Byla e2A-274-601/2020
Dėl lėšų priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. Č. patikslintą ieškinį atsakovui P. R. dėl lėšų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas A. N. Č. 2018 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir, patikslinęs reikalavimus, prašė priteisti jam iš atsakovo P. R. 179 553,00 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovas nurodė, kad 2016 m. šalys susitarė, jog ieškovas atliks reikiamus veiksmus, padalinant atsakovui priklausantį sublokuotą vienbutį namą, esantį Kaune, ( - ) (toliau – ginčo namas), į tris galinčias atskirai funkcionuoti dalis atskiruose trijuose namo aukštuose. Taip pat ieškovas savo lėšomis name įrengs laiptinę, įves komunikacijas. Antras ir trečias ginčo namo aukštai bus parduoti kitiems asmenims ir iš šių sumų ieškovas sumokės atsakovui 70 000,00 Eur, o šis perduos ieškovo nuosavybėn ginčo namo pirmąjį aukštą su rūsiu ir kartu jam priskirtu žemės sklypu. Kad galėtų vykdyti įsipareigojimus, ieškovas pardavė nuosavybės teise turėtą savo turtą, paėmė vartojimo kreditą, taip pat pervedė atsakovui 7 000,00 Eur avansą už perkamą namą. Atsakovas išdavė ieškovui įgaliojimą ir 2016 m. kovo 15 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti namą už 70 000,00 Eur. Pagrindinę sutartį numatyta sudaryti iki 2016 m. liepos 15 d. Iki šios datos ieškovas turėjo atlikti namo pertvarkymo darbus. Pasirašydamas šią sutartį atsakovas garantavo, kad nebus jokių teisės aktų pažeidimų ar apribojimų, galinčių turėti įtakos ieškovo nuosavybės teisėms į ginčo namą. Ieškovui ėmus vykdyti įsipareigojimus paaiškėjo egzistuojantys suvaržymai, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas. Dėl to užtruko atliktų statybos darbų įregistravimas viešame registre, iškilo būtinumas daryti nenumatytus pakeitimus namo dokumentacijoje, koreguoti atliktų darbų rezultatą. Nepaisant nuslėptos informacijos dėl namo dokumentacijos (kadastro byloje nurodyti du aukštai, o vizualiai namas trijų aukštų) šalys susitarė, jog ieškovas pamėgins atlikti visus įmanomus veiksmus namo pertvarkymo įgyvendinimui. Vykdant susitarimą, dar paaiškėjo, kad teks šalinti pažeidimus dėl atsakovo neteisėtai užimtos valstybinės žemės. Ieškovas atliko visus sutartus veiksmus – įregistravo naujus namo kadastro duomenis dėl galinčių savarankiškai funkcionuoti patalpų pirmame, antrame aukštuose ir pastogėje, savo lėšomis namo išorėje įrengė laiptinę patekimui į atskirus namo aukštus, antrame aukšte ir pastogės patalpose įrengė dujų, vandens įvadus. Dėl paaiškėjusių po preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių sutarti darbai nebuvo užbaigti iki 2016 m. liepos 15 d., tačiau šalys toliau tęsė sutartinius santykius. 2017 m. gruodžio 5 d. šalys pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo neatlygintinai perduoti ieškovui 53/100 dalis gyvenamojo namo, 53/100 dalis kiemo statinių ir ½ dalį žemės sklypo. Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį buvo numatyta pasirašyti iki 2018 m. sausio 20 d., tačiau atsakovas neatvyko į notaro biurą. 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovas pardavė dalį ginčo namo su dalimi žemės sklypo V. K., 2018 m. kovo 20 d. – S. M.. Vykdydamas įsipareigojimus, ieškovas investavo ženklias pinigines lėšas, savo darbą, žinias, o atsakovas savo įsipareigojimų nevykdo ir dėl to ieškovas patyrė nuostolius – negavo lėšų, kurias tikėjosi uždirbti, ir patyrė išlaidas. Ieškovui pasikreipus į policiją, atsakovas pripažino turįs grąžinti ieškovui avansinę įmoką bei atlyginti namo pertvarkymo darbų išlaidas, bet to nepadarė, nors ieškovas ragino 2018 m. balandžio 24 d. registruotu laišku. Egzistuoja visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo patirtų 172 553,00 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl to, jog atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Be to, ieškovui turi būti grąžintas atsakovui pervestas 7 000,00 Eur avansas, nes ginčo namas ieškovui nebuvo parduotas. Iš viso ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 179 553,00 Eur.

103.

11Atsakovas P. R. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieškovas siūlėsi nupirkti atsakovo namą už 70 000,00 Eur sumą. Atsakovas sutiko su sąlyga, kad pinigai bus sumokėti ne vėliau kaip per pusę metų. Prieš sudarant preliminariąją sutartį ieškovas norėjo įsitikinti, kad galės įgyvendinti savo idėją – ginčo namą padalinti į tris nekilnojamojo turto objektus, įrengiant atskirus butus kiekviename aukšte. Atsakovas išdavė ieškovui įgaliojimą susipažinti su visais dokumentais, perdavė ginčo namo kadastro bylą. Ieškovui susipažinus su dokumentais, 2016 m. kovo 15 d. šalys pasirašė preliminarią sutartį dėl ginčo namo su žemės sklypu pirkimo–pardavimo už 70 000,00 Eur. Pagrindinę sutartį susitarta pasirašyti iki 2016 m. liepos 15 d. Nuostatą sutartyje dėl ginčo namo pertvarkymo iš vienbučio į trijų butų pasiūlė ieškovas, kuris buvo tuo suinteresuotas. Pagrindinė sutartis iki nustatyto termino nebuvo sudaryta, ieškovui atsisakius ją sudaryti dėl lėšų turtui įsigyti neturėjimo, todėl atsakovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimą – ieškovo sumokėtą 7 000,00 Eur avansinę įmoką. Sudaryta preliminarioji sutartis nebuvo pratęsta, ieškovui pripažinus neturint ir neturėsiant lėšų turtui pirkti. Jokie ginčo namo pakeitimai iki tol nebuvo padaryti. Vėliau ieškovas pateikė atsakovui naują pasiūlymą – savo darbu, rizika ir lėšomis pertvarkyti ginčo namą į tris nekilnojamojo turto objektus, sutvarkant nekilnojamojo turto registro duomenis, padarant pertvaras tarp antro ir trečio aukštų, įvedant naujiems butams komunikacijas, pastatant laiptinę, įrengiant atskirus įėjimus bei atliekant kitus turto pardavimui reikalingus veiksmus, įskaitant pirkėjų suradimą ir turto pardavimą. Už atliktus ieškovo veiksmus atsakovas turėjo įsipareigoti perduoti ieškovui ginčo namo pirmo aukšto butą iš karto po to, kai bus gauti pinigai už antro ir trečio aukšto butų pardavimą. Atsakovas sutiko su pasiūlymu, tikėdamasis gauti apie 110 000,00 Eur už antro ir trečio aukštų pardavimą. Toks sandoris atitiko ir ieškovo, kuris neturėjo lėšų įsigyti visą ginčo namą, tačiau turėjo lėšų namo rekonstrukcijos darbams atlikti, interesus. Tokiomis aplinkybėmis atsakovas išdavė ieškovui naują įgaliojimą, o ieškovas pradėjo sutartus darbus. Po kurio laiko atsakovas pamatė su ieškovu vaikštančią po ginčo namą V. N., su kuria ieškovas derino ginčo namo rekonstrukcijos darbus. Vėliau pasirodė dar vienas partneris A. R.. 2017 m. gegužės mėnesį ieškovas informavo atsakovą, kad jam trūksta lėšų reikiamiems darbams, tačiau jis surado potencialų pirkėją, sutinkantį sumokėti avansą, iš kurio būtų galima tęsti rekonstrukcijos darbus ir dokumentų perregistravimą. Ieškovo surastą pirkėją E. A. atsakovas pamatė notarų biure, sudarant 2017 m. gegužės 24 d. preliminariąją sutartį, kurios pasirašyme dalyvavo ieškovas. Ieškovui buvo perduotas 8 000,00 Eur avansas preliminarios sutarties 8.1 punkte nurodytų darbų atlikimui. 2017 m. birželio 28 d. pagal avansinę sutartį E. A. sumokėtas 1 400,00 Eur avansas taip pat buvo perduotas tiesiogiai ieškovui darbams vykdyti. 2017 m. gruodžio mėnesį ieškovas pareiškė, kad preliminari sutartis su E. A. nutraukiama, nes ieškovas nespėjo padaryti 2017 m. gegužės 24 d. preliminariojoje sutartyje nurodytų darbų, tačiau jis surado naują pirkėją, kuris pirks antrą namo aukštą. Tuo pačiu ieškovas pareikalavo pasirašyti 2017 m. gruodžio 5 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigoja neatlygintinai perduoti pirmą ginčo namo aukštą ir dalį žemės sklypo. Atsakovas norėjo sudaryti šalių susitarimą atitinkančią sutartį, tačiau ieškovas aiškino, jog tam nėra laiko, pirkėja nelauks ir būtina nedelsiant pasirašyti bent kažkokią sutartį. Sekančią dieną preliminarioji sutartis su E. A. buvo nutraukta, o su V. K. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl antrojo ginčo namo aukšto pardavimo. Pagal sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas gavo tik 12 000,00 Eur. Likusi 42 000,00 Eur suma buvo perduota ieškovui ir jo partneriams V. N. ir A. R., su kuriais ieškovas derino visus ginčo namo pardavimo klausimus. Atsakovas ieškovui pareiškė, jog neperleis pirmojo ginčo namo aukšto, kol jam nebus grąžinti 42 000,00 Eur, nebus atlikti visi namo rekonstrukcijos darbai bei parduotas trečiasis aukštas. 2018 m. kovo mėnesį ieškovas informavo atsakovą apie trečiojo aukšto pirkėją ir su savo partneriais organizavo pardavimą. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas iš 60 000,00 Eur gavo tik 42 000,00 Eur ir negavo 18 000,00 Eur, iš kurių 13 000,00 Eur pirkėja atsisakė mokėti dėl netinkamai įvykdytų preliminariojoje sutartyje numatytų darbų, o likę 5 000,00 Eur buvo perduoti ieškovui ir jo partneriams. Iki antrojo ir trečiojo aukštų pardavimo ieškovas nebuvo atlikęs pirkėjų preliminariosiose sutartyse numatytų rekonstrukcijos darbų, nebuvo jų įregistravęs, nors su pirkėjomis tarėsi juos atliksiantis. Po minėtų ginčo namo antro ir trečio aukštų pardavimo ieškovas iš viso atsisakė vykdyti įsipareigotus darbus, todėl pirkėjos pareikalavo faktinio sutartinių įsipareigojimų vykdymo iš atsakovo. Be to, paaiškėjo, kad išorinė laiptinė pastatyta savavališkai – be statybą leidžiančio dokumento ir ant valstybinės žemės. Ieškovas pareiškė atsakovui visus sulygtus darbus atlikęs tinkamai ir pareikalavo nuostolių atlyginimo, nors jo žinioje buvo iš pirkėjų gauti 47 000,00 Eur. Atsakovui teko savo lėšomis kompensuoti pirkėjoms už darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovas – turėtas išlaidas elektros įrangos sutvarkymui bei prijungimui, dujotiekio įvedimui bei dujų ir vandens skaitliukų įrengimui, mansardinių patalpų įrengimui ir įregistravimui. Ginčo namas iki šiol nėra padalintas į atskirus turtinius vienetus, nors tai buvo esminis šalių susitarimas. Atsakovas niekada neatsisakė atlyginti ieškovui jo turėtų nuostolių, tačiau ieškovas nėra pateikęs darbų ir išlaidų detalizacijos ir yra pagrindęs tik 6 400,00 Eur išlaidas laiptų statybai bei 96,80 Eur už uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SDG“ suteiktas inžinerines paslaugas. Ieškovo reikalaujami netiesioginiai nuostoliai taip pat turi būti realūs, o šiuo atveju galima spręsti, kad ieškovas apgaule, sukčiaujant siekė įgyti atsakovo turtą. Anot atsakovo, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. spalio 29 d. sprendimu atmetė patikslintą ieškinį ir priteisė iš ieškovo A. N. Č. atsakovui P. R. 2 000,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.

155.

16Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad iki 2016 m. liepos 15 d. šalis siejo ne jungtinės veiklos, bet ikisutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovui nesugebėjus įgyvendinti savo idėjos iki 2016 m. liepos 15 d. pertvarkyti vienbutį ginčo namą į tributį, parduoti du viršutinius aukštus kitiems asmenims ir iš tų lėšų atsiskaityti su atsakovu, ieškovas vėliau suderėjo su atsakovu šią idėją įgyvendinti kiek kitaip – ieškovas pertvarko ginčo namą į tributį, organizuoja viršutinių aukštų pardavimą, o už tai gauna pirmąjį ginčo namo aukštą su dalimi žemės sklypo ir kiemo statinių.

176.

18Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys 2016 m. kovo 15 d. preliminarioje sutartyje, be kita ko, susitarė, jog ieškovui (pirkėjui) atsisakius pirkti ginčo turtą ir nepasirašius pirkimo–pardavimo sutarties iki 2016 m. liepos 15 d., ieškovas praranda teisę į avansinę įmoką ir sumokėtas avansas negrąžinamas (4.1 punktas), konstatavo, kad nagrinėjamu atveju preliminarioji sutartis pasibaigė, iki sutarto termino nesudarius pagrindinės sutarties dėl ieškovo atsisakymo ją sudaryti, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti, o atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovui sumokėtą 7 000,00 Eur avansą, kuris laikomas šalių sutartomis netesybomis baudos forma.

197.

20Teismas laikė nepagrįstu ir ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 172 553,00 Eur negautas pajamas, kadangi, anot teismo, 2016 m. liepos 15 d. pasibaigus šalių sudarytai 2016 m. kovo 15 d. preliminariajai sutarčiai, tik turto savininkas (atsakovas) turėjo teisę spręsti kam ir už kiek perleisti turtą ar jo neperleisti, nes ieškovas jokių teisių į ginčo turtą neįgijo. Ir nors vėliau, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. šalys buvo sudariusios dar vieną rašytinę sutartį – preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuri, be kita ko, neatitiko pirkimo–pardavimo preliminariosios sutarties sampratos, tačiau ir per šioje sutartyje numatytą terminą pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, kas reiškia, jog prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė ir negalima reikalauti šios sutarties įvykdyti natūra. Ieškovas neįrodė, jog jis buvo ar yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus ir turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovo įvykdyti savuosius – neatlygintinai perleisti jam ginčo turto dalį arba kompensuoti to turto vertę ir negautas pajamas, kurias ieškovas norėjo gauti. Šiame kontekste teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė šalių susitarimo, nes sutartą ginčo turto dalį jis turėjo perduoti ieškovui tik šiam atlikus visus sutartus darbus ir juos atlikus savalaikiai bei pilnai savo sąskaita.

21III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

228.

23Apeliaciniu skundu ieškovas A. N. Č. apeliacinės instancijos teismo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019, ir priimti naują sprendimą – A. N. Č. ieškinį tenkinti pilna apimtimi, t. y. priteisti iš atsakovo P. R. ieškovo A. N. Č. naudai 179 553 Eur sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) prijungti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus prie civilinės bylos medžiagos; 3) kreiptis į prokurorą dėl galimai nusikalstamos P. R., V. N., A. R., E. A., V. K. bei S. M. veikos; 4) nagrinėti šį apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka; 5) nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, šaukti į teismo posėdį ir apklausti liudytoju E. A., kurio gyvenamoji vieta yra Radvilų dvaro 1A-3, Kaune. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

248.1.

25Nors pagrindinė sutartis pagal 2016 m. kovo 15 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį iki 2016 m. liepos 15 d. ir nebuvo sudaryta, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovui 7 000 Eur avansą, argumentuodamas tuo, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl apelianto atsisakymo ją sudaryti. Anot apelianto, jis ir po 2016 m. liepos 15 d. toliau vykdė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą susitarimą, tęsė savo sutartinius santykius, ką atsakovas akceptavo, ir nei jis, nei atsakovas neatsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, juolab netraktavo minėto termino pabaigos, kaip ieškovo kaltės, sąlygojančios teorinę galimybę taikyti ieškovo atžvilgiu sutartines netesybas ir/ar laikyti šalių sutartį pasibaigusia. Kita vertus, jei 2016 m. liepos 15 d. sutartį aiškinti izoliuotai nuo visų iki tol bei po to šalių sulygtų tarpusavio įsipareigojimų sąlygų, tai darant išvadą apie ieškovo atsisakymą pirkti atitinkamą nekilnojamąjį turtą, turėjo būti įvertinta, ar byloje yra duomenų, jog iki 2016 m. liepos 15 d. atsakovas ragino tą padaryti ir/ar notarų biure užsakė pažymą atitinkamo nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui ir/ar atliko kitus būtinus veiksmus aptariamo turto perleidimui; byloje privalėjo būti įvertinta ir tai, ar atsakovas kada nors reikalavo iš ieškovo netesybų taikymo ir/ar informavo ieškovą apie netesybų įskaitymą su ieškovo atsakovui sumokėto avanso suma. Priešingai, iki pat civilinės bylos iškėlimo atsakovas pripažino pareigą grąžinti ieškovui 7 000 Eur avansą, ir pozicija apie netesybų taikymą ieškovo atžvilgiu buvo suformuluota tik bylos nagrinėjimo eigoje, siekiant atsikirsti į atsakovo atžvilgiu pareikštus reikalavimus.

268.2.

27Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai, kad 2016 m. kovo 15 d. notarės biure raštu įformintas susitarimas reiškė, jog ieškovas įsipareigojo pertvarkyti ginčo namą ir nupirkti jį už 70 000 Eur iki 2016 m. liepos 15 d. Anot apelianto, nuo pat 2016 m. pradžios faktinis jo bei atsakovo susitarimas buvo toks – jis pertvarko namą į tris galinčias savarankiškai funkcionuoti dalis, 2-as ir 3-ias namo aukštai bus parduoti tretiesiems asmenims, iš šių sumų 70 000 Eur bus skirta atsakovui, o likusi dalis – ieškovui, be to, atsakovas taip pat perduos ieškovo nuosavybėn 1-ąjį namo aukštą su rūsiu bei žemės sklypu. Apie pastarosios pozicijos pagrįstumą, ieškovo įsitikinimu, liudija tai, kad ginčo namas buvo pertvarkomas, po to jis buvo pardavinėjamas ir du jo aukštai buvo parduoti tretiesiems asmenims, t. y. 2016 m. kovo 15 d. preliminarioje sutartyje išdėstytos formuluotės yra netikslios ir neatitinka faktinio šalių susitarimo, nes iš esmės atsakovo tikslas buvo gauti už ginčo namą 70 000 Eur iš trečiųjų asmenų, kuriems dalis namo turėjo būti parduota atlikus tam tikrus pertvarkymo darbus. Juolab, kad atsakovas jį ir pardavė tik tuomet, kai ieškovas pastatė šalia namo laiptinę ir įrengė vandens, dujų bei elektros įvadus, t. y. jis nebuvo ir/ar šiai dienai nėra padalintas „į atskirus butus“.

288.3.

29Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pagrindinės sutarties pasirašymo pagal 2017 m. gruodžio 5 d. preliminariąją sutartį aplinkybes, nurodydamas, kad byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo kvietimą į notarų biurą, ir tuo pagrindu padarydamas išvadą, jog 2017 m. gruodžio 5 d. sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl atsakovo kaltės, dėl ko ieškovas neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo. Anot apelianto, atsakovas neabejotinai žinojo apie kvietimą sudaryti pagrindinę sutartį, buvo užsakyta pažyma nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti, kuri užsakoma turto savininko prašymu. Kita vertus, pats atsakovas pirmosios instancijos teisme neneigė neketinęs atiduoti sutartyje nurodytą ginčo turtą ieškovui.

308.4.

31Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie ieškovo prievolių priskyrė tai, kad neva ieškovas neįrengė ginčo namo atskiruose aukštuose reikiamų apskaitos prietaisų, neišvedžiojo inžinerinių tinklų patalpose, neatliko mansardos kadastrinių matavimų ir t. t., nors byloje esančiose atsakovo ir ieškovo sudarytose rašytinėse sutartyse nėra jokių nuostatų apie prievolę įrengti apskaitos prietaisus, tuo labiau, kad atskiri apskaitos prietaisai net ir teoriškai negalėjo būti įrengti name tol, kol atskiri namo aukštai nebus parduoti, t. y. kol namas priklausė tik vienam savininkui, jame negalėjo būti įrengtas daugiau nei vienas apskaitos prietaisas. Tuo tarpu pirkėjos V. K. bei S. M. patvirtino, jog jos apeliantui niekada neišdavinėjo jokių įgaliojimų, suteikiančių teisę joms priklausančiose patalpose įrengti vandens ir/ar dujų ir/ar elektros apskaitos prietaisus. Kita vertus, paskutinėje rašytinėje šalių sudarytoje sutartyje, kurios turinį atsakovas įvertino pasitelkęs kvalifikuotą teisininką, nėra jokių papildomų sąlygų ginčo turto dalies perleidimui, t. y. joje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta atsakovo prievolė neatlygintinai perleisti ieškovui namo dalį iki 2018 m. sausio 20 d., neapibrėžiant jokių papildomų/sutarties sudarymo dienai neįvykdytų ieškovo prievolių, kurias šis neva turėtų įvykdyti iki turto perleidimo. Ši sutartis tik patvirtina, jog iki 2017 m. gruodžio 5 d. iš esmės jau buvo atlikta viskas, ką ieškovas turėjo atlikti idant gauti pirmąjį namo aukštą su rūsiu ir žemės sklypą. O tai, kad atsakovas su E. A., S. M. ar bet kuriais kitais asmenimis sudarė sutartis, kuriose detalizuoti minėti darbai, jokiu būdu nepatvirtina, jog juos turėjo atlikti būtent ieškovas, kuris nebuvo minėtų sutarčių, t. y. kitų šalių tarpusavio įsipareigojimai nepatvirtina ieškovo prievolių atsakovui neįvykdymo ar netinkamo vykdymo.

328.5.

33Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo faktiškai patirtos išlaidos pertvarkant ginčo namą (tame tarpe ir įrengiant laiptinę) nebuvo įrodytos. Priešingai, byloje esančios 2017 m. vasario 3 d. ir 2017 m. gegužės 25 d. viena kitą papildančios sutartys dėl laiptų gamybos patvirtina, jog 18 300 Eur nuostolių atlyginimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, nė vienam proceso dalyviui neneigiant, kad ginčo namo lauko laiptinė buvo pastatyta ieškovo lėšomis bei jėgomis. Tuo tarpu ar ieškovas yra likęs skolingas tam tikrą laiptinės kainos dalį, ar yra pilnai atsiskaitęs su laiptinės gamintojais, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes sutarčių dėl laiptų gamybos kaina yra aiški. Be to, esant byloje tik liudytojų paaiškinimams apie neva jų kaštais atliktus darbus ir nesant jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, teismas nepagrįstai nurodė, jog nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino, kad ginčo turte atlikti darbai apmokėti ieškovo lėšomis. Nepaisant to, kadangi didelę dalį darbų ieškovas vykdė savo jėgomis, teismas šiuo atveju negali prilyginti ieškovo atliktų ginčo namo pertvarkymo darbų vertės ieškovo faktinių išlaidų sumai – šiuo atveju, vertinant ieškovo indėlį ir/ar darbų apimtis, turi būti akcentuojama ieškovo atliktų darbų vertė, o ne už juos tretiesiems asmenims sumokėtos pinigų sumos.

348.6.

35Dėl atsakovo kaltės ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai šiuo atveju sudaro 30 526 Eur, tačiau didžiąją ieškovo reikalavimų dalį sudaro netiesioginiai nuostoliai, t. y. atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atveju ieškovas už 70 000 Eur būtų įgijęs ginčo namo pirmąjį aukštą su rūsiu bei pinigines lėšas, gautas už likusią namo dalį. Kadangi bendras namo plotas sudaro 370,18 kv. m, 53/100 dalys namo šiai dienai priklauso atsakovui, tuo tarpu likusios 47/100 dalys namo yra parduotos iš viso už 114 000 Eur sumą. Išskaičiavęs matematiškai 1/100 dalies namo su priklausiniais kainą, apeliantas gauna 2 425,53 Eur, todėl viso namo vertė/pardavimo kaina šiai dienai sudarytų 242 553 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo įsitikinimu, konstatuotina, jog ieškovo prarastos galimybės piniginė vertė šiuo atveju lygi 242 553 Eur – 70 000 Eur = 172 553 Eur. Kadangi šiuo atveju ieškovo patirtos tiesioginės išlaidos buvo orientuotos į aptariamos nuosavybės įgijimą ir pelno uždirbimą, anot apelianto, laikytina, kad į prarastos galimybės piniginę vertę tiesioginių išlaidų suma įeina, t. y. skaičiuojant nuostolius šios sumos nesumuojamos, nes didesnioji suma apima mažesniąją. Susumavus ieškovo prarastos galimybės piniginę vertę bei atsakovo ieškovui negrąžintą avanso sumą, bendra ieškovo naudai iš atsakovo priteistina pinigų suma yra lygi 179 553 Eur. Taigi, ši pinigų suma privalėjo būti priteista ieškovo naudai iš atsakovo, tačiau dėl netinkamo, nevisapusiško ir neobjektyvaus į bylą surinktos informacijos vertinimo tai nebuvo padaryta, todėl bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ginčijamas sprendimas privalo būti panaikintas.

368.7.

37Kadangi bylos aplinkybės šiuo atveju yra sudėtingos, rašytiniai byloje esantys įrodymai reikšminga dalimi neatspindi tikrųjų tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusių santykių, egzistuoja būtinybė aiškintis šalių tikruosius ketinimus ir šalių susitarimų vykdymo faktinę eigą, o tai tikslinga ir reikalinga aiškintis žodinio teismo posėdžio metu. Juolab, kad siekiant teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo posėdyje būtina apklausti liudytoją E. A., kuris nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Apeliantas taip pat teikia apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, kurie neegzistavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau patvirtina atsakovo P. R. neveikimą, t. y. jokių pretenzijų V. N. ir A. R. neteikimą ir savo, kaip „apgauto asmens“, teisių negynimą, taip pat apie ieškovo veiksmus, kurių šis yra ėmęsis siekiant atsakovo, V. N. ir A. R. veikos įvertinimo baudžiamojo įstatymo kontekste. Ieškovo įsitikinimu, nagrinėjant šią civilinę bylą gauti paaiškinimai liudija, jog atsakovo, V. N., A. R., E. A., V. K. bei S. M. veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, dėl ko būtina apie tai informuoti prokurorą.

389.

39Atsiliepime atsakovas P. R. prašo atmesti apelianto A. N. Č. apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3108-528/2019 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

409.1.

41Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl 7 000 Eur avanso grąžinimo, kadangi šalių 2016 m. kovo 15 d. pasirašyta sutartis nebuvo įvykdyta ieškovui neturint lėšų ginčo namui įsigyti, dėl ko jis prarado teisę į avansinę įmoką. Atsakovas neprivalėjo papildomai ieškovui reikšti jokių reikalavimų dėl netesybų ar kitaip jį informuoti apie avanso įskaitymą su netesybomis. Be to, pats ieškovas daugiau nei du metus pripažino atsakovo atliktą avanso įskaitymą su netesybomis ir jokių pretenzijų atsakovui nereiškė aiškiai turėdamas tikslą užtikrinti tolimesnį jo ir atsakovo geranorišką bendradarbiavimą. Juolab, kad pasibaigus 2016 m. kovo 15 d. preliminariosios sutarties galiojimui, ieškovas kreipėsi į jį su nauju pasiūlymu, o būtent, jog ieškovas savo darbu, rizika ir lėšomis pertvarkys namą į tris atskirus nekilnojamojo turto objektus, visapusiškai pasirūpins naujai suformuotų butų pardavimu, o atsakovas įsipareigojo, ieškovui atlikus šiuos veiksmus, neatlygintinai perduoti jam pirmo aukšto butą. Kita vertus, atsakovas neneigia, kad ikiteisminio tyrimo metu, būdamas įbaugintas ieškovo, jis iš tiesų būtų geranoriškai sutikęs patenkinti ieškovo reikalavimus dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, nes vienintelis jo tikslas buvo kuo greičiau pabaigti bet kokius santykius su ieškovu. Kita vertus, vėliau, dėl ieškovo neatliktų rekonstrukcijos darbų atsakovui netekus dalies lėšų iš namo antro ir trečio aukštų pirkėjų, ieškovui pareiškus teisme ieškinį dėl 172 553 Eur sumos priteisimo, atsakovo įsitikinimu, natūralu, jog jo pozicija atlyginti ieškovui jo turėtas išlaidas, netgi grąžinti avansą, pasikeitė, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvusioms ikiteisminio tyrimo metu ir šiuo metu.

429.2.

43Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepaisant to, jog šalys buvo sudariusios 2017 m. gruodžio 5 d. sutartį, ieškovas neįrodė, kad jis buvo ar yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus ir turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovo įvykdyti savuosius – neatlygintinai perleisti jam ginčo turto dalį arba kompensuoti to turto vertę ir negautas pajamas, kurias ieškovas norėjo gauti. Ir, nors ieškovas byloje įrodinėjo, kad jo lėšų, darbo, pastangų dėka atsakovui priklausantis vienbutis buvo rekonstruotas į tris atskirus savarankiškai funkcionuojančius nekilnojamojo turto objektus, byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog vieninteliai darbai, kuriuos atliko ieškovas, t. y. pastatė namo laiptinę ir atliko namo kadastrinius matavimus. Visgi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog už laiptinę jis yra sumokėjęs tik 6 400 Eur, kuriuos skolinosi iš E. A. ir kuriam skola buvo grąžinta iš pinigų, kurių atsakovas negavo iš pirkėjos V. K.. Tuo tarpu tai, kad ieškovas užsakė pas matininkę kadastrinę bylą ir nunešė ją į VĮ Registrų centrą užregistruoti, nepatvirtina šalių susitarimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tris atskirus, savo atskirus unikalius numerius turinčius, nekilnojamojo turto objektus, įvykdymo. Priešingai, nekilnojamojo turto agentai užsakė naujas kadastrines bylas, idealiųjų dalių paskaičiavimą, naudojimosi tvarkos parengimą, o už viską apmokėjo iš atsakovo lėšų. Tuo trapu atskirų nekilnojamojo turto objektų suformavimas pirkėjoms iki šiol yra atsakovo atsakomybė, tačiau pirkėjos, žinodamos apie užvestą civilinę bylą, suprasdamos, jog atsakovas buvo apgautas ieškovo, geranoriškai sutiko palaukti iki kol bus išnagrinėta ši byla bei atlaisvintos atsakovo laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuotos lėšos. Kita vertus, nors ieškovas įrodinėjo, kad neva jis įvedė šildymą, dujas, elektrą, vandentiekį namo antrame ir trečiame aukštuose, tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog faktiškai jis parengė tik elektros schemos planą, už kurį UAB „SDG“ sumokėjo 96,80 Eur, tačiau šis planas nebuvo panaudotas, kadangi elektros skydinė buvo suprojektuota į vidinę kiemo pusę, o, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, elektros skydinės turi būti projektuojamos išorėje, dėl ko pirkėjos pačios iš naujo darėsi elektros schemas bei elektros instaliacijos projektus, organizavosi elektros įrenginių prijungimą prie operatoriaus elektros tinkle, vedėsi elektros instaliaciją, už ką apmokėjo vėliau pats atsakovas. Pirkėjos taip pat patvirtino, jog ir dujų bei vandens komunikacijas įsivedė pačios, kurias vėliau kompensavo atsakovas. Taigi, nors ieškovas surado nekilnojamojo turto agentus, su kuriais be atsakovo žinios tarėsi dėl butų pardavimo sąlygų, preliminarių sutarčių sudarymo su pirkėjomis bei atlygio agentams už jų atliktą darbą, taip pat skolinosi pinigus iš E. A. bei nekilnojamojo turto agentų rekonstrukcijos darbams atlikti, tačiau vėliau, ieškovui atsisakius vykdyti savo prievoles nekilnojamojo turto agentams ir pirkėjoms, atsižvelgiant į tai, kad visi susitarimai buvo sudaryti atsakovo vardu, visas prievoles įvykdyti privalėjo pats atsakovas iš savo asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas neturėjo pareigos neatlygintinai perleisti jam ginčo turto dalį arba kompensuoti to turto vertę ir negautas pajamas.

449.3.

45Atsakovui nepavykus apginti savo pažeistų teisių civilinės teisės priemonėmis, jis gins savo pažeistas teises baudžiamojo proceso tvarka, kaip kraštutine priemone, sprendžiant ginčus dėl teisės, kadangi iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog ieškovas, matydamas, kad atsakovas yra pensijinio amžiaus asmuo, neturintis jokio teisinio išsilavinimo ir menko išprusimo, įviliojo jį į eilę jam nenaudingų sandorių ir, piktnaudžiaudamas atsakovo pasitikėjimu, įkalbėjo jį vykdyti ginčo namo rekonstrukcijos projektą, nors jo pats asmeniškai vykdyti niekada neketino, o turėjo vienintelį tikslą – pasisavinti atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomą itin didelės vertės turtą.

469.4.

47Atsakovo įsitikinimu, apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka vien dėl to, kad ieškovas pasyviai pirmosios instancijos teisme naudojosi savo teise iškviesti liudytoją suformuotų ydingą teismų praktiką, kuomet šalims būtų leidžiama pasyviai rungtis pirmosios instancijos teisme, o pamačius, jog vis tik netenkina pirmosios instancijos teismo sprendimas, vėliau aktyviai naudotis savo procesinėmis teisėmis apeliaciniame procese. Be to, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir ieškovo motyvai neva bylos aplinkybės šiuo atveju yra sudėtingos. Byloje buvo pateikta eilė įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šie įrodymai yra pakankami, kad aukštesnės instancijos teismas įvertintų šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padarytų išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai ir be žodinio proceso.

489.5.

49Atsakovas taip pat kategoriškai nesutinka su ieškovo reikalavimu prijungti papildomus įrodymus, kadangi ieškovo prašomi prijungti įrodymai jokios įtakos šalių ginčui neturi, nes atsakovas pateikė išsamius motyvus, kodėl šiai dienai neinicijavo civilinių ir baudžiamųjų bylų jį apgavusių asmenų atžvilgiu.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5210.

53Apeliacinis skundas atmestinas.

5411.

55Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5612.

57Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl avanso, nuostolių ir palūkanų priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

58Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos

5913.

60CPK 321 straipsnio 1dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

6114.

62Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas), teikdamas prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jį grindė tuo, kad byloje būtina apklausti liudytoją E. A., kuris nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, nors teismo sprendimas grindžiamas eile faktinių aplinkybių, susijusių su šiuo asmeniu. Nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, teismas traktavo E. A. kaip apelianto surastą investuotoją, nors jokių duomenų apie šio asmens investavimą į ieškovo sukurtą verslo projektą bei tokio investavimo sąlygas nėra.

6315.

64Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, juo labiau, kad apeliantas iš esmės nepagrindė būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip matyti apeliantas žodinio nagrinėjimo būtinumą sieja su liudytojo apklausa, tačiau apeliantas nenurodė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti teismo sprendimo neteisėtumą, paaiškins šis liudytojas. Byloje nustatyta, kad šis liudytojas investavo savo lėšas į atsakovo turtą (namą), kurias vėliau (pardavus namo dalis) atsiėmė. Tą patvirtina byloje esanti su šiuo liudytoju sudaryta 2017 m. gegužės 24 d. preliminarioji sutartis, 2017 m. gruodžio 6 d. susitarimas nutraukti sutartį, 2017 m. birželio 28 d. avansinė sutartis, atsakovo paaiškinimai ir byloje apklaustų liudytojų I. P. (atsakovo draugė), V. N. (nekilnojamojo turto agentė) ir A. R. (nekilnojamojo turto agentas ir liudytojo uošvis) parodymai. Nėra tikslinga kviesti liudytoją vien tam, kad šis patvirtintų nekeliančias abejonių aplinkybes.

6516.

66Be to, pažymėtina, kad apeliantas neprašė šio liudytojo apklausti pirmosios instancijos teisme. Apelianto siekis apklausti apeliacinėje instancijoje liudytoją, kurio apeliantas neprašė apklausti pirmosios instancijos teisme (nepasinaudojo tokia teise), vertintinas kaip siekis pateikti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nenurodė, kodėl liudytojo apklausos būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl liudytojo apklausos.

6717.

68Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

69Dėl papildomų dokumentų pateikimo

7018.

71Apeliantas prašo priimti ir įvertinti jo pridėtus prie apeliacinio skundo dokumentus, t. y. A. N. Č. prašymo LR Generalinei prokuratūrai kopija; 2019-10-25 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK veiklos skyriaus nutarimo Nr. M-2-03-00698-19 kopija, A. N. Č. skundo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai kopija, 2019-11-18 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimo Nr. M-2-03-00698-19 kopija. Apeliantas prašo priimti šiuos dokumentus, nes, jo manymu, jie patvirtina apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes apie atsakovo neveikimą (savo teisių negynimą – nereiškimą pretenzijų A. R. ir V. N. dėl turto pardavimo).

7219.

73CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

7420.

75Nagrinėjamu atveju, apelianto pateikiami dokumentai nei paneigia, nei patvirtina kokias nors, byloje ginčytinas, aplinkybes. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra pareiškęs pretenzijų A. R. ir V. N., todėl teikti dėl to įrodymus nėra reikalinga. Be to, ši apelianto akcentuojama aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant ginčą, kurio esmė – ar apeliantas turi teisę iš atsakovo gauti nuostolių atlyginimą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašymas dėl papildomų dokumentų priėmimo, atmestinas (CPK 180 straipsnis, 314 straipsnis).

76Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7721.

78Nustatyta, kad 0,0345 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esantys Kaune, ( - ), (toliau – ginčo turtas) nuosavybės teise nuo 2011 m. sausio 4 d. priklausė atsakovui. Nuo 2017 m. gruodžio 6 d. ginčo turte V. K. nuosavybės teise priklauso 11/50 dalių gyvenamojo namo, 11/50 dalių kiemo statinių ir 17/69 dalių žemės sklypo, nuo 2018 m. kovo 20 d. ginčo turte S. M. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis gyvenamojo namo, 1/4 dalis kiemo statinių ir 29/115 dalys žemės sklypo, kitos nurodyto ginčo turto dalys priklauso atsakovui.

7922.

802016 m. sausio 28 d. ir 2017 m. kovo 24 d. atsakovas išdavė apeliantui (ieškovui) įgaliojimus (atitinkamai iki 2016 m. liepos 1 d. ir iki 2017 m. spalio 1 d.) atstovauti jį visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, statybos inspekcijoje, padaryti gyvenamojo namo Kaune, ( - ), padalijimo projektą, suformuoti atskirus vienetus ir suteikti butams unikalius numerius bei adresus, taip pat atstovauti gaunant leidimus/projektus statinio rekonstrukcijai, statybai, griovimui, atstovauti rengiant techninius projektus, derinimus ir tuo tikslu gauti iš visų įmonių, įstaigų ir organizacijų reikalingus dokumentus, pažymas, projektus, nuosavybės dokumentus ir juos registruoti valstybės įmonės Registrų centre ir kt.

8123.

822016 m. kovo 15 d. sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas (pardavėjas) įsipareigoja parduoti, o apeliantas (pirkėjas) įsipareigoja nupirkti turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą ar įregistruotus butus), esantį Kaune, ( - ), už 70 000 Eur. Pirkimo pardavimo sutartį šalys įsipareigoja pasirašyti iki 2016 m. liepos 15 d. Sutartimi šalys taip pat susitarė, kad apeliantas pagal jam suteiktą įgaliojimą iki 2016 m. liepos 15 d. įsipareigoja pertvarkyti gyvenamąjį namą iš vienbučio į tributį bei įregistruoti pakeitimus VĮ Registrų centre. Už šiuos pertvarkymo darbus ir visų kitų dokumentų sutvarkymą bei įregistravimą apeliantas apmokės iš savo lėšų, kurių padengti iš atsakovo nereikalaus (1.1 punktas). Už nurodytą turtą apeliantas sumokėjo 7 000 Eur avansinę įmoką, kuri įskaitoma į turto pirkimo–pardavimo kainą, likusią sumą sumokės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną (2.1, 2.2 punktai). Atsakovui atsisakius sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį jis turi grąžinti gautą avansą ir sumokėti avansinio mokėjimo sumos dydžio baudą (3.2 punktas). Apeliantui atsisakius pirkti turtą ir nepasirašius pirkimo–pardavimo sutarties iki 2016 m. liepos 15 d. ieškovas praranda teisę į avansinę įmoką ir avansas negrąžinamas (4.1 punktas).

8324.

842017 m. gegužės 24 d. atsakovas ir E. A. sudarė preliminariąją sutartį (notarinio registro Nr. 5470), pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti 47/100 dalis gyvenamojo namo, 47/100 dalis kiemo statinių ir ½ dalį žemės sklypo, esančius Kaune, ( - ), už 79 000 Eur, o pagrindinę sutartį šalys įsipareigoja sudaryti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šia sutartimi susitarta, kad, sutarties vykdymui užtikrinti pirkėjas sutarties pasirašymo metu sumoka pardavėjui 8 000 Eur avansą grynaisiais (10.1 punktas), kuris bus skirtas sutarties 8.1 punkte nurodytiems darbams atlikti (10.2 punktas). Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad pardavėjas iki 2017 m. rugpjūčio 15 d. įsipareigoja atlikti šiuos darbus: 1) įrengti atskirus įėjimus iš lauko pusės su atskirais laiptais, turėklais, atskiromis lauko durimis, stogeliais virš durų, laiptinės uždengimu mediena į 2 aukšto patalpas ir pastogės patalpas, 2) išgriauti vidinius laiptus tarp 1, 2 aukštų ir pastogės patalpų, 3) padaryti kapitalinius lubų ir grindų tarp 1, 2 aukštų ir pastogės patalpų atskyrimo darbus, 4) įvesti į 2 aukšto ir pastogės patalpas dujų, vandentiekio, elektros ir kanalizacijos įvadus su atskirais apskaitos prietaisais ir priduoti juos eksploatacijai, 5) sutvarkyti aikštelę prie namo laiptinės.

8525.

86Pagal 2017 m. birželio 28 d. avansinę sutartį Nr. 2017-06-28/3, šios sutarties sudarymo metu, E. A. sumokėjo atsakovui 1 400 Eur avansinio įmokėjimo sumą.

8726.

882017 m. spalio 20 d. avansine sutartimi Nr. 2017-10-20/1 NT vystymo bendrovė „Oberstata“, atstovaujama V. N. ir A. R., atstovaujantys E. A. (pardavėjas), įsipareigojo parduoti V. K. (pirkėja) 23/100 dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei ¼ dalį žemės sklypo, esančius Kaune, ( - ), už 54 000 Eur. Šia sutartimi pardavėjas iki 2017 m. gruodžio 1 d. įsipareigojo parduodamame turte pastatyti dujinį katilą, išvedžioti ir pajungti šildymo sistemą, išvedžioti ir pajungti vandens tiekimą (karštas ir šaltas vanduo) (2.5 punktas). Pardavėjas įsipareigojo nuo pagrindinės pardavimo–pirkimo sutarties pasirašymo per trejų mėnesių laikotarpį įregistruoti perkamą turtą kaip atskirus turtinius vienetus, atliekant kadastrinius matavimus, įrengti ir priduoti eksploatacijai dujų, elektros ir vandens tiekimo apskaitos prietaisus (2.6 punktas).

8927.

902017 m. gruodžio 5 d. šalys sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2017-12-05/1, kuria apeliantas įsipareigojo perimti, o atsakovas įsipareigojo neatlygintinai perduoti, jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 53/100 dalis gyvenamojo namo, 53/100 dalis kiemo statinių ir ½ dalį žemės sklypo, esančius Kaune, ( - ). Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2018 m. sausio 20 d.

9128.

922017 m. gruodžio 6 d. atsakovas ir E. A. susitarimu (notarinio registro Nr. VL-5020) nutraukė 2017 m. gegužės 24 d. sutartį.

9329.

942017 m. gruodžio 6 d. atsakovas, pirkimo–pardavimo sutartimi, pardavė jam nuosavybės teise priklausančio ginčo turto dalį – 11/50 dalių gyvenamojo namo, 11/50 dalių kiemo statinių ir 17/69 dalių žemės sklypo, esančius Kaune, ( - ), V. K. už 54 000 Eur (iš jų 37 000 Eur sumokėta grynaisiais pinigais).

9530.

962018 m. kovo 20 d. atsakovas ir S. M. sudarė preliminariąją sutartį Nr. 2018-03-20/1, kuria susitarė dėl dalies turto (kaina 57 000 Eur), esančio Kaune, ( - ), pirkimo–pardavimo, numatydami, kokie darbai turi būti atlikti iki 2018 m. liepos 31 d.: 1) įvesti dujų, vandentiekio ir elektros įvadai su atskirais apskaitos prietaisais ir priduoti eksploatacijai, 2) atlikti mansardos kadastriniai matavimai, 30,45 kv. m. mansardinės patalpos prijungtos prie parduodamų patalpų, priduotos ir užregistruotos VĮ Registrų centre.

9731.

982018 m. kovo 20 d. atsakovas, pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. VL-1278), pardavė už 57 000 Eur jam nuosavybės teise priklausančio ginčo turto dalį – ¼ dalį gyvenamojo namo, ¼ dalį kiemo statinių ir 29/115 dalis žemės sklypo, esančius Kaune, ( - ), S. M..

99Dėl 7 000 Eur avanso priteisimo

10032.

101Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto reikalavimą priteisti pagal 2016 m. kovo 15 d. preliminariąją sutartį sumokėtą 7 000 Eur avansą už perkamą turtą (žemės sklypą, gyvenamąjį namą ar įregistruotus butus). Teismas konstatavo, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki nustatyto termino (2016 m. liepos 15 d.) sudaryta nebuvo dėl apelianto kaltės, nes šis neturėjo tam pakankamai piniginių lėšų. Įrodymų, kad atsakovas atsisakė sudaryti sutartį ar tokios sutarties sudarymui buvo kliūtys, už kurias atsakingas atsakovas, byloje nėra.

10233.

103Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes: 1) po 2016 m. liepos 15 d. šalių sutartiniai įsipareigojimai buvo tęsiami, 2) byloje nėra duomenų, kad atsakovas ragintų sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, 3) paaiškėjo, kad namo dokumentacija nebuvo sutvarkyta, kas tapo kliūtimi planuotų namo pertvarkymo darbų įgyvendinimui.

10434.

105Atsakovas teigia, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes apeliantas neturėjo piniginių lėšų įsigyti turtą. Jokie ginčo namo pakeitimai iki 2016 m. liepos 15 d. nebuvo padaryti. 35.

106Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

10736.

108Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių sudaryta 2016 m. kovo 15 d. sutartis yra preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad preliminariąją sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas ją daro negaliojančia (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Preliminariojoje sutartyje turi būti nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Esminis preliminariosios sutarties bruožas yra tas, kad negalima reikalauti įvykdyti ją natūra.

10937.

110Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas preliminariąja sutartimi įsipareigojo nupirkti atsakovo turtą (žemės sklypą, namą), įsipareigojo iki 2016 m. liepos 15 d. pertvarkyti gyvenamąjį namą iš vienbučio į tributį bei įregistruoti pakeitimus VĮ Registrų centre, nereikalaujant iš atsakovo padengti patirtas išlaidas. Apeliantas iki pagrindinės sutarties sudarymo termino (2016 m. liepos 15 d.) savo įsipareigojimų neįvykdė, t. y. nei sumokėjo likusią pinigų sumą už ginčo turtą, nei atliko kokius nors veiksmus, susijusius su ginčo namo pertvarkymu. Taigi, iki 2016 m. liepos 15 d. nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigė šalių pareiga sudaryti pagrindinę sutartį. Šalims siekiant tęsti savo prisiimtus įsipareigojimus, turėjo būti, rašytine forma, preliminarioji sutartis pratęsta arba sudaryta nauja preliminarioji sutartis, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog šalių sutartiniai įsipareigojimai tęsėsi (juo labiau, kai tai neigia viena iš šalių – atsakovas). Pažymėtina, kad tam tikri šalių susitarimai (raštu neįforminti) vėl atsirado tik 2017 m. kovo 24 d. (praėjus 8 mėnesiams nuo preliminariojoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų pasibaigimo), kai atsakovas vėl išdavė apeliantui įgaliojimą, reikalingą ginčo namo pertvarkymui.

11138.

112Iš 2016 m. sausio 28 d. apeliantui išduoto įgaliojimo (22 nutarties punktas), 2016 m. kovo 15 d. preliminariosios sutarties sąlygų (23 nutarties punktas), šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų (V. N., A. R., V. K., S. M., I. P., kurie patvirtino, kad apeliantas rūpinosi ginčo namo pertvarkymu ir tam ieškojo pinigų), galima spręsti, kad apelianto tikslas buvo, neturint sutarto turto įsigijimui pakankamai savo lėšų, pertvarkyti namą iš vienbučio į tributį, parduoti 2 ir 3 aukštus (2 atskirus butus) ir gautais pinigais apmokėti preliminariojoje sutartyje sutarto turto įsigijimą. Tačiau, kaip matyti, apeliantas neįgyvendino šio projekto, t. y. namo nepertvarkė ir nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, todėl spręstinas klausimas, ar atsakovas turi grąžinti jam sumokėtą avansą (7 000 Eur). Preliminariojoje sutartyje numatyta, kad apeliantui (pirkėjui) atsisakius pirkti turtą ir nepasirašius pirkimo–pardavimo sutarties iki 2016 m. liepos 15 d. ieškovas praranda teisę į avansinę įmoką ir avansas negrąžinamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis, jog atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo sutrukdyti apeliantui sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu apeliantas, kuris buvo prisiėmęs įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, šių įsipareigojimų nevykdė ir nesiekė jų vykdyti. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtent apeliantas turėjo būti iniciatyvus sudarant pagrindinę sutartį, nes nuo jo veiksmų (projekto įgyvendinimo, turėjimo pinigų) priklausė, kada gali būti sudaroma pagrindinė sutartis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes apeliantas neturėjo tam pakankamai pinigų (šios aplinkybės apeliantas iš esmės ir neneigia), todėl laikytina, kad būtent apeliantas kaltas (atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį) dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir jis prarado teisę į avanso grąžinimą.

11339.

114Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog paaiškėjo, kad namo dokumentacija nebuvo sutvarkyta, kas tapo kliūtimi planuotų namo pertvarkymo darbų įgyvendinimui, t. y. atsakovo kaltė dėl negalėjimo sudaryti pagrindinės sutarties. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariojoje sutartyje atsakovas įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo suformuotas kaip daiktas ir įregistruotas VĮ Registrų centre, t. y. ginčo turtas buvo pirkimo – pardavimo objektas ir atsakovas neįsipareigojo daryti jo kokius nors pakeitimus. Preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyta kokių nors papildomų sąlygų dėl namo pertvarkymų, kurios galėtų daryti įtaką pagrindinės sutarties sudarymui. Pagal preliminariosios sutarties 3.3 punktą atsakovas tik įsipareigojo pateikti turto įsigijimo dokumentus, taip pat garantavo, kad nebus jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie turėtų įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą. Tačiau šis punktas skirtas tik tam, kad apeliantas (pirkėjas) galėtų netrukdomai, be suvaržymų įgyti nuosavybės teises į parduodamą turtą, ir niekaip nesusijęs su apelianto įsipareigojimu – pertvarkyti gyvenamąjį namą. Be to, dar iki 2016 m. kovo 15 d. preliminariosios sutarties sudarymo, apeliantui 2016 m. sausio 28 d. buvo išduotas įgaliojimas, pagal kurį apeliantas turėjo galimybę (tikėtina tą ir padarė) pasitikrinti namo pertvarkymo galimybėmis (reikalingos dokumentacijos buvimu/nebuvimu ir pan.).

11540.

116Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė tiek materialinės teisės (CK 6.165 straipsnis), tiek procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnis) ir šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

117Dėl 172 553 Eur netiesioginių nuostolių priteisimo

11841.

119Apeliantas reikalavimą, priteisti 172 553 Eur nuostolių, kildina iš to, kad atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atveju apeliantas už 70 000 Eur būtų įgijęs ginčo namo pirmąjį aukštą su rūsiu bei pinigines lėšas, gautas už likusią namo dalį. Kadangi bendras namo plotas sudaro 370,18 kv. m, 53/100 dalys namo šiai dienai priklauso atsakovui, tuo tarpu likusios 47/100 dalys namo yra parduotos iš viso už 114 000 Eur sumą. Išskaičiavęs matematiškai 1/100 dalies namo su priklausiniais kainą, apeliantas gauna 2 425,53 Eur, todėl viso namo vertė/pardavimo kaina šiai dienai sudarytų 242 553 Eur. Atsižvelgiant į tai, apelianto įsitikinimu, konstatuotina, jog apelianto prarastos galimybės piniginė vertė šiuo atveju lygi 242 553 Eur – 70 000 Eur = 172 553 Eur. Kadangi šiuo atveju apelianto patirtos tiesioginės išlaidos buvo orientuotos į aptariamos nuosavybės įgijimą ir pelno uždirbimą, anot apelianto, laikytina, kad į prarastos galimybės piniginę vertę tiesioginių išlaidų suma (30 526 Eur) įeina, t. y. skaičiuojant nuostolius šios sumos nesumuojamos, nes didesnioji suma apima mažesniąją.

12042.

121Pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, jog apeliantas neįrodė, kad jis buvo ar yra įvykdęs visus savo įsipareigojimus ir turi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovo įvykdyti savuosius – neatlygintinai perleisti jam ginčo turto dalį arba kompensuoti to turto vertę ir negautas pajamas, kurias apeliantas norėjo gauti.

12243.

123Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai vertino šalių susitarimą ir įsipareigojimus, kas nulėmė sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

12444.

125Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

12645.

127Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

12846.

129Nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, kurių pagrindu apeliantas siekė įsigyti atsakovo ginčo turto dalį, kuri yra nurodyta 2017 m. gruodžio 5 d. preliminariojoje pirkimo – pardavimo sutartyje (53/100 dalys gyvenamojo namo ir kt.). Šalių sutartinių santykių buvimą pagrindžia 2017 m. kovo 24 d. apeliantui išduotas įgaliojimas (leidžiantis atlikti visus veiksmus, pertvarkant ginčo namą), 2017 m. gruodžio 5 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis (apeliantui atsakovas įsipareigoja perduoti neatlygintinai ginčo turto dalį), šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kiti bylos rašytiniai įrodymai. Tačiau byloje nėra rašytinių susitarimų, kuriuose būtų aptarti šalių įsipareigojimai, t. y. kokiomis sąlygomis, ką turi atlikti apeliantas, kad jam būtų perleista atsakovo ginčo turto dalis. Visgi, šalys neginčija, kad ginčo namas turėjo būti pertvarkytas į tris butus, t. y. turėjo būti antrame ir trečiame namo aukšte įrengti butai. Šie butai turėjo atitikti atskirai funkcionuojančios gyvenamosios patalpos kriterijus ir būti tinkami pardavimui. Tam apeliantas turėjo padaryti pertvaras tarp namo aukštų, įrengti atskirus įėjimus į butus, pastatyti laiptinę, įvesti naujiems butams atskiras komunikacijas – dujas, elektrą, vandenį ir šiuos pakeitimus įteisinti – įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat apeliantas turėjo surasti ginčo namo antrojo ir trečiojo aukštų pirkėjus ir organizuoti tų aukštų pirkimą – pardavimą. Visus šiuos darbus apeliantas turėjo atlikti savo darbu, jėgomis ir lėšomis, atsakovui prie to neprisidedant. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir byloje apklausti liudytojai, t. y.: 1) liudytojai V. N. (nekilnojamojo turto agentė) ir A. R. (nekilnojamojo turto agentas) nurodė, kad apeliantas kreipėsi į juos pagalbos, t. y. padėti parduoti ginčo turto antrą ir trečią aukštus, kad apeliantas neturėjo lėšų jų pertvarkymui ir prašė surasti (paskolinti) tam pinigų. Buvo surastas investuotojas E. A. (A. R. žentas), kuris sutiko paskolinti apeliantui 8 000 Eur, tai buvo įforminta 2017 m. gegužės 24 d. preliminariosios sutarties forma kaip avanso sumokėjimas, kuris turėjo būti panaudotas namo pertvarkymo darbams. Nors sutartis buvo pasirašyta su atsakovu, tačiau šie pinigai buvo skirti apeliantui. Vėliau, 2017 m. birželio 28 d. avansinės sutarties pagrindu apeliantui dar buvo perduota 1 400 Eur. Taip pat liudytojai asmeniškai paskolino apeliantui pinigų (200 Eur ir 400 Eur). Pamačius, jog apeliantas neatlieka namo pertvarkymo darbų ir neturi tam pinigų, šie patys ėmė rūpintis namo pertvarkymo darbais (investavo savo pinigus į namą) ir ieškoti pirkėjų. Namo dalys, iki galo jų nepertvarkius, buvo parduotos 2017 m. gruodžio 6 d. V. K. (11/50 dalių namo – antras aukštas) ir 2018 m. kovo 20 d. S. M. (1/4 dalis namo – trečias aukštas). Liudytojai patvirtino, kad dėl namo pertvarkymo bendravo tik su apeliantu, atsakovas tuo nesirūpino, atsakovą matydavo tik pas notarą pasirašant sutartis; 2) liudytojai V. K. ir S. M. (ginčo turto dalių pirkėjos) nurodė, kad su atsakovu susitiko tik pasirašant pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, o 2017 m. spalio 20 d. ir 2018 m. kovo 20 d. preliminariose sutartyse (26 ir 30 nutarties punktai) numatytus įsipareigojimus (atlikti tam tikrus darbus jų perkamose namo dalyse) žadėjo įvykdyti apeliantas ir nekilnojamojo turto agentai. Dalis darbų nebuvo padaryta, todėl jos savo lėšomis atliko tuos darbus, o atsakovas atlygino jų kainą.

13047.

131Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia spręsti, jog apeliantas neįvykdė savo įsipareigojimų pertvarkyti savo lėšomis ginčo turtą į tris butus ir juos įregistruoti, todėl nėra pagrindo spęsti, kad atsakovui kilo pareiga vykdyti savo įsipareigojimą – perleisti dalį ginčo turto (pirmą aukštą) apeliantui (CK 6.58 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, jog atsakovas nepažeidė sutartinių įsipareigojimų, apeliantas neįgyja teisės reikalauti netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo.

13248.

133Nustatęs, kad apeliantas neįgijo teisės reikalauti netiesioginių nuostolių, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl apelianto patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas pateikė įrodymus dėl 8 996,80 Eur (2 500 Eur + 6 400 Eur + 96,80 Eur) išlaidų, tiesiogiai patirtų ginčo namo darbams (laiptinės pastatymui ir elektros energijos tiekimo schemos – plano parengimas) atlikti. Teismas konstatavo, kad minėtų darbų atlikimui apeliantui buvo paskolinta 8 000 Eur (sudarant 2017 m. gegužės 24 d. preliminariąją sutartį (nutarties 24 punktas)), 1 400 Eur (sudarant 2017 m. birželio 28 d. avansinę sutartį) bei 200 Eur ir 400 Eur (paskolino liudytojai V. N. ir A. R.). Teismas nepriteisė apelianto prašomų tiesioginių išlaidų, motyvuodamas tuo, jog apeliantas nepateikė įrodymų, kad šios išlaidos (8 996,80 Eur) buvo apmokėtos jo lėšomis, o ne jam paskolintomis. Daugiau įrodymų apie patirtas išlaidas nebuvo pateikta.

13449.

135Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų V. N. ir A. R. parodymus (šie nematė, kad atsakovas 8 000 Eur perdavė jam), neatsižvelgė, kad jis savo darbu prisidėjo ginčo namo pertvarkymo darbų.

13650.

137Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto skundo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pažymėtina, kad apeliantas, reikalaudamas priteisti patirtas išlaidas, turi pareigą įrodyti jų pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti, iš byloje esančių įrodymų, apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas tiesiogines išlaidas (30 526 Eur). Apeliantas pateikė tik: 1) du užsakymus dėl laiptų gamybos (2017 m. vasario 3 d. ir 2017 m. gegužės 25 d.), kuriuose nurodytas gautas išankstinis apmokėjimas 2 500 Eur ir 5 000 Eur bei viename jų 2017 m. birželio 14 d. padarytas įrašas apie 1 400 Eur gavimą, 2) du kasos pajamų orderio kvitus (2018 m. lapkričio 16 d. ir 2019 m. kovo 7 d.), pagal kuriuos apmokėta UAB „SDG“ 96,80 Eur už inžinerines paslaugas (pagal 2018 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą N. 0008812). Bendra, pagal pateiktus įrodymus, apelianto išlaidų suma yra 8 996,80 Eur. Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas šioms išlaidoms pinigus gavo pagal 2017 m. gegužės 24 d. preliminariąją sutartį (8 000 Eur) bei pagal 2017 m. birželio 28 d. avansinę sutartį (1 400 Eur). Tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: 1) abiejų šalių paaiškinimai, kad būtent apeliantas buvo įsipareigojęs pertvarkyti ginčo namą savo lėšomis; 2) atsakovo paaiškinimas, kuriame teigiama, kad, pasirašius sutartį, šiuos pinigus iš karto perdavė apeliantui; 3) liudytojų V. N. ir A. R. parodymai, kad apeliantas neturėjo pinigų ginčo namo pertvarkymui ir prašė surasti, kas jam jų paskolins; kad būtent jam ir buvo surastas investuotojas, o ne atsakovui, kuris ginčo namo pertvarkyme nedalyvavo; 4) 2017 m. gegužės 24 d. preliminariojoje sutartyje susitarta, kad 8 000 Eur avansinis mokėjimas bus skirtas ginčo namo pertvarkymo darbams (tame tarpe ir laiptų įrengimui) atlikti; 5) liudytojų V. K. ir S. M. parodymai, kurie patvirtina, kad, ne atsakovas, o apeliantas ir nekilnojamojo turto agentai rūpinosi ginčo namo pertvarkymu. Taigi, darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai ir nustatytos bylos aplinkybės, leidžia spręsti, kad apeliantas 8 996,80 Eur išlaidas padengė ne savo asmeninėmis lėšomis, o gautais pagal aukščiau minėtas sutartis pinigais, dėl ko reikalavimas dėl tiesioginių nuostolių priteisimo taip pat pagrįstai atmestas.

13851.

139Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog jis savo darbu prisidėjo prie ginčo namo pertvarkymo darbų, nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo. Apeliantas, nurodydamas šį argumentą, jo nepagrindė ir nesuformulavo reikalavimo, t. y. nenurodė, kada, kokius darbus apeliantas atliko pats, kokia jų vertė, kaip tai įtakoja prašomus priteisti tiesioginius nuostolius ir pan.

14052.

141Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

14253.

143Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės teisės normas (CPK 185 straipsnis) ir šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

144Dėl būtinybės kreiptis į prokurorą

14554.

146Apeliantas savo apeliaciniame skunde pateikė prašymą – kreiptis į prokurorą dėl galimai nusikalstamos P. R. (atsakovo), V. N., E. R., E. A., V. K. bei S. M. veikos. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas ir bylos liudytojai organizavo byloje esančių sutarčių, žinomai neatitinkančių jų esmės, pasirašymą bei bendrais veiksmais siekia išvengti turtinių prievolių vykdymo apeliantui.

14755.

148CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad paaiškėjus, jog byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

14956.

150Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga teismui pranešti apie galimas nusikalstamas veikas, nagrinėjant civilinę bylą, kyla tuomet, kai civilinio proceso metu nustatomi pakankamai akivaizdūs nusikalstamos veikos požymiai. Nagrinėjamu atveju, byloje apeliantas kelia klausimus dėl civilinių sutarčių esmės, jų aiškinimo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. galimai sutarčių pavadinimai, jose nurodomos sąlygos, neatitinka tikrosios jų paskirties. Pažymėtina, kad sprendžiant šalių ginčą, byloje susiklostę civilinio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai, kurių iniciatorius yra būtent apeliantas. Vertindamas sutartinius šalių santykius, teismas turi pareigą įvertinti tikruosius šalių ketinimus, o ne vadovautis tik pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, todėl ginčai dėl sutarties sąlygų, teisinių santykių kvalifikavimas yra civilinės teisės dalykas. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pranešti prokurorui apie civilinio proceso metu galimai esamus nusikalstamos veikos požymius, nes tokių nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui manant, jog jo atžvilgiu vykdoma (įvykdyta) nusikalstama veika, turi teisę pats kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas.

151Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

152Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

153Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas A. N. Č. 2018 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Kauno apylinkės... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. šalys susitarė, jog ieškovas atliks reikiamus... 10. 3.... 11. Atsakovas P. R. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsakovas nurodė, kad... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. spalio 29 d. sprendimu atmetė... 15. 5.... 16. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad iki 2016 m. liepos 15 d. šalis siejo... 17. 6.... 18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys 2016 m. kovo 15 d. preliminarioje... 19. 7.... 20. Teismas laikė nepagrįstu ir ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo... 21. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. 8.... 23. Apeliaciniu skundu ieškovas A. N. Č. apeliacinės instancijos teismo prašo:... 24. 8.1.... 25. Nors pagrindinė sutartis pagal 2016 m. kovo 15 d. preliminariąją... 26. 8.2.... 27. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė atsakovo pozicijai, kad... 28. 8.3.... 29. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pagrindinės sutarties... 30. 8.4.... 31. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie ieškovo prievolių priskyrė... 32. 8.5.... 33. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo... 34. 8.6.... 35. Dėl atsakovo kaltės ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai šiuo atveju... 36. 8.7.... 37. Kadangi bylos aplinkybės šiuo atveju yra sudėtingos, rašytiniai byloje... 38. 9.... 39. Atsiliepime atsakovas P. R. prašo atmesti apelianto A. N. Č. apeliacinį... 40. 9.1.... 41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl 7 000 Eur... 42. 9.2.... 43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepaisant to, jog šalys... 44. 9.3.... 45. Atsakovui nepavykus apginti savo pažeistų teisių civilinės teisės... 46. 9.4.... 47. Atsakovo įsitikinimu, apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka... 48. 9.5.... 49. Atsakovas taip pat kategoriškai nesutinka su ieškovo reikalavimu prijungti... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 52. 10.... 53. Apeliacinis skundas atmestinas.... 54. 11.... 55. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 56. 12.... 57. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 58. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo apklausos... 59. 13.... 60. CPK 321 straipsnio 1dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų... 61. 14.... 62. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas), teikdamas prašymą nagrinėti... 63. 15.... 64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus,... 65. 16.... 66. Be to, pažymėtina, kad apeliantas neprašė šio liudytojo apklausti... 67. 17.... 68. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių... 69. Dėl papildomų dokumentų pateikimo... 70. 18.... 71. Apeliantas prašo priimti ir įvertinti jo pridėtus prie apeliacinio skundo... 72. 19.... 73. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos... 74. 20.... 75. Nagrinėjamu atveju, apelianto pateikiami dokumentai nei paneigia, nei... 76. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 77. 21.... 78. Nustatyta, kad 0,0345 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), gyvenamasis... 79. 22.... 80. 2016 m. sausio 28 d. ir 2017 m. kovo 24 d. atsakovas išdavė apeliantui... 81. 23.... 82. 2016 m. kovo 15 d. sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas (pardavėjas)... 83. 24.... 84. 2017 m. gegužės 24 d. atsakovas ir E. A. sudarė preliminariąją sutartį... 85. 25.... 86. Pagal 2017 m. birželio 28 d. avansinę sutartį Nr. 2017-06-28/3, šios... 87. 26.... 88. 2017 m. spalio 20 d. avansine sutartimi Nr. 2017-10-20/1 NT vystymo bendrovė... 89. 27.... 90. 2017 m. gruodžio 5 d. šalys sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo... 91. 28.... 92. 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovas ir E. A. susitarimu (notarinio registro Nr.... 93. 29.... 94. 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovas, pirkimo–pardavimo sutartimi, pardavė jam... 95. 30.... 96. 2018 m. kovo 20 d. atsakovas ir S. M. sudarė preliminariąją sutartį Nr.... 97. 31.... 98. 2018 m. kovo 20 d. atsakovas, pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio registro... 99. Dėl 7 000 Eur avanso priteisimo ... 100. 32.... 101. Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto reikalavimą priteisti pagal... 102. 33.... 103. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, nurodo,... 104. 34.... 105. Atsakovas teigia, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta,... 106. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.... 107. 36.... 108. Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių sudaryta 2016 m. kovo 15 d. sutartis yra... 109. 37.... 110. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas preliminariąja sutartimi... 111. 38.... 112. Iš 2016 m. sausio 28 d. apeliantui išduoto įgaliojimo (22 nutarties... 113. 39.... 114. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog paaiškėjo, kad namo... 115. 40.... 116. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 117. Dėl 172 553 Eur netiesioginių nuostolių priteisimo... 118. 41.... 119. Apeliantas reikalavimą, priteisti 172 553 Eur nuostolių, kildina iš to, kad... 120. 42.... 121. Pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo,... 122. 43.... 123. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad... 124. 44.... 125. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 126. 45.... 127. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 128. 46.... 129. Nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, kurių... 130. 47.... 131. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia spręsti, jog apeliantas... 132. 48.... 133. Nustatęs, kad apeliantas neįgijo teisės reikalauti netiesioginių... 134. 49.... 135. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, nurodo, jog pirmosios... 136. 50.... 137. Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto skundo argumentais ir pritaria... 138. 51.... 139. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog jis... 140. 52.... 141. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės... 142. 53.... 143. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 144. Dėl būtinybės kreiptis į prokurorą... 145. 54.... 146. Apeliantas savo apeliaciniame skunde pateikė prašymą – kreiptis į... 147. 55.... 148. CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad paaiškėjus, jog byloje dalyvaujančio... 149. 56.... 150. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga teismui pranešti apie galimas... 151. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 152. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 153. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....