Byla 1-1443-240/2019

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Aleknai, kaltinamajam K. L., nukentėjusiajai S. E., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. T.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. L., gimęs ( - ) Kaišiadorių rajone, asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis ( - ), teistas: 1) 2012-07-30 Vilkaviškio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta; 2) 2014-06-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 15 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta; 3) 2016-06-10 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, visi teistumai išnykę,

3kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 287 straipsnio 1 dalį.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5Kaltinamasis K. L., veikdamas tęstiniais tyčiniais veiksmais, siekdamas įbauginti valstybės tarnautoją D. T. dėl jo atliekamų policijos pareigūno pareigų, neteisėtai, atvirai, prieš savininko valią, įsibrovė į butą, kuriame jis gyvena, terorizavo D. T., grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, naudodamas psichinę prievartą reikalavo iš D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko, t. y. savo naudai, o būtent: 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 11.00 val., ketindamas susitikti ir išsakyti grasinimus, ieškodamas D. T. jo gyvenamojoje vietoje, neteisėtai ir atvirai prieš nukentėjusiosios S. E. valią, įsibrovė į jos sutuoktiniui J. E. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Kauno rajono savivaldybėje, kuriame, nepaisydamas S. E. išreikšto reikalavimo išeiti, garsiai ir agresyviai šaukdamas „kur yra mentas, duok mentą“, neturėdamas buto savininko leidimo ir teisėto pagrindo, ieškodamas D. T., vaikščiojo po virtuvę ir koridorių, tuo neteisėtai pažeisdamas D. T. uošvių J. E. ir S. E. asmens būsto neliečiamumą; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 12.13 val., telefonu paskambino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. T. kolegei –vyresniajai tyrėjai A. V. ir žodžiu grasino D. T. dėl jo, kaip policijos pareigūno, periodiškai K. L. atžvilgiu atliekamų galimos neteisėtos ūkinės veiklos patikrinimo veiksmų, pavartoti fizinį smurtą ir susidoroti su D. T., nurodydamas, kad „jis daro per daug nesąmonių“, „jam (necenzūrinis žodis) bus tam vaikeliui“, kad „sukiš jį į duslerkę“; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 12.15 val., ketindamas tiesiogiai susitikti ir išsakyti grasinimus, tuo tikslu ieškodamas D. T. jo gyvenamojoje vietoje, neskambinęs durų skambučiu, atidarė duris ir neteisėtai, atvirai, prieš buto savininko ir nukentėjusiosios S. E. valią, pakartotinai įsibrovė į J. E. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Kauno rajono savivaldybėje, bei neteisėtai patekęs į buto vidų, neturėdamas buto savininko leidimo ir teisėto pagrindo, vaikščiojo po virtuvę ir koridorių, tuo neteisėtai pažeisdamas asmens būsto neliečiamumą, klausinėjo S. E. kur gyvena „mentas“, kur jį galima rasti, o D. T. uošvei S. E. atsakius, kad joks „mentas“ čia negyvena bei pareikalavus išeiti, pastarasis išėjo iš buto ir pradėjo belstis į kaimyninio 5-ojo buto duris, D. T. kaimynams atidarius duris jų taip pat klausinėjo, kur gyvena „mentas“, tokiais savo veiksmais sudarė D. T. pakankamą pagrindą manyti, kad išsakomi grasinimai padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką gali būti realiai įvykdyti; tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. spalio 15 d., apie 15.00 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus patalpose, esančiose ( - ), Kauno rajono savivaldybėje, būdamas neblaivus, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, D. T. paaiškinus, kad jis nutrauktų savo nelegalią veiklą (prekybą dyzeliniu kuru), K. L. pakeltu tonu agresyviai atsakė „ką tu čia vaidini, ką tu čia erelis“ ir pareiškė, kad ateis pas jį į namus, po to, 2018 m. spalio 15 d., apie 16.30 val., paskambinęs į D. T. tarnybinį telefoną, telefoninio pokalbio metu pagrasino pavartoti fizinį smurtą ir susidoroti su D. T. bei sugadinti jo turtą, nurodydamas , kad jei jis, kaip valstybės tarnautojas, nesiliaus atlikti teisėtų veiksmų, jam bus „(necenzūrinis žodis)“ , „mes tave pagausim“, „bus (necenzūrinis žodis) ir pasatui ir džetai“; tęsdamas nusikalstamą veiką, K. L. 2018 m. spalio 30 d., apie 15.18 val., paskambinęs D. T. mobiliuoju telefonu, pokalbio metu reikalaudamas su juo susitikti ir sakydamas“ „atvažiuok, čia mūsų daug“, „tu neįsivaizduoji, kas tau bus“, „tu turėsi žinai kiek problemų, aš prie tavo chatos laukiu, kada tu grįši namo“, „ė, tu biški gazą nuimk, jei tu nori gyvent, gyvent šitoj žemėj“, „ė, tu pyderas tu, tu gai... karoče, tau bus žinai kas..., tu neįsivaizduoji, kas tau bus, (necenzūrinis žodis)“, „tu man turėsi (necenzūrinis žodis) čiulpti, (necenzūrinis žodis)“, „aš dabar pas tave šmoną padarysiu, (necenzūrinis žodis)“, grasino su juo susidoroti, t. y. sistemingai vartodamas psichinę prievartą, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, terorizuodamas bei baugindamas D. T., reikalavo iš D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko naudai atlikimo – periodinių K. L. galimai neteisėtai vykdomos ūkinės veiklos patikrinimų.

6Kaltinamasis K. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažinojo nukentėjusįjį D. T. kaip pareigūną. Jų garažai yra šalia. D. T. jam buvo surašęs protokolus. Žinojo, kad toje laiptinėje gyvena jo draugas S. I., nuėjo jo ieškoti ir netyčia užėjo į kitą butą, kurio duris atidarė nukentėjusioji S. E.. Jis užėjo į butą, bet po jį nevaikščiojo. S. E. pasakius, kad šiame bute S. I. negyvena, kaltinamasis išėjo. Teigia, jog būdamas bute nešūkavo. Jis paskambino į kito buto duris, kurias atidariusi moteris pasakė, kad čia jo draugas negyvena. Kaltinamasis išvažiavo. Neigia buvęs neblaivus. Su pareigūne A. V. kalbėjo telefonu dėl įvairių reikalų. Nesutinka su pokalbių išklotinėse esančia informacija, nes viskas buvo ne taip. Prie to buto ar jame antrą kartą nėra buvęs. Pamena, kad sutuoktinė vakare jį parsivežė namo. Tą dieną šventė pavėsinėje netoli D. T. namų. Atvyko keletas policijos ekipažų ir visus išvaikė. Kadangi jo ir D. T. garažai yra greta, tai žinojo, kokiu automobiliu važinėja D. T.. Su D. T. kalbėjo nemandagiai, nes buvo neblaivus. Tiksliai visų pokalbio aplinkybių nepamena. Gali būti, kad ir skambino D. T. dėl policijos išvežto siurblio. Kratos metu pas jį buvo surasta 14 pakelių cigarečių, kurias rūko šeimos nariai. Net nežinojo, kur gyvena D. T., dabar jau žino. S. I. ieškojo, nes kaltinamojo sūnui reikėjo remontuoti automobilį. D. T. tada namuose net nebuvo. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Nors visi kaltinimai yra nepagrįsti, kaltinamasis teigia, jog gailisi.

7Nukentėjusysis D. T. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes dirba policijos nuovadoje. Buvo gauta informacija, kad Domeikavoje K. L. verčiasi nelegalia dyzelino prekyba. Ta teritorija registruota kaltinamojo sutuoktinės vardu. Kaltinamasis pastoviai būna toje teritorijoje, kur atvažiuoja vilkikai su rusiškais numeriais. Kaltinamasis buvo užkluptas pilantis dyzeliną į tuos vilkikus. K. L. nuolat grasindavo policijos pareigūnams, juos plūdo, dažnai būdamas neblaivus. Kadangi jam buvo surašyti protokolai, vyko patikrinimai, taip užsitraukė kaltinamojo nemalonę. Tą dieną su šeima buvo išvykęs. Jo sutuoktinei paskambino jos motina S. E. ir sakė, kad kaltinamasis buvo atvykęs į jų namus. Tuo metu namuose buvo tik uošvienė. Buto durys buvo nerakintos. Išgirdusi durų trenksmus pamatė K. L., kurio ji tada nepažinojo. Kaltinamasis trankėsi, šaukė „...kur tas mentas...“. S. E. išsigandusi nesuprato, ko ieško kaltinamasis ir ėmė reikalauti, kad jis išeitų. Pirmadienį D. T. atėjus į darbą, kolegė A. V. pasakė, kad jai skambino kaltinamasis, kuris jo ieškojo, buvo atvykęs į nuovadą, klausė, kur yra D. T.. Kolegė pasakė, kad K. L. paskambino jai savaitgalį, klausė, kur nuovados pareigūnai. Uošvienė pasakojo, kad nuėjo į ūkinį pastatą pas uošvį pasakyti jam, kas nutiko. Kai grįžo namo, vėl buvo netikėtai užklupta. Atėjo kaltinamasis su kažkokiu jaunuoliu, kuris nėjo į butą. Kaltinamasis vėl ieškojo kažkokio „mento“. Kitą dieną kolegos iš Voškonių pristatė į nuovadą kelis neblaivius asmenis, tarp kurių buvo ir kaltinamasis. Kolegos jam surašė protokolą. Kaltinamasis atėjo pas nukentėjusįjį, o šis liepė jam išsiblaivyti. Kaltinamasis jam grasino. Kaltinamasis nuo 2017 metų nuolat jam grasindavo, skambindavo ir į mobilųjį telefoną. Nukentėjusysis nebeištvėrė, kai kaltinamasis įsiveržė į uošvių butą, todėl kreipėsi pagalbos. Prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl pastovių kaltinamojo grasinimų patyrė sukrėtimus. Nukentėjusysis atliko savo tarnybines pareigas, o kaltinamasis bandė jį įbauginti ir paveikti, kad jis nustotų vykdyti savo tarnybines pareigas – tikrinti kaltinamąjį dėl nelegalios prekybos dyzelinu. K. L. buvo ne kartą baustas, jam buvo aiškinama, kad jis negali vykdyti nelegalios veiklos.

8Nukentėjusioji S. E. parodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Įvykio dieną buvo namuose viena. Išgirdo buto lauko durų trenksmą. Kaltinamasis įėjo į butą nepaskambinęs durų skambučiu ir nesibeldęs. Jis rėkė „...duok mentą...“. Nukentėjusioji nesuprato, ko jis nori. Parėkavęs kaltinamasis išėjo. Jis šūkavo ir laiptinėje, po to lauke pavaikščiojo aplink automobilį. Ji verkdama paskambino dukrai ir pasakė, kas nutiko, dukra ją ramino. Po to ji nuėjo pas sutuoktinį į ūkinį pastatą. Eidama namo sutiko kaltinamąjį, šis vėl šaukė „...duok mentą...“. Ji liepė jam išeiti. Pirmame aukšte gyvena Sigis, bet kaltinamasis nieko apie Sigį jai nesakė. Kaltinamasis ėjo ir prie kitų butų, ieškodamas „mento“. Tą dieną kaltinamasis buvo atėjęs du kartus.

9Liudytojas J. E. parodė, kad jo žentas D. T. dirba policijoje. Pernai rudenį, kai jis dirbo pagalbinėse ūkinėse patalpose, atėjo sutuoktinė ir pasakė, kad atėjo kažkoks nepažįstamas vyras, kuris trankėsi ir ieškojo „mento“. Sutuoktinė verkė, jis ją nuramino ir pasakė jai eiti namo. Tas vyras atėjo dar kartą. Kadangi jie dieną lauko durų nerakina, vyras pats įėjo į butą. Kaltinamąjį buvo matęs anksčiau. Šis jam buvo sakęs, kad žentas pridarė jam daug bėdų. Kai sutuoktinė pasakė, kad buvo atėjęs vyriškis ir ieškojo žento, J. E. suprato, kad ten buvo kaltinamasis. Liudytojas savo automobilį atidavė anūkui, kartais juo važinėdavo ir žentas. Sutuoktinė sakė, kad kaltinamasis vaikščiojo kieme aplink tą automobilį ir sakė, kad „mentas“ turi būti namuose, jei čia yra jo automobilis.

10Liudytoja R. T. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Žino, kuo jis kaltinamas ir kad nuo jo veiksmų nukentėjo jos motina ir sutuoktinis. Jiems buvo grasinama. Kai kaltinamasis pateko į butą, namuose buvo tik jos motina. Ji paskambino ir verkdama sakė, kad buvo „tas“ atėjęs. Liudytoja suprato, kas yra „tas“, nes kaltinamasis prie jų namų vaikštinėjo ne kartą. Šį kartą jis įėjo į butą ir klausė „...kur mentas...“. Kadangi jis įsibrovė į butą ir rėkė, motina labai išsigando. Kaltinamasis tą pačią dieną buvo dar kartą atėjęs. Ji su sutuoktiniu dirba tą patį darbą. Liudytoja ne kartą matė vilkikų eiles pas kaltinamąjį toje teritorijoje. Jie žinojo, kad visi iš kaltinamojo perka dyzeliną, o jis jokių leidimų jį parduoti neturi. Liudytoja bijojo kaltinamojo, nes jis yra agresyvus. Sutuoktinis ne kartą atliko patikrinimus toje teritorijoje. Jis pasakojo, kad kaltinamasis jam grasindavo, skambindavo. Po įsiveržimo į butą jie visi išsigando ir kreipėsi pagalbos. Jis tada įėjo į butą neblaivus, pagrasino ir jos motinai „...o tau, močiute, dabar bus...“. Anksčiau kitas pareigūnas bandė kaltinamąjį atpratinti nuo nelegalios veiklos, tačiau kaltinamasis jį užsipuolė su pagaliu.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta tvarka, teisiamojo posėdžio metu balsu perskaityti liudytojos A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 70-71).

12Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK vyresniąja tyrėja. K. L. pažįsta kaip pažeidėją, kuris nelegaliai prekiauja kuru. Jis kurą gauna iš Rusijos Federacijos valstybiniais numeriais pažymėtų vilkikų. 2018-09-14, apie 9 val., kartu su kolega vyresniuoju tyrėju D. T., vyko į ( - ). esančias K. L. ūkinės paskirties patalpas, kur jis užsiima nelegalia veikla, nes matė, kad vilkikas, pažymėtas Rusijos Federacijos numeriais, įvažiavo į ( - ). D. T. išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo patikrinti vilkiko. Tuo metu K. L., atsidaręs tarnybinio automobilio vairuotojo pusės dureles, įsėdo į automobilį. Ji jam paaiškino, jog taip elgtis negalima, perspėjo, kad tarnybinis automobilis yra filmuojamas. K. L. pradėjo teisintis, kad minėtas vilkikas stovi, nes jam reikia pakeisti stiklą. Jis yra įtrauktas į kontroliuojamų asmenų sąrašą, todėl yra nuolatos tikrinamas. 2018-09-15, apie 12 val., į savo tarnybinį telefoną sulaukė skambučio iš K. L.. Jis paklausė, kodėl ji nedirba. Ji paaiškino, kad jie savaitgaliais nedirba. Tada K. L. paklausė, kur yra D. T.. Ji atsakė, kad ir D. T. savaitgaliais nedirba. K. L. pasakė, kad D. T. daro per daug nesąmonių. Paklaususi, kokias nesąmones jis daro, K. L. pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, sakė kad D. T. sukiš į „dusliarkę“. Ji perspėjo K. L., kad jis nesisvaidytų tokiais žodžiais. Tuomet jis pasakė, kad ir ji „erelė“ bei siūlė susitikti, sakydamas, kad jis su „chebra“ laukia. Paklausus, kas bus, K. L. padėjo ragelį. Pokalbio metu jis buvo piktai ir agresyviai nusiteikęs D. T. atžvilgiu. Visas jo pokalbis buvo įrašytas į tarnybinio telefono atmintį. 2018-09-17, atėjusi į darbą, savo kolegai D. T. papasakojo apie K. L. skambutį.

132018-09-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad K. L. domisi jo asmeniniu gyvenimu, ieško su juo kontaktų ne darbo metu, sukelia stresą jo artimiesiems, atvirai grasina susidorojimu su juo ir su kolegomis (1 t., b. l. 11-12).

142019-03-06 gautas S. E. protokolas-pareiškimas, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 17-22).

152018-09-25 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus D. T. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimą buvo surinkta pakankamai duomenų, jog K. L. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (1 t., b. l. 6).

162018-09-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. V. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „CAT“ (1 t., b. l. 92-93), kuris apžiūrėtas 2018-09-25 apžiūros protokolu, telefone rastas garso įrašas perkeltas į skaitmeninę laikmeną (1 t., b. l. 94-102).

172018-10-16 garso įrašo apžiūros protokolu apžiūrėtas skaitmeninėje laikmenoje esantis garso įrašas, perkeltas iš A. V. mobiliojo ryšio telefono. Skaitmeninėje laikmenoje yra 2018-09-15 12.13.45 val. vykusio pokalbio tarp A. V. ir K. L. įrašas (1 t., b. l. 104-106).

182018-10-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja R. T. pateikė kompaktinį diską su telefoninio pokalbio garso įrašu (1 t., b. l. 107-108), kuris užfiksuotas 2018-10-24 apžiūros protokole, nurodyta, kad įrašytas 2018-09-15 12.33 val. tarp R. T. ir S. E. vykusio pokalbio įrašas (1 t., b. l. 109-111).

192018-10-30 kratos protokole nurodyta, kad Astos ir K. L. bute buvo atlikta krata ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3310“ (2 t., b. l. 121-124), kuris apžiūrėtas apžiūros protokolu, nuskaityta mobiliojo ryšio telefone esanti informacija (1 t., b. l. 112-123).

202019-03-12 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyr. tyrėjos E. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-11-02 apžiūrint K. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, buvo nuskaityta visa telefone esanti informacija, kuri buvo įrašyta į skaitmenines laikmenas. Išanalizavus minėtame mobiliajame telefone esančią informaciją, konstatuota, kad telefono adresų knygelėje yra adresatas pavadinimu „P. V.“ Nr. ( - ). Šiuo abonentu naudojasi Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pareigūnė A. V.. Taip pat K. L. naudojamo telefono adresų knygelėje yra adresatas pavadinimu „P. T.“ Nr. ( - ). Šiuo abonentu naudojasi Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pareigūnas D. T.. K. L. mobiliojo ryšio telefono atmintyje skiltyje „Ryšiai“ yra išsaugotas 2018-10-30 15.14 val. skambutis adresatui „P. T.“, pokalbio trukmė – 03.23 min (1 t., b. l. 124-125).

212018-10-03 Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Valentino Aleknos nutarime nurodyta, kad iš AB „Telia Lietuva“ gauta informacija apie K. L. priklausančio telefono abonento Nr. ( - ) laikotarpyje nuo 2018-09-14 iki 2018-09-16 buvusius telekomunikacijų įvykius (skambučių išklotines, laikus, bazinių stočių sujungimo duomenis ir kt.) (1 t., b. l. 139-143)

222018-11-23 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyr. tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-46385-18 metu, vykdant 2018-10-03 Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Valentino Aleknos nutarimą dėl susipažinimo su informacija, buvo gautos mobiliojo ryšio telefono abonento, kuriuo naudojasi K. L., telekomunikacijų įvykių išklotinės. Išanalizavus gautas iš telekomunikacijos tinklų nutarime nurodyto mobiliojo ryšio telefono telekomunikacinių įvykių išklotines nustatyta, jog abonento išklotinės apima laikotarpį nuo 2018-09-14 iki 2018-09-16, jose užfiksuoti 124 abonento telekomunikaciniai įvykiai (įeinantys ir išeinantys skambučiai, SMS žinutės), abonentas laikotarpiu nuo 2018-09-14 00.00 val. iki 2018-09-16 23.59 val. du kartus skambino D. T.. Šie abonentai kontaktavo 2018-09-15 11.52.34 val. ir 11.54.34 val. Išklotinėse užfiksuoti išeinantys skambučiai. Abonentas 2018-09-15 12.13.45 val. kontaktavo su A. V.. Išklotinėse užfiksuotas vienas išeinantis skambutis. Kontakto (pokalbio) trukmė 53 s. 2018-09-15 abonentas jungėsi prie elektroninių ryšių tinklo teikėjo AB Telia bazinių stočių Cell ID 527C, ( - ), Cell ID 526A, adresas ( - ), ir Cell ID 55CC, S( - ). Šių bazinių stočių įrangos veikimo kryptys uždengia Kauno r., Voškonių ir Eigirgalos kaimus (1 t., b. l. 144-146).

232018-11-21 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyr. tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad analizuojant K. L. naudoto telefono ryšio numerio ( - ) sujungimus su kitais ryšio dalyviais laikotarpiu nuo 2018-09-14 iki 2018-10-30, nustatyta, kad 2018-09-15 12.00 val. K. L. telefonas jungėsi prie elektroninių ryšių tinklo teikėjo AB Telia bazinės stoties, kurios Cell ID 527C, geografinė ryšio įrangos buvimo vieta – ( - ). Ryšio įrangos veikimo kryptys: vakarų – šiaurės vakarų – šiaurės rytų, uždengia Kauno r., Voškonių ir Eigirgalos kaimus. 2018-10-15 16.29 val. K. L. telefonas jungėsi prie elektroninių ryšių tinklo teikėjo AB Telia bazinės stoties Cell ID 526A, geografinė ryšio įrangos buvimo vieta – ( - ). Ryšio įrangos veikimo kryptys: šiaurės – šiaurės rytų – pietryčiai, bei bazinės stoties Cell ID 55CC, geografinė ryšio įrangos buvimo vieta – S. ( - ). Ryšio įrangos veikimo kryptys: šiaurės vakarų – šiaurės – šiaurės rytų. Abiejų bazinių stočių įrangos veikimo kryptys uždengia Kauno r., Voškonių ir Eigirgalos kaimus. 2018-10-30 15.18 val. K. L. telefonas jungėsi prie elektroninių ryšių tinklo teikėjo AB Telia bazinės stoties kurios Cell ID 526A, geografinė ryšio įrangos buvimo vieta ( - ). Ryšio įrangos veikimo kryptys: šiaurės – šiaurės rytų – pietryčiai, uždengia Kauno r., Voškonių\ ir Eigirgalos kaimus (1 t., b. l. 169-171).

242018-11-15 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad nuo 2018-10-03 iki 2018-12-03 buvo vykdoma mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( - ) perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas. Informacijos kontrolės metu, nustatyta, jog K. L. 2018-10-15 16.29 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ), skambino į telefono Nr. ( - ), kuriuo naudojasi Kauno apskr. VPK Kauno r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. T.. Techninėmis priemonėmis užfiksuotas tyrimui reikšmingas garso įrašo turinys, iš kurio matyti, jog K. L. D. T. siūlo susitikti, priekaištauja, kodėl D. T. jam kviečia įvairias institucijas, klausia, kada jis atiduos skolą, kuri atsirado per nesąmones, gąsdina, jog D. T. turi daug problemų, grasina pagauti, liepia atvažiuoti pas K. L. (1 t., b. l. 188-191).

252018-10-31 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad nuo 2018-10-03 iki 2018-12-03 buvo vykdoma mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( - )perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas. Informacijos kontrolės metu nustatyta, jog K. L. 2018-10-30 15.18 val. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ), skambino į telefono Nr. ( - ), kuriuo naudojasi Kauno apskrities VPK Kauno r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. T.. Techninėmis priemonėmis užfiksuotas tyrimui reikšmingas garso įrašo turinys, iš kurio matyti, jog K. L. D. T. sako, jog šis turės problemų, liepia atvažiuoti, nurodo, jog laukia D. T. prie namų, liepia „nuimti gazą“, kviečia jį į ringą, teigia, jog D. T. jam padaręs apie trisdešimt tūkstančių eurų nuostolių, klausia, kada atlygins nuostolius (1 t., b. l. 192-194).

262017-11-28 tarnybiniame pranešime dėl įvykusio prevencinio pokalbio nurodyta, kad 2017-11-28 K. L. Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos patalpose buvo pravestas profilaktinis pokalbis bei jis oficialiai įspėtas dėl jo galimai neleistino, priešingo visuomenės interesams, galimai nusikalstamos veikos elgesio, kuris pasireiškia galimu trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai, galimu poveikiu liudytojui ir galimu grasinimu valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (2 t., b. l. 99).

272018-11-21 pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. 20-IL-48496 nurodyta, kad K. L. yra įtrauktas į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK rizikos asmenų sąrašą (2 t., b. l. 105).

282018-11-19 rašte Nr. 20-S-66289(1.13 E) nurodyta, kad pateikiama D. T. pareigybės aprašymo kopija. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.6 punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją, o 6.11 punktas nurodo, kad jis kontroliuoja rizikos grupėje esančius asmenis (2 t., b. l. 100-103).

29K. L. veiksmų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

30Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai tęstiniais tyčiniais veiksmais, siekiant įbauginti valstybės tarnautoją D. T. dėl jo atliekamų policijos pareigūno pareigų, neteisėtai atvirai, prieš savininko valią, įsibrovus į butą, kuriame jis gyvena, terorizavus D. T., grasinus padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, naudojant psichinę prievartą reikalavus iš D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko naudai, ketinant susitikti ir išsakyti grasinimus, ieškant D. T. jo gyvenamojoje vietoje, neteisėtai ir atvirai prieš nukentėjusiosios S. E. valią įsibrovus į jos sutuoktiniui J. E. nuosavybės teise priklausantį butą, tuo neteisėtai pažeidžiant asmens būsto neliečiamumą, telefonu paskambinus D. T. kolegei ir žodžiu grasinus D. T. dėl jo, kaip policijos pareigūno, periodiškai K. L. atžvilgiu atliekamų galimos neteisėtos ūkinės veiklos patikrinimo veiksmų, neteisėtai, atvirai, prieš buto savininko ir nukentėjusiosios S. E. valią, pakartotinai įsibrovus į J. E. nuosavybės teise priklausantį butą, tokiais savo veiksmais sudarius D. T. pakankamą pagrindą manyti, kad išsakomi grasinimai padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką gali būti realiai įvykdyti; paskambinus į D. T. tarnybinį telefoną, telefoninio pokalbio metu pagrasinus pavartoti fizinį smurtą ir susidoroti su D. T. bei sugadinti jo turtą, grasinus su juo susidoroti, t. y. sistemingai vartojus psichinę prievartą, grasinant padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, terorizavus bei bauginus D. T., reikalavus iš D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko naudai atlikimo, pareikšti K. L., pasitvirtino. Bylos proceso metu gauti duomenys privalo būti įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų. Pagal šį straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

31Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgalioto asmens valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Pažymėtina, kad BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų veiksmų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015).

32Kaltinamasis neigia du kartus įsibrovęs į J. E. nuosavybės teise priklausantį butą ir tokiu būdu nėra padaręs BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog kaltinamojo apsilankymas J. E. nuosavybės teise priklausančiame bute nebuvo nei lauktas nei planuotas. Nors kaltinamasis nurodo, kad buto duris atidarė nukentėjusioji S. E., tačiau tokie jo parodymai paneigti šios nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis įėjo į butą nepaskambinęs durų skambučiu ir nesibeldęs, trenkdamas durimis, nukentėjusiojo D. T., liudytojų J. E. ir R. T. parodymais, kad po kaltinamojo įsibrovimo į butą nukentėjusioji S. E. buvo labai išsigandusi, nes kaltinamasis ne tik įėjo pro buto duris ir vaikščiojo po butą, bet ir grasino jai. Toks kaltinamojo pateikimas į butą be išankstinės savininko valios išraiškos yra laikomas asmens būsto neliečiamumo pažeidimu. Nukentėjusioji S. E. nurodė, kad prašė kaltinamojo išeiti, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo vizitas jai nebuvo malonus ir lauktas, ji nenorėjo, kad jis būtų jos namuose ir prašė jo pasišalinti. Be to, kaltinamasis bute elgėsi įžūliai, ieškojo nukentėjusiojo D. T., vaikščiojo po buto patalpas, nepaisydamas raginimo išeiti, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, į butą pateko be bute gyvenančių asmenų ir savininko sutikimo, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

33Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai – besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).

34Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas ir bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą, ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų nutartys Nr. 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010, 2K-90-689/2018).

35Nors kaltinamasis K. L. neigia sistemingai vartojęs psichinę prievartą nukentėjusiojo D. T. atžvilgiu, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, terorizuodamas bei baugindamas D. T., teigė tik galimai su nukentėjusiuoju kalbėjęs nemandagiai, nes buvo neblaivus, tiksliai visų pokalbių aplinkybių nepamenąs, nesutiko su pokalbių išklotinėse esančia informacija, tačiau šie jo parodymai paneigti nukentėjusiojo D. T. ir liudytojos A. V. parodymais, telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuota informacija ir kitais rašytiniais baudžiamosios bylos duomenimis. Kaltinamojo psichinė prievarta reiškėsi bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio frazių išsakymu bei bauginančio pobūdžio veiksmais – kaltinamasis įsibrovė į būstą, kuriame gyvena nukentėjusysis D. T., apžiūrinėjo nukentėjusiojo automobilį, paskambinęs nukentėjusiojo D. T. kolegei A. V. grasino susidoroti su nukentėjusiuoju. Tokiais kaltinamojo veiksmais nukentėjusysis D. T. sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą, o tai kartu ir patvirtina K. L. naudotos psichinės prievartos realumą. Kaltinamojo K. L. veiksmai atitinka ir BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sistemingumo požymį. Kaip nustatyta byloje, kaltinamasis du kartus įsibrovė į būstą, kuriame gyvena nukentėjusysis, ne kartą jam skambino, skambino ir nukentėjusiojo kolegei, nukentėjusiojo atžvilgiu išsakė bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio frazes bei atliko bauginančio pobūdžio veiksmus, turėdamas sumanymą priversti nukentėjusįjį nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Tai laikytina nevienkartiniu psichiniu poveikiu, siekiant sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikri neigiami padariniai. Tokie veiksmai visada turi būti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Tokie nevienkartiniai nuteistojo veiksmai (atsižvelgiant į jų skaičių, periodiškumą) BK 145 straipsnio 2 dalies prasme vertintini kaip padaryti per neilgą laiko tarpą, kartu rodantys jo elgesio kryptingumą siekiant įbauginti nukentėjusįjį, ir todėl laikytini sistemingu nukentėjusiojo bauginimu, naudojant psichinę prievartą. Minėti kaltinamojo K. L. veiksmai pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

36BK 287 straipsnyje numatyta atsakomybė už grasinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad atsako tas, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formali: nusikaltimas yra baigtas nuo psichinės prievartos panaudojimo, reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko naudai momento. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia teigti, jog, taikant BK 287 straipsnį, turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas. Taigi, taikant grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui normą, turi būti konstatuota, kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens teisės įgyvendinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282/2010).

37Kaltinamasis K. L. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, tačiau ją įrodo nukentėjusiųjų S. E. ir D. T. bei liudytojų J. E., R. T. ir A. V. parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės, kad kaltinamasis sistemingai naudojo psichinę prievartą, reikalaudamas iš D. T. susilaikyti ir neatlikti teisėtų veiksmų kaltinamojo, kuris nelegaliai prekiauja dyzelinu, atžvilgiu. Kaltinamasis K. L., sistemingai vartodamas psichinę prievartą, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, terorizuodamas bei baugindamas D. T., reikalavo iš D. T., kaip valstybės tarnautojo, susilaikyti nuo teisėtų veiksmų kaltininko naudai atlikimo – periodinių K. L. neteisėtai vykdomos ūkinės veiklos patikrinimų, todėl jo veika pagal BK 287 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

38Kaltinamojo neprisipažinimas vertintinas kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis K. L. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 165 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje.

39Bausmės skyrimas

40BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

41BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė.

42BK 287 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

43Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

44Kaltinamojo atsakomybę sukinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

45Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

46Skirdamas bausmę K. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai yra baigti, kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertinant K. L. asmenybę, pažymėtina, kad teistumas jo atžvilgiu išnykęs, jis baustas administracine tvarka, nedirba. Siekiant sulaikyti K. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamų nusikalstamų veikų straipsnių sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė.

47Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, kurie nepriskiriami prie sunkių, teistumas jo atžvilgiu yra išnykęs, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, K. L. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti prie nukentėjusiųjų namų.

48Ikiteisminio tyrimo metu K. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018-10-30 13.23 val. iki 2018-11-01 11.33 val. (2 dienos) ir nuo 2019-07-01 19.00 val. iki 2019-07-31 13.32 val. (1 mėnuo 1 diena) įskaitytinas į skirtinos laisvės atėmimo bausmės laiką.

49Šioje byloje nukentėjusysis D. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl pastovių kaltinamojo grasinimų patyrė dvasinius sukrėtimus.

50Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinama pinigine išraiška. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

51Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia terorizuojama žmogų ar jis sistemingai bauginamas, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi terorizavimo intensyvumas, psichologinio poveikio stiprumas, pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Nagrinėjamoje byloje dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam D. T. padaryta tyčiniais nusikalstamais K. L. veiksmais, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą jokių pagrįstų abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis D. T. patyrė stresą, išgyvenimus, pažeminimus, nepatogumus. Nukentėjusiojo prašoma priteisti 500 Eur suma laikytina atitinkančia protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų, todėl iš kaltinamojo K. L. nukentėjusiajam D. T. priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

52Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

53- CD (2018-10-16 apžiūros protokolo priedas) (1 t., b. l. 104-106); CD (2018-10-24 apžiūros protokolo priedas) (1 t., b. l. 109-111); CD (2018-11-23 tarnybinio pranešimo priedas) (1 t., b. l. 144-150), CD (2018-12-14 lydraščio Nr. 5S-11650 priedas) (2 t., b. l. 35) – sunaikintini;

54- CD (2018-10-31 rašto Nr. 20-IL-45209 priedas) (1 t., b. l. 120), CD (2018-11-08 rašto Nr. 20-IL-46465 priedas) (1 t., b. l. 123) – grąžintini Kauno AVPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybai.

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

Nutarė

56K. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 287 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį:

57-

58pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

59-

60pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

61-

62pagal BK 287 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

63Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

64Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant K. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu:

65-

66viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

67-

686 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje;

69-

70neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

71-

72viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilankyti prie nukentėjusiųjų namų.

73Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).

74Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

75Į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, K. L. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018-10-30 13.23 val. iki 2018-11-01 11.33 val. (2 dienas) ir nuo 2019-07-01 19.00 val. iki 2019-07-31 13.32 val. (1 mėnesį 1 dieną).

76Iš kaltinamojo K. L. priteisti nukentėjusiajam D. T. 500 Eur (penkis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

77Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

78- CD (2018-10-16 apžiūros protokolo priedą) (1 t., b. l. 104-106); CD (2018-10-24 apžiūros protokolo priedą) (1 t., b. l. 109-111); CD (2018-11-23 tarnybinio pranešimo priedą) (1 t., b. l. 144-150), CD (2018-12-14 lydraščio Nr. 5S-11650 priedą) (2 t., b. l. 35) – sunaikinti;

79- CD (2018-10-31 rašto Nr. 20-IL-45209 priedą) (1 t., b. l. 120), CD (2018-11-08 rašto Nr. 20-IL-46465 priedą) (1 t., b. l. 123) – grąžinti Kauno AVPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdybai.

80Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronislovas... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 287... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. Kaltinamasis K. L., veikdamas tęstiniais tyčiniais veiksmais, siekdamas... 6. Kaltinamasis K. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažinojo... 7. Nukentėjusysis D. T. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, nes dirba policijos... 8. Nukentėjusioji S. E. parodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Įvykio... 9. Liudytojas J. E. parodė, kad jo žentas D. T. dirba policijoje. Pernai... 10. Liudytoja R. T. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Žino, kuo jis kaltinamas... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 12. Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities... 13. 2018-09-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono... 14. 2019-03-06 gautas S. E. protokolas-pareiškimas, kurio pagrindu buvo pradėtas... 15. 2018-09-25 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus... 16. 2018-09-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. V. pateikė... 17. 2018-10-16 garso įrašo apžiūros protokolu apžiūrėtas skaitmeninėje... 18. 2018-10-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja R. T.... 19. 2018-10-30 kratos protokole nurodyta, kad Astos ir K. L. bute buvo atlikta... 20. 2019-03-12 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus... 21. 2018-10-03 Kauno apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Valentino... 22. 2018-11-23 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus... 23. 2018-11-21 Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus... 24. 2018-11-15 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės,... 25. 2018-10-31 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės,... 26. 2017-11-28 tarnybiniame pranešime dėl įvykusio prevencinio pokalbio... 27. 2018-11-21 pranešime dėl informacijos pateikimo Nr. 20-IL-48496 nurodyta, kad... 28. 2018-11-19 rašte Nr. 20-S-66289(1.13 E) nurodyta, kad pateikiama D. T.... 29. K. L. veiksmų vertinimas ir veikų kvalifikavimas... 30. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20... 31. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai,... 32. Kaltinamasis neigia du kartus įsibrovęs į J. E. nuosavybės teise... 33. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas... 34. Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas ir bauginančių... 35. Nors kaltinamasis K. L. neigia sistemingai vartojęs psichinę prievartą... 36. BK 287 straipsnyje numatyta atsakomybė už grasinimą valstybės tarnautojui... 37. Kaltinamasis K. L. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta,... 38. Kaltinamojo neprisipažinimas vertintinas kaip jo gynybinė pozicija, siekiant... 39. Bausmės skyrimas... 40. BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos,... 41. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki ketverių... 42. BK 287 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba... 43. Kaltinamojo K. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.... 44. Kaltinamojo atsakomybę sukinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas... 45. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų... 46. Skirdamas bausmę K. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du... 47. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, kurie... 48. Ikiteisminio tyrimo metu K. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 49. Šioje byloje nukentėjusysis D. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur... 50. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos... 51. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją... 52. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti,... 53. - CD (2018-10-16 apžiūros protokolo priedas) (1 t., b. l. 104-106); CD... 54. - CD (2018-10-31 rašto Nr. 20-IL-45209 priedas) (1 t., b. l. 120), CD... 55. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 56. K. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165... 57. -... 58. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems)... 59. -... 60. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6... 61. -... 62. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems)... 63. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalimi, paskirtas bausmes... 64. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 65. -... 66. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba... 67. -... 68. 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo... 69. -... 70. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo... 71. -... 72. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilankyti prie... 73. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio... 74. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę –... 75. Į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, K. L.... 76. Iš kaltinamojo K. L. priteisti nukentėjusiajam D. T. 500 Eur (penkis šimtus... 77. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti,... 78. - CD (2018-10-16 apžiūros protokolo priedą) (1 t., b. l. 104-106); CD... 79. - CD (2018-10-31 rašto Nr. 20-IL-45209 priedą) (1 t., b. l. 120), CD... 80. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...