Byla 2A-905/2014
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LEZ projektų valdymas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „VĖTRŪNA“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „LEZ projektų valdymas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 6 350 097,89 Lt skolos, 909 193,38 Lt palūkanų, 9,75 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 24 d. su atsakovu sudarė Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso statybos darbų sutartį Nr. J12-208. Vykdant sutartį, atsakovo iniciatyva 2010 m. gruodžio 30 d. buvo keičiamas techninis projektas. Dėl techninio projekto keitimo ieškovo reikiamų atlikti statybos darbų mastas padidėjo. Galutinė pakeista techninio projekto laida ieškovui buvo pateikta 2011 m. birželio 21 d. Naujas statybos leidimas pagal pakeistus techninio projekto sprendinius buvo gautas 2011 m. liepos 14 d. Tam, kad Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso statybos darbus būtų galima pabaigti iki Europos krepšinio čempionato pradžios (2011 m. rugpjūčio 31 d.), ieškovas geranoriškai bendradarbiaudamas su atsakovu sutiko nedelsdamas pradėti įgyvendinti statybos darbus, kurie buvo numatyti pakeistame techniniame projekte, nelaukdamas kol bus atliktos viešųjų pirkimų procedūros dėl naujų darbų pirkimo bei kol techninio projekto pakeitimai bus įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas, atsižvelgdamas į statybos techninę priežiūrą vykdančių asmenų nurodymus bei atsakovo pritarimą, darbus vykdė atsižvelgdamas į atliekamus techninio projekto sprendinių pakeitimus, t. y., faktiškai padidėjus statybos darbų mastui, atliko papildomus darbus, taip pat atliko darbus, kurių nebuvo pirminiame techniniame projekte. Visi nurodyti darbai buvo vykdomi pagal FIDIC inžinieriaus (atsakovės atstovo) patvirtiną darbo projektą ir yra pažymėti statybos darbų žurnaluose. Be to, tokius ieškovo veiksmus lėmė sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.7 punktas, kuris numatė, kad mokėjimai atliekami pagal faktiškai atliktus statybos rangos darbus, ir objekto pastatymo termino svarba tiek valstybės, tiek ir tarptautiniu mastu bei valstybės institucijų pozicija šiuo klausimu. Iki ieškinio pateikimo liko nesumokėta už darbus, kurių padaugėjo dėl techninio projekto pakeitimo, kurie yra nurodyti 2011 m. liepos 27 d. protokole, t. y. už metalo konstrukcijų statybos darbus; arenos santvarų montavimo darbus; fasado metalo elementų montavimo darbus; metalo įdėtinių detalių montavimo darbus; aptarnavimo tiltelių metalo montavimo darbus; parapetų tvirtinimo darbus; gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbus; papildomus dažymo ir laiptų pakopų išlyginimo darbus. Anksčiau nurodytų papildomų statybos darbų, už kuriuos ieškovui iki šiol nėra sumokėta, vertė – 6 350 097,89 Lt.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 6 350 097,89 Lt skolos, 909 193,38 Lt palūkanų bei 9,75 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 7 259 291,27 LT sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai dėl statybos darbų atlikimo. Minėtus darbus ieškovas atliko iki galo ir dėl šios priežasties atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už tinkamai atliktus ir priimtus statybos rangos darbus. Teismas sprendė, kad šiuo atveju neturėtų būti taikomas CK 1.93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas sandorio sudarymo faktą įrodinėti liudytojų parodymais, kadangi sandorio sudarymo faktą patvirtina daug tiesioginių rašytinių įrodymų, o toks draudimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010, išaiškinimais, pagal kuriuos darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą, t. y. rangovo pelnas. Teismas konstatavo, kad ieškovo papildomai atliktų statybos darbų kaina buvo nustatyta pagal darbų atlikimo metu galiojusias rinkos kainas, naudojantis statybos darbų kainos apskaičiavimo programos „Sistela“ rekomendacijomis bei įvertinus tuo metu galiojusias statybos darbų ir medžiagų rinkos kainas. Teismas, vertindamas papildomai atliktų darbų statybos kainas, sprendė, kad ieškovo panaudotos kainos nustatymo taisyklės atitinka tiek teisės normų reikalavimus, tiek ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, įvertinęs Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso pastatymo termino svarbą tiek valstybės, tiek ir tarptautiniu mastu, bendradarbiaudamas su atsakovu, sutiko vykdyti statybos darbus, kurie buvo numatyti pakeistame techniniame projekte, nelaukdamas kol bus atliktos viešųjų pirkimų procedūros dėl naujų darbų pirkimo bei kol techninio projekto pakeitimai bus įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovas savo įsipareigojimus atliko laiku ir tinkamai (iki galo užbaigtas objektas buvo perduotas atsakovui ir jam buvo išduotas statybos užbaigimo aktas). Tačiau atsakovas, iš pradžių įsipareigojęs atlikti visus būtinus veiksmus tam, kad su ieškovu būtų tinkamai atsiskaityta, savo įsipareigojimų neįvykdė. Tokius atsakovo veiksmus teismas pripažino kaip įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį nevykdymą. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011, teismas sprendė, kad atsakovo pareigų, kylančių iš Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, nevykdymas (ar netinkamas vykdymas), negali pateisinti atsakovo vengimo atsiskaityti su ieškovu už jo atliktus statybos rangos darbus. Teismas nesutiko su atsakovu, kad ieškovas savo iniciatyva atliko papildomus statybos rangos darbus; sprendė, kad liudytojų parodymai ir pasitarimų protokolai patvirtina faktą, jog dėl gelžbetoninių konstrukcijų kiekio pakeitimo, t. y. apie techninio projekto korektūrą ir atliekamus papildomus darbus, atsakovas žinojo ir jiems neprieštaravo. Teismas sprendė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jam kyla sutartinė civilinė atsakomybė ir atsakovas privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalimi atsakovo kaltė preziumuojama, jo neteisėti veiksmai pasireiškia prievolės atsiskaityti už ieškovo tinkamai atliktus statybos darbus vengimu; tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi ieškovo patirti nuostoliai atsirado būtent dėl atsakovo pareigų nevykdymo. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 9,75 procento metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 6 350 097,89 Lt nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2013 m. gegužės 8 d., iš viso 909 193,38 Lt, yra pagrįstas, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo 909 193,38 Lt palūkanų bei pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas apskaičiuoto 9,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo prašomus priteisti iš atsakovo 13 950 Lt bylinėjimosi išlaidų teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktais, sumažino iki 3 600 Lt.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas nepagrįstai konstatavo papildomų statybos rangos darbų sutarties sudarymo faktą, nes šalys nesusitarė dėl statybos rangos darbų sutarties kainos, esminių darbų (sutarties dalyko), nebuvo laikytasi papildomų darbų pirkimo tvarkos. Statybos rangos sutarties esminės sąlygos, dėl kurių susitarus, statybos rangos sutartis laikoma sudaryta, yra dalykas, o kai statybos darbai yra finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžeto ir konkurso sąlygose bei rangovo pasiūlyme nurodytos esminės sąlygos (CK 6.705 str. 1 d., CK 6.706 str.). Nei 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokole, nei 2011 m. rugpjūčio 31 d. statybos užbaigimo akte, nei 2011 m. rugpjūčio 23 d. rangos darbų perdavimo-priėmimo akte nėra pakankamai detaliai išvardinti darbai ir jų kiekiai, už kurių tariamą atlikimą ieškovas reikalauja sumokėti. Nesant galimybei tiksliai identifikuoti konkrečius darbus ir jų kiekius, teismas negalėjo konstatuoti rangos sutarties sudarymo fakto.

112. Protokole nėra paminėta, kurie darbai buvo atlikti dėl techninio projekto pakeitimo atsakovo iniciatyva, o kurie buvo atlikti iki techninio projekto korektūrų ieškovo iniciatyva (gelžbetonio darbai, metalinių konstrukcijų statybos darbai ir kt.). Nežiūrint į atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu išsakytus motyvus, teismas ignoravo atsakovo nurodomą aplinkybę, kad didžioji dalis ginčo darbų (gelžbetonio darbai, metalinių konstrukcijų statybos darbai ir kt.) negalėjo būti atlikti po 2011 metų techninio projekto korektūrų ir 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokolo pasirašymo, o buvo atlikti pagal ieškovo savavališkai dar 2009-2010 metais atliktus statybos darbus. Teismas ignoravo aplinkybę, kad ginčo darbai, kiek jie apibrėžti 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokole, buvo nupirkti ne tik pagrindine sutartimi, bet ir papildomų darbų sutartimis, kurių iš viso buvo pasirašyta 16. Visais atvejais perkant papildomus statybos darbus buvo laikomasi sutartyje nustatytos tvarkos, t. y. papildomi statybos darbai buvo perkami tik pagal rangovo, techninės priežiūros ir užsakovo suderintus papildomų darbų aktus.

123. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl 2011 m. liepos 8 d. techninio projekto D laidos konkrečių korektūrų, nenustatinėjo, ar atliktos korektūros atitinka 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokole, ieškovo ieškinyje ir 2011 m. spalio 19 d. su atsakovu nesuderintoje pažymoje apie atliktų darbų vertę (Nr. 78-1) nurodomus darbus.

134. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas sutiko vykdyti statybos darbus, kurie buvo numatyti pakeistame techniniame projekte, nelaukdamas kol bus atliktos viešųjų pirkimų procedūros dėl naujų darbų pirkimo bei kol techninio projekto pakeitimai bus įforminti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nesigilino į techninio projekto keitimo aplinkybes, supainiojo techninio projekto, kurio užsakovu buvo atsakovas, ir darbo projekto, kurio užsakovu buvo ieškovas, keitimo aplinkybes, ignoravo faktą, kad ginčo darbai kartu su darbo projekto pakeitimu galėjo būti atlikti ieškovo iniciatyva ir rizika tik statybos pradžioje iki techninio projekto korektūros, todėl padarė išvadą, iš kurios neaišku, ar ieškovas sutiko vykdyti darbus pagal pakeistą techninį projektą, ar tai atliko savo rizika iki techninio projekto pakeitimo.

145. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.198 straipsniu, nes ginčo atveju sutartyje buvo aptarta statybos rangos darbų kaina ir jos nustatymo tvarka, ir jos turėjo būti laikomasi. Šalys susitarė, kad bus laikomasi sutartyje nustatytos papildomų darbų derinimo tvarkos. Tai patvirtina ir 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokole užfiksuotos sąlygos, kad už darbus turi būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka arba kitu šalims priimtinu būdu. Šiame protokole nėra fiksuota darbų kaina, be to, nėra atsakovo įsipareigojimo sumokėti už atliktus darbus, kurį konstatavo teismas skundžiamame sprendime. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas dėl sandorių sudarymo momento, neatsižvelgė į liudytojų G. D. ir A. T. parodymus dėl tarpusavio supratimo protokolo sudarymo aplinkybių ir priežasčių, neanalizavo ir sprendime nemotyvavo atsakovo atsikirtimų dėl šio protokolo sudarymo aplinkybių, nevertino šių aplinkybių CK 6.158 straipsnio aspektu, todėl nepagrįstai konstatavo statybos rangos sutarties sudarymo faktą.

156. Byloje negalima konstatuoti ieškovo prarastos galimybės pinigine verte, nes derybos vyko dėl ieškovo iniciatyva ir rizika tariamai jau atliktų darbų, o ne būsimų darbų. Taigi nepriklausomai nuo derybų baigties ieškovo išlaidos, jeigu ir buvo patirtos, buvo patirtos iki derybų pradžios 2011 m. liepos 27 d., o didžioji dalis ginčo darbų (gelžbetonio darbai, metalinių konstrukcijų statybos darbai ir kt.) buvo atlikti dar 2009-2010 metais.

167. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad darbai negalėjo būti perkami pasirašant tarpusavio supratimo protokolus; kad 2011 m. liepos 27 d. pasirašytas toks protokolas nesuteikia teisės rangovui vienašališkai teikti atliktų darbų aktus, kurių poreikis ir įvykdymas nebuvo nustatyti ir patvirtinti, kurie nebuvo nupirkti įstatymo nustatyta tvarka, kurių atlikimui nebuvo sudarytos sutartys ir apie kuriuos ieškovas pranešė jau užbaigęs visus statybos darbus ir pripažinus objektą tinkamu naudoti; kad atsakovas yra perkančioji organizacija ir darbus turi pirkti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka; kad papildomų statybos darbų iš ieškovo jau buvo nupirkta 49,63 proc. nuo sutarties vertės ir nebus galima papildomai pirkti iš ieškovo papildomų darbų neskelbiamų derybų būdu.

178. Ieškovas, manydamas, kad sutartyje sulygta kaina galėjo keistis dėl to, kad reikia atlikti darbus, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte, turėjo apie tai pranešti atsakovui, o šiam nesutikus dėl papildomų pirkimų, galėjo sustabdyti darbų atlikimą. Apie darbų poreikį laiku nepranešus atsakovui, ieškovas neteko teisės reikalauti apmokėti už papildomų darbų atlikimą. Ieškovas galbūt atlikto ginčo darbus, tačiau jokia forma šių darbų su atsakovu nederino, todėl atsakovui iki šiol nėra žinoma, ar ginčo darbai yra atlikti, ir jeigu yra, tai kokia konkreti dalis.

189. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas dėl sutarties formos. Atsakovas niekada neišreiškė savo valios pirkti konkrečius darbus, o tik pasirašė abstraktų tarpusavio supratimo protokolą, siekdamas nesužlugdyti statybos užbaigimo iki artėjančio krepšinio čempionato.

1910. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo darbai iš tikrųjų buvo atlikti. Atsakovui iki šiol nėra žinoma, ar ginčo darbai yra atlikti, ir jeigu yra, tai kokia konkreti dalis. Teismui pasiūlius ieškovui teikti papildomus įrodymus dėl atliktų darbų ar prašyti teismo skirti ekspertizę ginčo darbų faktui ir apimčiai nustatyti, ieškovo atstovas šiuo teismo pasiūlymu atsisakė pasinaudoti, nurodydamas, kad pareiga įrodyti ginčo darbų atlikimo faktą ir darbų apimtis, už kurias ieškovas reikalauja sumokėti, tenka atsakovui. Ginčo darbų atlikimo faktą turi įrodyti ieškovas, nes šie darbai nebuvo suderinti su atsakovo pasamdytu profesionaliu techniniu prižiūrėtoju – 2011 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. SD-11-53 techninis prižiūrėtojas nesutiko, kad ginčo darbai buvo realiai atlikti (tai patvirtino liudytoju teisme apklaustas techninę priežiūrą vykdęs A. K.). Teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino bei sprendime dėl jų nepasisakė. Realiai atliktų statybos darbų mastą gali nustatyti tik speciali ekspertizė, kurios metu būtų sulyginami realiai atlikti darbai su statybos žurnalų turiniu, su techninio projekto korektūromis papildomai suprojektuotais darbais, su po techninio projekto korektūrų nupirktais darbais bei ieškovo vienašališkai pasirašytuose papildomų darbų aktuose įvardintais darbais.

2011. Su konkurso sąlygomis atsakovo pateiktas techninis projektas apėmė visus būtinus pastato konstruktyvinės dalies darbus, o ieškovo tariami darbai, galbūt atlikti ieškovo nesilaikant techninio projekto, buvo nukreipti išskirtinai ieškovo kaštų ekonomijai, t. y. buvo ne suprojektuoti papildomi darbai, bet vieni darbai pakeisti į kitus, todėl nebuvo VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytos neskelbiamų derybų vykdymo sąlygos – reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį. Šiuos veiksmus ieškovas atliko be atsakovo ir kitų statybos dalyvių sutikimo, nors toks sutikimas buvo būtinas. Ieškovas neteikė informacijos apie atliktą darbo projekto pakeitimą ir ne pagal techninį projektą vykdomus darbus, nes tuo būtų pripažinęs statybos darbų nukrypimą nuo techninio projekto. Paaiškėjus nukrypimui nuo techninio projekto, siekiant nestabdyti statybos užbaigimo ir nesukliudyti artėjančiam čempionatui, atsakovas 2011 metais pakoregavo techninį projektą pagal ieškovo savavališkai dar 2009-2010 metais atliktus statybos darbus.

2112. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovui nebuvo žinoma faktinė aplinkybė, jog tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir bylą nagrinėjusios teisėjos A. Maškevičienės ir jos sutuoktinio E. M. buvo įvykęs konfliktas teritorijų planavimo srityje. Ginčas buvo nagrinėjamas nuo 2005 metų iki 2010 metų. Jeigu atsakovo atstovui ši aplinkybė būtų buvusi žinoma bylos nagrinėjimo metu, jis, vadovaudamasis CPK 68 straipsniu, būtų reiškęs nušalinimą teisėjai A. Maškevičienei.

22Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

231. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad esminė rangos sutarties sąlyga yra sutarties kaina. Jokia Civilinio kodekso teisės norma nenumato, kad rangos sutarties esminė sąlyga yra darbų kaina. Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat imperatyviai nenustato, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarytoje sutartyje būtinai turi būti nurodoma fiksuota sutarties kaina. Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnyje yra reglamentuojamas tik numatomos pirkimo sutarties vertės nustatymas. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai nustatė, kad papildomai atliktų statybos darbų kaina, kuri buvo nustatyta pagal darbų atlikimo metu galiojančias rinkos kainas, naudojantis statybos darbų kainos apskaičiavimo programos „Sistela“ rekomendacijomis, buvo tinkamas ir teisės aktus atitinkantis statybos rangos sutarties darbų kainos nustatymo būdas.

242. Teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad visi papildomi statybos rangos darbai, už kuriuos apeliantas vengia atsiskaityti, buvo atlikti ir apelianto priimti. Tai neabejotinai leidžia konstatuoti buvus sutarties šalių valią ir susitarimą dėl statybos rangos sutarties dalyko.

253. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nei 2011 m. rugpjūčio 31 d. statybos užbaigimo akte, nei 2011 m. rugpjūčio 23 d. rangos darbų perdavimo-priėmimo akte nėra pakankamai detaliai išvardinti darbai ir jų kiekiai, todėl šių dokumentų negalima laikyti susitarimu dėl esminės sąlygos – statybos rangos sutarties dalyko. 2011 m. rugpjūčio 31 d. statybos užbaigimo akte, visuose minėtuose projektuose yra apelianto atstovų antspaudai „Pritariu statybai“ ir „Taip pastatyta“, kartu su datomis ir parašais. 2011 m. rugpjūčio 31 d. statybos užbaigimo akto 11 punkte nurodyta, kad visi išvardinti dokumentai perduoti nuolat saugoti apeliantui. Tai bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek atsakovo atstovė R. I., tiek ir apklausti liudytojai (A. Č., A. T.), Visus atliktus statybos rangos darbus, sunaudotų medžiagų kiekius ir kitus reikiamus duomenis galima labai tiksliai paskaičiuoti pagal nurodytus 2011 m. rugpjūčio 31 d. statybos užbaigimo akto priedus

264. Projekto bendrosios techninės priežiūros vadovas A. K. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad objektas buvo statomas pagal techninio projekto sprendinius, visi jame nurodyti darbai buvo pilnai atlikti ir jokių savavališkų darbų nebuvo atlikta. Taigi byloje esanti įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai nustatyti, kad neapmokėti papildomi darbai faktiškai buvo atlikti bei perduoti apeliantui.

275. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad iš sutarties nuostatų matyti, kad šalys esminėmis papildomų darbų sąlygomis susitarė laikyti ir papildomų darbų pirkimo tvarką. Apeliantas daro išvadą, kad tokios tvarkos jie nesilaikė ir dėl šios priežasties papildomų statybos rangos darbų sutartis negalėjo būti sudaryta. Vėliau apeliantas, vadovaudamasis VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teigia, kaip galima suprasti iš nurodomų argumentų, kad, nežiūrint į sutartyje nustatytą papildomų darbų pirkimo tvarką, apeliantas negalėjo pirkti papildomų darbų, nes buvo išnaudotas minėtoje VPĮ normoje nurodytas papildomų darbų vertės limitas. Sutartyje nėra besąlygiškai įtvirtinta, kad šalys susitaria, jog esminė papildomų darbų sąlyga yra papildomų darbų pirkimo tvarka.

286. Apeliantas leistinomis priemonėmis neįrodinėjo, kad papildomi darbai nebuvo atlikti. Priešingai, atsiliepime į ieškinį tuos darbus pripažino, tik laikėsi pozicijos, kad jie yra atlikti savavališkai, nesuderinus jų atlikimo su apeliantu. Esant tokiai faktinei bylos situacijai, ekspertizės byloje skyrimas, ypač įvertinus, kad tiek savo procesiniame dokumente (atsiliepime), tiek ir parengiamojo teismo posėdžio bei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, atliktus darbus apeliantas pripažino ir jų atlikimo fakto neginčijo, būtų perteklinis, kuris neatitiktų ir CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

297. Ieškiniu buvo prašoma priteisti konkrečią pinigų suma už atliktus papildomus statybos rangos darbus, kurie buvo atlikti pagal apelianto pakeistus techninio projekto sprendinius, kuriuos apeliantas žinojo visą sutarties vykdymo laikotarpį. Ieškiniu buvo prašoma arba priteisti įvykdyti prievolę natūra arba atlyginti dėl apelianto neveikimo kilusią žalą. Sutarties vykdymo metu dėl padidėjusios statybos rangos darbų apimties kainos nekilo, nes apie pasikeitusius techninio projekto sprendinius apeliantas žinojo ir buvo įsipareigojęs sumokėti padidėjusią statybų rangos darbų kainą (ką patvirtina tiek 16 papildomų statybos rangos sutarčių, tiek ir 2011 m. liepos 27 d. protokolas). Ginčas kilo tik dėl papildomų statybos rangos darbų sutarties vykdymo stadijoje, kuomet apeliantas faktiškai atsisakė apmokėti papildomai atliktus ir priimtus statybos rangos darbus. Dėl išvardintų priežasčių manytina, kad teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, ir šioje byloje nepadarė nei materialiosios teisės, nei procesinės teisės normų pažeidimų.

308. Skunde nėra motyvų, kodėl faktas, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir A. Maškevičienės bei E. M. buvo įvykęs konfliktas teritorijų planavimo srityje, kelia abejonių dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo. Apeliantas nemotyvuoja, kaip jo nurodytas faktas apie teisėjos A. Maškevičienės konfliktą su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, galėjo kelti abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Apelianto minimo tariamo konflikto buvimas nėra aplinkybė, kuri bylotų apie teisėjos sąsajas hierarchiniais ar kitokiais ryšiais su apeliantu arba ieškovu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys buvo priimtos jau beveik prieš ketverius metus; pagal jas nėra galimybės nustatyti, kokia buvo tariamo konflikto baigtis, kadangi byla buvo perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kurio įsiteisėjusio sprendimo rekvizitai nėra pateikiami. Faktas, kad nėra pateikiama informacija apie galiojančius galutinius administracinių teismų sprendimus, leidžia daryti prielaidą, kad ginčas galėjo būti užbaigtas taikos sutartimi, kas neabejotinai reikštų, kad jokio konflikto tarp apelianto ir bylą nagrinėjusios teisėjos seniai nebėra. Dėl nurodytų priežasčių manytina, kad šiuo atveju bylą nagrinėjusi teisėja neprivalėjo nusišalinti.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

33Apeliantas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

34Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo

35Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą atsakovas kvestionuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Nuo šių atsakovo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, būtų pagrindas konstatuoti tinkamo proceso byloje nebuvimą, dėl to teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

36Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovui nebuvo žinoma faktinė aplinkybė, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir šią bylą nagrinėjančios teisėjos A. Maškevičienės bei E. M. buvo įvykęs konfliktas teritorijų planavimo srityje, o teisminiai ginčai vyko nuo 2005 metų iki 2010 metų. Jei ši aplinkybė, pasak apelianto, jo atstovui būtų buvusi žinoma bylos nagrinėjimo metu, jis būtų reiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.

37Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog atsakovo atstovui nebuvo žinoma apie teisminių ginčų tarp bylą nagrinėjančios teisėjos ir atsakovo buvimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma ir nušalinimo teisėjai atsakovas nereiškė. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu.

38Atsakovo atstovas nenurodo jokių konkrečių teismo nešališkumą patvirtinančių įrodymų ar aplinkybių, taip pat nebuvo nė vieno iš CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintų teisėjos nusišalinimo pagrindų. Bylą nagrinėjusi teisėja nėra susijusi su ieškovu jokiais ryšiais (teisiniais santykiais), nurodytais CPK 65 straipsnyje, taip pat nepateikta svarių argumentų ir įrodymų dėl galimo teisėjos šališkumo kitais pagrindais (CPK 66 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaneigus preziumuojamo teisėjo nešališkumo principo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, todėl, nepasitvirtinus apelianto atstovo nurodytiems argumentams, konstatuotina, kad šiuo atveju nenustatyta absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).

39Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nenustačiusi absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą.

40Byloje nustatyta, kad atsakovas 2009 m. balandžio 24 d. paskelbė apie vykdomą Klaipėdos daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso statybos darbų pirkimą (1 t. 96, 97–104 b. l.). Ieškovas 2009 m. birželio 17 d. pateikė pasiūlymą ir nurodė bendrą statybos darbų vykdymo kainą – 55 615 529,27 Lt, kurio pagrindu bylos šalys 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė statybos darbų sutartį Nr. J12-208 (1 t., 15–16 b. l.). Vykdant šią sutartį techninis projektas buvo keičiamas tiek ieškovo, tiek atsakovo iniciatyva. Paskutinis pakeitimas padarytas 2011 m. (projekto laida D). Atsakovas 2011 m. liepos 19 d. raštu pakvietė ieškovą pateikti pasiūlymą neskelbiamose derybose dėl papildomų darbų pirkimo pagal aktus Nr. 28, 29, 41, 41 ir 43 (1 t., 96 b. l.). Ieškovas 2011 m. liepos 20 d. rašte Nr. S-2398 nurodė, jog minėtas kvietimas neapėmė visų papildomų darbų, kurie faktiškai buvo atlikti, t. y. pagal aktus Nr. 32 (gelžbetonio konstrukcijos) ir Nr. 42 (bendrastatybiniai ir apdailos darbai) (1 t., 41 b. l.). Atsakovas 2011 m. liepos 21 d. raštu informavo ieškovą, kad konkurso sąlygose dėl papildomų darbų pirkimo buvo numatyti visi darbai pagal aktus Nr. 28, 29, 40, 41 ir 43 (1 t., 105 b. l.). 2011 m. liepos 27 d. bylos šalys pasirašė tarpusavio supratimo protokolą, kuriame konstatavo, kad ieškovas atliko statybos darbus pagal techninį projektą ir jo pakeitimus; kad protokolo pasirašymo dieną lieka neišspręsti klausimai dėl šių darbų pagal techninio projekto pakeitimus apmokėjimo – už metalo konstrukcijų statybos darbus; arenos santvarų montavimo darbus; fasado metalo elementų montavimo darbus; metalo įdėtinių detalių montavimo darbus; aptarnavimo tiltelių metalo montavimo darbus; parapetų tvirtinimo darbus; gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbus; papildomus dažymo ir laiptų pakopų išlyginimo darbus (1 t., 39 b. l.). Šalys susitarė, kad objekto priėmimas iš rangovo, galutinis objekto perdavimas bei statybos užbaigimo įforminimas nepaneigia šalių susitarimo, kad už išvardintus darbus turi būti atlygintina teisės aktų nustatyta tvarka arba kitu šalims priimtinu būdu. 2011 m. rugpjūčio 24 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė rangovo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas (1 t., 43-44 b. l.). 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo pasirašytas Statybos užbaigimo aktas (1 t., 45–49, 50–51, 52 b. l.). 2011 m. spalio 19 d. ieškovas pateikė atsakovui 2011 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą faktūrą RUN Nr. 5666, pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 78-1 bei atliktų darbų aktus (1 t., 53–54, 56, 57, 58–61, 62–68, 69 b. l.). Atsakovas 2011 m. spalio 20 d. raštu nurodė, kad pažymą apie atliktų darbų vertę bei atliktų darbų aktus rangovas pirmiausia privalo pateikti inžinieriui patikrinti ir pasirašyti (1 t., 55 b. l.). Ieškovas kreipėsi į UAB „LEZ projektų valdymas“ dėl mokėjimo pažymos išdavimo pagal ieškovo pateiktą pažymą apie atliktus darbus (jų vertę). UAB „LEZ projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 3 d. rašte nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. statybos užbaigimo aktu komisija patvirtino, jog visi darbai užbaigti ir pastatas tinkamas naudojimui; jokie darbai objekte rugsėjo mėnesį nevyko; visi atliktų darbų aktai privalėjo būti pateikti iki rugsėjo 20 d.; aktai už rugsėjo mėnesį yra nesusipratimas arba klaida; įpareigojo ieškovą pateikti aktus pagal mėnesius, kada darbai buvo iš tikrųjų atlikti, statybos žurnalus, kur darbai buvo užfiksuoti bei darbo projektus, pagal kuriuos jie buvo atlikti, ir įpareigojo statinio statybos vadovą dalyvauti darbų apžiūroje, kad būtų nustatyta, ar darbai buvo atlikti ir tinkamai atlikti (1 t., 70 b. l.). Atsakovas 2011 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. SD-11-53 nurodė, kad techniniam prižiūrėtojui papildomai atlikti darbai nėra žinomi, kad minėti darbai ir jų kaina viršija pagrindine statybos darbų sutartimi ir papildomų darbų sutartimis nustatytas darbų apimtis ir jų vertę, todėl nėra pagrindo reikalauti, kad rangovas papildomai teiktų UAB „LEZ projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 3 d. nurodytus dokumentus (1 t., 74 b. l.). Ieškovas 2011 m. gruodžio 21 d. raštu dar kartą kreipėsi į atsakovą ir prašė pašalinti kliūtis, trukdančias nustatyti papildomai atliktų statybos darbų kiekį ir jų vertę (1 t., 75 b. l.). Ieškovo pateiktoje pažymoje apie atliktų darbų vertę nurodyta, jog papildomų statybos darbų, už kuriuos nėra sumokėta, vertė yra 6 350 097,89 Lt (1 t., 56 b. l.).

41Ieškovas ieškiniu prašė priteisti apmokėjimą už metalo konstrukcijų statybos darbus; arenos santvarų montavimo darbus; fasado metalo elementų montavimo darbus; metalo įdėtinių detalių montavimo darbus; aptarnavimo tiltelių metalo montavimo darbus; parapetų tvirtinimo darbus; gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbus; papildomus dažymo ir laiptų pakopų išlyginimo darbus. Reikalavimo pagrindu ieškovas nurodė dėl techninio projekto keitimo atsakovo iniciatyva padidėjusias darbų apimtis ir 2011 m. rugsėjo mėnesį surašytus atliktų darbų aktus (1 t., 62-68 b. l.). Šalių susitarimą dėl papildomų darbų, už kuriuos ieškovas prašo sumokėti, atlikimo teismas pripažino sudarytą šalių konkliudentiniais veiksmais. Teismo vertinimu, tokį susitarimą pagrindžia 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokolas, 2011 m. rugpjūčio 23 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas bei 2011 m. rugpjūčio 31 d. statybos užbaigimo aktas, todėl ieškovo ieškinį patenkino. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvada, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų, už kuriuos ieškovas prašo apmokėjimo. Apelianto teigimu byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šalys susitarė dėl konkrečių darbų, jų kiekio ir kainos. Apeliantas nurodo, kad ieškovo prašomi apmokėti darbai buvo atlikti ieškovo vienašališkai, dėl jų nesusitarus ir ieškovas privalo prisiimti tokių darbų atlikimo ir jų neapmokėjimo riziką.

42Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacijos esmė – teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas nėra skirtas bylą nagrinėti iš naujo visais aspektais. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išanalizavusi bylos medžiagą ir skundžiamo teismo sprendimo faktinius ir teisinius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neištyrė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų teismo išvadą dėl atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimtis ir pobūdis, reikalautinų įrodymų apimtis lemtų bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir apribotų šalių teisę į apeliaciją. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.. 327 str. 1 d. 2 p.). Tokią išvadą kolegija grindžiai šiais argumentais.

43Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismo išvada apie susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo akivaizdumą nepagrįsta. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Apeliantas teisus, kad nei tarpusavio supratimo protokole, nei darbų perdavimo-priėmimo akte, nei statybos užbaigimo akte nėra aiškiai nurodyti ieškovo atlikti darbai, jų kiekiai ir kaina, todėl šie dokumentai negali būti pagrindas pripažinti buvus šalių sudarytą susitarimą dėl ginčo papildomų darbų atlikimo. 2011 m. liepos 27 d. tarpusavio supratimo protokole išdėstytas sąlygas teismas privalėjo įvertinti vadovaudamasis CK šeštosios knygos XIV skyriuje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais, atsižvelgdamas tiek į ieškovo, tiek į atsakovo teiktus paaiškinimus apie šio protokolo pasirašymo aplinkybes. Teismas privalėjo nustatyti, kokią reikšmę šalys suteikė protokole įtvirtintai sąlygai, kad už išvardintus darbus turi būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka arba kitu šalims priimtinu būdu, bei įvertinti tokio protokolo teisinę reikšmę, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, kuriam įsigyjant darbus ar paslaugas yra taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas.

44Ieškovas teigia, kad papildomų darbų atsiradimą lėmė darbų apimčių padidėjimas, kurį sąlygojo techninio projekto pakeitimai. Atsakovas nurodė, kad techninis projektas buvo keičiamas ieškovo iniciatyva dėl to, kad ieškovas atliko darbus ne pagal techninį projektą ir būtent dėl to siekė techninio projekto pakeitimų. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad techninio projekto pakeitimai buvo daromi tiek ieškovo, tiek atsakovo iniciatyva. Teismas nesiaiškino techninio projekto keitimo, lėmusio, pasak ieškovo, papildomų darbų atlikimą, aplinkybių. Teismas netyrė ir nevertino 2011 m. liepos 8 d. techninio projekto D laidos pakeitimų, netyrė ir nesiaiškino, ar atlikti pakeitimai sąlygojo sutartyje nenumatytų, šalių tarpusavio supratimo protokole išvardintų darbų ir 2011 m. spalio 19 d. su atsakovu nesuderintoje pažymoje apie atliktų darbų vertę nurodytų darbų atlikimą. Atsakovas nurodė, kad dalis darbų, už kuriuos ieškovas prašo apmokėti, buvo atlikti dar 2009-2010 metais. Teismas netyrė, kada ieškovo nurodyti darbai buvo atlikti, todėl negalima nustatyti, ar būtent techninio projekto pakeitimai sąlygojo ieškovo nurodytų darbų atlikimą. Neišsiaiškinęs šių aplinkybių, teismas negalėjo nustatyti, ar ieškovo teiginiai, kad dėl techninio projekto pakeitimo atsirado poreikis atlikti ginčo darbus, yra pagrįsti.

45Pažymėtina, kad statybos darbai atsakovui perduoti 2011 m. rugpjūčio 23 d., statybos užbaigimo aktas surašytas 2011 m. rugpjūčio 31 d., (1 t., 43-44, 45-49 b. l.). Ieškovo reikalauja apmokėti darbus, užfiksuotus atliktų darbų aktuose už 2011 m. rugsėjo mėnesį (1 t., 62-68 b. l.). Akivaizdu, kad po statinio statybos užbaigimo ginčo darbai objekte nebuvo atliekami. Trečiasis asmuo statybos techninę priežiūrą vykdžiusi UAB „LEZ projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 3 d. rašte nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. statybos užbaigimo aktu komisija patvirtino, jog visi darbai užbaigti ir pastatas tinkamas naudojimui; jokie darbai objekte rugsėjo mėnesį nevyko; visi atliktų darbų aktai privalėjo būti pateikti iki rugsėjo 20 d.; aktai už rugsėjo mėnesį yra nesusipratimas arba klaida; įpareigojo ieškovą pateikti aktus pagal mėnesius, kada darbai buvo iš tikrųjų atlikti, statybos žurnalus, kur darbai buvo užfiksuoti, bei darbo projektus, pagal kuriuos jie buvo atlikti, ir įpareigojo statinio statybos vadovą dalyvauti darbų apžiūroje, kad būtų nustatyta, ar darbai buvo atlikti ir tinkamai atlikti (1 t., 70 b. l.). Iš ieškovo nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad 2011 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti ankščiau, tačiau, minėta, teismas šių aplinkybių netyrė. Teismas nenustatė, kada ginčo darbai realiai buvo atlikti, ar jie įrašyti į statybos darbų žurnalą, ar buvo suderinti su techniniu vadovu ir atsakovu, ar po techninio projekto pakeitimų ieškovo atliktų darbų poreikis tapo akivaizdus. Nėra aišku, ar ieškovo prašomi apmokėti darbai buvo numatyti pirminiame techniniame projekte, ar jų atlikimas sąlygojo papildomus ieškovo kaštus, ar šie darbai buvo atlikti vietoje kitų projekte numatytų darbų. Teismas netyrė ir nenustatė, ar ginčo darbai, kurie nurodyti tarpusavio supratimo protokole (metalo konstrukcijų statybos darbus; arenos santvarų montavimo darbus; fasado metalo elementų montavimo darbus; metalo įdėtinių detalių montavimo darbus; aptarnavimo tiltelių metalo montavimo darbus; parapetų tvirtinimo darbus; gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbus; papildomus dažymo ir laiptų pakopų išlyginimo darbus) nebuvo nupirkti pagal pagrindinę sutartį. Bylos duomenys liudija, kad šalys pasirašė 16 papildomų susitarimų dėl papildomų darbų pirkimo, tačiau teismas neištyrė ir neįvertino, ar tais susitarimais nebuvo pirkti ginčo darbai. Po paskutinio techninio projekto pakeitimo buvo sudarytos dvi papildomų darbų sutartys – 2011 m. liepos 22 d. papildomų darbų sutartis Nr. J12-244, kurios vertė 11 600 000 Lt, ir 2011 m. liepos 26 d. papildomų darbų sutartis Nr. J12-251, kurios vertė 1 600 000 Lt. Teismas netyrė, ar šiose papildomų darbų sutartyse numatyti darbai nebuvo ieškovo atlikti ankščiau ir perduoti atsakovui.

46Atsakovui 2011 m. liepos 19 d. pakvietus ieškovą dalyvauti viešajame papildomų statybos darbų pirkime pagal aktus Nr. 28, 29, 40, 41 ir 43 neskelbiamų derybų būdu (1 t., 96 b. l.), ieškovas nurodė, kad į pirkimą neįtraukti darbai pagal aktus Nr. 32 ir Nr. 42, kurie yra reikalingi ir privalo būti atlikti ir negali būti techniškai atskirti nuo lyg šiol atlikto darbo (1 t., 41 b. l.). Šie aktai teismui nepateikti ir byloje jų nėra, todėl negalima nustatyti, ar darbai, kurių atsakovas neįtraukė į 2011 m. liepos 19 d. kvietimą, yra tapatūs ieškovo atliktiems darbams, išvardintiems 2011 m. rugsėjo mėnesio aktuose, pagal kuriuos ieškovas prašo atsiskaitymo. Nustačius šiuose aktuose užfiksuotų darbų tapatumą, būtina nustatyti, kodėl ieškovo teiktuose aktuose Nr. 32 ir 42 nurodytų darbų atsakovas neįtraukė į viešą pirkimą neskelbiamų derybų būdu, įvertinti tokių atsakovo veiksmų teisėtumą, vykdant papildomų darbų pirkimus. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino, netyrė ir nevertino. Pagal bylos duomenis, šalys sudarė šešiolika papildomų susitarimų prie pagrindinės sutarties. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad papildomų darbų pirkimai galbūt buvo vykdomi jau po jų atlikimo, todėl reikėtų nustatyti tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl sutarčių atsakovui įsigyjant papildomus darbus sudarymo. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusią praktiką, reikėtų nuspręsti, ar ieškovas, atlikdamas nenupirktus ginčo darbus, neprisiėmė su tuo susijusios rizikos dėl atsiskaitymo už šiuos darbus, ar turėjo pagrindo tikėtis, kad atlikti papildomi darbai atsakovo bus nupirkti. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir pasitarimus su statybos dalyviais, kuriuose atsakovas ne kartą pabrėžė, kad nemokės už jokius papildomus ar keičiamus darbus atgaline tvarka; darbai turi būti įforminti ir tik tada pradedami dirbti (1 t., 116, 125 b. l.).

47Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011, yra nurodęs, kad perkančiajai organizacijai reikalingi papildomi darbai – viešųjų pirkimų teisinių santykių objektas, todėl ji privalo laikytis specialiajame Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyto reguliavimo, pagal kurį papildomiems atlygintiniems darbams įsigyti reikia vykdyti viešojo pirkimo procedūras, net jei jų (papildomų darbų) atlikimo prielaidos nustatytos viešojo pirkimo sutartyje. Už tinkamą VPĮ vykdymą atsakinga perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai. Jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijų, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Tiekėjai turi teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Šie lūkesčiai teismo ginami tiek, kiek jų neriboja VPĮ ar kitas teisės aktas. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais 2011 m. atliekant papildomų darbų pirkimą ir neįtraukiant ieškovo nurodytų darbų, t. y. ar atsakovas pagrįstai neįtraukė ginčo darbų į vykdytą pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Teismas turėtų spręsti ir dėl ieškovo pareigų, susijusių su papildomų darbų atlikimu, tinkamo vykdymo – ar ieškovas pranešė atsakovui apie papildomų darbų poreikį, ar derino juos su atsakovu, kitais statybos dalyviais ir statybos dokumentais. Paaiškėjus, kad ginčo darbai atlikti 2009-2010 metais iki techninio projekto pakeitimo, spręstina, ar tokiu atveju ieškovas, kaip savo srities profesionalas, buvo pakankamai apdairus ir rūpestingas apie tokių darbų atlikimą pranešdamas atsakovui tik 2011 metais.

48Teismas turėtų aiškintis, ar ginčo darbai buvo būtini, kad statinio statyba būtų baigta, ar jų atlikimą lėmė technologijų pakeitimas. Trečiasis asmuo UAB „Cowi Lietuva“, kuri buvo techninio projekto rengėjas ir vykdė projekto vykdymo priežiūrą bei ieškovo užsakymu rengė dalį darbo projekto, nurodė, kad atsakovo užsakymu 2011 m. atliktas techninio projekto papildymas (projekto D laida), kuriame numatytas dalies monolitinių gelžbetonio konstrukcijų pakeitimas į surenkamas gelžbetonio konstrukcijas, yra neesminis, nes nekeičia bendro pastato konstruktyvo parametrų, o keičia tik konstruktyvo gamybos technologiją (gelžbetoninės konstrukcijos gaminamos gelžbetoninių konstrukcijų gamybos įmonėje, o ne statybvietėje) (1 t., 147-148 b. l.). Teismas nesiaiškino, ar ieškovo prašomi apmokėti darbai buvo susiję su konstruktyvo gamybos technologijos pakeitimu. Ši aplinkybė svarbi ieškovo pareikšto reikalavimo tenkinimui. Pagal bylos duomenis, pasitarimuose su statybos dalyviais atsakovas ne kartą aiškiai išreiškė poziciją, kad sutinka keisti gaminius į kitus negu nurodyta techniniame projekte tik tuo atveju, jeigu nedidėja gaminio kaina ir neblogėja jo techninės charakteristikos (1 t., 112, 116 b. l.). Taigi nustačius, kad ieškovo prašoma priteisti suma atsirado dėl to, kad buvo keičiamas gelžbetoninių konstrukcijų pobūdis, nebus pagrindo spręsti, kad šias ieškovo atsiradusias išlaidas privalo atlyginti atsakovas. Aplinkybė, kad atsakovui buvo žinoma apie gelžbetonio konstrukcijų technologijų pakeitimą, nesąlygojo jo pareigos sumokėti dėl šių pakeitimų atsiradusių papildomų sumų. Atsakovas taip pat išreiškė poziciją, kad nemokės už jokius papildomus ar keičiamus darbus atgaline tvarka; darbai turi būti įforminti ir tik tada pradedam vykdyti (1 t., 108, 112, 116 b. l.). Ne viename pasitarimų protokole ieškovui buvo nurodyta pateikti gelžbetoninių konstrukcijų kiekio ir kainų pasikeitimo paskaičiavimus (1 t., 108, 112, 116, 121, 125 b. l.). 2010 m. liepos 1 d. ieškovas pateikė šiuos paskaičiavimus (1 t., 182 b. l.), tačiau iš jų nėra aišku, ar kiekio ir kainos pakeitimai buvo įtraukti į sąmatas, darbo projektą ar buvo suderinti su atsakovu ir kiek tai lėmė sutartyje sulygtos darbų kainos padidėjimą.

49Teismas sprendė dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo. Civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu sutarties vykdymu, t. y. prievolės atsiskaityti už ieškovo tinkamai atliktus statybos darbus vengimu. Nesant šalių susitarimo dėl papildomų darbų pirkimo ir neištyręs aukščiau aptartų aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumo, o nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, atsakomybė nekyla. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turi aiškintis ir vertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo veiksmus papildomų darbų pirkime Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų aspektu, ieškovo veiksmus vykdant ginčo darbus nesant susitarimo dėl jų atlikimo, atsakovo atsisakymą įtraukti papildomai atliktus darbus į organizuojamą pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Tik nustačius ir įvertinus šias bei pirmiau minėtas aplinkybes, bus galima daryti išvadą, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus dėl papildomai atliktų darbų neįsigijimo iš ieškovo ir ar turi pareigą mokėti ieškovui jo reikalaujamą atsiskaitymą. Klausimų, susijusių su techninio projekto pakeitimais ir dėl to atsiradusių papildomų ginčo darbų faktiniu atlikimu, išsprendimas, gali reikalauti specialiųjų žinių, todėl teismas galėtų kreiptis į specialiųjų žinių statybos srityje turintį subjektą dėl išvados byloje teikimo ar svarstyti dėl ekspertizės byloje skyrimo.

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

51Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 6 350 097,89... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino... 7. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę statybos... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio... 10. 1. Teismas nepagrįstai konstatavo papildomų statybos rangos darbų sutarties... 11. 2. Protokole nėra paminėta, kurie darbai buvo atlikti dėl techninio projekto... 12. 3. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl 2011 m. liepos 8 d. techninio projekto D... 13. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas sutiko vykdyti statybos darbus,... 14. 5. Teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.198 straipsniu, nes ginčo atveju... 15. 6. Byloje negalima konstatuoti ieškovo prarastos galimybės pinigine verte,... 16. 7. Ieškovui turėjo būti žinoma, kad darbai negalėjo būti perkami... 17. 8. Ieškovas, manydamas, kad sutartyje sulygta kaina galėjo keistis dėl to,... 18. 9. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas dėl sutarties formos.... 19. 10. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai... 20. 11. Su konkurso sąlygomis atsakovo pateiktas techninis projektas apėmė visus... 21. 12. Byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Bylos nagrinėjimo metu... 22. Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti.... 23. 1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad esminė rangos sutarties sąlyga yra... 24. 2. Teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad visi papildomi statybos rangos... 25. 3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad nei 2011 m. rugpjūčio 31 d. statybos... 26. 4. Projekto bendrosios techninės priežiūros vadovas A. K. bylos nagrinėjimo... 27. 5. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad iš sutarties nuostatų matyti, kad... 28. 6. Apeliantas leistinomis priemonėmis neįrodinėjo, kad papildomi darbai... 29. 7. Ieškiniu buvo prašoma priteisti konkrečią pinigų suma už atliktus... 30. 8. Skunde nėra motyvų, kodėl faktas, kad tarp Klaipėdos miesto... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 33. Apeliantas prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.... 34. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo ... 35. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą atsakovas kvestionuoja CPK 329... 36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Šis... 37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog atsakovo atstovui... 38. Atsakovo atstovas nenurodo jokių konkrečių teismo nešališkumą... 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 40. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2009 m. balandžio 24 d. paskelbė apie... 41. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti apmokėjimą už metalo konstrukcijų... 42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacijos esmė – teismo... 43. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismo išvada apie susitarimo... 44. Ieškovas teigia, kad papildomų darbų atsiradimą lėmė darbų apimčių... 45. Pažymėtina, kad statybos darbai atsakovui perduoti 2011 m. rugpjūčio 23 d.,... 46. Atsakovui 2011 m. liepos 19 d. pakvietus ieškovą dalyvauti viešajame... 47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje... 48. Teismas turėtų aiškintis, ar ginčo darbai buvo būtini, kad statinio... 49. Teismas sprendė dėl civilinės atsakomybės atsakovui taikymo. Civilinės... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 51. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą...