teiginiai, kad jis tikėjosi, jog dėl bankroto bylos kreipsis VMI, nelaikytini pateisinančiais jo neveikimą. Iš bylos duomenų galima daryti išvadą, kad 2015 m. gruodžio 31 d. „S“ nevykdė įsipareigojimų (nemokėjo skolų) ir pradelsti viešosios įstaigos įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl jau 2015 m. gruodžio 31 d. ji buvo nemoki. Nutarime nurodyta, kad tokį teismo vidinį įsitikinimą sustiprina pateikti I. R. parodymai, kad „S“ veiklą vykdė iki 2016 m., t. y. nuo 2016 m. veiklos nebevykdė, taip pat tai, kad sprendžiant iš vėlesnių VMI nurodymo ir sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, viešosios įstaigos įsiskolinimai tik didėjo. Tokia išvada taip pat iš esmės atitinka Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartyje konstatuotą aplinkybę, jog „S“ galimai jau 2015 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Teismo įsitikinimu, iš Juridinių asmenų registre esančios informacijos matyti, jog „S“ vadovu nuo 2015 m. sausio 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo I. R., todėl būtent jam jau nuo 2015 m. gruodžio 21 d. kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo. Teismas neabejoja tuo, kad I. R. privalėjo žinoti ir žinojo apie „S“ nemokumą. Nors jis teigia, kad apie įstaigos nemokumą sužinojo, kai pateikė 2015 m. balansą, tačiau teismo įsitikinimu, įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti įstaigos turto apskaitą, stebėti įstaigos finansinę padėtį ir, jei įstaiga turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė. Akivaizdu, kad, žinodamas, jog viešoji įstaiga nesumoka mokesčių ir teikdamas dokumentus VMI patikrinti, I. R. turėjo susipažinti su „S“ finansine būkle ir jau žinojo, kad viešoji įstaiga iš esmės atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytas sąlygas, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų viešosios įstaigos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, pats I. R. patvirtino, kad iš esmės jokių veiksmų „S“ mokumui atkurti nesiėmė, nes, pasak jo, viešosios įstaigos sąskaitos buvo užšaldytos, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, o tokia byla „S“ buvo iškelta VMI prie FM 2017 m. birželio 6 d. pareiškimu. Remdamasis tuo teismas konstatavo, kad I. R. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo „S“, kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsitikinimu, gynybos argumentas, jog I. R. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), o ne pagal ANK, yra nepagrįsta. I. R. padarė trunkamojo pobūdžio pažeidimą, kuris nutrūko tik 2017 m. birželio 6 d. VMI pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo minėtai įstaigos. Todėl būtent ši data laikoma paskutine trunkamojo nusižengimo darymo diena, todėl nubaustojo veika kvalifikuotina pagal ANK nuostatas ir šiuo atveju taikytinas ir ANK 39 straipsnyje numatytas administracinių nuobaudų skyrimo senaties terminas, lygus 2 metams. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ir gynybos argumentus, jog VMI apie tai, kad „S“ yra nemoki, vėliausiai sužinojo 2016 m. vasario 10 d. Teismas pabrėžė, kad įstatymas kreditoriui numato ne pareigą, o teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo; be to, ir operatyvūs patikrinimai buvo atlikti siekiant ne nustatyti įmonės mokumą – patikrinimo dalyku buvo mokesčių deklaravimas ir jų sumokėjimas. Taigi tai, kad VMI nesiėmė tam tikrų veiksmų iškart po operatyvaus patikrinimo yra pateisinama ir nėra pakankama aplinkybe spręsti, kad jau nuo operatyvaus patikrinimo turėjo prasidėti senaties termino skaičiavimas. Teismas už minėtos veikos padarymą I. R. skyrė sankcijoje numatytą minimalų baudos dydį bei neįžvelgė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir nubaustajam skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą.

10II.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

124.

13Apeliaciniu skundu nubaustojo atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną I. R. atžvilgiu nutraukti. Tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas I. R. pripažinti kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, prašoma, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, apeliantui skirti mažesnę nei 1 400 EUR dydžio baudą. Apelianto teigimu, remiantis sistemine ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatų analize, net ir nepaisant to, kad asmeniui administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas po ANK įsigaliojimo - jeigu veika pradėta daryti (ar padaryta) galiojant ATPK, turi būti taikomos ATPK nuostatos numatančios atsakomybę už nusižengimų padarymą, jei nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK sunkinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis (numatomas ilgesnis nuobaudos skyrimo terminas, griežtesnė atsakomybė ir pan.). Atsižvelgdamas į tai, apeliantas teigia esąs įsitikinęs, kad teismas netinkamai kvalifikavo I. R. veiką ir nepagrįstai jį nubaudė. Teismas negalėjo nubausti I. R. už nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes dėl to į teismą kreipėsi VMI. Pasak apelianto, teismų praktikoje yra nurodyta, kad direktoriui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal ĮBĮ 8 straipsnį atsiranda tik tada, kai į teismą dėl to nesikreipia kreditorius. Apelianto įsitikinimu, po to kai VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, I. R., kaip įstaigos vadovas, neturėjo nei teisės, nei pareigos tai padaryti – tokia pareiga jam kiltų tik, jei dėl to nesikreiptų kreditorius. VMI apskritai dar 2015 m. pabaigoje, po operatyvaus įstaigos patikrinimo, žinojo apie „S“ finansinę padėtį, tačiau atitinkamų veiksmų ėmėsi tik 2017 metais. Nubaustojo atstovas, pateikdamas teisminės praktikos pavyzdį nurodo, kad santykiuose su VMI konstatuojama, kad vertinant ANK 120 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo momentą esminę reikšmę turi tai, kada buvo atlikta ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma. Dėl trunkamojo teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos praktikoje konstatuojama, kad veikos padarymo diena gali būti laikoma ta diena, kai surenkami duomenys, pagal kuriuos galima konstatuoti, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ANK ar ATPK numatyto pažeidimo požymius. Apelianto įsitikinimu, teismas turėjo nutraukti administracinio nusižengimo bylą konstatavęs nuobaudos skyrimo senaties termino (numatyto ATPK 35 straipsnyje ir lygaus 6 mėnesiams) pabaigą: VMI dar 2015 metų pabaigoje buvo žinoma apie „S“ nemokumą – VMI atliko patikrinimą, turėjo visus viešosios įstaigos buhalterinius duomenis ir netgi priskaičiavo mokestinę nepriemoką, kuri yra lygi 24 000 EUR ir didesnė už tuo metu nustatytą „S“ turtą, t. y. 14 000 EUR. Kadangi nepriemoka įmonei priskaičiuota 2016 m. vasario mėnesį, vėliausiai šiuo metu VMI turėjo sužinoti bei faktiškai sužinojo apie „S“ nemokumą. Todėl aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2017 m. birželio 6 d. VMI nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos „S“ iškėlimo negali lemti I. R. atsakomybės griežtinimo. Pasak nubaustojo atstovo, net jeigu šiuo atveju ir būtų taikoma ANK 39 straipsnyje įtvirtinta 2 metų nuobaudos skyrimo senatis, nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, akivaizdu, kad šis terminas taip pat yra pasibaigęs vėliausiai 2018 m. vasario 10 d. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 1 400 EUR dydžio bauda I. R. bet kuriuo atveju yra per griežta, atsižvelgiant į nusižengimo padarymo aplinkybes, tiek į asmenį charakterizuojančius duomenimis. I. R. neneigė nurodytų faktinių aplinkybių, o jo veiksmus kvalifikuoti paliko teismo diskrecijai. Nubaustasis yra vedęs, turi nepilnametį vaiką, neturi jokio registruoto turto, o jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 318 EUR. Pastarasis nėra baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, neturi galiojančių nuobaudų. Taigi šio asmens atžvilgiu galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta nuobaudą.

145.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir nubaustojo atstovo advokato A. Kručkausko apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) yra du skirtingi juridiniai asmenys. Operatyvų „S“ patikrinimą atliko Vilniaus AVMI, o šio patikrinimo objektas – patikrinti mokestiniuose teisės aktuose ir kitose srityje nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Kitaip tariant patikros objektas nebuvo išieškojimo ar įmonės mokumo nustatymas, o po patikrinimo Vilniaus AVMI pasiūlė įmonei pateikti mokesčių deklaracijas ir pan. Vilniaus AVMI pažymoje apskritai nėra duomenų apie „S“ balansą, nekeliamas šios įmonės mokumo klausimas. VMI duomenis apie „S“ mokestinę nepriemoką gavo tik 2017 m. birželio 1 d., pačios įmonės deklaracijos pateiktos tik 2016 metais. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (ĮBĮ redakcija galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jei įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (iš esmės panaši nuostata yra įtvirtinta ir dabar galiojančioje ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje). Taigi tiek pagal anksčiau, tiek pagal dabar galiojančias ĮBĮ nuostatas, įmonės vadovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki. Būtent įmonės vadovas geriausiai žino jos finansinę būklė ir veiklos perspektyvas, todėl pareigą inicijuoti bankroto procesą lemia bankroto instituto paskirtis ir tikslas – įmonei tapus nemokiai, per įmanomai trumpiausią laiką pradėti bankroto procesą, siekiant sumažinti kreditorių ir pačios įmonės praradimus. Pasak VMI, I. R. veika tęsėsi iki 2017 m. birželio 6 d., todėl jo veika kvalifikuota tinkamai ir pagrįstai taikomas ANK 39 straipsnyje numatytas 2 metų senaties terminas. VMI neįžvelgia galimybės I. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų – skunde nenurodyta jokių šių nuostatų taikymui reikšmingų aplinkybių, I. R. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė ilgą laiką, nedėjo pastangų įgyvendinti savo kaip vadovo pareigų ir galiausiai teko į šį procesą įsikišti kreditoriui. I. R. baustas administracine tvarka, nors pripažino faktą, kad nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl to nesigaili. Pasak VMI, apelianto teiginys dėl vadovo atsakomybės ribojimo, kreditoriams iškėlus įmonei bankroto bylą, prieštarauja ir suformuotai teismų praktikai.

16I. R. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas atmestinas.

176.

18Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai vertino įrodymus administracinio nusižengimo byloje bei pagrįstai I. R. pripažino kaltu padariusiu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą

197.

20ANK 120 straipsnyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

218.

22Šių nuostatų kontekste sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam pažeidimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017).

239.

24Pasak apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo jo atstovaujamojo veikoje buvus minėto pažeidimo sudėties požymių visumą, nes šioje situacijoje kreditorius (VMI) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos „S“ iškėlimo, ir tokie VMI veiksmai eliminavo I. R. pareigą inicijuoti tą patį klausimą. Pasak nubaustojo atstovo, tokia pareiga I. R. būtų kilusi tik tada, kai dėl to nesikreiptų kreditorius. Tačiau su tokia minėto veikos požymio interpretacija apygardos teismas niekaip negali sutikti. Toks šio požymio aiškinimas iškreipia aptariamo teisinio reguliavimo atsiradimo esmę ir iš esmės paneigia įmonės vadovo pareigą kelti tokį klausimą apskritai.

2510.

26Apygardos teismo vertinimu, tai, kad dėl bankroto bylos iškėlimo (nesant paties įstaigos vadovo kreipimosi šiuo klausimu) į teismą kreipėsi kreditorius, jokiu būdu neeliminuoja įstaigos vadovo atsakomybės už tai, kad jis nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. birželio mėnesio tokių veiksmų neatliko pats, nors bylos duomenys byloja apie tai, kad jam buvo puikiai žinoma kokia yra šios įstaigos finansinė būklė ir jog įstaigos mokumas negali būti atstatytas.

2711.

28I. R. nurodė, kad po operatyvaus įstaigos patikrinimo susiklostė situacija, jog nebuvo galimybių atkurti VšĮ mokumo – buvo užšaldytos jos sąskaitos, jis pats negalėjo disponuoti pinigais, dirbti, priimti atitinkamus sprendimus ir atsiskaityti su tiekėjais. Taigi akivaizdu, kad būtent I. R., kaip „S“ vadovas, jos atžvilgiu turintis fiduciarinio pobūdžio pareigas, buvo informuotas ir puikiai suvokė tolimesnės „S“ veiklos negalimumą ir jos nemokumą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų siekdamas apie tai informuoti kreditorius, o taip pat ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos viešajai įstaigai iškėlimo.

2912.

30Tai, kad VMI praėjus atitinkamam laikui savo iniciatyva, kaip „S“ kreditorius, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra visiškai suprantamas kreditorių teisių gynybos būdas, kuris jokiu būdu negali reikšti, kad nuo 2015 m. gruodžio 31d. iki 2017 m. birželio 6 d. I. R. neturėjo prievolės kreiptis į teismą šiuo klausimu pats ir, jog pastarasis neturi atsakyti už tokio reikalavimo nevykdymą. Apygardos teismo vertinimu, tokiu būdu interpretuojant ANK 120 straipsnio ir ĮBĮ 8 straipsnio nuostatas, susidarytų situacija ad absurdum: įmonės vadovas galimai siekdamas išvengti bankroto proceso pasekmių ir nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo valdomai įmonei, bei galiausiai sulaukęs kreditorių pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei, išvengtų teisinės atsakomybės už ĮBĮ numatytų pareigų neįvykdymą.

3113.

32Vertindamas apelianto argumentus, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo bei atsiliepime į apeliacinį skundą VMI išdėstyta pozicija, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos įpareigoja ne kreditorius, tačiau patį įmonės vadovą ir įmonės savininkus bei akcininkus imtis veiksmų nustačius jų valdomos įmonės nemokumo požymius. ĮBĮ 8 straipsnio reikalavimais ir pataisomis siekta paspartinti įmonių bankroto procesus bei apginti kreditorių ir darbuotojų interesus nustatant aiškias pareigas pirmiausia įmonių vadovams ir savininkams, o ne kitiems asmenims, dėl bankroto bylos iškėlimo terminų ir atsakomybės už įstatymų reikalavimų nesilaikymą. Įvertinus I. R. parodymus, akivaizdu, kad jis, nors ir nebūdamas teisininku, suvokė, jog įstaiga turi įsiskolinimų, tolimesnė jos veikla nėra galima, todėl šių įsiskolinimų eliminuoti galima nebus, ir, kaip įmonės vadovas, turėjo imtis ĮBĮ numatytų veiksmų. Tačiau I. R. daugiau nei pusantrų metų tokių veiksmų nesiėmė, o kadangi tuo metu kreditorius nebuvo kreipęsis dėl įstaigos bankroto bylos iškėlimo, būtent šiuo laikotarpiu jis neveikdamas darė trunkamojo pobūdžio pažeidimą. I. R. teiginiai, kad jis tikėjosi, jog tai padarys VMI, rodo tai, jog jis suprato poreikį kelti įmonės bankroto klausimą ir savo pareigos nevykdė sąmoningai.

3314.

34Dėl minėtų priežasčių apylinkės teismo išvada, kad I. R. realizavo visus jam inkriminuojamos veikos požymius laikytina pagrįsta – visos sąlygos patraukti I. R. atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą, padarytą neinicijuojant savo valdomai viešajai įstaigai bankroto bylos esant tam nustatytam pagrindui, egzistuoja.

3515.

36Apygardos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, kad I. R. veika, net įžvelgus joje pažeidimo požymius, turėtų būtų kvalifikuota pagal ATPK nuostatas ir tuo pačiu jo ginamojo atžvilgiu turėtų būti taikomas nuobaudos paskyrimo senaties institutas, taipogi nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad minėtas pažeidimas buvo trunkamojo pobūdžio ir jis tęsėsi iki tol, kol, nepaisant I. R. neveikimo, VMI savo ruožtu kreipėsi į teismą.

3716.

38Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad I. R. veika tęsėsi ilgiau, t. y. ir po 2017 m. sausio 1 d., dėl to, jog pati VMI, žinodama apie įmonės finansinę būklę, delsė kreiptis dėl bankroto proceso inicijavimo „S“ atžvilgiu, tokių duomenų byloje nenustatyta. Kaip matyti iš Vilniaus AVMI 2015 m. lapkričio 9 d. priešpriešinės informacijos rinkimo pažymos – atliekant operatyvų „S“ patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 25 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., buvo siekiama patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą (b. l. 69-71). Taigi patikrinimo metu nebuvo tikrinamas viešosios įstaigos mokumas, jos veiklos galimybės, o tik patikrintas teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas. Dėl to teigti, jog VMI žinojo apie „S“ nemokumo būklę 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje, nėra objektyvaus pagrindo. Tokį teismo vidinį įsitikinimą stiprina ir tai, kad VMI ir Vilniaus AVMI išties yra skirtingi juridiniai asmenys, todėl šiuo atveju subjektai atlikę operatyvų patikrinimą bei nustatę „S“ galimo nemokumo požymius yra skirtingi.

3917.

40Kita vertus, apygardos teismo vertinimu, tik „S“ vadovas galėjo suvokti realias įstaigos tolimesnės veiklos galimybes, situaciją rinkoje ir kitus aspektus, kurių patikrinimo metu nustatyti nepavyktų. Pažymėtina, jog įmonės bankroto proceso inicijavimas yra iš esmės viena paskutinių priemonių, kurių galima imtis siekiant užtikrinti kreditorių teises ir interesus, o įmonės vadovas, net ir įmonei turint įsipareigojimų, gali imtis veiksmų siekdamas atstatyti įmonės mokumą ir tik jis realiai žino situaciją įmonėje ir tolimesnes jos veiklos perspektyvas, todėl minėto proceso inicijavimas pirmiausia yra pastarojo prievolė.

4118.

42Turint omenyje visa tai, kas minėta, VMI kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo „S“ nelaikytinas pavėluotu ar pateiktu nepagrįstai delsiant – I. R. pažeidimas (neveikimas) tęsėsi iki 2017 m. birželio mėnesio, kai, nepriklausomai nuo jo valios, pažeidimo padarymas nutrūko. Tokiu atveju šioje situacijoje nėra pagrindo net svarstyti ANK ir ATPK nuostatų santykio, nes veika laikytina pabaigta 2017 m. birželio 6 d., t. y. po ANK įsigaliojimo, taigi ir I. R. atsakomybė, jam inkriminavus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jokiu būdu nėra nepagrįstai griežtinama. Dėl šios priežasties nėra pagrindo taikyti ir ATPK 35 straipsnyje numatytą 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo senatį.

4319.

44Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas I. R. už minėto pažeidimo padarymą skyrė minimalaus dydžio sankcijoje numatytą baudą, t. y. 1 400 EUR, kai pvz., VMI teismo prašė asmeniui skirti 2 200 EUR dydžio baudą. Pasak apelianto, paskirtoji nuobauda turėtų būti dar mažesnė, nes jo atstovaujamojo atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą iš esmės jau įvertino visus apeliaciniame skunde minimus aspektus, kurie neva byloja apie šių ANK nuostatų taikymą, bei pateikė detalią I. R. charakterizuojančių duomenų analizę, kurios pagrindu neįžvelgė galimybių nubaustajam skirti švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos.

4520.

46Nekartodamas minėtame nutarime nurodytų aplinkybių apygardos teismas pabrėžia, jog apelianto argumentas, kad I. R. nėra baustas administracine tvarka už panašius pažeidimus, nėra visiškai tikslus. Iš administracinio nusižengimų registro išrašo matyti, kad I. R., kaip UAB „I“ direktorius, kuriuo dirba ir dabar, 2016 m. sausio 27 d. buvo nubaustas už tai, kad laiku nepateikė PVM deklaracijos, o šia deklaraciją operatyvaus patikrinimo metu I. R. patikslinus, nustatyta, kad joje yra neteisingų duomenų apie šios įmonės pajamas už 2015 m. rugsėjo mėnesį (b. l. 81-82). Be to, skirtingai nei nurodo I. R. atstovas, ši nuobauda bent jau 2018 m. spalio 15 d. dar buvo galiojanti. Apygardos teismo įsitikinimu, iš to akivaizdu, kad I. R. jau ne pirmą kartą yra baudžiamas už netinkamą savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigų vykdymą (praeityje jis taip pat baustas ir už higienos normų pažeidimą (b. l. 82-83)), o tai irgi turi reikšmės sprendžiant dėl skirtinos nuobaudos dydžio. Turint omenyje tai, pažymint pakankamai ilgą nubaustojo neteisėtą neveikimą bei sutinkant su apylinkės teismo išvada, kad I. R. paskirta minimali 1 400 EUR dydžio bauda nelems nepagrįstos turtinės naštos jam ir jo šeimai, apygardos teismas neįžvelgia galimybių dar labiau, peržengiant sankcijoje numatytas ribas, švelninti pastarajam paskirtą nuobaudą.

4721.

48Taigi naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

49Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50I. R. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas... 2. I.... 3. Bylos esmė... 4. 1.... 5. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 6. 2.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. nutarimu I. R.... 8. 3.... 9. Pasak teismo, nubaustasis pareiškimo dėl bankroto bylos VšĮ „S“... 10. II.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. 4.... 13. Apeliaciniu skundu nubaustojo atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto... 14. 5.... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 16. I. R. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas atmestinas. ... 17. 6.... 18. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo... 19. 7.... 20. ANK 120 straipsnyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus.... 21. 8.... 22. Šių nuostatų kontekste sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog ANK 120... 23. 9.... 24. Pasak apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo jo atstovaujamojo... 25. 10.... 26. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad dėl bankroto bylos iškėlimo (nesant... 27. 11.... 28. I. R. nurodė, kad po operatyvaus įstaigos patikrinimo susiklostė situacija,... 29. 12.... 30. Tai, kad VMI praėjus atitinkamam laikui savo iniciatyva, kaip „S“... 31. 13.... 32. Vertindamas apelianto argumentus, apygardos teismas sutinka su apylinkės... 33. 14.... 34. Dėl minėtų priežasčių apylinkės teismo išvada, kad I. R. realizavo... 35. 15.... 36. Apygardos teismo vertinimu, apelianto teiginiai, kad I. R. veika, net... 37. 16.... 38. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad I. R. veika tęsėsi ilgiau, t. y. ir... 39. 17.... 40. Kita vertus, apygardos teismo vertinimu, tik „S“ vadovas galėjo suvokti... 41. 18.... 42. Turint omenyje visa tai, kas minėta, VMI kreipimasis dėl bankroto bylos... 43. 19.... 44. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas I. R. už minėto pažeidimo... 45. 20.... 46. Nekartodamas minėtame nutarime nurodytų aplinkybių apygardos teismas... 47. 21.... 48. Taigi naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d.... 49. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 50. I. R. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinio skundo netenkinti ir...