Byla 2A-2134-153/2011
Dėl įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų, palūkanų priteisimo, neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

2kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,

3sekretoriaujant Onai Martinaitytei, Simonai Matusevičiūtei,

4dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovui advokatui E. S., atsakovo viešosios įstaigos K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės atstovui I. J.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. ir atsakovo viešosios įstaigos K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-543-587/2011 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei dėl įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų, palūkanų priteisimo, neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

6Ieškovė R. A. patikslintu ieškiniu teismo prašė 1) panaikinti 2010-05-17 VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorės įsakymą Nr. P-55 dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei; 2) panaikinti 2010-05-17 VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorės įsakymą Nr. P-56 dėl drausminių nuobaudų skyrimo ieškovei; 3) pripažinti ieškovės atleidimą iš VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės vyriausiosios slaugytojos pareigų, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str., neteisėtu; 4) nutraukti ieškovės darbo sutartį su VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligonine teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; 5) priteisti iš VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-05-17 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti iš VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ieškovės naudai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 7) priteisti iš VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ieškovės naudai delspinigius už nesavalaikį atsiskaitymą su ieškove; 8) priteisti iš VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 9) priteisti iš VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ieškovės naudai 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 10) priteisti iš VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Ieškovė nurodė, kad ji nuo 1996-05-02 dirbo VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. 2009-11-16 ieškovė susirgo, liga tęsėsi iki 2010-05-15, jai buvo pripažintas dalinis nedarbingumas. 2010-05-17 atvykusi po ligos į darbovietę VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, ieškovė rado savo kabinetą iškraustytą ir užrakintą. Tą pačią dieną iš direktorės ieškovė sužinojo, kad 2010-05-17 VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorės įsakymu Nr. P-55 jai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės vyriausiosios slaugytojos pareigų, vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. nuostatomis, tai yra už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – darbuotojos R. K. darbo grafiko klastojimą. 2010-05-17 ieškovė pasirašiusi, jog susipažino su įsakymu dėl atleidimo iš darbo, nei įsakymo kopijos, nei darbo sutarties kopijos su įrašu apie jos atleidimą iš užimamų pareigų ieškovė iš atsakovo negavo. 2010-05-19 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti jai minėtus dokumentus. 2010-06-01 raštu Nr. S-289 atsakovė patvirtino, jog 2010-05-19 ieškovės raštą gavo, tačiau prašomų dokumentų (įsakymo dėl atleidimo, darbo sutarties kopijos) nepateikė. 2010-05-17 VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorės įsakymą Nr. P-55 ieškovė gavo jau po to, kai ji pareiškė ieškinį teisme. Dar ligos metu ieškovė jau buvo atleista iš darbo, tačiau vėl buvo atstatyta. Grįžus po ligos jai siūlė dviejų mėnesių kompensaciją ir išeiti iš darbo savo noru, arba atleis už nuobaudas. Ieškovė 2009 m. lapkričio mėn. R. K. darbo grafiko neklastojo, pati R. K. buvo pateikusi prašymą dirbti naktinėje pamainoje, prašymas ieškovei buvo atneštas jau su įstaigos vadovo parašu. 2009-11-04 atsakovo direktorė paprašė auditorės patikrinti darbuotojų darbo grafikus. 2009-11-09 atsakovo direktorė gavo darbuotojų darbo grafikų patikrinimo aktą, todėl pati atsakovė turėjo visas galimybes koreguoti savo darbuotojų darbo krūvį ir darbo grafiką 2009 m. lapkričio mėn. R. K., tiek ir kitų darbuotojų darbo grafikas yra patvirtintas atsakovo direktorės. Ieškovė tik pasiūlydavo savo paruoštą darbo grafiką įstaigos vadovei, kuri, jį įvertinusi, ir patvirtindavo tą darbo grafiką, todėl nebuvo jokio pagrindo ieškovei taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą. R. K. dietiste dirbo 0,25 etato, maždaug 1-2 val. per dieną, tikrindavo maistą. Visą laiką jos darbo grafike buvo rašoma 0,75 etato slaugytoja ir 0,25 etato dietistė. Ieškovė buvo su ja sutarusi, kad dietiste R. K. dirbs vakarienės metu, tik to ieškovė neįrašė į grafiką, nors anksčiau įrašydavo. Ieškovės sesers įmonė tiekė maistą ligoninei, maistą turėjo tikrinti slaugytojos ir dietistė. Atsakovas, skirdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, nepateikė ieškovei rašto, kuriame būtų nurodyti ieškovės padaryti darbo drausmės pažeidimai, dėl kurių ieškovė turėtų pateikti pasiaiškinimus, nenurodė, jog ieškovės pasiaiškinimas bus panaudotas sprendžiant drausminės nuobaudos jai taikymo klausimą, todėl atsakovas pažeidė DK 240 str. 1 d. nuostatas. Skiriant drausminę nuobaudą ieškovei nebuvo atsižvelgta į jos kaip darbuotojos charakteristiką, jos kaltę, kitas aplinkybes. Mano, kad pati griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovei paskirta nepagrįstai. Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovei paskirta daugiau nei po 6 mėnesių – tik 2010-05-17 už veikas, kurios buvo padarytos 2009-11-09, o susirgo ieškovė tik 2009-11-16, ką pripažįsta ir atsakovas. 2010-05-17 atsakovo direktorės įsakymas Nr. P-56 yra neteisėtas, nes priimant jį priimant ieškovė jau nebedirbo VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje ir nebuvo darbo teisinių santykių šalimi, kadangi ieškovės darbo sutartis, sudaryta su atsakovu, jau buvo nutraukta vadovaujantis 2010-05-17 atsakovo direktorės įsakymu Nr. P-55. Grįžusi po ligos į darbą, ieškovė rado savo kabinetą iškraustytą, todėl teigti, jog ieškovė savo darbo vietoje laikė narkotinį vaistą, nėra jokio pagrindo, kadangi į jos kabinetą buvo įeita be ieškovės žinios. Ieškovė savavališkai pacientų asmens dokumentų nerinko, kadangi pacientų asmens dokumentai buvo laikomi ligoninės raštinėje buvusiame seife. Šis seifas buvusio ligoninės direktoriaus paliepimu buvo paimtas vaistų laikymui ir pergabentas į procedūrinį kabinetą, todėl visi jame buvę pacientų asmeniniai dokumentai buvo perdėti į kitą seifą, kuris stovėjo buvusiame ieškovės kabinete. Mano, jog atsakovės direktorei lojalių ir tiesiogiai pavaldžių ir nuo jos priklausomų asmenų pasirašytas aktas „dėl atsisakymo priimti reikalavimą pateikti pasiaiškinimą“ turi būti vertinamas kritiškai, kaip pasirašytas darbuotojų, kurie negalėjo pasielgti kitaip, nei jiems buvo liepta. Dokumentus jai paduodavo gydytojai ir ji juos įdėdavo į seifą. Narkotines medžiagas ji užsakydavo iš vaistinės, priimdavo juos, perduodavo į skyrių, padėdavo į seifą, užregistruodavo, tai įėjo į jos funkcijas. Su narkotinių medžiagų laikymo taisyklėmis ieškovė nebuvo supažindinta. Kadangi ieškovei gali būti sudarytos nepalankios darbo sąlygos, ji neprašo grąžinti jos į darbą, o priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Pačią pirmą darbo dieną – 2009-11-03 atsakovo direktorė ieškovei pareiškė, kad kartu su ieškove nebedirbs ir tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo, todėl tokie darbdavio neteisėti veiksmai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, todėl ieškovei atlygintina neturtinė žala, kurią ieškovė vertina 10 000 Lt.

8Atsakovas VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo direktorės pavedimu atlikus ligoninės darbuotojų darbo grafikų sudarymo teisingumą 2009-11-09 nustatyta, kad slaugytojai R. K. 2009 m. lapkričio mėn. sudarytas darbo grafikas neatitinka jos darbo sutartyje nustatyto darbo krūvio, t.y. vietoje jos turimo 0,75 slaugytojos etato, lapkričio mėnesį jai buvo nustatytas viso etato darbo krūvis. Ieškovės sudarytame darbo grafike nebuvo numatyta, jog R. K. privalės atlikti ir kitas su ja sudarytoje darbo sutartyje numatytas dietistės pareigas. Ieškovė pavedė R. K. dirbti papildomą slaugytojos darbą, kurio apimtis nebuvo nustatyta atsakovo su minėta darbuotoja sudarytoje darbo sutartyje. Ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę. Ieškovė 2009-11-09 pasiaiškinime teigė, jog 2009 m. lapkričio mėn. darbo grafikas buvo sudarytas R. K. prašymu dėl pastarosios šeimyninių aplinkybių, tačiau gavus R. K. paaiškinimą paaiškėjo, jog tikrasis tokio ieškovės veiksmo motyvas buvo visai kitas ir susijęs su asmeninėmis ieškovės paskatomis bei interesais – į ieškovės pavaldume buvusios darbuotojos R. K. pareigas įėjo ieškovės seseriai priklausančios įmonės atsakovui tiekiamo maisto kiekio ir kokybės patikra. Ieškovė pasinaudojo pareigomis dėl neteisėtų asmeninių paskatų, siekė neteisėtos naudos savo seseriai, o tuo pačiu veikė prieš atsakovo interesus. Dėl ieškovės veiksmų, neužtikrinus tinkamos įmonės tiekiamo maisto kokybės bei kiekio kontrolės, įmonei buvo sudaryta galimybė tiekti atsakovui prastesnės kokybės maitinimo paslaugas. Ieškovė savivaliavo, jos veika buvo tyčinė, tai akivaizdus darbo pareigų vykdymo tvarkos nepaisymas, todėl ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimas buvo įvertintas kaip šiukštus ir ieškovei skirtas atleidimas iš darbo. Drausminės nuobaudos skyrimo terminas nebuvo praleistas, nes ieškovė dėl ligos nuo 2009-11-16 nebuvo darbe, jos darbo kabinetu, pradedant nuo jos laikinojo nedarbingumo pradžios iki 2010-02-08 nesinaudojo joks kitas atsakovo įstaigos darbuotojas. Buvo atsarginiai raktai, tačiau neteisėtai į jos kabinetą niekas negalėjo įeiti ir ten palikti dokumentus ar narkotines medžiagas. Atsižvelgiant į ilgalaikį ieškovės nedarbingumą bei patalpų poreikį atsakovo reikmėms, buvo nuspręsta perduoti ieškovės kabinetą laikinai skyriaus vyr. slaugytojos pareigas einančiai darbuotojai. Patalpų perdavimo įforminimui atsakovo direktorės 2010-02-08 įsakymu Nr. BP – 3 buvo sudaryta komisija, kuri ieškovės kabinete surado įvairių jos laikytų daiktų bei dokumentų, kurie nurodyti 2010-02-09 akte. Nustačius, kad ieškovės darbo kabinete neteisėtai buvo laikyti buvusiems ligoniams priklausantys asmens dokumentų originalai bei narkotinis preparatas, ieškovei buvo skirtos drausminės nuobaudos – papeikimas bei atleidimas iš darbo. Dėl dokumentų klastojimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, ieškovei pareikšti įtarimai. Šios drausminės nuobaudos ieškovei skirtos atsisakius pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl nustatytų pažeidimų. Ieškovė atsisakė pasirašytinai susipažinti su atsakovo direktorės 2010-05-17 įsakymu Nr. P-56 skirtomis drausminėmis nuobaudomis. Ieškovės teiginiai, kad pirmą darbo dieną atsakovo direktorė pareiškė, jog kartu nedirbs, yra melagingi, nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos.

9Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, panaikino 2010-05-17 VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės direktorės įsakymą Nr. P-55 dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo ieškovei;

10panaikino 2010-05-17 VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė direktorės įsakymą Nr. P-56 dėl drausminių nuobaudų – atleidimo iš darbo bei papeikimo skyrimo ieškovei;

11pripažino ieškovės atleidimą iš darbo VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės neteisėtu, laikant, kad ieškovės darbo sutartis su VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos;

12priteisė ieškovei iš atsakovo VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-05-17 iki 2011-06-30, viso 24 178,32 Lt priskaičiuotina suma (20 531,95 Lt išmokėtina suma);

13priteisė ieškovei iš atsakovo VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 7 716,48 Lt priskaičiuotina suma (6 068,60 Lt išmokėtina suma);

14priteisė ieškovei iš atsakovo VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės 1 695,95 Lt delspinigių;

15kitoje dalyje ieškinį atmetė;

16priteisė valstybei iš atsakovo VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės 10,03 Lt už procesinių dokumentų siuntimą bei 1 007 Lt žyminio mokesčio; sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo 1 929,12 priskaičiuotina suma (1517,15 Lt išmokėtina suma) nukreipė vykdyti skubiai.

17Teismas nustatė, kad ieškovė R. A. dirbo pas atsakovą nuo 1996-05-02 vyriausios medicinos sesers pareigose, vėliau, pakeitus darbo sutartį, vyriausia slaugytoja. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2010-05-17 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 4 p., direktoriaus įsakymu 2010-05-17 Nr. P-55. Atsakovo direktorės įsakymo bei 2009-11-04 prašymo „Dėl darbuotojų darbo grafikų patikrinimo“ pagrindu buvo atliktas darbuotojų darbo grafikų patikrinimas ir 2009-11-09 surašytas aktas, kuriame buvo konstatuota, kad bendrosios praktikos slaugytoja R. K., remiantis darbo sutartimis Nr. 383 ir Nr. 384 pas atsakovą turėjo dirbti bendrosios praktikos slaugytoja 0,75 etato ribose bei dietiste 0,25 etato ribose. Patikrinus jos sudarytą darbo grafiką buvo nustatytas pažeidimas, kad R. K. 2009 m. lapkričio mėn. sudarytame darbo grafike jos pareigos nurodytos ne kaip dietistės bei bendrosios praktikos slaugytojos, bet tik kaip bendrosios praktikos slaugytojos ir ji buvo skiriama dirbti naktimis. Atsakovas bei liudytoja R. K. nurodė, kad ją skyrė dirbti naktimis todėl, kad ieškovės sesers įmonė tiekė atsakovui maistą, o kad dietistė nematytų kad maistas prastos kokybės ją specialiai skyrė dirbti naktimis ir iš R. K. išreikalavo pateikti prašymą neva ji pati tokio darbo grafiko prašo. Byloje yra pateiktas R. K. 2009-10-12 prašymas, kuriame prašoma R. K. perkelti iš dieninės pamainos į naktinę dėl šeimyninių aplinkybių nuo lapkričio 1 dienos, kurio pagrindu ieškovė sustatė R. K. darbo grafiką (b.l. 118).

18Teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo pateiktais įrodymais neįrodė ieškovės faktinio atleidimo pagrindo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 4 p. Atsakovo 2009-11-09 surašytame akte buvo rekomenduojama skirti drausminę nuobaudą ieškovei už darbo grafikų sudarymo pažeidimą, tačiau reikalavime pateiktame jai pasiaiškinti, buvo reikalaujama pateikti raštišką pasiaiškinimą dėl R. K. 2009 m. lapkričio mėn. darbo grafiko klastojimo, nors minėtame akte neužsimenama, kad būtų įtariami ar rasti klastojimai. Teismas laikė, kad darbdavys darbuotojui turi pateikti konkretų reikalavimą pasiaiškinti už konkretų jo nuomone esamą darbo drausmės pažeidimą bei už jį baudžiant nurodyti ne tik įstatyminį bet ir faktinį atleidimo pagrindą atleidžiamam iš darbo darbuotojui. Į reikalavimą pasiaiškinti dėl klastojimo, ieškovė nurodė, kad darbo grafikas buvo sustatytas atsižvelgiant į jos prašymą, todėl akivaizdu, kad dėl klastojimo ieškovė nieko nepasisakė, kadangi atsakovas šio klastojimo neįvardijo konkrečiais jos veiksmais, kurie atitiktų klastojimo sąvoką. Po šio pasiaiškinimo ieškovės teikto 2009-11-09 ji ilgą laikotarpį nuo 2009-11-18 iki 2010-05-13 nedirbo dėl ligos. Ieškovei grįžus į darbą po ligos, 2010-05-17 atsakovo įsakymu Nr. P-55 buvo atleista iš darbo, įsakyme nurodant kad atleidžiama pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą bei 235 str. 2 d. 4 p., tačiau nenurodant faktinių atleidimo pagrindų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ieškovę iš darbo atleido už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t.y. už pasinaudojimą pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimą ar biurokratizmą. Nurodant tik pačias normas, bet nenurodant faktinių atleidimo aplinkybių, teismo nuomone, ieškovei buvo netinkamai nurodytas atleidimo pagrindas, jis nėra aiškus. Teismas laikė prielaida atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovė D. K. darbo grafiką sustatė netinkamą todėl, kad jos sesers įmonė tiekė atsakovui prastą maistą, ko pasekoje dietistė dirbdama naktimis negalėtų jo patikrinti. Šios aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai. Atsakovas neįrodė, kad ieškovės sesers įmonė tiekė maistą, nei kad tokiu R. K. darbo grafiko sustatymu ji siekė naudos sau ar seseriai. Teismo nuomone, atsakovas faktiškai nenurodė ir neišaiškino ieškovei, dėl kokių faktinių aplinkybių ji yra atleidžiama pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. bei 235 str. 2 d. 4 p., taip pat teismo posėdyje jo išdėstytos faktinės atleidimo aplinkybės, t.y DK 235 str. 2 d. 4 p. turinyje nurodytos atleidimo priežastys, nėra įrodytos, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė iš darbo šiuo įsakymu atleista nepagrįstai. Teismas panaikino atsakovo įsakymą priimtą 2010-05-17 Nr. P-55 dėl ieškovės atleidimo iš darbo, kaip neįrodžius faktinių aplinkybių buvimo bei atleidimo iš darbo priežasčių pagal atsakovo nurodytą įstatyminį atleidimo iš darbo pagrindą (DK 295 str. 2 d. 5 d., CPK 177, 178 str.).

19Teismas padarė išvadą, kad ši drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo buvo paskirta ieškovei nepagrįstai, pasiaiškinti prašant dėl vienų faktų, o nuobaudą skiriant dėl kitų, be to nėra įrodytas atleidimo pagrindas – ieškovės pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų, sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas, todėl 2010-05-17 atsakovo direktorės įsakymą Nr. P-55 dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovei teismas panaikino ir ieškovės atleidimą iš darbo vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 4 p., kaip neįrodžius buvus šiuose teisės aktuose nurodytų aplinkybių, t.y. atleidimo pagrindų, laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (CPK 177, 178 str., DK 297 str. 4 d.).

20Teismas nustatė, kad šiuo įsakymu ieškovei buvo paskirtos nuobaudos – papeikimas už neteisėtą asmens dokumentų laikymą bei atleidimas iš darbo už narkotinio vaisto – sol. Morphine 1 proc. laikymo taisyklių pažeidimą, remiantis DK 237 str. 1 d. 2, 3 p. bei 235 str. 2 d. 11 p. Byloje yra pateiktas 2010-05-17 datuotas reikalavimas, kuriame atsakovas reikalauja raštu pasiaiškinti iš ieškovės dėl to, kad jos kabinete buvo rasta ne seife narkotinė medžiaga ir kitiems asmenims priklausantys asmens dokumentai, kaip pagrindai nurodyti 2010-02-09 aktai. Teismas padarė išvadą, kad aktai nebuvo pateikti ieškovei susipažinti prieš reikalaujant pateikti pasiaiškinimą. Pasiaiškinime nenustatytas terminas per kurį ieškovė turėtų pasiaiškinti, kaip to reikalauja DK 240 str. Teismas nustatė, kad 2010-05-17 surašytame akte Nr. S-258 konstatuojama, kad ieškovė atsisakė priimti rašytinį reikalavimą pateikti pasiaiškinimą ir pasakė, kad pasiaiškinimo neteiks. 2010-05-17 įsakymu P-56 ieškovei pakartotinai skiriamos dvi drausminės nuobaudos – papeikimas bei atleidimas iš darbo. Teismo nuomone, šios drausminės nuobaudos ieškovei paskirtos neteisėtai. Kadangi, jei jau buvo prašoma pasiaiškinti, atsakovas turėjo ieškovei, nustatyti terminą per kurį ji tą turėtų pateikti pasiaiškinimą ir tai nurodyti reikalavime. Teismo manymu, darbuotojui tokia įstatymo nuostata yra suteikiama teisė apmastyti savo veiksmus, pasitarti su teisininku ar susipažinti su dokumentais, kurie buvo surašyti dėl jos netinkamo elgesio ar netinkamai atlikto darbo, bei išsiaiškinti dėl ko jis yra prašomas pasiaiškinti. Kad ieškovei buvo nustatytas terminas ir suteikta tokia galimybė, byloje tokių įrodymų nėra. Priešingai, iš įsakymo P-56, kuriuo ieškovei buvo skirtos drausminės nuobaudos, reikalavimo, bei akto matyti, kad ieškovei tą pačią dieną buvo pateiktas reikalavimas pasiaiškinti, sustatytas aktas dėl jo nepaėmimo bei tą pačią dieną paskirtos dar dvi drausminės nuobaudos. Teismo nuomone, priimant 2010-05-17 įsakymą Nr. P-56 dėl drausminių nuobaudų skyrimo buvo pažeistas DK 240 str.

21Teismas nustatė, kad 2010-02-09 aktas „Dėl ligoninės vyriausios slaugytojos R. A. kabineto atlaisvinimo ir vaistų laikymo patalpos tikrinimo“, jame nurodytos aplinkybės bei pats patalpų patikrinimas dėl jų atlaisvinimo yra teisėtas. Vyriausiosios slaugytojos pareiginiuose nuostatuose, su kuriais ieškovė yra susipažinusi, nėra nurodyta, kad ieškovė yra atsakinga už narkotinių preparatų laikymą. Įrodymų, jog ieškovė buvo supažindinta su 2008-01-23 atsakovo įsakymu Nr. BP-4, kuriuo ieškovė skiriama atsakinga už etilo alkoholio ir narkotinių medžiagų įsigijimą, laikymą, saugojimą ir išdavimą naudojimui, nėra pateikta. Teismas padarė išvadą, kad neesant įrodymų apie ieškovės supažindinimą su minėtu įsakymu, jai negalėjo būti taikyta drausminė nuobauda už narkotinio vaisto laikymo taisyklių pažeidimą, kadangi neįrodyta, kad ji šias pareigas turėjo atlikti ir kad buvo supažindinta su tai reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas laikė, kad dokumentų paėmimas iš pacientų ir laikymas neįeina į ieškovės pareigas ir jie jos kabinete esančiame seife buvo laikomi be teisėto pagrindo.

22Teismas nurodė, kad ieškovei skiriant drausmines nuobaudas 2010-05-17 įsakymu Nr. P-56 buvo iš esmės pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka, jai nebuvo nustatytas terminas, per kurį ji galėtų pasiaiškinti, viskas – reikalavimas pasiaiškinti, aktas apie atsisakymą jį priimti, bei įsakymas P-56 skirti ieškovei drausmines nuobaudas, kur viena iš jų yra atleidimas iš darbo, buvo surašyti per vieną dieną. Teismas padarė išvadą, kad nustačius esminį pažeidimą priimant 2010-05-17 įsakymą Nr. P-56, šis įsakymas turi būti panaikintas, ieškovė į darbą negrąžinama, kadangi ji pati to neprašo bei jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, kadangi ieškovei įsakymai dėl drausminių nuobaudų buvo skiriami skubotai, priimti tą pačią dieną, neskyrus termino pasiaiškinti, buvo skirtos net dvi drausminės nuobaudos kaip atleidimai, t.y. atleistas darbuotojas dar kartą atleidžiamas iš darbo, todėl darbo sutarties su ieškove nutraukimą teismas pripažino neteisėtu, laikė ją nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 240 str., 297 str. 3, 4 d.).

23Teismas nustatė, kad ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1 929,12 Lt (išmokėtina suma 1 517,15), vienos dienos darbo užmokestis 128,61 Lt (išmokėtina suma101,14 Lt). Teismas nurodė, kad pripažinus ieškovės atleidimą neteisėtu, jei turi būti iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-05-17 iki 2011-06-30 (13 mėnesių ir 8 darbo dienos), viso 24 178,32 Lt priskaičiuotina suma (20 531,95 išmokėtina suma), keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 7 716,48 Lt priskaičiuotina suma (6 068,60 Lt išmokėtina suma) (DK 297 str. 4 d.), 1 695,95 Lt delspinigių už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, remiantis atsakovo pateikta pažyma bei Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 1 str. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo nuomone, priteistos piniginės lėšos yra pakankamos ieškovės nuostoliams padengti, ji šias lėšas gauna ne kaip uždarbį, jas darbdavys turi mokėti kaip sankciją už neteisėtą atleidimą, todėl taikyti sankciją – priteisti palūkanas nuo priteistos sumos nėra pagrindo, nes ieškovei yra pakankamai protingai atlyginta už jos neteisėtą atleidimą iš darbo. Teismas pažymėjo, kad išmokos dydis priklauso ir nuo bylos išnagrinėjimo termino. Byla buvo atidedama ne tik priežasčių, susijusių su atsakovo veiksmais, bet ir dėl ieškovės ieškinio tikslinimo, dokumentų savalaikio nepateikimo, todėl yra pagrindas atmesti šį ieškovės reikalavimą vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.).

24Teismas ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė kaip neįrodytą. Pasisakydamas dėl šio ieškovės reikalavimo, teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo direktorės jai buvo pasakyti žodžiai „mes kartu nedirbsime“. Teismo nuomone, skiriant drausmines nuobaudas ar atleidžiant iš darbo vadovaujantis teisės aktais, bet padarant klaidų nėra pagrindo laikyti, kad jos sukelia darbuotojui tokias emocijas, dvasinius išgyvenimus, kurie gali būti įvertinti kaip neturtinė žala. Pats pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu, neįrodo, kad ieškovei buvo padaryta neturtinė žala.

25Apeliaciniu skundu ieškovė R. A. su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 sprendimu nesutiko iš dalies, prašė:

261) pakeisti teismo sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, perskaičiuojant sumą priteistą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-06-17 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, laikant, jog ieškovės vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 2 757,03 Lt (priskaitytas) ir 2090,72 Lt (išmokamas), bei laikant, jog vidutinis ieškovės darbo dienos priskaitytas užmokestis yra 128,61 Lt, o išmokėtas - 101,14 Lt;

272) pakeisti teismo sprendimo dalį dėl keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimo, perskaičiuojant ir priteisiant ieškovei keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 11 028,12 Lt (priskaičiuotina sumos) (8 362,88 Lt - išmokėtina suma), laikant, jog ieškovės vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 2 757,03 Lt priskaitytas ir 2 090,72 Lt išmokamas;

283) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą;

294) panaikinti teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

305) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

31Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė šiuos motyvus:

321) priteisdamas vidutinį darbo užmokestį, teismas rėmėsi pateikta pažyma apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. rugsėjo mėn. ji dirbo tik 13 dienų, o 2009 m. lapkričio mėn.- tik 10 dienų .Nuo 2009-11-16 ieškovė sirgo ir buvo nedarbinga, o rugsėjo mėn. ji atostogavo. Pagal 2003-05-27 Vyriausybės nutarimu Nr.650 patvirtinto „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (toliaus -Aprašas) 6.5 p., apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, turėjo būti laikoma, jog 2009 m. rugsėjo mėn. ieškovės darbo užmokestis buvo lygus tų pačių metų spalio mėnesio darbo užmokesčiui (tiek rugsėjo, tiek spalio mėnesiais buvo tas pats darbo dienų skaičius - 22), o būtent 2 799,90 Lt - priskaitytas ir 2124,43 Lt - išmokėtas. 2009 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis buvo kiek mažesnis: 2 671,29 Lt - priskaitytas ir 2 023,29 Lt - išmokėtas, nes 2009 m. lapkričio mėnesį buvo mažesnis darbo dienų skaičius – 21. 2009 m. rugsėjo - lapkričio mėn. turėjo būti priskaityta viso 8 271,09 Lt, o išmokėta viso 6 272,15 Lt. Vidutinis mėnesinis ieškovės darbo užmokestis yra 2 757,03 Lt priskaitytas ir 2090,72 Lt - išmokėtas. Už priverstinės pravaikštos laiką, teismo nustatytą nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (13 mėnesių ir 8 darbo dienos) iš atsakovės priteistina suma turėtų sudaryti 36 870,27 Lt priskaityto {(2757,03*13) + (128,61*8)} ir 27 988,48 Lt išmokėto {(2090,72*13) + (101,14*8)} darbo užmokesčio. Tačiau šiuo metu dar neaišku, kada įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, todėl priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką turi būti perskaičiuotas, laikant, jog vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2 757,03 Lt priskaitytas ir 2090,72 Lt - išmokėtas, bei laikant, jog vidutinis darbo dienos priskaitytas užmokestis yra 128,61 Lt, o išmokėtas - 101,14 Lt. Keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija yra apskaičiuota neteisingai ir turi sudaryti ne 7 716,48 Lt, o 11 028,12 Lt priskaičiuotinos sumos (8362,88 Lt - išmokėtina suma);

332) ieškovės darbo užmokestis yra nurodytas ir darbo sutartyje, kurios priedėlyje Nr.2 nurodyta, jog 2009-06-12 l.e.p. atsakovo direktorės įsakymu Nr.P-21 nuo 2009-06-01 ieškovei nustatytas koeficientas 21,87 nuo bazinės algos. Bazinė mėnesinė alga nuo 2009-09-01 patvirtinta 122 Lt, todėl darbo sutartimi nustatytas mėnesinis atlyginimas sudaro 2 668,14 Lt;

343) Skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr.2-543-587/2011, toje dalyje, kurioje buvo atmestas mano ieškinys, o būtent dėl priteisimo iš VšĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomoio gydymo ligoninė" ieškovės R. A. naudai 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo ir dėl priteisimo iš VšĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomoio gydymo ligoninė" ieškovės R. A. naudai 5 procentų metiniu palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, yra neteisingas, neteisėtas ir nepagristas, ir turi būti panaikintas, nes:

354) atsakovui CK 6.210 str. 1 d. nustatyto dydžio palūkanų už priteistą sumą mokėjimo pareiga nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kyla CK 6.37 str. 2 d. pagrindu. Teismas akivaizdžiai neteisingai taikė materialinės teisės normas - CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatas. Teismas, atmetęs ieškinį dalyje dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo, tuo pačiu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teisės taikymo praktikos;

365) teismas atmesdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos, nevertino kitų nurodytų argumentų. Neturtinė žala ieškovei padaryta ir dėl to, jog ieškovė buvo neteisėtai atleista iš darbo, kuriame dirbo ilgą laiką, netesingai paskiriant pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, dėl ko patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Per visą darbo laiką ieškovei nei karto nebuvo taikyta jokia drausminė atsakomybė, niekada nebuvo skiriamos nuobaudos, atsižvelgiant į ieškovės nepriekaištingą reputaciją, kuriai buvo pakenkta atleidžiant iš užimamų pareigų dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė atleista iš darbo jos ligos laikotarpiu, remiantis suklastotais dokumentais, surašytais atgaline data. Būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnioji teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresniajai darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų.

37Apeliaciniu skundu atsakovas K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos motyvus:

38Dėl 2010-05-17 įsakymo Nr.P-55 (toliau - Įsakymas) panaikinimo.

39Teismas, padarė nepagrįstą išvadą, kad faktinis atleidimo pagrindas pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 4p. neįrodytas. Atsakovės direktorė, gavusi vidaus auditorės 2009-11-09 aktą bei susipažinusi su jame nustatytais pažeidimais, pareikalavo, kad ieškovė pateiktų pasiaiškinimą dėl R. K. darbo grafiko klastojimo. Nors minėta formuluotė nėra identiška DK 235 str.2 d. 4 p. nurodytam vienam iš šiurkščių darbo drausmės pažeidimo apibūdinimų, kuriuo remiantis atsakovas skyrė drausminę nuobaudą, tačiau iš jos akivaizdu apie kokį pažeidimą kalbama. Vertinant ieškovės veiksmus dėl R. K. 2009 m. lapkričio mėn. darbo grafiko sudarymo, galima vienareikšmiškai teigti, kad tai buvo sąmoningas ieškovės veiksmas, kuriuo buvo siekiama asmeninės naudos. Faktinės aplinkybės ir byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė padarė šiurkštų, DK 235 str. 2 d. 4 p. nurodytą darbo drausmės pažeidimą. Ieškovė buvo atsakinga už slaugos personalo darbo grafikų sudarymą. Ieškovė, sudarydama 2009 m. lapkričio mėn. R. K. darbo grafiką, nustatė, jog tą mėnesį R. K. dirbs tik bendrosios praktikos slaugytoja, o dietistės pareigų iš viso nevykdys, nors pagal sudarytas darbo sutartis, R. K. dirbo pagal dvi - bendrosios praktikos slaugytojos ir dietistės darbo sutartis. Ieškovės sesers - I. Č. įmonė tiekė atsakovui ligonių maitinimo paslaugas, tiekė atsakovo pacientams labai prastos kokybės maistą, iš ko galima daryti išvadą, kad ieškovė buvo suinteresuota, jog R. K. dirbtų naktinimis ir netikrintų tiekiamo maisto kokybės. Tokie ieškovės veiksmai tiesiogiai sudarė sąlygas gauti neteisėtos naudos artimai ieškovės giminaitei, t.y. teikti maitinimo paslaugas mažesne savikaina. Toks ieškovės elgesys, kai ji pasinaudojo savo pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų kitiems asmenims, pagrįstai buvo traktuojamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (DK 235 str. 2d. 4 p.). Ieškovė grafike nustatydama, kad R. K. tą mėnesį dirbs pilnu darbo krūviu tik bendrosios praktikos slaugytoja, neturėjo jokio teisinio pagrindo nei įgaliojimų pakeisti su R. K. sudarytų darbo sutarčių sąlygų, t.y. vietoje sulygto bendrosios praktikos slaugytojos ir dietistės darbo, pavesti jai dirbti tik bendrosios praktikos slaugytojos darbą. Tokie ieškovės veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, nurodytas DK 235 str. 2 d. 4 p. (savivaliavimas). Teismas netinkamai įvertinęs ieškovės veiksmus dėl šio pažeidimo nukrypo nuo teismų praktikos. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, nebūnant maisto kontrolės, atsakovo pacientams buvo tiekiamas labai prastos kokybės maistas, todėl ieškovės veiksmai sukėlė atsakovui neigiamų pasekmių, nes nebuvo užtikrintas tinkamas ligonių maitinimas.

40Dėl 2010-05-17 įsakymo Nr.P-56 (toliau - Įsakymas 1) panaikinimo

41. Prieš Įsakymu 1 paskiriant ieškovei drausmines nuobaudas, ieškovės raštu pareikalauta pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovei atisisakius priimti tokį rašytinį atsakovo reikalavimą bei pareiškus, kad pasiaiškinimo ji neteiks, atsakovui neliko nieko kito kaip tik priimti sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Termino atsakovo reikalavime pasiaiškinti nenurodymas nebuvo pagrindas Įsakymo 1 panaikinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju būtų ginamas nesąžiningas asmuo.

42Teismas rėmėsi vien tik neteisingai nustatyta aplinkybe, jog ieškovė neva nebuvo supažindinta su 2008-01-23 įsakymu Nr.BPO-4, kuriuo ji buvo paskirta atsakinga už narkotinių medžiagų įsigijimą, laikymą, saugojimą ir išdavimą naudojimui

43Ieškovė buvo paskirta asmeniu, atsakingu už narkotinių medžiagų įsigijimą, laikymą, saugojimą ir išdavimą naudojimui. Šį faktą pripažįsta pati ieškovė, be to, tai liudija ir prie šio apeliacinio skundo pridedama Atsakovo patvirtintoje procedūroje - Medikamentų ir medicininių priemonių valdymas, kurioje reglamentuojama narkotinių priemonių saugojimo tvarka Šią tvarką rengė pati ieškovė. Sprendime padarytos išvados, jog neįrodyta, kad ieškovė atliko narkotinių vaistų saugojimo ir išdavimo naudojimui funkcijas bei tai, jog ieškovė nebuvo supažindinta su narkotinių preparatų saugojimo ir išdavimo taisyklėmis yra neteisinga.

44Ieškovė neteisėtai rinko ir laikė buvusių atsakovo pacientų asmens dokumentus. Tokie veiksmai neįėjo ir negalėjo įeiti į ieškovės darbines pareigas. Tokie neteisėti ieškovės veiksmai buvo pagrįstai įvertinti skiriant jai drausminę nuobaudą.Ieškovei dėl jos galimai padarytų nusikaltimų atliekant darbines pareigas atsakovo įstaigoje yra pareikšti įtarimai net pagal kelis BK straipsnius. Šis faktas papildomai patvirtina tai, kad ieškovės šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai nagrinėjami šioje byloje nebuvo atsitiktiniai, o ieškovė yra linkusi daryti ne tik nusižengimus, nurodytus DK, bet ir nusikaltimus, apibrėžtus BK.

45Dėl delspinigių priteisimo

46Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Teismas neįvertino to fakto, kad atleidimo iš dieną (2010-05-17) Ieškovė buvo paėmusi ir negrąžinusi atsakovui priklausančių materialinių vertybių, kurių vertė viršijo mokėtinų delspiniginių sumą. Atsakovas 2010-05-17 raštu atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl prievolė sumokėti ieškovui delspinigius pasibaigė. Ieškovė 2010-02-09 akte nurodytų vertybių negrąžino, todėl jai delspinigių suma priteista nepagrįstai.

47Atsiliepime į atsakovo ligoninės apeliacinį skundą ieškovė R. A. prašė apeliacinį skundą atmesti, atsikirtimuose į skundo motyvus, papildomai nurodė, kad atleidžiant ją iš darbo atsakovui jo pareikalavimu buvo grąžintas mobilus telefonas. Jokių kitų grąžintinų daiktų atsakovas nenurodė. Teismui pareikalavus pateikti apskaičiuotų ir neišmokėtų delspinigių sumą, atsakovas kartu su delspinigių apskaičiavimu pateikė 2010-02-09 atsakovo direktorės pasirašytą „Medicininio inventoriaus inventorizavimo metu nustatytų trūkumų aktą“, kuriame nurodyta visa eilė grąžintinų materialinių vertybių, kurių verčių suma sudaro būtent 1698 Lt, tai yra tik 2,05 Lt daugiau, nei sudaro man neišmokėti delspinigiai. Minėtas aktas buvo surašytas tam, kad neišmokėti priskaičiuotų delspinigių. Toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas, o atsakovo vadovės atliktos veikos (patvirtinimas savo parašu atbuline data surašytų dokumentų) turi netgi nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str., požymių.

48Atsiliepime į ieškovės R. A. apeliacinį skundą atsakovas VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė prašė apeliacinio skundo netenkinti dėl šių motyvų:

491) atsakovas iš esmės sutinka su apeliaciniame skunde pateiktais ieškovės vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimais, tačiau suma, kurią teismas priteisė ieškovei už priverstinės pravaikštos laiką yra aiškiai per didelė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad remiantis ieškovei buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas, todėl ji net ir jos neatleidus iš darbo, iš esmės nebūtų galėjusi toliau dirbti atsakovo įstaigoje. Kompensacijos (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laiką priteisiamas) dydis turėtų būti toks, kad pakankamai kompensuotų dėl atleidimo iš darbo patirtuspraradimus darbuotojui ir kartu būtų proporcinga sankcija darbdaviui. Atsakovas yra viešoji įstaiga, teikianti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, ir kuriam priteistų sumų mokėjimas sukeltų sunkių turtinių padarinių, todėl vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tokia kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką neturėjo būti priteista arba jos dydis turėjo būti minimalus;

502) ieškovė nepagrįstai reikalauja jai priteisti neturtinę žalą. Atsakovas papildomai nurodė, kad teiginiai apie nepriekaišingą ieškovės reputaciją yra neteisingi. Ieškovė padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, už kuriuos buvo pagrindas skirti drausmines nuobaudas. Ieškovei dėl jos galimai padarytų nusikaltimų atliekant darbines pareigas atsakovo įstaigoje yra pareikšti įtarimai net pagal kelis BK straipsnius, akivaizdžiai paneigia jos teiginius apie „nepriekaištingą reputaciją“.

51Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti dalinai, atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

52CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.

53Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, atsakovės 2010-05-17 įsakymu Nr.P-55 drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo ieškovei buvo paskirta nepagrįstai. Atmestinas atsakovės motyvas, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie ieškovės padaryta darbo drausmės pažeidimą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė siekė asmeninės naudos sudarydama darbo grafikus, taip pat byloje neįrodyta, kad dėl ieškovės veiksmų (gaunant asmeninę naudą) atsakovei būtų padaryta žala. Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovės apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovės veiksmai tiesiogiai sudarė sąlygas gauti neteisėtos naudos artimai ieškovės giminaitei - ieškovės sesers I. Č. įmonei, o būtent teikti maitinimo paslaugas mažesne savikaina, tame tarpe gauti naudą pačiai ieškovei yra neįrodyti, todėl nepagrįsti. Kaip nustatyta byloje, to neneigia taip pat atsakovės atstovas, kad I. Č. įmonė paslaugas atsakovei pradėjo teikti anksčiau, nei buvo sudarytas R. K. 2009 m. lapkričio mėnesio darbo grafikas, paslaugų įkainiai buvo suderinti I. Č. įmonės ir pačios atsakovės pasirašyta sutartimi, todėl maisto kokybei ir savikainai neturėjo įtakos kokiu grafiku po sutarties pasirašymo atsakovės darbuotoja R. K. dirbs (dieną, ar – naktį). Be to, kaip nustatyta byloje I. Č. įmonė suderino su atsakove klausimą dėl maitinimo, meniu nesilaikymo (b.l.82-83,2t.), tokį leidimą I. Č. įmonei davė atsakovė. Todėl atmestinas apeliantės motyvas, kad ieškovė buvo suinteresuota, kad R. K. dirbtų naktimis ir netikrintų tiekiamo maisto kokybės. Nėra nuginčytas ieškovės motyvas jog, maistas VšĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomo gydymo ligoninė" buvo tiekiamas „naktinės" pamainos metu, bei tai, jog R. K. neturėjo dietistės darbui būtinos kvalifikacijos, ką ji pati patvirtino apklausiama pirmosios instancijos teisme (1t.,b.l.181). Todėl atmestinas atsakovės motyvas, kad dėl ieškovės veiksmų nebuvo galimybės patikrinti teikiamo ligoniams maisto kokybę nes tai prieštarauja anksčiau paminėtiems įrodymams. Taip pat atmestinas atsakovės motyvas, kad ieškovė klastojo grafiką, kadangi kaip nustatyta byloje, atsakovės atstovo paaiškinimu surašytas ieškovės dokumentas yra teikiamas tvirtinti direktorei, o ieškovė buvo atsakinga už darbo grafikų vedimą (b.l.19,1t), pagal jį skaičiuojamas darbo užmokestis. Grafike matėsi, kad K. dirbo konkrečiomis dienomis ir naktį. Todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms pagrįstas ieškovės atstovo motyvas, kad atsakovės direktorė galėjo koreguoti darbo grafikus, keisti darbuotojų darbo krūvį. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė perrašė ar kitaip pakoregavo (suklastojo) atsakovės iniciatyva patvirtinta darbo grafiką R. K.. Darbo grafikų klastojimo fakto auditorius patikrinimo metu nenustatė (1t.,b.l.20,21), tad ir šis atsakovės motyvas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).Bylos duomenimis vadovaujantis 2010 m. gegužės 17 dienos VšĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė" direktorės įsakymu Nr.P-55 darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta, o ieškovė 2010 m. gegužės 17 d. 12 vai. 00 min. pasirašė (1t.,b.l.47), jog susipažino su šiuo įsakymu. Atsakovė įrodinėja byloje, kad atsakovei buvo pateiktas susipažinti taip pat įsakymas Nr.P-56 (1t.,b.l.48), tačiau ieškovė nepasirašė kad susipažino su įsakymu. Ieškovė šių atsakovės teiginių nepripažino ir paaiškino, kad įsakymas Nr.P-56 nurodyta data 2010 m. gegužės 17 surašytas nebuvo , dėl to nebuvo įteiktas ieškovei susipažinti. Įvertinus pateiktus byloje įrodymus teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, jog labiau tikėtina, kad įsakymas- Nr.P-56 dėl ieškovės atleidimo iš darbo nebuvo priimtas ir dėl to ieškovei nebuvo pateiktas susipažinti. Todėl atmestinas atsakovės atstovo motyvas, kad ieškovė su įsakymu susipažino ir atsisakė rašyti pasiaiškinimą (b.l.55,1t.). Atsakovė įrodinėja, kad ieškovei pagrįstai taikyta nuobaudą už netinkamą medikamentų saugojimą (1t.,b.l.136-137), tačiau byloje pateikti įrodymai, tame tarpe ieškovės paaiškinimas patvirtina, kad ieškovė nebuvo supažindinta su atsakovės 2008-01-23 įsakymu Nr. BP-4 (1t.,b.l.154). Atsakovės iniciatyva pateiktas byloje medikamentų bei medicininių priemonių valdymo dokumentas (2t.,b.l.54-58) nepatvirtina, kad ieškovė buvo atsakinga už medikamentų saugojimą, todėl taikyta ieškovei drausminę nuobaudą už šiame dokumente nustatytu procedūrų nevykdymą yra neteisėta. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2010-02-09 kabineto atlaisvinimo, vaistų laikymo ir tarnybinės patalpos tikrinimo procedūroje nedalyvavo ir surašyto atsakovės iniciatyva akto nepasirašė, todėl atsakovės motyvai, kad ieškovė laikė kabinete pacientų asmens dokumentus, pažeidė vaistų laikymo taisykles teisėjų kolegijos vertinimu nėra įrodyti, nes kaip nustatyta ieškovės paaiškinimu, ieškovė savo kabineto raktus paliko darbovietėje, tad į ieškovės kabinetą įeiti bei palikti jame rastus daiktus buvo galima ir be ieškovės žinios. Atsakovės motyvai, kad ieškovei dėl jos galimai padarytų nusikaltimų atliekant darbines pareigas atsakovės įstaigoje yra pareikšti įtarimai net pagal kelis BK straipsnius nėra teisiškai reikšmingas šioje byloje, kadangi ieškovė ginčija atsakovės priimtus įsakymus dėl atleidimo iš darbo, o atsakovė byloje nepateikė duomenų, kad ieškovė atleista iš darbo dėl padarytų nusikaltimų, todėl šis atsakovės motyvas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiama teismo sprendimą. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti atsakovės motyvus dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo. Ieškovė nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą, kad drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo ieškovei paskirta daugiau nei po 6 mėnesių - tik 2010 m. gegužės 17 d. už veikas, kurios yra padarytos dar 2009 metų lapkričio mėnesį ( DK 241 str.). Bylos duomenimis 2009 m. lapkričio 09 d. ieškovė pateikė paaiškinimą dėl 2009 m. lapkričio mėnesio R. K. darbo grafiko, o drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo ieškovei paskirta daugiau nei po 6 mėnesių - tik 2010 m. gegužės 17 d., tame tarpe dalis delspinigių (473,58 Lt.) ieškovei išmokėta 2010-06-04 (1t.,b.l.109) motyvuojant tuo, kad atsakovės įmonėje nustatytas materialinių vertybių trūkumas. Ieškovė mano, kad atsakovė dokumentus dėl delspinigių paskaičiavimo surašė nesavalaikiai, atgalinė data. Atsakovė materialinių vertybių trūkumą įrodinėja pateiktais dokumentais - 2010-02-09 aktu, kuriuo nustatyta, kad ieškovė liko skolinga atsakovei 1695,95 Lt. (1t.,b.l.110). Tačiau dokumentai apie ieškovės įsiskolinimą, delspinigių perskaičiavimą nebuvo pateikti ieškovei iki atleidimo dienos, todėl tikėtina, kad surašyti po ieškovės atleidimo (1t.b.l. 111). Todėl paaiškėjus bylos nagrinėjimo metu, kad ieškovė atleista iš darbo neteisėtai, atsakovei neįrodžius, kad ieškovė padarė materialinių vertybių trūkumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės visą delspinigių sumą ieškovei, nes atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškove.

54Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priteistino ieškovei atlyginimo sumą. Atsakovė pripažino atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, kad priteistino ieškovei atlyginimo suma sudaro ne 7716,48 Lt priskaičiuotinos sumos (6068,60 Lt išmokėtina suma), kaip nurodyta skundžiamame teismo sprendime, o 11028,12 Lt priskaičiuotinos sumos (8362,88 Lt - išmokėtina suma). Priteistino ieškovei atlyginimo sumą nustatytina remiantis 1999 m. gegužės 10 d. darbo sutarties Nr.122 priedėlyje Nr.2 nurodyta, jog 2009 m. birželio 12 d. l.e.p. VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė" direktorės įsakymu Nr.P-21 nuo 2009 m. birželio 01 d. nustatytu koeficientu 21,87 nuo bazinės algos. Bazinė mėnesinė alga yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr.844 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo" (Žin., 2009, Nr. 100-4187) ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. bazinė mėnesinė alga patvirtinta 122 Lt. Tad, ieškovės apeliacinio skundo motyvas, kad darbo sutartimi nustatytas mėnesinis atlyginimas sudaro 2668,14 Lt., yra teisingas, tai sudaro pagrindą skundžiama teismo sprendimą pakeisti ir priteistina 11028,12 Lt. (keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio), o ne kaip nurodyta skundžiamame sprendime 7716,48 Lt.

55Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. LR CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metinės palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsakovei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanų už priteistą sumą mokėjimo pareiga nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kyla CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl skundžiamas sprendimas keistinas, ieškovei priteistinos 5 procentų palūkanos už priteista teismo sprendimu sumą.

56Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo.DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties šalių teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t.y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius, ir kartu lygiateisę, nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą užtikrinančią, piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus, pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką, yra teismo funkcija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje N. V.-K. v. Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutas, bylos Nr. 3K-3-416/2009).

57Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip nemokėjimas sulygto atlyginimo, neteisėtas atleidimas iš darbo ir kt. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė dėl darbdavio veiksmų patyrė nepatogumų, nes darbdavys, pažeidė įstatymą, neteisėtai atleido ieškovę iš darbo, ieškovė savo teises privalėjo ginti teisme. Taigi ieškovė neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką, nurodytas aplinkybes, ieškovės darbo patirtį, o taip pat į tai, kad darbas iš esmės kiekvienam yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o atleidimas iš darbo bet kuriuo atveju sukelia neigiamas pasekmes, konstatuoja, jog ieškovės patirti išgyvenimai yra reikšmingi, todėl ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinas dalinai, ieškovei priteistina 1000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra protingo dydžio, atitinka DK250 ir CK 6.250 straipsniais nustatytus kriterijus.

58Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos visos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Šioje byloje ieškovė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje priteisto ieškovei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Kaip nurodyta anksčiau ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 2757,03 (priskaitytas) ir 2090,72 Lt (išmokėtas), vidutinis ieškovės darbo dienos užmokestis yra 128,61 Lt (priskaitytas), 101,41 Lt (išmokėtas). Todėl ieškovė prašo priteisti už priverstinę pravaikštą 36 870,27 Lt(priskaityto) ir 27988,48 Lt (išmokėto) darbo užmokesčio, o ne kaip priteisė pirmosios instancijos teismas nuo 2010-05-17 iki 2011-06-30 (už 13 mėn. 8 darbo dienas) 24 178,32 LT(priskaičiuotino) ir 20 531,95 Lt (išmokėtino) darbo užmokesčio. Atitinkamai ieškovės nuomone jai turi būti priteistos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2011-06-30 iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Teisėjų kolegijos nuomone ieškovei priteista už priverstinės pravaikštos laikotarpį darbo užmokesčio sumą yra protingo dydžio ir negali būti padidinta, kadangi ieškovė yra nuo 2010-05-14 (1t.,b.l.80) dalinai nedarbinga (40 procentų), gauna socialinės išmokas, ieškovė negali dirbti ankstesnėse pareigose. Be to, remiantis atsakovo atstovo paaiškinimu ir bylos medžiaga atsakovė yra valstybinė įstaiga, jos biudžetas nėra didėlis, turi įsiskolinimus kreditoriams, todėl didelės darbo užmokesčio sumos priteisimas ieškovei ženkliai pablogintų atsakovės finansinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovės ieškovei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą nekeistina. Įvertinus nurodytas aplinkybes ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 str.3p.,330 str.), atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas.

59Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,

Nutarė

60Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti, dalyje priteisto ieškovei keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio ir atmesto ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos ir delspinigių priteisimo, išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį sekančia tvarka:

61iš atsakovės VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“ į/k 135134113, Kruonio g.21, Kaunas, a.s. ( - ) Swedbank) priteisti:

62keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 11028,12 Lt priskaičiuotina suma (8362,88 Lt išmokėtina suma),

631000(vieno tūkstančio) Lt. neturtinę žalą,

64penkių procentų metinių palūkanų nuo ieškovei priteistų sumų nuo bylos iškėlimo dienos (2010-06-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei R. A. ( a/k ( - )( - )).

65Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės, Neringos Venckienės,... 3. sekretoriaujant Onai Martinaitytei, Simonai Matusevičiūtei,... 4. dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovui advokatui E. S., atsakovo viešosios... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.... 6. Ieškovė R. A. patikslintu ieškiniu teismo prašė 1) panaikinti 2010-05-17... 7. Ieškovė nurodė, kad ji nuo 1996-05-02 dirbo VšĮ K.Griniaus slaugos ir... 8. Atsakovas VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė prašė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. sprendimu patikslintą... 10. panaikino 2010-05-17 VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė... 11. pripažino ieškovės atleidimą iš darbo VšĮ K.Griniaus slaugos ir... 12. priteisė ieškovei iš atsakovo VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo... 13. priteisė ieškovei iš atsakovo VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo... 14. priteisė ieškovei iš atsakovo VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo... 15. kitoje dalyje ieškinį atmetė;... 16. priteisė valstybei iš atsakovo VšĮ K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo... 17. Teismas nustatė, kad ieškovė R. A. dirbo pas atsakovą nuo 1996-05-02... 18. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo pateiktais įrodymais neįrodė... 19. Teismas padarė išvadą, kad ši drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo... 20. Teismas nustatė, kad šiuo įsakymu ieškovei buvo paskirtos nuobaudos –... 21. Teismas nustatė, kad 2010-02-09 aktas „Dėl ligoninės vyriausios... 22. Teismas nurodė, kad ieškovei skiriant drausmines nuobaudas 2010-05-17... 23. Teismas nustatė, kad ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 1... 24. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė kaip... 25. Apeliaciniu skundu ieškovė R. A. su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30... 26. 1) pakeisti teismo sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už... 27. 2) pakeisti teismo sprendimo dalį dėl keturių mėnesių vidutinio darbo... 28. 3) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti... 29. 4) panaikinti teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti 5 procentų... 30. 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.... 31. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė šiuos motyvus:... 32. 1) priteisdamas vidutinį darbo užmokestį, teismas rėmėsi pateikta pažyma... 33. 2) ieškovės darbo užmokestis yra nurodytas ir darbo sutartyje, kurios... 34. 3) Skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d.... 35. 4) atsakovui CK 6.210 str. 1 d. nustatyto dydžio palūkanų už priteistą... 36. 5) teismas atmesdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos, nevertino kitų... 37. Apeliaciniu skundu atsakovas K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė... 38. Dėl 2010-05-17 įsakymo Nr.P-55 (toliau - Įsakymas) panaikinimo.... 39. Teismas, padarė nepagrįstą išvadą, kad faktinis atleidimo pagrindas pagal... 40. Dėl 2010-05-17 įsakymo Nr.P-56 (toliau - Įsakymas 1) panaikinimo... 41. . Prieš Įsakymu 1 paskiriant ieškovei drausmines nuobaudas, ieškovės... 42. Teismas rėmėsi vien tik neteisingai nustatyta aplinkybe, jog ieškovė neva... 43. Ieškovė buvo paskirta asmeniu, atsakingu už narkotinių medžiagų... 44. Ieškovė neteisėtai rinko ir laikė buvusių atsakovo pacientų asmens... 45. Dėl delspinigių priteisimo... 46. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl delspinigių... 47. Atsiliepime į atsakovo ligoninės apeliacinį skundą ieškovė R. A. prašė... 48. Atsiliepime į ieškovės R. A. apeliacinį skundą atsakovas VšĮ K.Griniaus... 49. 1) atsakovas iš esmės sutinka su apeliaciniame skunde pateiktais ieškovės... 50. 2) ieškovė nepagrįstai reikalauja jai priteisti neturtinę žalą. Atsakovas... 51. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinti dalinai, atsakovės apeliacinį... 52. CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 53. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad,... 54. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 55. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo motyvais, kad... 56. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės motyvais, kad pirmosios instancijos... 57. Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos... 58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant DK 141 straipsnio 3 dalį... 59. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str.,... 60. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti,... 61. iš atsakovės VŠĮ „K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė“... 62. keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją 11028,12... 63. 1000(vieno tūkstančio) Lt. neturtinę žalą,... 64. penkių procentų metinių palūkanų nuo ieškovei priteistų sumų nuo bylos... 65. Kitos sprendimo dalies nekeisti....