Byla 2-2098/2012
Dėl teisės gauti draudimo išmoką pripažinimo, tretysis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4185-611/2012 pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei „Bankas Snoras“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu, dėl teisės gauti draudimo išmoką pripažinimo, tretysis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė N. V. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia dėl suklydimo tarp jos ir atsakovo BAB „Bankas Snoras“ sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pripažinti jos teisę į 26 000 Lt indėlių draudimo išmoką, taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. vasario 28 d. su atsakovu sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią įsigijo 26 000 Lt vertės indėlio sertifikatą su 3,2 procentų dydžio fiksuota palūkanų norma, indėlio sertifikato išpirkimo data – 2012 m. kovo 5 d., 2011 m. vasario 28 d. atvyko į banką pratęsti terminuotą indėlį, nes savo santaupas nuolat laiko banke pagal terminuoto indėlio sutartis. Pažymėjo, kad nors buvo nuolatinė atsakovo klientė, tą kartą atsakovo darbuotoja primygtinai siūlė sudaryti ne terminuoto indėlio sutartį, bet indėlio sertifikato sutartį, aiškindama, kad indėlio sertifikatas yra tas pats terminuotas indėlis, tik su garantuotomis fiksuotomis ir gerokai didesnėmis palūkanomis, o apie indėlio sertifikato investavimo riziką atsakovo darbuotoja jai nepaaiškino. Nurodė, jog su indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi atsakovas pateikė pasirašyti papildomą dokumentą „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, kuriame glaustai pateikiama, anot atsakovo darbuotojos, klientui svarbi informacija apie sandorį, nurodyta, kad siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, todėl sudarant sutartį ieškovei negalėjo kilti pagrįstų abejonių dėl indėlio sertifikato rizikos atsakovo nemokumo atveju. Pažymėjo, kad atsakovas nesupažindino su esmine indėlio sertifikato įsigijimo rizika, kad jo išpirkimas nėra garantuotas, priešingai, aukščiau minėtu patvirtinimu sudarė ieškovei klaidingą įspūdį, kad indėlio sertifikatas yra apdraustas. Nurodė, jog su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr.78 (LTL) ji nebuvo supažindinta. Pažymėjo, kad nėra teisininkė, todėl jai sudėtinga suprasti, kurios sutarties sąlygos yra bendros, kurios specialios. Nurodė, kad ieškovė tikėjosi pratęsti terminuotą indėlį, todėl nebuvo susipažinusi su jokia banko reklamine informacija, atsakovo darbuotoja įkalbėjo ją sudaryti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, todėl ginčijama sutartis buvo sudaryta esant esminiam suklydimui. Pažymėjo, jog žinodama, kad indėlio sertifikatas nėra draustas įstatymų nustatyta tvarka, niekuomet nebūtų sudariusi ginčijamos sutarties dėl visų savo gyvenimo santaupų.

5Atsakovas BAB „Bankas Snoras“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad šalys 2011 m. vasario 28 d. sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo 26 000 Lt vertės indėlio sertifikatą. Nurodė, kad tą pačią dieną tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta tipinė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kurios 3 punkte nurodyta, kad įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir tai nereiškia, kad absoliučiai visi BAB „Bankas Snoras“ įsipareigojimai neprofesionaliam klientui yra apdrausti. Pažymėjo, kad draudimo objektu negali būti draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai (indėlio sertifikatai), o indėlio sertifikato sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovė įsigijo indėlio sertifikatą iš banko indėlių sertifikatų emisijos Nr.78, išleidimo sąlygos nurodytos šios emisijos išleidimo bendrųjų sąlygų apraše Nr.78. Nurodė, kad pasirašydama sutartį ieškovė patvirtino, kad visos sutarties sąlygos aptartos ir paaiškintos, ji su jomis sutinka ir jos išreiškia ieškovės valią, taip pat ieškovė yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr.78 (toliau – aprašas) ir visiškai sutinka su jo sąlygomis. Pažymėjo, kad ieškovė, sudarydama sutartį, veikė laisva valia, suvokdama sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes, be to, ji nepateikė jokių ieškovės esminį suklydimą patvirtinančių įrodymų.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui BAB „Bankas Snoras“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu, dėl teisės gauti indėlio draudimo išmoką pripažinimo prijungė prie civilinės bylos Nr.B2-2361-611/2012 ir laikė minėtos bylos dalimi, ieškovės N. V. ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia ieškovės ir atsakovo 2011 m. vasario 28 d. sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S 003537, taikė tarp šalių restituciją ir pripažino ieškovės sumokėtą 26 000 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB „Bankas Snoras“, likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovo BAB „Bankas Snoras“ 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, išmokant jas iš atsakovo administravimui skirtų lėšų.

8Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, be to, kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, turi pareigą veikti ypatingai rūpestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes. Nurodė, kad atsakovas nesurinko įrodymų apie ieškovės finansinę padėtį, jos tikslus sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, jos patirtį investavimo srityje. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ieškovės asmenį, ieškovei galėjo susidaryti klaidingas įspūdis apie tai, jog jos įsigyjamas indėlio sertifikatas buvo apdraustas. Sprendė, kad nors indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje yra nuoroda apie tai, kad ieškovė buvo supažindinta su aprašu, tačiau toks įrašas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas įrodymas, jog ieškovė iš tikrųjų buvo supažindinta su visomis su indėlio sertifikato įsigijimu susijusiomis rizikomis bei kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) nustatyta tvarka, nes tai yra standartinė sutarties sąlyga, nepašalinanti atsakovo darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo galimybės ir visų rizikų neatskleidimo. Nurodė, jog aprašo kopija ieškovei nebuvo įteikta, ieškovė neturėjo galimybės apsvarstyti atsakovo pasiūlymą dėl indėlio sertifikato įgijimo, atsakovas vykdė agresyvią rinkodarą jos atžvilgiu. Teismas sprendė, kad ieškovė buvo suklaidinta atsakovo, sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, sudarant ieškovei įspūdį, jog jos įsigyjamas indėlio sertifikatas yra apdraustas IĮIDĮ nustatyta tvarka. Nurodė, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą sutartį, tikėjosi, jog indėlio sertifikatas yra apdraustas, ir būtent tai sąlygojo jos valią sudaryti tokią sutartį, priešingu atveju ji indėlio sertifikato įsigijimo sutarties nebūtų sudariusi, todėl teismas tokį ieškovės suklydimą pripažino esminiu ir 2011 m. vasario 28 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutartį pripažino negaliojančia. Kadangi atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla ir atsakovas negali būti įpareigojamas grąžinti ieškovei lėšas, sprendė, kad ieškovės už indėlio sertifikatą sumokėtos lėšos grąžinamos į jos sąskaitą atsakovo banke ir jos yra lėšos banko sąskaitoje pagal banko sąskaitos sutartį, kurioms taikoma nustatyta draudimo apsauga, neviršijant 100 000 eurų atitinkančios sumos litais. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl teisės į 26 000 Lt draudimo išmoką priteisimo, kadangi byloje nėra duomenų apie ieškovei išmokėtas draudimo išmokas pagal IĮIDĮ nuostatas, todėl pagal esamas faktines aplinkybes nėra galimybės nustatyti, ar ieškovei priklauso išmokėti 26 000 Lt dydžio draudimo išmoka. Pažymėjo, jog nutarčiai įsiteisėjus, atsakovo bankroto administratorius privalo įvertinti, ar ieškovės banko sąskaitoje turėtoms lėšoms taikoma IĮIDĮ reglamentuota draudiminė apsauga, jeigu taip – pranešti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, atitinkamai po draudimo išmokos išmokėjimo pakeičiant kreditorių bankroto byloje.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atskiruoju skundu atsakovas BAB „Bankas Snoras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Ieškovė turėjo įrodyti, kad suklydo iš esmės, t. y. neteisingai suvokė sutarties turinį, jos esmę, kitą sutarties šalį, sutarties dalyką, jo kokybę, esmines sutarties sąlygas, arba neteisingai išreiškė savo valią dėl sutarties sudarymo, tačiau nei vienos iš šių aplinkybių neįrodė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės esminį suklydimą jai sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi tik deklaratyviais ieškovės teiginiais.

122. Aptarnavimo sutarties, kurios ieškovė neginčijo ir dėl kurios galiojimo teismas nėra pasisakęs, „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ dalies 2 punkte nurodyta, kad ieškovė gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą bei veiksmų, kurių atsakovas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką, taip pat santraukos formą, pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad ieškovė susipažino su jai pateiktais dokumentais.

133. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas yra skirtas supažindinti klientus ir potencialius klientus su finansinių priemonių esme bei rizikomis. Šis aprašymas yra pritaikytas neprofesionaliam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios. Informacija šiame dokumente yra pateikiama aiškia ir suprantama kalba. Aprašymo 9 bei 10 punktuose paaiškinama, kad indėlio sertifikatas yra pinigų rinkos priemonė, taip pat nurodoma, kad praktiškai nerizikingos yra tik valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais būtina įvertinti galimą emitento bankroto riziką.

144. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vykdė agresyvią rinkodarą ieškovės atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai yra priešingi minėtai teismo išvadai. Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 8 straipsnyje pateiktas agresyvios komercinės veiklos apibrėžimas neatitinka to, ką konstatavo teismas.

155. Indėlio sertifikatas laikomas nesudėtinga finansine priemone. Sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo metu ieškovei (gimimo data: 1958 m. birželio 30 d.) buvo 52 metai. Tai nėra pensijinis amžius. Pagal dabartinę tvarką ieškovė į pensiją išeitų daugiau kaip po 10 metų. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės fizinių ar kitų sugebėjimų sumažėjimą, be to, teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė turi aukštesnįjį išsilavinimą. Todėl darytina išvada, kad ieškovė yra aukštesnių nei vidutinių sugebėjimų neprofesionali investuotoja, jai turėjo būti suprantamos sertifikato įsigijimo sutarties esminės sąlygos, indėlio sertifikato esmė ir kitos nuostatos.

166. Akivaizdu, kad indėlio sertifikato pardavimas ieškovei neatitinka nė vieno iš pateiktų investavimo paslaugų rūšių apibrėžimo. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas savo nuožiūra valdytų ieškovės finansines priemones ar teiktų asmeninio pobūdžio rekomendacijas dėl sandorių, susijusių su finansinėmis priemonėmis. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 5 dalį.

177. Atsakovo į bylą pateiktoje anketoje ieškovė yra nurodžiusi, kad dirba AB „Lietuvos draudimas“ pardavimų konsultante. Atsakovo nuomone, ši informacija papildomai patvirtina, kad ieškovės asmeninės savybės negalėjo nulemti jos suklydimą sudarant sertifikato įsigijimo sutartį. Ieškovė pripažino, kad sertifikato įsigijimo sutarties sudarymą nulėmė už indėlio sertifikatą atsakovo siūlytos didesnės negu už terimuotąjį indėlį palūkanos, t. y. didesnės finansinės naudos siekis.

188. Ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka bankroto administravimui skiriamų išlaidų esmės ir paskirties, todėl negali patekti į tokioms išlaidoms galimų numatyti bankrutuojančios įmonės lėšų sudėtį ir negali būti priskiriamos prie atsakovo administravimo išlaidų.

19Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė N. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

201. Teismas vadovavosi ne ieškovės žodiniais pareiškimais, bet rašytiniais įrodymais, kurie klaidino ieškovę kaip neprofesionalią klientę. Atsakovas nuslėpė nuo ieškovės terminuotojo indėlio ir indėlio sertifikato skirtumus, todėl neįvykdė prievolės, nustatytos atsakovui kaip finansų įmonei veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir kliento interesais, taip pat aiškiai ir suprantamai suteikti klientams visą reikalingą informaciją apie finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatos.

212. Teismas įvertino ieškovės kaip fizinio asmens savybes ir pažymėjo, jog ieškovė yra vyresnio amžiaus asmuo, neturi patirties ir būtinų žinių investavimo srityje, todėl sprendė, jog ji negalėjo įvertinti visų galimų rizikų. Teismas teisingai nustatė, kad pasirašant indėlių sertifikato įsigijimo sutartį, atsakovas ieškovę pasirašytinai supažindino su dokumentu „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“, kuriame nedviprasmiškai nurodoma, jog „Banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Pačioje indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad indėlis nėra apdraustas, todėl ieškovei susidarė klaidingas įspūdis apie tai, jog jos įsigyjamas indėlio sertifikatas yra apdraustas.

223. Atsakovas pateikė į bylą BAB „Bankas Snoras“ 2011 m. sausio 28 d. tarnybinį pranešimą dėl terminuotųjų indėlių palūkanų pakeitimo ir kalėdinės terminuotųjų indėlių akcijos Nr. C2-0053/11, kuriame pažymėta, kad už terminuotus indėlius litais nuo 12 iki 24 mėnesių buvo taikoma 3 proc. palūkanų norma, o pratęsus turimą 12 mėn. indėlį, mokamos 0,2 proc. didesnės metinės palūkanos nei nurodyta tarnybiniame pranešime. Kadangi ieškovė atvyko pas atsakovą, norėdama pratęsti savo terminuotąjį indėlį, jai būtų taikomos 3,2 % metinės palūkanos, t.y. analogiško dydžio, kokios buvo numatytos jos indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje. Akivaizdu, jog ieškovė, sudarydama indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, nebūtų gavusi didesnės finansinės naudos, nei pratęsdama terminuotąjį indėlį.

234. Pažymėtina, kad indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo supažindinta su papildomai atsakovo pateiktais dokumentais – apibendrintu finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauka. Šie dokumentai negali turėti esminės reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

25Nagrinėjamoje byloje ieškovė N. V. ginčija tarp jos ir atsakovo BAB banko SNORAS 2011 m. vasario 28 d. sudarytą Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, kaip sudarytą iš esmės suklydus (CK 1.90 str. ). Savo reikalavimą grindžia tuo, kad, sudarydama šį sandorį, nežinojo, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių ir/ar įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu bei taikė restituciją. Atskirojo skundo dėl šios teismo nutarties pagrindą sudaro argumentai dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo, padarant išvadą dėl CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindo buvimo, kai sandoris buvo sudarytas iš esmės suklydus.

26Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007, kt.).

27Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008). Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 str.), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį. Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

28Byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 28 d. ginčo šalys sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. K9921982, susidedančią iš Specialiosios ir Bendrosios dalių, pagal kurią ieškovei buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategorija (b.l. 6, 8-13). Tą pačią dieną ginčo šalys sudarė Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kurią N. V. įsigijo 26000 Lt vertės indėlio sertifikatą su 3,2 proc. fiksuota metine palūkanų norma iš banko indėlių sertifikatų emisijos Nr. 78 (LTL), o bankas įsipareigojo indėlio sertifikato išpirkimo datą (2012 m. kovo 5 d.) išpirkti indėlio sertifikatą ir sumokėti sukauptas palūkanas.

29Pažymėtina, jog Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis (toliau - Aptarnavimo sutartis) pagal savo turinį yra atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kuriai taikytinos šių paslaugų teikimą reglamentuojančios CK XXXV skyriaus pirmojo skirsnio bendrosios nuostatos (Aptarnavimo sutarties 9.1 punktas, b.l. 11). Ginčijama Indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta Aptarnavimo sutarties pagrindu. Vadovaujantis CK 6.719 straipsnio 1 dalimi, prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, Aptarnavimo sutarties pagrindu bankas kaip finansų maklerio įmonė, teikianti klientui investicines paslaugas, suteikė ieškovei neprofesionalaus kliento kategoriją, tuo pačiu prisiimdamas prievolę jos atžvilgiu laikytis LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau - FPRĮ) 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų investuotojų apsaugos priemonių (Aptarnavimo sutarties 3.6, 3.9 punktai), tame tarpe aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str. 3 d.), o būtent – pateikti informaciją apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRĮ 22 str. 4 d. 2 p.) .

30Ieškovei neigiant, jog bankas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą apie siūlomai finansinei priemonei (indėlio sertifikatui) būdingą riziką, pareiga įrodyti, jog jis šią prievolę atliko tinkamai, teko atsakovui. Atsakovas, siekdamas paneigti teismo išvadą dėl banko prievolių šioje srityje kliento atžvilgiu pažeidimo, atskirajame skunde nurodo, jog kliento tinkamą informavimą apie indėlio sertifikatui būdingą riziką patvirtina Aptarnavimo sutarties sudarymo metu bei Indėlių sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo metu klientui pateikta informacija.

31Iš atskirojo skundo pagrindą sudarančių argumentų matyti, jog, apelianto įsitikinimu, ieškovė informaciją apie galimas rizikas, susijusias su indėlių sertifikatu, gavo Aptarnavimo sutarties pasirašymo metu kartu su jai pateiktais dokumentais – „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu“ (toliau - Aprašymu) bei „Veiksmų, kurių Bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka“ (toliau - Aprašymo santrauka), kuriuos apeliantas pateikė kartu su atskiruoju skundu. Kaip nurodo apeliantas, šių dokumentų gavimą patvirtina ieškovės pasirašyto priedo prie Aptarnavimo sutarties dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte esantys kliento patvirtinimai apie gautus dokumentus (b.l. 7). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti dokumentai – Aprašymas ir Aprašymo santrauka – yra nauji įrodymai, kurių pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė yra ribojama CPK 314 straipsnio, neįrodžius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas neįrodė nei vienos iš CPK 314 straipsnyje įtvirtintų sąlygų egzistavimo, ir, įvertinus tai, jog būtent jam teko pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su kliento tinkamu informavimu apie indėlio sertifikatui būdingą riziką, nėra pagrindo pripažinti, jog šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau, įvertinus, jog civilinės bylos, kai atsakovui, kuriam iškelta bankroto byla, reiškiami turtiniai reikalavimai, yra susijusios su viešojo intereso gynimu, teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo atskirąjį skundą, atlieka šių naujai pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą.

32Tiek Aprašymo, tiek Aprašymo santraukos įrodomoji reikšmė, siekiant nustatyti banko pareigų, susijusių su klientų informavimu apie galimas finansinės priemonės rizikas, tinkamą atlikimą, visų pirma, vertintina atsižvelgiant į šių dokumentų turinį. Pažymėtina, jog Aprašymo ir Aprašymo santraukos turinys nesudaro pagrindo spręsti, jog bankas tinkamai informavo klientą apie indėlio sertifikatui būdingą riziką. Banko Aprašyme pateikiamas finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingų rizikų aprašymas, skirtas ir neprofesionaliam, ir profesionaliam klientui (Aprašymo 1-2 p.). Remiantis Aprašymo 9 punktu, indėlio sertifikatai yra priskirti pinigų rinkos priemonėms. Šio Aprašymo 10 punkte, aptariant galimas investavimo į pinigų rinkos priemones rizikas, nurodyta, jog „valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai) yra nerizikingos, kadangi praktiškai neegzistuoja rizika, kad jos bus neišpirktos. Kitais atvejais būtina įvertinti ir galimą emitento bankroto riziką“. Taigi pinigų rinkos priemonėms būdingos rizikos aprašyme bankas neatskleidė indėlio sertifikatų, kaip savarankiškos finansinės priemonės, rizikos. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks rizikos aprašymas pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes jame pateikta informacija neatitinka jai keliamų aiškumo, suprantamumo ir išsamumo reikalavimų (FPRĮ 22 str. 2 d.). Ją gavęs klientas nėra tiesiogiai, aiškiai informuojamas, jog indėlių sertifikatai, kaip pinigų rinkos priemonė, nėra apdrausta indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimu ir kad banko bankroto atveju jis neįgytų teisės į pinigų sumą, kuri numatyta LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme. Kliento, kuriam suteikta neprofesionalaus kliento kategorija, informavimas apie galimas finansinės priemonės rizikas tokiu būdu, kad jam paliekama savarankiškai įvertinti galimas rizikas banko bankroto atveju, nėra tinkamas tokio kliento informavimas, atsižvelgiant į jo turimą žinių, įgūdžių ir patirties lygį ir galimybę savarankiškai atlikti tinkamą su investavimu susijusių rizikų įvertinimą. Pažymėtina, jog kliento tinkamo informavimo pareigos atlikimo nepatvirtina ir atsakovo su atskiruoju skundu pateikta Aprašymo santrauka, kurioje taip pat nėra pateikta jokios informacijos, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog, nepriklausomai nuo to, ar klientas realiai gavo minėtus dokumentus (ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą neigia šių dokumentų gavimą), jų turinys nepatvirtina šioje byloje teisinę reikšmę turinčios aplinkybės dėl banko pareigų, susijusių su ieškovės informavimu apie galimas indėlio sertifikato rizikas, tinkamo atlikimo.

33Atsakovas savo atskirąjį skundą taip pat grindžia netinkamu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, konstatuojant, jog Indėlių sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo metu ieškovė nebuvo supažindinta su Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašu Nr. 78 (LTL) (toliau – Aprašu) bei jame esančia sąlyga, patvirtinančia, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas (b.l. 24-27). Atsakovo manymu, teismas nepagrįstai 2011 m. vasario 28 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje esantį indėlio sertifikato savininko patvirtinimą, jog jis yra susipažinęs su Aprašu ir visiškai sutinka su jo sąlygomis, vertino kaip nepakankamą įrodymą, sprendžiant, ar bankas tinkamai atliko ieškovės informavimo pareigą.

34Pažymėtina, jog apelianto minimas indėlių sertifikato savininko patvirtinimas į 2011 m. vasario 28 d. Indėlių sertifikato įsigijimo sutartį yra įtrauktas kaip standartinė jos sąlyga. Minėta sąlyga nėra niekaip individualizuota atskirai indėlių sertifikato savininko raštiškai išreikštu patvirtinimu. Todėl bylos nagrinėjimo metu ieškovei neigiant minėto Indėlių sertifikatų išleidimo bendrųjų sąlygų aprašo Nr. 78 (LTL) jai pateikimą, pareiga įrodyti jo pateikimą ieškovei teko atsakovui. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į standartinių sąlygų rengėjui tenkančią įrodinėjimo naštą įrodyti aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, atsižvelgiant į tai, kad tiek Indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, tiek Aprašas yra standartines sąlygas įtvirtinantys objektai. Be to, atsakovas, kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalis (paslaugų teikėjas), turėdamas jam CK 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą informacijos suteikimo klientui pareigą, o kaip finansų maklerio įmonė – laikytis jo veiklai keliamų LR Finansinių priemonių rinkos įstatyme nustatytų reikalavimų, tame tarpe ir tų, kurie įtvirtinti šio įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse, turėjo pareigą pateikti įrodymus apie tinkamą pareigų, susijusių su informacijos ieškovei apie indėlio sertifikatui būdingą riziką suteikimu, atlikimą. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog minėtos informacijos pateikimo klientui formai ir būdui nėra keliami jokie reikalavimai. Tačiau bet kokiu atveju atsakovas, būdamas subjektas, kuriam tenka pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su jam tenkančių pareigų tinkamu įvykdymu, turi prisiimi ir šių aplinkybių įrodinėjimo riziką tiek įrodinėjimo priemonių, tiek įrodymų turinio prasme. Pažymėtina, jog, išskyrus minėtą 2011 m. vasario 28 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties standartinę sąlygą, kuria išreikštas Indėlio sertifikato savininko patvirtinimas, jog jis yra susipažinęs su Aprašu ir visiškai sutinka su jo sąlygomis, atsakovas nepateikė jokių kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

35Vadovaujantis CK 6.185 straipsnio 1 dalimi, standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti (CK 6.185 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant standartinių sutarčių privalomumą sutartį prisijungimo būdu sudariusiai šaliai, yra konstatuota, jog standartinės sutarties sąlygos yra privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai jas atskleidė. Kad kitai šaliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis, gali būti pripažįstama tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai šaliai iki sutarties pasirašymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasirašymo metu. Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarties sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002; 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2001 ir kt.).

36Minėta kasacinio teismo praktika dėl standartinių sutarties sąlygų privalomumo sutartį prisijungimo būdu sudarančiam asmeniui, įtvirtinanti, kas yra laikytina tinkamu standartinių sutarties sąlygų atskleidimu ir protingų galimybių kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis sudarymu, lemia, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar ieškovė buvo supažindinta su Aprašu, atsakovas turėjo įrodyti bent vienos iš šių sąlygų egzistavimą, t.y. teisinę reikšmę turinčios Aprašo sąlygos, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių draudimo objektas, įtraukimą į rašytinį Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties tekstą; Aprašo pateikimą ieškovei kaip Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties priedą atskiru dokumentu; Aprašo atsiuntimą ieškovei iki Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pasirašymo; Aprašo pateikimą susipažinti ieškovei Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pasirašymo metu. Atsižvelgiant į tai, jog Indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje esanti standartinė sąlyga, išreiškianti indėlio sertifikato savininko patvirtinimą dėl jo susipažinimo su Aprašu, yra vienintelis atsakovo pateiktas ieškovės susipažinimą su Aprašu patvirtinantis įrodymas, ieškovei ginčijant minėtos sutarties sąlygos atitikimą tikrovei, jis negali būti laikomas pakankamu, siekiant įrodyti ieškovės supažindinimo su Aprašu aplinkybę. Pareiga pateikti papildomus Aprašo pateikimo susipažinti ieškovei Indėlių sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo metu patvirtinančius įrodymus teko atsakovui. Tam neužtenka konstatuoti įrodymų, paneigiančių Aprašo pateikimą susipažinti ieškovei ar Aprašo turinio jai išaiškinimą, nebuvimą, kadangi tai reikštų nepagrįstą įrodinėjimo pareigos ieškovei perkėlimą. Apelianto argumentas, jog Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties pasirašymo metu ieškovei žodžiu galėjo būti išaiškintos su šia finansine priemone susijusios rizikos, yra grindžiamas prielaidomis, o ne įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių ieškovės supažindinimo su Aprašu patvirtinančių įrodymų, jis turi prisiimti su šios įrodinėjimo pareigos neįvykdymu susijusių pasekmių atsiradimo riziką.

37Nesant ieškovės supažindinimo su Aprašu patvirtinančių įrodymų, ar kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovei buvo išaiškinta su indėlio sertifikato įsigijimu susijusi rizika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė 2011 m. vasario 28 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį sudarė neturėdama atsakovo jai suteiktos informacijos, jog indėlio sertifikatas nėra indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo objektas. Be to, byloje esančių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, jog Aptarnavimo sutarties sudarymo metu šios sutarties dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovei suteikta informacija, jog „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, Banko įsipareigojimai Klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas““, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra neprofesionali investuotoja, sudarė pagrindą susiformuoti ieškovės įsitikinimui, jog jai siūlomai įsigyti finansinei priemonei (indėlio sertifikatui) yra taikoma indėlių ir (ar) įsipareigojimų investuotojams draudimo apsauga. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovės suklydimą, neteisingai suvokiant su Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sudarymu susijusią riziką. Šis suklydimas laikytinas esminiu, nes buvo suklysta dėl su sandorio dalyku susijusių aplinkybių, buvusių sandorio sudarymo metu.

38Sprendžiant dėl ieškovės suklydimo, kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo ieškovės asmenį ir nustatė jos patirties investavimo srityje, susijusios su indėlio sertifikatu, kaip konkrečia finansine priemone, nebuvimą. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog ginčijamos sutarties sudarymo metu ieškovė dirbo AB „Lietuvos draudimas“ pardavimų konsultante, nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl jos žinių, susijusių su konkrečia banko siūloma finansine priemone, t.y. indėlio sertifikatu, ir galimomis investavimo rizikomis, buvimo. Be to, minėta aplinkybė nesuteikia pagrindo ieškovės atžvilgiu taikyti didesnių apdairumo ir atidumo standartų, atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ vykdoma draudimo veikla ir siūlomos draudimo rūšys nėra niekaip susijusi su ta, kurią vykdo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

39Atsakovas nepateikė jokių kitų ieškovės žinias ir patirtį patvirtinančių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą konstatuoti, jog bankas, suteikdamas jai neprofesionalaus investuotojo kategoriją, sandorio sudarymo metu užtikrino tinkamą jos kaip investuotojos interesų apsaugos lygį, įgyvendindamas FPRĮ 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas investuotojų apsaugos priemones. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovės elgesiui, sudarant Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pritaikius apdairaus, atidaus ir protingo žmogaus elgesio standartą, kitas žmogus, būdamas panašioje situacijoje, būtų taip pat sudaręs tokį pat sandorį. Šią išvadą patvirtina ir finansinės naudos, kurią gavo ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, įvertinimas. Iš 2011 m. vasario 28 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sąlygų matyti, jog šalys susitarė dėl 3,2 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos taikymo, kurią bankas įsipareigojo sumokėti indėlio sertifikato savininkui indėlio sertifikato išpirkimo datą (2012 m. kovo 5 d.) išpirkdamas Indėlio sertifikatą. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė ginčijamą sandorį sudarė po to, kai 2011 m. vasario 28 d. pasibaigė jos ir AB banko SNORAS sudaryta 2010 m. rugpjūčio 27 d. Terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20100827K990126 (b.l. 59). Byloje esantis AB banko SNORAS Pardavimų departamento direktoriaus 2011 m. sausio 28 d. tarnybinis pranešimas (b.l. 62) ir Metinių palūkanų normos už terminuotuosius indėlius lentelė (b.l. 63) patvirtina, jog ieškovė, sudarydama terminuoto indėlio sutartį tam pačiam laikotarpiui, kaip ir ginčijamu sandoriu nustatytas indėlio sertifikato išpirkimo terminas, t.y. nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2012 m. kovo 5 d. (daugiau kaip 12 mėn.), būtų gavusi 3 proc. dydžio indėlio palūkanas, kurias padidinus 0,1 proc. už turimo nuo 3 iki 12 mėn. trukmės terminuotojo indėlio pratęsimą, ji būtų įgijusi teisę į 3,1 proc. dydžio metines palūkanas už terminuotąjį indėlį. Tuo pagrindu darytina išvada, jog, įvertinus finansinės naudos, kurią ieškovė būtų gavusi nesudariusi Indėlio sertifikato įsigijimo sutarties, minimalų skirtumą (0,1 proc.), lyginant su ta, kurią ji būtų gavusi, jei būtų sudariusi ar pratęsusi terminuoto indėlio sutartį, darytina išvada, jog būtent aplinkybių, susijusių su indėlio sertifikato rizika nežinojimas ir neteisingas šios finansinės priemonės atžvilgiu taikytinos draudiminės apsaugos suvokimas buvo tas veiksnys, kuris sąlygojo ieškovės sprendimą dėl 2011 m. vasario 28 d. Indėlių sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo.

40Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamą 2011 m. vasario 28 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį pripažino negaliojančia CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu kaip sudarytą dėl suklydimo, turėjusio esminės reikšmės ieškovės apsisprendimui sudaryti ginčijamą sutartį. Kiti atskirojo skundo argumentai (dėl ieškovės atžvilgiu vykdytos agresyvios rinkodaros; dėl FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje finansų maklerio įmonei nustatytos pareigos dėl informacijos apie klientą surinkimo neįvykdymo ar netinkamo vykdymo) neturi teisinės reikšmės Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

41Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisdamas ieškovės turėtų 700 Lt išlaidų atlyginimą iš atsakovo, nepagrįstai nurodė, jog jos turi būti apmokėtos iš atsakovo administravimui skirtų lėšų. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012, išaiškino, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis.

42Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti ar panaikinti.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė N. V. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia... 5. Atsakovas BAB „Bankas Snoras“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinę bylą... 8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip kredito įstaiga, kuriai taikomi... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atskiruoju skundu atsakovas BAB „Bankas Snoras“ prašo panaikinti Vilniaus... 11. 1. Ieškovė turėjo įrodyti, kad suklydo iš esmės, t. y. neteisingai... 12. 2. Aptarnavimo sutarties, kurios ieškovė neginčijo ir dėl kurios galiojimo... 13. 3. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymas yra... 14. 4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vykdė... 15. 5. Indėlio sertifikatas laikomas nesudėtinga finansine priemone. Sertifikato... 16. 6. Akivaizdu, kad indėlio sertifikato pardavimas ieškovei neatitinka nė... 17. 7. Atsakovo į bylą pateiktoje anketoje ieškovė yra nurodžiusi, kad dirba... 18. 8. Ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka bankroto... 19. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė N. V. prašo Vilniaus apygardos... 20. 1. Teismas vadovavosi ne ieškovės žodiniais pareiškimais, bet rašytiniais... 21. 2. Teismas įvertino ieškovės kaip fizinio asmens savybes ir pažymėjo, jog... 22. 3. Atsakovas pateikė į bylą BAB „Bankas Snoras“ 2011 m. sausio 28 d.... 23. 4. Pažymėtina, kad indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sudarymo metu... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė N. V. ginčija tarp jos ir atsakovo BAB banko... 26. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali... 27. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio... 28. Byloje nustatyta, kad 2011 m. vasario 28 d. ginčo šalys sudarė... 29. Pažymėtina, jog Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis (toliau -... 30. Ieškovei neigiant, jog bankas tinkamai atliko kliento informavimo pareigą... 31. Iš atskirojo skundo pagrindą sudarančių argumentų matyti, jog, apelianto... 32. Tiek Aprašymo, tiek Aprašymo santraukos įrodomoji reikšmė, siekiant... 33. Atsakovas savo atskirąjį skundą taip pat grindžia netinkamu pirmosios... 34. Pažymėtina, jog apelianto minimas indėlių sertifikato savininko... 35. Vadovaujantis CK 6.185 straipsnio 1 dalimi, standartinėmis laikomos sąlygos,... 36. Minėta kasacinio teismo praktika dėl standartinių sutarties sąlygų... 37. Nesant ieškovės supažindinimo su Aprašu patvirtinančių įrodymų, ar... 38. Sprendžiant dėl ieškovės suklydimo, kaip sandorio pripažinimo... 39. Atsakovas nepateikė jokių kitų ieškovės žinias ir patirtį... 40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 41. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog... 42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą....