Byla e2-10989-820/2019
Dėl iškeldinimo iš savivaldybės gyvenamojo būsto

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. S., atsakovams I. V. ir R. V. bei jų atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai, atsakovų E. V., D. V. ir M. V. įstatyminiams atstovams I. V. ir R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būstas ieškinį atsakovams I. V., R. V., E. V., N. V., S. V., E. V., E. V., D. V., M. V., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iškeldinimo iš savivaldybės gyvenamojo būsto.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

71.1.

8Priteisti iš atsakovų 642,38 EUR skolos už ginčo buto nuomą.

91.2.

10Priteisti procesines palūkanas.

111.3.

12Nutraukti 2007 m. birželio 21 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ).

131.4.

14Iškeldinti atsakovus iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

152.

16Ieškovas, patikslinęs ieškinį, galutinai pareiškė šiuos reikalavimus:

172.1.

18Nutraukti 2007 m. birželio 21 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. ( - ) (toliau tekste – Ginčo sutartis).

192.2.

20Iškeldinti atsakovus I. V., R. V., S. V. bei nepilnamečius E. V., D. V., M. V. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ) (toliau tekste – ginčo butas), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

213.

22Nurodė, jog socialinio būsto ir savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos socialiniam būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau tekste – PBĮIĮ).

234.

24Nuo 2015 m. sausio 01 d. įsigaliojo nauja PBĮIĮ redakcija ir atsakovams atsirado prievolė deklaruoti turimą turtą ir pajamas, t. y. kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams iki gegužės 1 d. pateikti asmens (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją FR0001 (toliau tekste – Deklaracija).

255.

26Pagrindinė ginčo buto nuomininkė atsakovė I. V. buvo informuota apie pareigą teikti Deklaraciją iki 2017 m. gegužės 01 d. Pakartotinai pareiga nuomininkei buvo priminta 2017 m. gruodžio 12 d. raštu. Ieškovas 2018 m. liepos 12 d. raštu pakartotinai informavo atsakovę apie jos pareigą pateikti Deklaraciją arba prašė atlaisvinti ginčo butą. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 27 d. dar kartą paragino atsakovę pateikti Deklaraciją. Atsakovai Deklaracijos nepateikė.

276.

28Pagal PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 4 punktą, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar šeima, pasibaigus kalendoriniams metams iki gegužės 01 d. nepateikia Deklaracijos. Atsakovai nėra pateikę nė vienos deklaracijos nuo 2015 metų, todėl Ginčo sutartis nutrauktina ir atsakovai iškeldinti iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

29II.

30Atsakovų atsikirtimų santrauka

317.

32Atsakovai I. V., R. V., S. V. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

338.

34Atsakovai nurodė, jog skirtingai nuo pradinio ieškinio, ieškovas prašo nutraukti Ginčo sutartį vienu pagrindu – dėl Deklaracijos nepateikimo nustatytu terminu. Toks reikalavimas neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, nes dėl biurokratinio veiksmo neatlikimo daugiavaikė šeima netenka vienintelio būsto.

359.

36Toks ieškovo reikalavimas neatitinka Konvencijos ir EŽTT praktikos ir ieškovas nepasisakė dėl reikšmingų aplinkybių, suformuotų EŽTT praktikoje. Iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo faktorius yra vienas iš esminių kriterijų. Ieškovas prašo iškeldinti šeimą su trimis nepilnamečiais vaikais nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Atsakovai neturi jokio nekilnojamojo turto. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje taip pat nurodė, jog nėra pagrindo iškelti šeimos su nepilnamečiais vaikais, kuri nėra socialinės rizikos šeimų grupėje.

3710.

38Atsakovai deda visas pastangas išlaikyti Ginčo butui, padengė visus įsiskolinimus, buvusius pareiškiant pradinį ieškinį.

3911.

40Iškeldinimas neatitinka pažeidimo proporcingumo principo ir teisingumo principo, nes yra neadekvati priemonė pagal pažeidimo – Deklaracijos nepateikimo, pobūdį. Šiuo metu Deklaracijos yra pateiktos ir pagal Deklaracijų turinį atsakovai turi teisę į socialinį Ginčo butą.

41III.

42Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka

4312.

44Išvadą teikianti institucija Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius prašė ieškinį atmesti.

4513.

46Nurodė, jog remiantis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, pareikštas ieškinys neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Šeimos materialinė padėtis yra sunki, susidariusi padėtis yra ne dėl atsakovų piktavališkumo, o dėl objektyvių aplinkybių.

4714.

48Ieškovas savo teises galėtų apginti kitais būdais, o ne iškeldindamas atsakovus, tame tarpe ir tris nepilnamečius vaikus, iš vienintelio ir paskutinio gyvenamojo būsto. Teismas konstatuoja :

49IV.

50Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5115.

52Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

5316.

54Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

5517.

56Ieškovas patikslintu ieškiniu nebereiškė reikalavimų atsakovams E. V., N. V. ir E. V. bei pareiškė, jog atsisako reikalavimų šių asmenų atžvilgiu. Ieškovui ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Ieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovas laisva valia gali spręsti, ginti savo teises teisme ar jų neginti. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio dalies minėtiems atsakovams atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p., 294 str. 2 d.).

5718.

58Byloje nėra ginčo, jog atsakovai, nuo 2015 m. sausio 01 d. įsigaliojus naujai Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau tekste – PBĮIĮ) 9 straipsnio redakcijai, privalėjo teikti metines pajamų ir turto deklaracijas ir to nepadarė savalaikiai.

5919.

60Deklaracijas atsakovai pateikė tik nagrinėjant bylą teisme, t. y. 2019 m. kovo 21 d. (2 t., p. 3-57).

6120.

62Būstas atsakovams buvo išnuomotas nuo 2005 metų gruodžio 30 d. (1 t., p. 35) ir iki 2015 m. sausio 01 d. atsakovams nebuvo pareigos teikti Deklaracijas.

6321.

64Ieškovas 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1.35-15/142 (1 t., p. 9-11) bei asmeniniu pokalbiu informavo atsakovę I. V. apie pareigą pateikti 2015 metų Deklaraciją.

6522.

66Ieškovas 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.35-16/5662 (1 t., p. 12-15) bei asmeniniu pokalbiu informavo atsakovus, jog jie privalo teikti 2016 metų metinę Deklaraciją.

6723.

68Ieškovas 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.35-17/1344 (1 t., p. 23-24) informavo atsakovus, jog jie privalo pateikti Deklaracijas už 2017 metus.

6924.

70Ieškovas 2018 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1.35-18/3391 (1 t., p. 22) informavo atsakovus, jog nepateikė Deklaracijų už 2017 metus ir paprašė tai atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 03 d.

7125.

72Ieškovas 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1.35-18/4549 (1 t., p. 21) pakartotinai paprašė iki 2018 m. spalio 31 d. pateikti Deklaraciją už 2017 metus ir įspėjo atsakovus, jog jie gali būti iškeldinti iš socialinio būsto.

7326.

74Remiantis PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalimi, socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Pagal PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalį, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama: 1) kai asmuo ar šeima įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte; 2) kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius; 3) kai asmuo ar šeima (visi šeimos nariai) išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamąja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme; 4) kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos; 5) kitais Civiliniame kodekse ar socialinio būsto nuomos sutartyje numatytais atvejais. Šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl būsto nuomos sutarties nutraukimo PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

7527.

76Pažymėtina, jog ieškovas teisus teigdamas, jog atsakovai formaliai, nepateikdami Deklaracijų įstatyme nustatytu terminu, pažeidė PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 4 punktą. Tačiau, nagrinėjant socialiai jautrias bylas teismas turi vertinti ir kitas aplinkybes, nustatytas teisės aktų ir teismų praktikos.

7728.

78Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų praktiką, yra nurodęs, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kad nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmenys neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų, kt. Taigi tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018, p. 26). Taigi, pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą, todėl teismas sprendžia šį klausimą.

7929.

80Byloje nėra ginčo, jog pagal gaunamas pajamas atsakovams priklausytų socialinis būstas, to neginčija ir ieškovas. Kaip matyti pagal pateiktas Deklaracijas už 2018 metus, atsakovai atitinka PBĮIĮ 9 straipsnio nuostatas, t. y. turi teisę į socialinį būstą.

8130.

82Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų praktika, kad nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Už tokį nuomos sutarties pažeidimą griežčiausią taikomą teisinę priemonę – gyvenamojo būsto netekimą – teismas taiko individualiai. Atsižvelgiant į tai, teismo diskrecija taikyti kraštutinę priemonę ar ne, įvertinant, ar nėra galimybės taikyti kitą prievolinės teisės pažeidimo pašalinimo būdą (pvz., nustatyti terminą, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt., CK 6.38 straipsnis, 6.39–6.40 straipsniai). Teismo apsisprendimą kiekvienu konkrečiu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar konkrečiu pažeidimu taip pažeidžiamos nuomininko teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su nuomojama patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padarytas sutarties pažeidimas, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad iš dalies pašalintų pažeidimą (pvz., sumokėtų dalį komunalinių mokesčių skolos ar pateiktų prašymą juos sumažinti, atidėti ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012).

8331.

84Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo praktika: sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Įvertinus tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamos visuomenės grupės apsaugą, be nacionalinės teisės normų, subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva yra įsipareigojusi. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V., M. V., bylos Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012). Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų.

8532.

86Išvadą teikianti institucija savo išvadoje (1 t., p. 78-80) nurodė, jog pareikštas ieškinys neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, nes tai radikaliausia priemonė, pažeidimas nėra didelis ir turėtų būti pasirūpinta kita nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta. Reikalavimai nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti neatitinka proporcingumo principo ir pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.

8733.

88Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, jog atsakovai pažeidė PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas, t. y. pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų metų gegužės 1 dienos nepateikė Deklaracijų, tačiau, bylos nagrinėjimo metu šis pažeidimas buvo ištaisytas, t. y. Deklaracijos pateiktos ir šiuo metu jokių pažeidimų nenustatyta. Tarp atsakovų yra trys nepilnamečiai vaikai, kurių apgyvendinimu turėtų pasirūpinti valstybė nutraukus nuomos sutartį. Atsakovai atitinka PBĮIĮ nuostatas, t. y. jie laikytini asmenimis, kuriems teiktinas socialinis būstas. Atsakovai tinkamai prižiūrėjo būstą. Nuomos santykiai tęsiasi nuo 2005 metų, t. y. apie 14 metų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas būtų neproporcinga priemonė, tuo labiau, jog pažeidimai jau yra pašalinti, todėl ieškovo ieškinys yra atmestinas.

8934.

90Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

91Dėl bylinėjimosi išlaidų

9235.

93Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

9436.

95Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

96priimti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) ieškinio dalies atsisakymą ir civilinės bylos Nr. e2-10989-820/2019 dalį, dėl reikalavimų pareikštų atsakovams: E. V. (a. k. ( - ) N. V. (a. k. ( - ) E. V. (a. k. ( - ) nutraukti. Atmesti ieškinį. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio... 7. 1.1.... 8. Priteisti iš atsakovų 642,38 EUR skolos už ginčo buto nuomą.... 9. 1.2.... 10. Priteisti procesines palūkanas.... 11. 1.3.... 12. Nutraukti 2007 m. birželio 21 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų... 13. 1.4.... 14. Iškeldinti atsakovus iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.... 15. 2.... 16. Ieškovas, patikslinęs ieškinį, galutinai pareiškė šiuos reikalavimus:... 17. 2.1.... 18. Nutraukti 2007 m. birželio 21 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų... 19. 2.2.... 20. Iškeldinti atsakovus I. V., R. V., S. V. bei nepilnamečius E. V., D. V., M.... 21. 3.... 22. Nurodė, jog socialinio būsto ir savivaldybės socialinio būsto nuomos... 23. 4.... 24. Nuo 2015 m. sausio 01 d. įsigaliojo nauja PBĮIĮ redakcija ir atsakovams... 25. 5.... 26. Pagrindinė ginčo buto nuomininkė atsakovė I. V. buvo informuota apie... 27. 6.... 28. Pagal PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 4 punktą, socialinio būsto nuomos... 29. II.... 30. Atsakovų atsikirtimų santrauka... 31. 7.... 32. Atsakovai I. V., R. V., S. V. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu... 33. 8.... 34. Atsakovai nurodė, jog skirtingai nuo pradinio ieškinio, ieškovas prašo... 35. 9.... 36. Toks ieškovo reikalavimas neatitinka Konvencijos ir EŽTT praktikos ir... 37. 10.... 38. Atsakovai deda visas pastangas išlaikyti Ginčo butui, padengė visus... 39. 11.... 40. Iškeldinimas neatitinka pažeidimo proporcingumo principo ir teisingumo... 41. III.... 42. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka... 43. 12.... 44. Išvadą teikianti institucija Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir... 45. 13.... 46. Nurodė, jog remiantis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika,... 47. 14.... 48. Ieškovas savo teises galėtų apginti kitais būdais, o ne iškeldindamas... 49. IV.... 50. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 51. 15.... 52. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.).... 53. 16.... 54. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.... 55. 17.... 56. Ieškovas patikslintu ieškiniu nebereiškė reikalavimų atsakovams E. V., N.... 57. 18.... 58. Byloje nėra ginčo, jog atsakovai, nuo 2015 m. sausio 01 d. įsigaliojus... 59. 19.... 60. Deklaracijas atsakovai pateikė tik nagrinėjant bylą teisme, t. y. 2019 m.... 61. 20.... 62. Būstas atsakovams buvo išnuomotas nuo 2005 metų gruodžio 30 d. (1 t., p.... 63. 21.... 64. Ieškovas 2015 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1.35-15/142 (1 t., p. 9-11) bei... 65. 22.... 66. Ieškovas 2016 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.35-16/5662 (1 t., p. 12-15) bei... 67. 23.... 68. Ieškovas 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.35-17/1344 (1 t., p. 23-24)... 69. 24.... 70. Ieškovas 2018 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1.35-18/3391 (1 t., p. 22) informavo... 71. 25.... 72. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1.35-18/4549 (1 t., p. 21)... 73. 26.... 74. Remiantis PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalimi, socialinio būsto nuomos sutartis... 75. 27.... 76. Pažymėtina, jog ieškovas teisus teigdamas, jog atsakovai formaliai,... 77. 28.... 78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų... 79. 29.... 80. Byloje nėra ginčo, jog pagal gaunamas pajamas atsakovams priklausytų... 81. 30.... 82. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo iš... 83. 31.... 84. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iškeldinimo... 85. 32.... 86. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje (1 t., p. 78-80) nurodė, jog... 87. 33.... 88. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, jog atsakovai pažeidė PBĮIĮ 20... 89. 34.... 90. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės... 91. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 92. 35.... 93. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų... 94. 36.... 95. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo... 96. priimti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (į. k. 124568293) ieškinio...