Byla 2-1842/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2170-611/2013 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas S. K. pareiškė ieškinį atsakovui BAB ,,Snoras“, kuriuo prašė pripažinti 2011 m. kovo 14 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) negaliojančia, taikyti tarp šalių restituciją ir grąžinti sumokėtą 16 000 Lt sumą į ieškovo sąskaitą Nr. ( - ), esančią BAB banke „Snoras“, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovas yra ilgametis atsakovo klientas, 2010 m. buvo sudaręs terminuoto indėlio sutartį, kurios terminas baigėsi 2011 m. kovo mėnesį. 2011 m. kovo 14 d. ieškovui nuvykus į banką pratęsti sutarties, atsakovo darbuotoja pasiūlė pasidėti pinigus banke, perkant obligacijas, paaiškinusi, kad obligacijos kaip ir indėliai yra apdrausti. Tą pačią dieną ieškovas pasirašė ginčo sutartį, taip pat Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ir Kliento patvirtinimus. Kaip vėliau paaiškėjo, jis atsakovo buvo suklaidintas ir apgautas. Ieškovas į banką kreipėsi, turėdamas tikslą pratęsti indėlio sutartį ir saugiai padėti pinigus, pasirenkant pinigų perdavimo bankui formą ieškovui buvo paaiškinta, kad pasirašoma sutartis saugi, atitinka ieškovo turėtą indėlio sutartį ir pinigai pagal šią sutartį pilnai apdrausti. Sutarties sudarymo metu atsakovas nesuteikė pilnos informacijos, nesupažindino su investavimo rizikomis ir galimybe netekti investuojamų pinigų, nebuvo paaiškinta apie galimas neigiamas sutarties pasekmes, tokiu būdu ieškovas suklydo. Dėl šių aplinkybių Obligacijų pasirašymo sutartis buvo sudaryta apgaulės ir suklydimo įtakoje. Atsakovas pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau- ir FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalies 5 punkto reikalavimus, kadangi atsakovo darbuotoja nebandė išsiaiškinti apie ieškovo žinias investavimo srityje, finansinę padėtį, tikslus, neįvykdė prievolės aiškiai įspėti apie galimas rizikas ir nepalankias investavimo pasekmes. Ieškovas neturi investavimo patirties, yra pensininkas, gyvenantis iš gaunamos pensijos, ir jo tikslas buvo kaip galima saugiau pasidėti pinigus banke ir juos gauti suėjus terminui. Ieškovo nuomone, sąlyga numatyta Aptarnavimo sutarties priede Nr.1-F, t. y. kad klientui atsisakius suteikti informaciją apie save bankui, pastarasis neturi pareigos įvertinti teikiamų finansinių priemonių tinkamumo, prieštarauja Finansinių priemonių rinkų įstatymo 5 straipsnio nuostatai. Ginčo sutartis pagal savo esmę ir tai, kad sudaryta prisijungimo būdu, laikytina vartojimo sutartimi. Aplinkybė, kad ieškovas, reikšdamas finansinius reikalavimus, suteikė informaciją apie sudarytas sutartis, nereiškia sandorio patvirtinimo.

6Atsakovas BAB ,,Snoras” pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nei Aptarnavimo sutartyje, nei Obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl atsakovas nepateikė ieškovui klaidinančios informacijos ir ieškovas nesuklydo. Sudarydamas Aptarnavimo sutartį, ieškovas raštu patvirtino, kad gavo „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą“, o pasirašydamas ginčo sandorį patvirtino, jog yra susipažinęs su Prospektu. Todėl ieškovas buvo tinkamai informuotas ne tik apie obligacijos kaip finansinės priemonės esmę, bet ir apie egzistuojančią riziką, kad atsakovas neišpirks obligacijų dėl bankroto. Ieškovas, atsisakydamas pateikti atsakovui duomenis apie savo investavimo patirtį, pajamas, turimą turtą ir kt., nutarė, jog yra pajėgus savarankiškai įvertinti su investavimo į atsakovo obligacijas susijusią riziką. Iki bankroto bylos iškėlimo, ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo ar pretenzijų atsakovui, kad sudarė sutartį ne tokią, kokios siekė. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamą sandorį, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms atsakovo obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu. Ši aplinkybė galėjo tapti ieškovui esmine tik atsakovui tapus nemokiu. Ieškovas siekė investuoti lėšas būtent į atsakovo vertybinius popierius, nes norėjo gauti didesnę piniginę grąžą, tačiau kartu privalėjo prisiimti su tokio sandorio sudarymu susijusią riziką. Ieškovo sudarytas obligacijų pasirašymo sandoris tebuvo vienintelis tokio pobūdžio sandoris su atsakovu. Jau po ginčijamo sandorio sudarymo, ieškovas sudarė dar dvi naujas terminuoto indėlio sutartis. Todėl darytina išvada, kad ieškovui buvo žinoma apie investicijų į banko vertybinius popierius papildomą riziką, ir jis nutarė diversifikuoti savo investicijas į atsakovo banką.

7Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas ginčo sutartį, patvirtino, kad buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes; investicinių paslaugų teikimo sutarties nuostata negali būti laikoma klaidinančia todėl, kad konkrečiu atveju ieškovas neturi teisės gauti atitinkamos draudimo išmokos. Atsakovo parengtuose tipiniuose dokumentuose, kurie buvo teikiami klientams pasirašant investicinių paslaugų teikimo sutartis, konkrečiai Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme yra nurodyta, jog obligacijos turi jas išleidusio emitento nemokumo ir bankroto riziką, dėl ko obligacijos gali būti neišperkamos. Ieškovas akivaizdžiai suprato arba privalėjo suprasti, jog sudaro obligacijų pasirašymo, o ne terminuoto indėlio sutartį.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui BAB bankas ,,Snoras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu prijungė prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikė minėtos bylos dalimi, ieškovo S. K. ieškinį atmetė. 2013 m. birželio 10 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

10Teismas nurodė, kad atsakovas bandė surinkti informaciją apie ieškovo patirtį investuojant, jo finansinę padėtį, tačiau ieškovas atsisakė tokią pateikti. Pažymėjo, kad obligacijų pasirašymo sutarties 1.22 punkte ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, o sutarčių sąlygos atitinka ieškovo valią. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos ieškovui buvo įteiktos, nėra pakankamas pagrindas ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia. Teismas pažymėjo, kad nei Prospekte, nei Galutinėse sąlygose nėra nurodyta informacija apie obligacijų draustumą ar nedraustumą pagal IĮIDĮ nuostatas, todėl jų ieškovui neįteikimas pats savaime nelemia ieškovo suklydimo dėl sandorio esmės. Kita vertus, pasak teismo, IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad skolos (ne nuosavybės) vertybinis popierius, kokiu yra obligacija, nėra draudimo objektu pagal šį įstatymą. Be to, Aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovas savo parašu patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus šioje dalyje nurodytus dokumentus. Teismo vertinimu, nors ieškovas neigia gavęs tokius dokumentus, tačiau jo parašas minėtoje sutarties dalyje patvirtina šių dokumentų įteikimą, šį faktą paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė. Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme yra atskleidžiama su obligacijų įsigijimu susijusi rizika, įskaitant ir riziką, kad atsakovas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais, kas iš esmės atitinka atsakovo nemokumo riziką. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendė, kad ieškovas išreiškė valią gauti didesnę grąžą, nes banko darbuotojai nurodžius, kad už obligacijas mokamos didesnės palūkanos nei už terminuotus indėlius, išreiškė valią įsigyti obligacijas. Nei obligacijų pasirašymo sutartyse, nei Prospekte ar Galutinėse sąlygose, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos, jog obligacijos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas. Pažymėjo, kad po ginčijamos sutarties sudarymo ieškovas buvo sudaręs dvi terminuoto indėlio sutartis - 2011 m. kovo 31 d. dėl 10 000 Lt sumos indėlio ir 2011 m. spalio 4 d. dėl 3 000 Lt sumos indėlio, tokiu būdu diversifikuodamas savo riziką.

11Teismas nurodė, kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro pobūdžio sutartis, todėl minėtos sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ nuoroda, jog banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atsižvelgiant ir į minėtos sąlygos turinį, nereiškia, kad visi banko įsipareigojimai, įskaitant ir obligacijas, yra apdrausti, o tik yra blanketinė norma, nukreipianti į IĮIDĮ nuostatas.

12Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotoja jam nurodė, jog obligacijos yra draudžiamos, tačiau ieškovas nepateikė tokį teiginį patvirtinančių įrodymų, o minėta neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostata neįrodo tokio fakto. Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad nei obligacijų pasirašymo sutarties, nei neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties ir su ja pateiktų dokumentų neskaitė, prieš atvykdamas į banką nieko nežinojo apie tai, ar indėliai ir (ar) obligacijos yra draudžiami, todėl draudimo galiojimas ar ne nebuvo ginčijamos sutarties esminė sąlyga, minėta blanketinė sutarties nuostata negali būti vertinama kaip suklaidinusi ieškovą, ieškovas neįrodė, kad banko darbuotoja jį suklaidino, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas suklydo dėl sudaryto sandorio esmės (esminių sąlygų), nes draudiminės apsaugos buvimas ar ne nebuvo aplinkybė, lėmusi sandorio sudarymą. Teismo vertinimu, ieškovas, sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartį ir neįsigilindamas į galimas rizikas ir sutarties sąlygas, pats buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nepriklausomai nuo jo amžiaus ir išsilavinimo, fizinės sveikatos.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovas S. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas arba skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

15Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161) Teismas neįsigilino į ieškovo teiginius, kad ginčo sandoris buvo sudarytas visai kitokiomis aplinkybėmis nei įrodinėja atsakovas ir trečiasis asmuo. Sandorio sudarymo dieną nebuvo kalbama apie galimas rizikas ir grėsmes, apie investavimą ir jo esmę. Pagrindinis ieškovą aptarnavusios banko darbuotojos argumentas buvo tas, kad ieškovo pinigai bus saugūs ir apdrausti, jokios rizikos nėra, o ieškovas gaus didesnes palūkanas.

172) Atsakovas, veikiantis kaip finansų maklerio įmonė, suteikdamas ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją, privalėjo laikytis FPRĮ 22 straipsnio, 24 straipsnio ir 25 straipsnio 2-3 dalyse įtvirtintų apsaugos priemonių ir tinkamai bei aiškiai suteikti visą informaciją. Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovas šią pareigą įvykdė, nurodydamas, kad atsakovas bandė surinkti informaciją apie ieškovo patirtį investuojant, tačiau ieškovas atsisakė ją suteikti. Ieškovo parašas, padėtas banko darbuotojos nurodytoje vietoje, negali būti aiškinamas kaip atsisakymas pateikti informaciją apie patirtį investuojant, nes pasirašant nebuvo kalbama nei apie patirtį investuojant, nei apie norą ar nenorą tai nurodyti bankui. Atsakovas, o ne ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas aiškiai ir suprantamai įspėjo ieškovą apie rizikas, paaiškino obligacijų skirtumą nuo indėlio ir pan.

183) Teismas nustatė, kad ieškovas buvo supažindintas su Aptarnavimo sutarties sąlyga, jog ,,banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“. Apie tai, kad ši sąlyga yra blanketinė, nėra nei užuominos. Būtent ši nuoroda ieškovui sudarė įspūdį, jog konkretūs banko įsipareigojimai dėl ieškovo įsigyjamų obligacijų, yra apdrausti.

194) Teismas netinkamai vykdė CPK 160, 179 straipsnių reikalavimus įrodinėjimo procese. Ieškovui teigiant, kad jis negavo Aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje ,,Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ išvardytų finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingo rizikos aprašymo, nepaisant ieškovo parašo, teismas turėjo ieškovui pasiūlyti pateikti tą faktą patvirtinančius įrodymus – kviesti į teismo posėdį buvusią banko darbuotoją, ėmusį iš ieškovo parašus, bendravusį dėl obligacijų.

205) Teismas neįvertino, kad bankas kaip komercinis subjektas, turėjo neginčijamą siekį išplatinti kuo daugiau obligacijų, o jo darbuotojai buvo materialiai skatinami už kuo didesnį sutarčių sudarymą.

216) Vėlesnis terminuotų indėlių padėjimas nereiškia, jog prieš tai įgydamas obligacijas asmuo negalėjo dėl jų suklysti ar būti suklaidintas. Vėliau įnešant indėlius banko darbuotojai jau primygtinai nesiūlė laikyti indėlį obligacijose, indėlių ir obligacijų palūkanų skirtumas buvo labai menkas, indėlius ieškovas dėjo trumpam terminui, o obligacijas reikėjo laikyti ilgiau. Dėl šių priežasčių po Obligacijų pasirašymo sutarties ieškovas sudarė terminuotų indėlių sutartis.

227) Teismas, spręsdamas, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, neatsižvelgė į ieškovo amžių, išsilavinimą, sveikatą. Ieškovas yra senas, ligotas žmogus, baigęs septynias klases, nemoka naudotis kompiuteriu ir nesinaudoja internetu, neturi patirties ir būtinų žinių investavimo srityje. Todėl gauti tinkamą ir teisingą informaciją apie obligacijas kitaip nei iš banke ieškovą aptarnavusios darbuotojos, jis neturėjo galimybių.

238) Teismas klaidingai teigia, kad ieškovas iš viso nežinojo nei apie obligacijų, nei apie indėlių draudimą, todėl draudimo buvimas ar nebuvimas neturėjo reikšmės investuojant.

249) Tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. kovo 14 d. pasirašyta sutartis yra vartojimo, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo (ieškovo) naudai.

25Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BAB ,,Snoras“ prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad neskaitė sutarčių teksto; nei ginčo sudarymo metu, nei po sudarymo nesuprato, kas yra indėlių ir investicijų draudimas. Ieškovui tenka pareiga įrodyti savo teiginius, kad ginčo sandorio sudarymo momentu, atsakovo darbuotojas jam paaiškino, kad ginčo pinigai yra saugūs ir apdrausti. Atsakovas savo pareigą, nurodytą FPRĮ 22 straipsnio 3 punkte įvykdė tinkamai – pateikė ieškovui Priedo prie Aptarnavimo sutarties specialiosios dalies ,,Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte nurodytus dokumentus – pavedimų vykdymo ir sujungimo bei sandorių sudarymo paskirstymo politiką, interesų konfliktų vengimo politikos santrauką, finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kt., kurių gavimą ieškovas patvirtino parašu. Be to, apibendrintas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas ir kiti priedai prie Aptarnavimo sutarties ,,Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ buvo viešai skelbiami atsakovo interneto puslapyje. Bendro pobūdžio, nors ir dėl konkrečių finansinių priemonių įsigijimo, pasiūlymo klientui pateikimas nepripažintinas investavimo rekomendacija FPRĮ 3 straipsnio 12 dalies prasme, todėl bankas nepažeidė FPRĮ 22 straipsnio 5 dalies, numatančios, kad bankas turi pareigą prieš teikiant investicines paslaugas surinkti informaciją apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje. Ieškovas patvirtino, kad jis susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis, bet ne kad gavo Prospektą ir Galutines sąlygas; šie dokumentai išduodami tik klientui prašant. Aptarnavimo sutartis yra bendrojo pobūdžio sutartis, kurios specialiojoje dalyje nėra kalbama apie jokias konkrečias atsakovo finansines operacijas ar investicijas, konkreti finansinė prievolė aprašoma tik Obligacijų pasirašymo sutartyje. Jau po ginčo sandorio ieškovas sudarė dvi terminuotų indėlių sutartis – 2011 m. kovo 31 d. 10 000 Lt sumai su 2,9 proc. metinėmis palūkanomis, indėlio termino pabaiga – 2012 m. balandžio 2 d; ir 2011 m. spalio 4 d. sutartį su 2,7 proc. palūkanomis, indėlio termino pabaiga – 2012 m. spalio 5 d. Už analogišku laikotarpiu platinamas obligacijas atsakovas mokėjo 4 proc. ir 4,5 proc. fiksuotas palūkanas, obligacijų emisijų trukmė – 367 ir 371 dienos, taigi ieškovas pasirinko tokį patį, o ne trumpesnį investicijos laiką, taigi labiau tikėtinas terminuoto indėlių sudarymo sutarčių (o ne obligacijų pasirašymo sutarčių) sudarymo motyvas tas, kuris konstatuotas nutartyje – ieškovas, suvokdamas, kad banko obligacijos nėra draudžiamos valstybės, nutarė diversifikuoti savo investicijų riziką.

26Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog tai, kad atsakovo platintos obligacijos nėra draudimo objektas, yra tiesiogiai įtvirtinta teisės akte – IĮIDĮ, kurio nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinanti priežastis konstatuoti ieškovo valios trūkumą. Pats ieškovo elgesys po ginčo sutarties sudarymo, kai ieškovas sudarė ginčo vėliau sudarė terminuoto indėlio sutartis, patvirtina, kad ieškovas suprato arba turėjo suprasti, kad ginčo sutartis nėra identiška terminuoto indėlio sutarčiai. Ieškovas pripažino neskaitęs sudaromos sutarties teksto nei jos pasirašymo metu, nei po jos sudarymo, patvirtino nesuprantantis, ką reiškia ,,indėlių draudimas“, todėl nutartimi apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas, nepaisant jo asmeninių savybių, buvo nepakankamai rūpestingas.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Atskirasis skundas tenkinamas.

29Ieškovas įrodinėja, kad 2011 m. kovo 14 d. Obligacijų pasirašymo sutartį sudarė iš esmės suklydęs, t. y. manydamas, jog obligacijos, kaip ir terminuoti indėliai, yra apdraustos (CK 1. 90 str.).

30Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: 1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas; 2) suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis; 3) suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012).

31Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, ne suklydo, o žinodamas esmines sutarties sąlygas, išreiškė valią sudaryti ginčo sandorį (CPK 185 str.).

32Byloje neginčijama, kad ieškovas nuo 2005 metų buvo atsakovo klientas ir turėjo 15 terminuotų indėlių sutarčių (1 t., b. l. 57-71), didžiąją dalį jų kasmet pratęsdavo. Nustatyta, kad tarp šalių 2008 m. kovo 14 d. buvo sudaryta terminuotojo indėlio sutartis Nr. ( - ), kuri galiojo iki 2010 m. kovo 13 d.; 2010 m. kovo 14 d. ši sutartis pratęsta iki 2011 m. kovo 14 d. (1 t., b. l. 69).

33Ieškovo teigimu, jis 2011 m. kovo 14 d. atvyko į banką su tikslu pratęsti minėtą terminuoto indėlio sutartį, tačiau banko darbuotoja pasiūlė sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį, už kurias tuo metu buvo mokamos didesnės palūkanos, nurodydama, kad jos, kaip ir indėliai, yra apdraustos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas tą pačią dieną pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį (1 t., b. l. 9-13) ir Obligacijų pasirašymo sutartį dėl 160 vnt. 100 Lt nominalios vertės obligacijų įsigijimo (15 999,58 Lt) (1 t., b. l. 8).

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankui pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį kaip paslaugų teikėjui kyla pareiga prieš sudarant sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, suteikęs ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją, bankas prisiima prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str., 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

35Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto atsisakymas (2011 m. kovo 14 d. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje ,,Kliento patvirtinimai ir nustatymai“; 1 t., b. l. 35) suteikti informaciją apie savo finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, atleidžia atsakovą nuo pareigos įvertinti finansinių priemonių ir siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumą ieškovui, tačiau neturi įtakos atsakovo informavimo pareigai, numatytai FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje (CPK 185 str.; FPRĮ 22 str. 7 d., 9 d.).

36Vertinant, ar atsakovas, kaip finansų maklerio įmonė, tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje jam numatytą pareigą aiškiai ir suprantamai suteikti ieškovui visą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, aktualus yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas 2013 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką.

37Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovas minėtą pareigą vykdė tinkamai. Nei Obligacijų pasirašymo sutartyje, nei Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nėra nuostatos, kad obligacijos nėra draudžiamos; priešingai – Aptarnavimo sutartyje įtvirtinta nuostata jog ,,banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą apeliantui, kaip neprofesionaliam klientui, manyti, kad jo išperkamos obligacijos yra apdraustos (CPK 185 str.).

38Atsakovas nurodo, kad ieškovui buvo įteiktas Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas (1 t., b. l. 43-44), kurio 8 punkte nurodyta, kad investuojant į obligacijas, riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto arba nemokumo rizika). Apeliantas, pasirašydamas Aptarnavimo sutartį patvirtino, kad šį Aprašymą gavo (1 t., b. l. 10), nors bylos nagrinėjimo metu neigė jį gavęs. Kolegija pažymi, kad nepriklausomai, ar minėtas Aprašymas apeliantui buvo įteiktas, jis nelaikytinas tinkamu informavimu, kadangi minėtame Aprašyme atsakovas nėra tiesiogiai, aiškiai informuojamas, jog obligacijos nėra apdraustos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu. Kliento, kuriam suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, informavimas apie galimas finansinės priemonės rizikas tokiu būdu, kad jam paliekama savarankiškai įvertinti galimas rizikas banko bankroto atveju, nėra tinkamas tokio kliento informavimas, atsižvelgiant į jo turimą žinių, įgūdžių ir patirties lygį ir galimybę savarankiškai atlikti tinkamą su investavimu susijusių rizikų įvertinimą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2098/2012).

39Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ieškovui pateikta informacija apie obligacijoms būdingą riziką buvo neaiški ir neišsami (CPK 185 str.). Šios aplinkybės nepaneigia faktas, kad ieškovas, pasirašydamas sutartis, jų neskaitė. Ieškovas niekada nedirbo investavimo srityje, yra baigęs 7 klases, pasirašydamas ginčo sutartį buvo 69 metų amžiaus, todėl pripažintina, kad negalėjo savarankiškai įvertinti aplinkybių dėl ginčo sutarties sudarymo rizikos. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo teiginį, kad sąlyga, susijusi su obligacijų draudimu, nėra esminė, apsisprendžiant sudaryti sutartį.

40Šios aplinkybės sudaro pagrindą ginčo sutartį pripažinti negaliojančia dėl esminio ieškovo suklydimo (CK 1.90 str. 1, 4 d.; CPK 185 str.).

41Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

42Atsakovas BAB bankas „Snoras“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis negali būti įpareigotas grąžinti ieškovui lėšas, nes tai prieštarautų ĮBĮ nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.). Be to, jeigu ieškovas nebūtų sudaręs ginčo sutarties, jo teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga (Įstatymo 3 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, pripažinus negaliojančia ginčo sutartį, yra pagrindas spręsti, jog, taikant restituciją, ieškovo už obligacijas sumokėtos lėšos – 15 999,58 Lt grąžinamos į terminuoto indėlio sutarties Nr. ( - ) pagrindu atidarytą sąskaitą (CK 6.145, 6.147 str.).

43Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės ieškinį patenkinant.

44Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį, kurie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

45Panaikinus skundžiamą nutartį ir tenkinus ieškinį, kartu naikinama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. papildoma nutartis, kuria teismas iš ieškovo priteisė 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas“ naudai (1 t., b. l. 210).

46Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 508,20 Lt atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 5-7; CPK 93 str.).

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

49Ieškinį tenkinti.

50Pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 14 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp ieškovo S. K. ir atsakovo AB banko „Snoras“, taikyti restituciją ir grąžinti 15 999,58 Lt į ieškovo Terminuoto indėlio sutarties Nr. ( - ) pagrindu atidarytą sąskaitą.

51Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. papildomą nutartį.

52Priteisti ieškovui S. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo BAB banko „Snoras“ 508,20 Lt (penkis šimtus aštuonis litus dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas S. K. pareiškė ieškinį atsakovui BAB ,,Snoras“, kuriuo prašė... 5. Nurodė, kad ieškovas yra ilgametis atsakovo klientas, 2010 m. buvo sudaręs... 6. Atsakovas BAB ,,Snoras” pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį... 7. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinę bylą... 10. Teismas nurodė, kad atsakovas bandė surinkti informaciją apie ieškovo... 11. Teismas nurodė, kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis yra bendro... 12. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotoja jam... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Ieškovas S. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės... 15. Skundas grindžiamas šiais argumentais:... 16. 1) Teismas neįsigilino į ieškovo teiginius, kad ginčo sandoris buvo... 17. 2) Atsakovas, veikiantis kaip finansų maklerio įmonė, suteikdamas ieškovui... 18. 3) Teismas nustatė, kad ieškovas buvo supažindintas su Aptarnavimo sutarties... 19. 4) Teismas netinkamai vykdė CPK 160, 179 straipsnių reikalavimus... 20. 5) Teismas neįvertino, kad bankas kaip komercinis subjektas, turėjo... 21. 6) Vėlesnis terminuotų indėlių padėjimas nereiškia, jog prieš tai... 22. 7) Teismas, spręsdamas, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir... 23. 8) Teismas klaidingai teigia, kad ieškovas iš viso nežinojo nei apie... 24. 9) Tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. kovo 14 d. pasirašyta sutartis yra... 25. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BAB ,,Snoras“ prašo jį... 26. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VĮ ,,Indėlių ir... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Atskirasis skundas tenkinamas.... 29. Ieškovas įrodinėja, kad 2011 m. kovo 14 d. Obligacijų pasirašymo sutartį... 30. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 32. Byloje neginčijama, kad ieškovas nuo 2005 metų buvo atsakovo klientas ir... 33. Ieškovo teigimu, jis 2011 m. kovo 14 d. atvyko į banką su tikslu pratęsti... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankui pagal CK 6.719... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto atsisakymas (2011 m. kovo 14 d.... 36. Vertinant, ar atsakovas, kaip finansų maklerio įmonė, tinkamai įvykdė... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad... 38. Atsakovas nurodo, kad ieškovui buvo įteiktas Finansinių priemonių... 39. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ieškovui pateikta informacija... 40. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ginčo sutartį pripažinti negaliojančia... 41. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 42. Atsakovas BAB bankas „Snoras“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu... 43. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama... 44. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų atskirajame... 45. Panaikinus skundžiamą nutartį ir tenkinus ieškinį, kartu naikinama... 46. Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir... 49. Ieškinį tenkinti.... 50. Pripažinti negaliojančia 2011 m. kovo 14 d. Obligacijų pasirašymo sutartį... 51. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. papildomą... 52. Priteisti ieškovui S. K. (a. k. ( - ) iš atsakovo BAB banko „Snoras“...