Byla 2-352/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Proact Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netekintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6389-104/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Proact Lietuva“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymo eilės sudarymo, tiekėjo pripažinimo laimėtoju. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Alna Intelligence“.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Proact Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2013 m. lapkričio 8 d. pranešime Nr. 2R-1399 nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės patvirtinimo ir pripažinimo pirkimo laimėtoju. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras bei uždrausti atsakovui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui bei trečiajam asmeniui UAB „Alna Intelligence“ sudaryti pirkimo sutartį, o jei tokia pirkimo sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Nurodė, kad perkančioji organizacija pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas bei viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Tokiu būdu sudarytos sąlygos toliau tęsti neteisėtas pirkimo procedūras ir sudaryti galimą neteisėtą pirkimo sutartį. Pasak ieškovo, tam, kad būtų išvengta neteisėto veikimo, būtina imtis tam tikrų veiksmų ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

6Teismas, susipažinęs su ieškiniu ir jo priedais, darė išvadą, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, todėl stabdyti viešojo pirkimo procedūras bei uždrausti sudaryti pirkimo sutartį nėra teisinio pagrindo. Teismas nutartyje taip pat išdėstė, ką reglamentuoja CPK 144 straipsnis, CPK 4237 straipsnio 1 dalis, taip pat paminėjo teismų praktikoje formuojamas taisykles dėl ekonomiškumo principo turinio sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, išvardijo atvejus, kada teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paminėdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-645/2007, 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-834/2007.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7Apeliantas (ieškovas) UAB „Proact Lietuva“ atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Teismas nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, jog ieškovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Formalus ir abstraktus konstatavimas, jog teismas susipažino su ieškiniu, negali būti laikomas tinkamu pagrindimu, jog ieškovo reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas ne tik kad pateikė visus jam prieinamus įrodymus, jog trečiasis asmuo UAB „Alna Intelligence“ neatitinka pirkimo sąlygų 9.2, 9.4 ir 9.5 punktų reikalavimų, bet ir pateikė atitinkamus prašymus išreikalauti trečiojo asmens pasiūlymo dalį, turinčią esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.
  2. Teismas neanalizavo ir nevertino paties ieškovo pateiktų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės bei neanalizavo galimo viešojo intereso pažeidimo atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo bei užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų. Be to, svarbu užtikrinti, kad valstybės ar savivaldybės lėšos būtų panaudojamos optimaliai bei racionaliai, jog nebūtų ribojama sąžiningos konkurencijos laisvė, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ir dėl to, kad pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms ieškovo reikalavimai netektų tikrosios prasmės - iš esmės pasunkėtų ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba jį įvykdyti taptų neįmanoma.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų CPK 4237 straipsnyje įtvirtintų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Šiuo atveju būtina sudaryti pirkimo sutartį, nes SPARC (Solaris) (serveriai, kuriuose saugomi valstybės registrų duomenys) architektūros stotys naudojamos daugiau kaip 15 metų ir tai kelia didelę riziką valstybės registrų duomenų saugumui, todėl migravimas į naujas X86 architektūros tarnybines stotis turi būti vykdomas nedelsiant. Šiuo metu atsakovas nėra sudaręs jokių sutarčių dėl senų tarnybinių stočių priežiūros, todėl gedimo atveju negalėtų užtikrinti tinkamo valstybės registrų veikimo, tokiu būdu sutriktų visa Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro registrų duomenų bazių veikla, atsakovas negalėtų tinkamai atlikti pagal įstatymus jam nustatytų funkcijų.

9Trečiasis asmuo UAB „Alna Intelligence“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad trečiojo asmens atsisakymas atskleisti ieškovui pirkimo pasiūlymą yra teisėtas ir nelemia skaidrumo principo pažeidimo. Konkurso dalyviams nėra suteikta besąlyginė teisė de novo vertinti perkančiosios organizacijos jau įvertintus pasiūlymus, todėl perkančioji organizacija, atsisakiusi tenkinti ieškovo prašymą, nepažeidė skaidrumo principo. Be to, perkančioji organizacija, atsisakydama leisti susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi, nepažeidė ieškovo teisės į tariamai pažeistų teisių gynybą. Ieškovas trečiojo asmens pasiūlymo neatitikimą kvalifikacijos reikalavimams grindžia akivaizdžiai nesusijusia informacija, nes ūkio subjekto buvimas ar nebuvimas oficialiu IBM, NetApp ir/ar Oracle atstovu nesusijęs su ūkio subjekto specialisto turima kvalifikacija. Konkurso sąlygų 9.2, 9.4 ir 9.5 punktuose kvalifikacijos reikalavimai nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį perkančioji organizacija turi teisę nustatyti, kad tiekėjas profesiniam pajėgumui įrodyti pateikia rangovo personalo, atsakingo už paslaugų teikimą (darbų atlikimą), išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą. Taigi atitiktis minėtiems konkurso sąlygų reikalavimams konstatuojama įvertinus dalyvio specialistų, o ne paties dalyvio (trečiojo asmens) profesinį pajėgumą. Dėl šios priežasties ieškovui pagrįstai neleista susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu prašoma apimtimi. Be to, ieškovas nepagrindžia ir kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų viešųjų pirkimų bylose. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, viešasis interesas yra vertinamasis kriterijus. Viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jos aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Ieškovas, atstovaujamas advokato, pateikia sau palankiai iškreiptus teismų praktikos precedentus, o tokius ieškovo veiksmus vertinant su nepagrįstu ieškiniu, galima daryti prielaidą dėl ieškovo piktnaudžiavimo teise.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo (apelianto) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

11CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurioms egzistuojant, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje, kuris yra kodekso XX1 skyriuje „Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai“, papildomai nurodoma, jog teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Abiejų šių įstatymo nuostatų turinį pirmosios instancijos teismas įrašė ir skundžiamoje nutartyje, tačiau visgi, įvertinus nutarties motyvuojamąją dalį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo (apelianto) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš esmės nesprendė. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl to, kad vienintelis su konkrečiu ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijęs sakinys nutartyje yra tas, jog „Susipažinęs su ieškinio ir jo priedų medžiaga, teismas daro išvadą, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, todėl sustabdyti viešojo pirkimo procedūras bei uždrausti sudaryti pirkimo sutartį nėra teisinio pagrindo“. Toks deklaratyvus teismo teiginys dėl vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo, nepateikiant jokio motyvo, kuriuo vadovaudamasis teismas padarė savo išvadą, nelaikytinas tinkamu procesinio prašymo išnagrinėjimu. Iš skundžiamos nutarties visiškai nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas yra negalimas. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, tačiau įrašė į nutartį taisykles ir nuorodas iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių (paminėtos 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-645/2007, 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-834/2007), nesusijusias su šia klausimo sprendimo sąlyga. Be to, paiminėdamas tose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, pirmosios instancijos teismas jų niekaip nesusiejo su konkrečiu ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esant tokiai situacijai, kai iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, neatskleidė nagrinėto procesinio klausimo esmės ir prašymo išsprendimo dalyką nulėmusių motyvų (pateikė teismų praktikoje formuojamas taisykles, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių ne(taikymu), niekaip nesusiedamas jų su konkrečiu byloje paduotu ieškovo prašymu; darydamas išvadą, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, neišdėstė jokių argumentų, kodėl priėjo prie tokios išvados), pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai