Byla 1S-158-360/2015
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams;

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Remigijaus Priekšaičio ir Dalios Kursevičienės sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, nuteistajam D. K. ir jo gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei, nuteistajam A. T. ir jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. K. ir A. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams;

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant laisvės atėmimą dvejiems metams. Taikant Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose. A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu, ir paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams. Taikant Lietuvos Respublikos BK 641 str., paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – trejus metus laisvės atėmimą.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2014-12-17 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – treji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-09-15 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Iš D. K. ir A. T. priteistas solidariai 245,30 Eur civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti A. M..

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7A. T. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2014 m. liepos 16 d., laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 11.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pro nerakintas duris įsibrovė į persirengimo kambarį, esantį ( duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., ir iš A. M. priklausančios rankinės pagrobė jos piniginę be materialinės vertės, kurioje buvo: 100 litų kupiūra, vairuotojo pažymėjimas išduotas A. M. vardu be materialinės vertės, AB „XXX“ mokėjimo kortelė išduota A. M. vardu, be materialinės vertės, auksinį žiedą 300 litų vertės. Tokiu būdu A. T. pagrobė A. M. priklausančio turto už 400 Lt.

8Be to, A. T., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę :

92014 m. liepos 16 d., laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 11.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pro nerakintas duris įsibrovė į persirengimo kambarį, esantį adresu( duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir iš A. M. priklausančios rankinės pagrobė jos piniginę, kurioje buvo AB „XXX“ mokėjimo kortelė Nr. XXX A. M. vardu, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė prie savęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę skirtą finansinei operacijai inicijuoti.

10D. K., A. T. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę ir apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą:

11Jie, 2014-07-16, laikotarpiu nuo 11.54 val. iki 11.55 val., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas su svetima A. M. vardu išduota AB „XXX“ banko mokėjimo kortele Nr. XXX, tai yra įdėjęs elektroninę priemonę į AB „Nordea“ bankui priklausantį bankomatą, esantį Turgaus g. 1, Klaipėda bei šalia stovint ir stebint A. T., surinko PIN kodą taip suklaidindamas elektroninę banko sistemą save pateikė kaip A. M. ir 5 kartus inicijavo finansines operacijas, kurių metu nuo A. M. sąskaitos 1 kartą išgrynino 300 Lt, dar 4 kartus įvesdamas PIN kodą bandė išgryninti bendrai 1800 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes inicijuotos finansinės operacijos buvo atmestos, kadangi sąskaitoje nebuvo pakankamas pinigų likutis. Tokiu būdu D. K. veikdamas bendrai su A. T., neteisėtai atliko 5 finansines operacijas su 1 svetima elektronine mokėjimo priemone ir viso apgaule įgijo svetimus, A. M. priklausančius 300 Lt bei pasikėsino įgyti 1800 Lt.

12A. T. pagrobė svetimą turtą: 2014-08-10, apie 16 val., iš buto ( duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., būdamas svečiuose, pagrobė tėvui A. T. priklausantį nešiojamą kompiuterį „ACER“ 1468 Lt vertės.

13A. T. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į gyvenamą patalpą: 2014-09-15, apie 05.30 val., pro išlaužtas įstiklinto balkono langą ir balkono duris įsibrovė į butą, esantį ( duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iš kur pasikėsino pagrobti V. A. priklausančius plastmasinę juodą įrankių dėžę, kurios vertė 172,5 Lt, mentelę glaistymui ANZA 20 cm pločio, kurios vertė 29 Lt, mentelę glaistymui ANZA 15 cm pločio, kurios vertė 25 Lt, mentelę glaistymui 40 cm pločio, kurios vertė 42 Lt, plaktuką, kurio vertė 20 Lt, santechniko raktą, kurio vertė 20 Lt, reples, kurių vertė 15 Lt, 6 vienetų švitrinio popieriaus diskų 25 cm diametro, kurių vieno vertė 10 Lt, visų 60 Lt, metalinį stelažą, kurio vertė 600 Lt, prailgintuvą 25 m ilgio susukto į juodos spalvos ritę su laikikliu, kurį vertina 70 Lt, elektrinį virdulį, kurį vertina 40 Lt, arbatą, kavą ir cukrų, kuriuos bendrai vertina 20 Lt, maišyklę mišiniams, kurią vertina 25 Lt, maišyklę mišiniams, kurią vertina 28 Lt, keturias menteles glaistymui, kurių visų bendra vertė 70 Lt, vandens maišytuvą, kurio vertė 300 Lt; plastikinį 5 jungčių prailgintuvą, kurio vertė 15 Lt, plastikinį prailgintuvą, kurio vertė 20 Lt, feną, kurio vertė 30 Lt, atsuktuvą, kurio vertė 10 Lt, atsuktuvą, kurio vertė 10 Lt, terkšlę, kurios vertė 20 Lt, metalinį raktą, kurio vertė 10 Lt, du metalinius šešiakampius raktus, kurio kiekvieno vertė 5 Lt, abiejų 10 Lt, pjūklą, kurio vertė 10 Lt, vandentiekio vamzdžio prailgintuvą, kurio vertė 7 Lt, metalinį antgalį - šepetį, kurio vertė 15 Lt, vandens purkštuvą, kurio vertė 25 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas išlipant iš balkono. Tokiu būdu A. T. pasikėsino pagrobti V. A. priklausančio turto už 1718,5 litų.

14Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, nes jam inkriminuojamų nusikaltimų jis nepadrė, todėl prašo jį išteisinti.

15Apeliaciniame skunde A. T. nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, be to veikas iš BK 178 str. 1 d. į 178 str. 2 d. ir iš BK 182 str. 3 d. į BK 182 str. 1 d. perkvalifikavo jam apie tai nepranešus. Nusikalstamų veikų pagal BK 215 str. ir BK 182 str. 1 d. jis nepadarė, todėl prašo dėl jų išteisinti. Paskirtą bausmę sumažinti, kadangi, kadangi serga sunkia nepagydoma liga.

16Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

17Apeliaciniai skundai atmestini.

18Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vadovaujantis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

19Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas D. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir BK 182 str. 1d. ir A. T. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl D. K. ir A. T. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

20Tiek nuteistasis A. T., tiek nuteistasis D. K. nesutinka su jiems inkriminuota veika, numatyta BK 215 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. padarymu.

21Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką, numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo padarant nusikalstamą veiką apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tokių veiksmų tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013).

22BK 215 straipsnyje reglamentuota, kad tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu bent vienos finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu.

23Ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažintina neginčijamai, kad nuteistieji A. T. ir D. K. tyčia, sąmoningai, žinodami, kad elektroninė mokėjimo priemonė jiems nepriklauso, ją panaudojo su naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis (PIN kodu), ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d. Be to, jie tyčia, žinodami, kad elektroninė mokėjimo priemonė jiems nepriklauso, panaudodami svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, apgaule įgijo svetimą turtą bei pasikėsinimo įgyti svetimą turtą, tuo padarydami nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

24Teisiamojo posėdžio metu A. T. parodė, kad tą dieną kai įvykdė vagystę buvo kartu su D. K., tačiau jis vienas užėjo į patalpas ir iš ten pagrobė piniginę. Po to padavė D. K. mokėjimo kortelę ir knygelėje radęs kodų kombinacijas paprašė, kad šis paimtų pinigus, pinigų paėmimo iš bankomato metu, jis stovėjo netoliese. Už gautus pinigus pirko maisto sau ir D. K., kitus pinigus pasiliko sau ( 2 t., b. l. 76-77). Teisiamojo posėdžio metu D. K. nurodė, kad nežinojo kam priklausė mokėjimo kortelė, kurią jam padavė A. T., tačiau suprato, kad kortelė priklausė ne A. T.. Paėmęs pinigus iš bankomato padavė juos A. T., už juos kartu pirko maisto, mokėjimo kortelę jis panaudojo kelis kartus, tačiau tik vieną kartą pavyko paimti 300 litų ( 2 t., b. l. 78). Taigi, iš šių nuteistųjų parodymų, bei remiantis kita byloje surinkta medžiaga, pagrįstai galima teigti, kad D. K. ir A. T. veikdami bendrininkų grupe padarė nusikaltimus, numatytus BK 215 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.

25Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius ar jų dalį. Tik nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog A. T., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. K., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, padavė pagrobtą mokėjimo kortelę ir prisijungimo duomenis D. K., paprašydamas juos išimti iš bankomato, o pats tuo tarpu stovėjo šalia, darytina išvada, kad teismas pagrįstai pripažino, kad nusikaltimus, numatytus BK 215 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. A. T. ir D. K. padarė kaip bendravykdytojai.

26Dėl kitų nuteistojo A. T. skundo argumentų

27Nuteistasis A. T. skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos, jam apie tai nepranešus, perkvalifikuotos iš BK 178 str. 1 d. į BK 178 str. 2 d. ir iš BK 182 str. 3 d. į BK 182 str. 1 d. Šis skundo argumentas visiškai nepagrįstas, kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. spalio 10 d. dalyvaujant advokatui J. Koreckij, A. T. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. padarymo, kur jis su pranešimu apie įtarimą susipažino, su juo pilnai sutiko ir iš kart dalyvaujant advokatui J. Koreckij davė parodymus. Taigi, šis A. T. argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

28Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam A. T. už padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį, jos dydį parinko teisingai. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės negu BK 178 str. 2 d., BK 214 str. 1 d., BK 215 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d . sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis, bausmių subendrinimo taisyklių (BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d.) teismas nepažeidė. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina, juolab, kad teismas taikė BK 641 str. ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

29Pagal BK 76 straipsnį, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki arba po teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti jam būtų per sunku. Nuo bausmės dėl ligos nuteistasis paprastai gali būti atleidžiamas tik tada, kai dėl sveikatos būklės jis įprasta tvarka negalėtų atlikti bausmės, kai bausme nebūtų įgyvendinti jai keliami tikslai arba bausmės atlikimas taptų panašus į kankinimą ir žmogaus orumo žeminimą taip pat, kai bausmės atlikimo metu nuteistajam nebūtų suteikiama tinkama medicinos pagalba ir būtina priežiūra. Iš pateiktos A. T. pažymos matyti, kad jis serga ŽIV liga, tačiau nepateikti duomenys, jog jis negali atlikti jam paskirtą bausmę įprasta tvarka. Ateityje bausmės atlikimo metu, pasikeitus nuteistojo sveikatos būklei, BK 76 straipsnyje numatytais atvejais klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, remdamasis bausmę vykdančios institucijos teikimu, gydytojų komisijos išvada, teismas gali spręsti BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka (BPK 359 str.).

30Dėl civilinio ieškinio

31Apylinkės teismas nuosprendžiu priteisė iš D. K. ir A. T. solidariai 245,30 Eur turtinei žalai A. M. atlyginti. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. T. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. dėl A. M. priklausančio turto vagystės, kur byloje ji pateikė civilinį ieškinį, nurodydama, kad jai padaryta turtinė žala, nes pavogtas žiedas 300 Lt ( 86, 89 Eur) vertės, 100 litų (28,96), bei pavogtas vairuotojo pažymėjimas, kurio atstatymas kainavo 140 litų ( 40, 55 Eur), ir banko kortelė, kurios atstatymas kainavo 5 litus ( 1,45 Eur). Iš kart po vagystės, A. T. veikdamas bendrininkų grupe su D. K., pasinaudodami pavogta banko kortele iš bankomato išėmė 300 Lt (86, 89 Eur). Taigi, veikdami bendrininkų grupe A. T. ir D. K. nukentėjusiajai padarė 300 Lt turtinę žalą ir tik ši dalis turtinės žalos turi būti priteistina solidariai, kita civilinio ieškinio dalis turi būti priteista tik iš A. T., todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis, dėl A. M. priteistos turtinės žalos turi būti pakeista.

32Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą valstybei priteisti 46,32 Eur turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodami apeliacinį skundą nuteistieji įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1d. 3 p. ir 328 str. 4 p., 326 str. 1 d. 1 p

Nutarė

34Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti.

35Priteisti A. M. iš D. K. ir A. T. solidariai 86,89 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

36Priteisti A. M. iš A. T. 158, 98 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

37Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

38Nuteistųjų D. K. ir A. T. apeliacinius skundus atmesti.

39Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, ši... 5. Iš D. K. ir A. T. priteistas solidariai 245,30 Eur civilinis ieškinys... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. A. T. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą: 2014 m. liepos 16 d.,... 8. Be to, A. T., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė svetimą... 9. 2014 m. liepos 16 d., laikotarpyje nuo 08.00 val. iki 11.00 val., tikslus... 10. D. K., A. T. neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo priemonę ir apgaule savo... 11. Jie, 2014-07-16, laikotarpiu nuo 11.54 val. iki 11.55 val., veikdami... 12. A. T. pagrobė svetimą turtą: 2014-08-10, apie 16 val., iš buto ( duomenys... 13. A. T. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į gyvenamą patalpą:... 14. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, nes... 15. Apeliaciniame skunde A. T. nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė jam per... 16. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 17. Apeliaciniai skundai atmestini.... 18. Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta... 19. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo... 20. Tiek nuteistasis A. T., tiek nuteistasis D. K. nesutinka su jiems inkriminuota... 21. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria... 22. BK 215 straipsnyje reglamentuota, kad tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko... 23. Ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažintina... 24. Teisiamojo posėdžio metu A. T. parodė, kad tą dieną kai įvykdė vagystę... 25. Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje... 26. Dėl kitų nuteistojo A. T. skundo argumentų... 27. Nuteistasis A. T. skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos, jam apie tai... 28. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK... 29. Pagal BK 76 straipsnį, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti... 30. Dėl civilinio ieškinio... 31. Apylinkės teismas nuosprendžiu priteisė iš D. K. ir A. T. solidariai 245,30... 32. Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1d. 3 p. ir 328 str. 4 p., 326... 34. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį pakeisti.... 35. Priteisti A. M. iš D. K. ir A. T. solidariai 86,89 Eur civilinį ieškinį... 36. Priteisti A. M. iš A. T. 158, 98 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai... 37. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 38. Nuteistųjų D. K. ir A. T. apeliacinius skundus atmesti.... 39. Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymo...