Byla 2-1692-241/2019
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3977-852/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BALTICDECOR“ pareiškimą atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Atocom“ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. K..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Atocom“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Bankrosta“; 2019 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-2139-852/2019). Atsakovės bankroto byloje iš viso patvirtinti dešimties kreditorių reikalavimai bendrai 38 265,08 Eur sumai, didžiausios kreditorės UAB „ŠVYTĖJIMAS“ reikalavimas – 25 837,52 Eur, pareiškėjos reikalavimas antras pagal dydį – 5 831,36 Eur.

82.

9Pareiškėja, atsakovės kreditorė, UAB „BALTICDECOR“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Atocom“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad egzistuoja visi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai bei pagrindas taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas tyčinio bankroto prezumpcijas.

103.

11Nurodė, kad įmonė buvo nemoki jau 2015 m. gruodžio 31 d.; pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsakovės vadovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kurios jis neįvykdė; atsakovė iki pat bankroto bylos iškėlimo, nepriimdama reikiamų valdymo sprendimų, tęsė nuostolingą veiklą, o tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

124.

13Pasisakydama dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo nurodė, kad atsakovė su susijusiomis užsienyje registruotomis įmonėmis OOO Farros ir OOO Atocom, kurių generaliniu direktoriumi buvo suinteresuotas asmuo A. K., pasirašė ilgalaikes prekių pirkimo–pardavimo sutartis bei papildomus susitarimus, pagal kuriuos iki 2014 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai perleido prekių ir paslaugų už 29 455,71 Eur. Atsakovė nesiekė išieškoti šių debitorinių skolų iš susijusių įmonių, todėl spręstina, kad įmonių vadovai ir akcininkai buvo susitarę veikti pažeidžiant atsakovės interesus, siekiant sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitas tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtas ar esamas įmones. Suinteresuotas asmuo A. K., žinodamas ir suprasdamas, jog su įmonės kreditoriais atsiskaityti nepavyks, į atsakovės pardavimų skyriaus vadovo ir administratorės pareigas, kurios ekonomiškai ir racionaliai buvo nepagrįstos bei perteklinės, nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. įdarbino UAB „RITONAS“ direktorių D. M. ir jo sutuoktinę L. M., o atsiskaitymai su UAB „RITONAS“ vyko grynaisiais, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Taip pat suinteresuotas asmuo įmonei jau esant nemokiai didino įsipareigojimus kreditoriams, sudarydamas naujus sandorius bei prisiimdamas naujas prievoles, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei arba žinant, kad jų įvykdyti negalės. Tokia veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės padėtį.

145.

15ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimą patvirtina aplinkybės, kad suinteresuoto asmens A. K. valdomoms įmonėms OOO Farros ir OOO Atocom atsakovės turtas (prekės ir paslaugos) perleistas neatlygintinai arba atsiskaitymą atidedant ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui bei tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausęs automobilis buvo parduotas mažesne nei likutinė vertė kaina buvusiam įmonės vadovui. Jokių duomenų apie įmokėjimą pagal sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį į atsakovės turimas sąskaitas nėra.

166.

17Pasisakydama dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo nurodė, kad atsakovės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo duomenys, sąskaitų išrašai, patvirtina, kad atsakovė suteikė pirmenybę kreditorėms MB „B2B Baltic“, UAB „Idomus“, DoorHan s.r.o, UAB „RITONAS“, D. M. ir L. M. gauti atsiskaitymą iš atsakovės anksčiau už kitus tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditorius (pvz., UAB „LENZE“ ir UAB „ŠVYTĖJIMAS“).

187.

19Pasisakydama dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo nurodė, kad iškėlus bankroto bylą bankroto administratorei buvo perduoti BUAB „Atocom“ buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau nebuvo perduoti bendrovės turto ar atsargų likučiai, nurodyti atsakovės 2018 m. gruodžio 29 d. atsargų likučių ataskaitoje. Taip pat bankroto administratorei nėra perduota buhalterinės apskaitos programa, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės atsargų judėjimo (įsigijimo, pardavimo, nurašymo) per paskutinius metus.

208.

21Pasisakydama dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų tyčinio bankroto prezumpcijų nurodė, kad BUAB „Atocom“ veikla buvo perkelta į OOO Farros, OOO Atocom ir UAB „RITONAS“. A. K. yra BUAB „Atocom“ steigėjas, akcininkas ir vadovas bei Rusijos įmonių OOO Farros ir OOO Atocom generalinis direktorius ir galbūt jų akcininkas; įmonės vykdė tą pačią ir tokios pat apimties ūkinę veiklą (didmeninė prekyba metalo gaminiais ir susijusiais produktais); UAB „Atocom“ faktiškai pradėjo vykdyti ūkinę veiklą būtent tuo metu, kai OOO Farros ir OOO Atocom vadovavo A. K., kuris tokiu būdu užsitikrino tolesnį savo Rusijos įmonių veiklos stabilumą ir tęstinumą; tikėtina, kad OOO Farros ir OOO Atocom veiklos vykdymui iš BUAB „Atocom“ neatlygintinai perimtas jos turtas. Tarp suinteresuoto asmens proteguojamos UAB „RITONAS“ ir UAB „Atokom“ buvo sudaryta 2014 m. liepos 29 d. paslaugų pirkimo sutartis, tačiau vėliau, kai atsakovė buvo nepajėgi tinkamai ir laiku mokėti privalomų mokesčių bei atsiskaityti su kreditoriais, jos veiklą, susijusią su metalo gaminių ir konstrukcijos sumontavimu, perėmė suinteresuoto asmens proteguojama UAB „RITONAS“. Tokia situacija gali ir turi būti vertinama kaip prezumpcija, jog UAB „RITONAS“ perėmė BUAB „Atocom“ vykdytą veiklą ir nebaigtas sutartis su jos klientais. Remiantis 2017 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartimis UAB „RITONAS“ direktorius D. M. ir jo sutuoktinė L. M. buvo įdarbinti UAB „Atocom“ pardavimų skyriaus vadovo ir administratorės pareigose, tačiau dar iki to (2017 m. rugpjūčio 10 d.) D. M. buvo išduotas įgaliojimas atstovauti atsakovei. Pareiškime nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įmonės bankrotas yra preziumuojamas kaip tyčinis ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

249.

25Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pripažino BUAB „Atocom“ bankrotą tyčiniu.

2610.

27Teismas nurodė, kad pareiškėja, įrodinėdama atsakovės BUAB „Atocom“ bankrotą esant tyčiniu, remiasi visais ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais ir abejomis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis tyčinio bankroto prezumpcijomis. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuoto tyčinio bankroto požymio

2811.

29Teismas nustatė, kad UAB „Atocom“ vadovu nuo 2011 m. gegužės 11 d. (įmonės įsteigimo) iki 2013 m. balandžio 29 d. buvo J. K., o nuo 2013 m. balandžio 29 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo – A. K., kuris nuo 2013 m. balandžio 29 d. buvo ir vieninteliu įmonės akcininku.

3012.

31Vertindamas įmonės nemokumo atsiradimo momentą, teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 56 544 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 40 777 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė 2015 m. veikė nuostolingai, t. y. patyrė 24 472 Eur nuostolių. Įvertinęs kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, remdamasis pateiktais įsiskolinimus pagrindžiančiais dokumentais, teismas nustatė, kad įsiskolinimai kreditoriams UAB „LENZE“, UAB „Idomus“, UAB „Lybiškiai“ ir UAB „ŠVYTĖJIMAS“ turėjo būti padengti 2012–2014 m., todėl yra pradelsti, iš viso įsiskolinimas šiems kreditoriams sudaro 29 285,32 Eur. Teismas pritarė pareiškėjai, kad įmonės vadovui jau 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo būti žinoma, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė veikia nuostolingai, todėl yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. iš šių aplinkybių, teismas sprendė, kad įmonės vadovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą.

3213.

33Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018), teismas nurodė, kad siekiant įvertinti ar konstatuotas pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis, toliau vertintini kiti tyčinio bankroto požymiai. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuoto tyčinio bankroto požymio

3414.

35Įvertinęs teisinį reglamentavimą, pareiškėjos argumentus bei byloje esančius įrodymus teismas nurodė, kad vien faktas, jog pagal tarp atsakovės ir įmonių OOO Farros bei OOO Atocom 2011–2012 m. sudarytus sandorius nebuvo atsiskaityta ir, kad nebuvo imtasi veiksmų įsiskolinimams išieškoti, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, tačiau šios aplinkybės vertintinos sprendžiant dėl kitų tyčinio bankroto požymių buvimo.

3615.

37Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarp UAB „Atocom“ ir D. M. buvo sudaryta darbo sutartis, kuria jis priimtas į UAB „Atocom“ pardavimų skyriaus vadovo pareigas, nustatant 1/4 dydžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos mėnesinį atlyginimą. Tą pačią dieną L. M. buvo priimta į UAB „Atocom“ administratorės pareigas nustatant analogišką atlyginimą.

3816.

39Teismas nustatė, kad tarp rangovės UAB „Atocom“ ir užsakovės UAB „ASTANA“ buvo sudarytos 2017 m. liepos 10 d. ir 2017 m. rugpjūčio 11 d. rangos sutartys; su užsakove UAB „BALTICDECOR“ buvo sudaryta 2017 m. gegužės 19 d. rangos sutartis bei 2017 m. rugpjūčio 28 d. susitarimas prie jos; su užsakove UAB „RITONAS“ rangos sutartys sudarytos 2016 m. kovo 10 d. ir 2016 m. balandžio 19 d. Byloje nėra duomenų dėl sutarčių, sudarytų su UAB „ASTANA“ ir UAB „RITONAS“ (ne)įvykdymo. Tuo tarpu UAB „BALTICDECOR“ su 5 831,36 Eur reikalavimu įtraukta į teismo patvirtintą UAB „Atocom“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą.

4017.

41Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, kad įmonė yra nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d. (per klaidą nutartyje nurodyti 2018 m.), turi įsiskolinimų kreditoriams nuo 2012 m., veikė nuostolingai tiek 2015 m., tiek 2016 m., sprendė, kad naujų darbuotojų priėmimas vertintinas kaip ekonomiškai nenaudingas įmonei sprendimas, o naujų sutartinių įsipareigojimų prisiėmimas pareiškėjos UAB „BALTICDECOR“ atžvilgiu, įvertinus tai, kad jų neįvykdymas lėmė 5 831,36 Eur kreditorinio reikalavimo susidarymą, kuris, įvertinus bendrą kreditorinių reikalavimų sumą, yra laikytinas dideliu, vertintinas kaip nuostolingas įmonei sandoris. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio

4218.

43Teismas nustatė, kad bankroto byloje pagrindiniai atsakovės debitoriai yra OOO Farros ir OOO Atocom, kurių įsiskolinimas įmonei nuo 2014 m. gruodžio 31 d. sudaro 29 455,71 Eur. Iš UAB „Atocom“ 2014 m. sausio 17 d. Pardavimo operacijų ataskaitos nustatyta, kad UAB „Atocom“ 2012 m. pardavė OOO Farros ir OOO Atocom prekių už 415 061,40 Eur. Įvertinęs tai, kad dalis įsiskolinimo pagal nustatytus duomenis yra grąžinta, teismas sprendė, jog atsakovės turtas šioms įmonėms nebuvo perleistas neatlygintinai, tačiau įvertinęs aplinkybę, kad šių debitorių įsiskolinimo grąžinimas padengtų daugiau nei pusę kreditorių finansinių reikalavimų, patvirtintų BUAB „Atocom“ bankroto byloje, teismas sprendė, jog atsiskaitymas už šį turtą buvo atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui, be to, byloje nėra duomenų, kad įmonė ėmėsi veiksmų įsiskolinimams išieškoti.

4419.

45Teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai teigia, kad atsakovės automobilis VW Passat buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą asmeniui, kurį su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai. Bylos duomenimis likutinė šios transporto priemonės vertė sudarė 3 518,76 Eur, tačiau 2017 m. rugsėjo 27 d. ji įmonės vadovui A. K. parduota už 2 200 Eur. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte reglamentuoto tyčinio bankroto požymio

4620.

47Įvertinęs duomenis apie ilgiausiai pradelstų kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimo momentą (UAB „LENZE“ 599,06 Eur reikalavimas pradelstas nuo 2012 m. rugsėjo 14 d., UAB „ŠYTĖJIMAS“ 25 835,52 Eur reikalavimo dalių apmokėjimas yra pradelstas nuo 2012 m. rugsėjo 16 d. – 2013 m. rugsėjo 8 d.), atsakovės sąskaitų išrašus, liudijančius atsiskaitymą su kitais kreditoriais (dalis kurių nepatvirtinti kreditorių sąraše bankroto byloje, tikėtina, visiškai atsiskaičius), teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog mokėjimai kitiems kreditoriams atlikti už prievoles atsiradusias po UAB „LENZE“ ir UAB „ŠVYTĖJIMAS“ reikalavimų atsiradimo.

4821.

49Teismas nustatė, kad su UAB „RITONAS“ buvo atsiskaityta grynaisiais, UAB „RITONAS“ vadovas D. M. ir jo sutuoktinė L. M. buvo įdarbinti UAB „Atocom“, tačiau byloje nėra duomenų, kad darbo užmokestis jiems faktiškai buvo išmokėtas.

5022.

51Teismas nurodė, kad įvertinus bylos duomenis, pareiškėjos nurodytos aplinkybės pasitvirtino dėl su UAB „RITONAS“ atlikto atsiskaitymo, tuo tarpu dėl kitų kreditorių, darytinos tik tikėtinos prielaidos, kad galėjo būti sąmoningai teikiama pirmenybė tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti. Teismas sprendė, nesant pakankamo pagrindo išvadai, kad egzistuoja šis tyčinio bankroto požymis. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte reglamentuoto tyčinio bankroto požymio

5223.

53Teismas sprendė, kad bankroto administratorei perduotų dokumentų pakanka įvertinti įmonės veiklą, todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl bankroto administratorei neperduoto įmonės turto ar atsargų likučiai, nurodyti atsakovės 2018 m. gruodžio 29 d. atsargų likučių ataskaitoje Nr. 3272/S141, bei neperduotos buhalterinės apskaitos programos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad egzistuoja šis tyčinio bankroto požymis. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose reglamentuotų tyčinio bankroto prezumpcijų

5424.

55Teismas, įvertinęs teismų praktiką dėl IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos prezumpcijos taikymo sąlygų (įmonių sąsajumas, veiklos, turto perdavimas, darbuotojų perėjimas bei nebaigtų vykdyti sutarčių arba reikalavimo teisių perėmimas), konstatavo, kad pareiškėja nenurodė, kokias nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises iš UAB „Atocom“ perėmė OOO Farros, OOO Atocom ir UAB „RITONAS“, todėl sprendė, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tyčinio bankroto prezumpcija.

5625.

57Teismas sprendė esant neįrodytai ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytai tyčinio bankroto prezumpcijai, kurios egzistavimui būtina konstatuoti ne tik atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, nes atsiskaitymų su darbuotojais pažeidimų pareiškėja neįrodinėjo.

5826.

59Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių buvimas bei byloje nustatytų aplinkybių visuma – nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, naujų sutartinių įsipareigojimų prisiėmimas ir naujų darbuotojų priėmimas įmonei jau esant nemokiai, debitorinių įsiskolinimų grąžinimo termino atidėjimas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui, įmonės turto (automobilio) pardavimas įmonės vadovui už nepagrįstai žemą kainą, atsiskaitymas su kreditoriumi, kuriam įsipareigojimai atsirado vėliau – rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovas sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto, todėl įmonės bankrotą pripažino tyčiniu.

60III.

61Atskirojo skundo argumentai

6227.

63Suinteresuotas asmuo A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6427.1.

65Skundžiama nutartis nemotyvuota (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), nes teismas tik nukopijavo UAB „BALTICDECOR“ pareiškimo, kuriame pašoma pripažinti bankrotą tyčiniu, argumentus, neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių tyčiniam bankrotui konstatuoti.

6627.2.

67Įmonėje nebuvo nustatyti PVM įstatymo pažeidimai, pažeidimai tvarkant buhalterinę apskaitą, t. y. nebuvo nei įrodinėjama, nei įrodyta ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų požymių.

6827.3.

69Argumentai dėl automobilio pardavimo žemesne nei rinkos kaina, nepagrįsti, nes neįvertintos aplinkybės, susijusios su automobilio rida (apie 260 000 km), automobilio būkle.

7027.4.

71Prie pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu pridėtos pavienių sandorių kopijos neįrodo įmonės administracijos veiklos kryptingumo bei sistemiškumo padaryti įmonę nemokia. Verslo rizika yra įprasta praktika. Pareiškimas grindžiamas tik prielaidomis ir faktų iškraipymu. Skola UAB „BALTICDECOR“ buvo pripažinta iš karto bei buvo nurodytos priežastys, dėl kurių įmonės veikla sutrikusi.

7227.5.

73Nors ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu BUAB „Atocom“ bankrotą pripažinti tyčiniu buvo tai, kad keletą veiklos laikotarpių įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto, tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, vien nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo nelaikytinas tyčinio bankroto pagrindu. Įmonės veikla nebuvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Šios aplinkybės nebuvo įrodytos, pateiktos tik prielaidos.

7427.6.

75Teismas tinkamai neįvertino neegzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos prezumpcijos, nes įmonės darbuotojams darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos buvo mokamos. Siekiant sąmoningai, nuosekliai, kryptingai ir dar tyčia privesti įmonę prie bankroto, atsiskaitinėjimas su darbuotojais, kreditoriais bei mokesčių mokėjimas būtų nelogiški. Gautos pinigų sumos buvo sąžiningai naudojamos veiklai palaikyti.

7628.

77Nustatytu terminu atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

78Teismas

konstatuoja:

79IV.

80Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8129.

82Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Atocom“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai).

8330.

84Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, o nukopijavo pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu argumentus, pažeisdamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina, ar yra pagrindas pripažinti skundžiamą nutartį absoliučiai negaliojančia apelianto nurodytu pagrindu.

8531.

86Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 291, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai pripažįstama esminiu proceso teisės pažeidimu.

8732.

88Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

8933.

90Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu argumentų ar visiškai neargumentavęs savo procesinio sprendimo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ĮBĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis tyčinio bankroto požymius, rėmėsi byloje esančiais įrodymais, išvadas darė be kita ko atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką sprendžiant tyčinio bankroto nustatymo klausimus, be to, sprendė, kad egzistuoja ne visi pareiškėjos nurodyti tyčinio bankroto požymiai, todėl konstatuoti, kad skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti dėl motyvų nebuvimo, jų nepakankamumo, nėra pagrindo. Vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių nurodymas ir teisinis argumentavimas iš dalies sutapo su pareiškėjos pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išdėstytais argumentais bei nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis neatitinka procesinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų ar yra absoliučiai negaliojanti dėl motyvų nebuvimo.

9134.

92Kitų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų. Dėl tyčinio bankroto sąlygų

9335.

94Pareiškėja, atsakovės kreditorė UAB „BALTICDECOR“, kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydama pripažinti UAB „Atocom“ bankrotą esant tyčiniu, egzistuojant visiems ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems tyčinio bankroto požymiams ir abiem ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms tyčinio bankroto prezumpcijoms.

9536.

96ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kuriuos nustačius tyčinis bankrotas preziumuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).

9737.

98Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

9938.

100Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).

10139.

102Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 31 punktą; 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 15 punktą; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 26 punktą).

10340.

104Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „Atocom“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų požymių pagrindu bei konstatavo, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma – nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, naujų sutartinių įsipareigojimų prisiėmimas ir naujų darbuotojų priėmimas įmonei jau esant nemokiai, debitorinių įsiskolinimų grąžinimo termino atidėjimas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui, įmonės turto (automobilio) pardavimas įmonės vadovui už nepagrįstai žemą kainą, atsiskaitymas su kreditoriumi, kuriam įsipareigojimai atsirado vėliau – rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovas sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad teismas nenustatė pareiškėjos nurodytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose reglamentuotų tyčinio bankroto požymių bei šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintų prezumpcijų, todėl apelianto atskirajame skunde nurodomi nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai dėl to, kad nebuvo nei įrodinėjama, nei įrodyta ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų požymių bei, kad teismas tinkamai neįvertino neegzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos prezumpcijos vertintini nepagrįstais ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl nemokumo momento bei pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

10541.

106Pareiškėja prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu nurodė, kad atsakovė buvo nemoki jau 2015 m. gruodžio 31 d. ir jos vadovui kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kurios jis neįvykdė; atsakovė iki pat bankroto bylos iškėlimo, nepriimdama reikiamų valdymo sprendimų, tęsė nuostolingą veiklą, o tai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

10742.

108ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 20 punktą).

10943.

110ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, todėl įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, tačiau kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), išaiškino, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 29 punktas).

11144.

112Vertindamas įmonės nemokumo atsiradimo momentą, teismas nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 56 544 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 40 777 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė 2015 m. veikė nuostolingai, t. y. patyrė 24 472 Eur nuostolių. Šių aplinkybių apeliantas iš esmės neginčija, deklaratyviai nurodydamas, kad keletą veiklos laikotarpių įmonės įsipareigojimų viršijimas pusę į balansą įrašyto turto vertės, nereiškia tyčinio bankroto požymio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nemokumo momentą vadovavosi ne tik minėto balanso duomenimis, tačiau pagrįstai įvertino ir kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą, pagal pateiktus įsiskolinimus pagrindžiančius dokumentus, kurie liudija, jog įsiskolinimai kreditoriams UAB „LENZE“, UAB „Idomus“, UAB „Lybiškiai“ ir UAB „ŠVYTĖJIMAS“ turėjo būti padengti 2012–2014 m., todėl 2015 m. gruodžio 31 d. jau buvo pradelsti, jų suma sudaro 29 285,32 Eur. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įmonės vadovui jau 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo būti žinoma, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė veikia nuostolingai, todėl yra nemoki ir jai keltina bankroto byla, bei sprendė, kad įmonės vadovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą.

11345.

114Apeliantas teigia, kad vien nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo nelaikytinas tyčinio bankroto pagrindu, nes atsakovės veikla nebuvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, priešingos aplinkybės nebuvo įrodytos, o grindžiamos tik prielaidomis. Tačiau skundžiamo procesinio sprendimo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi šios nutarties 42 ir 43 punktuose nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais ir siekdamas įvertinti, ar konstatuotas pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis, vertino ir kitus tyčinio bankroto požymius.

11546.

116Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi jos atitinka byloje surinktus įrodymus, įstatyminį reglamentavimą, bei teismų praktiką. Taigi atsakovės vadovas, žinodamas apie sunkią įmonės turtinę padėtį ir faktinį nemokumą bei negebėjimą atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. neįvykdė įmonės vadovams ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, toliau vykdė įmonės veiklą ir atlikinėjo veiksmus, kurie dar labiau blogino atsakovės turtinę padėtį. Šią išvadą pagrindžia ir kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti atsakovės tyčinio bankroto požymiai, kurių egzistavimo apeliantas nekvestionuoja. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio

11747.

118ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taigi, tyčinio bankroto nustatymui privalomi ne tik objektyvūs, įstatyme numatyti tyčinio įmonės bankroto pagrindai, bet ir valinis, sąmoningas bendrovės vadovo ir / ar dalyvių siekis pabloginti bendrovės finansinę padėtį (iki ir / ar po tapimo nemokia).

11948.

120Apelianto teigimu, į bylą pateiktos pavienių sandorių kopijos neįrodo įmonės administracijos veiklos kryptingumo bei sistemiškumo padaryti įmonę nemokia. Verslo rizika yra įprasta praktika. Skola UAB „BALTICDECOR“ buvo pripažinta iš karto bei buvo nurodytos priežastys, dėl kurių atsakovės veikla sutrikusi.

12149.

122Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenis dėl atsakovės ir užsienio valstybėje registruotų įmonių OOO Farros bei OOO Atocom 2011–2012 m. sudarytų sandorių, pagal kuriuos nebuvo atsiskaityta bei aplinkybę, kad nebuvo imtasi veiksmų įsiskolinimams išieškoti, ir nurodė, kad tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai. Tačiau šias aplinkybes teismas pagrįstai vertino spręsdamas dėl kitų tyčinio bankroto požymių buvimo.

12350.

124Bylos duomenys liudija, kad atsakovė panašiu laikotarpiu (2016–2017 m.) sudarė rangos sandorius su užsakovėmis UAB „ASTANA“, UAB „BALTICDECOR“ ir UAB „RITONAS“, tačiau byloje nėra duomenų dėl sutarčių, sudarytų su UAB „ASTANA“ ir UAB „RITONAS“ (ne)įvykdymo. Tuo tarpu su UAB „BALTICDECOR“ nebuvo atsiskaityta ir ši įmonė su 5 831,36 Eur reikalavimu įtraukta į teismo patvirtintą UAB „Atocom“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Vertinant šią aplinkybę byloje nustatytų aplinkybių (kad įmonė yra nemoki nuo 2015 m. gruodžio 31 d., turi įsiskolinimų kreditoriams nuo 2012 m., veikė nuostolingai tiek 2015 m., tiek 2016 m.) kontekste, naujų sutartinių įsipareigojimų prisiėmimas UAB „BALTICDECOR“ atžvilgiu, įvertinus tai, kad jų neįvykdymas lėmė 5 831,36 Eur kreditorinio reikalavimo susidarymą, kuris pagal bendrą kreditorinių reikalavimų sumą, yra laikytinas dideliu, pagrįstai vertintinas kaip nuostolingas įmonei sandoris. Apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą ir nepateikė įrodymų, jog sudarytas sandoris įmonei buvo ekonomiškai naudingas (nebuvo žalingas). Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuoti tyčinio bankroto požymio

12551.

126ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.

12752.

128Byloje nustatyta, kad pagrindiniai atsakovės debitoriai yra apelianto valdomos kitoje valstybėje registruotos įmonės – OOO Farros ir OOO Atocom, kurių įsiskolinimas atsakovei nuo 2014 m. gruodžio 31 d. sudaro 29 455,71 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ėmėsi veiksmų įsiskolinimams išieškoti, todėl įvertinus aplinkybę, kad šių debitorių įsiskolinimo grąžinimas padengtų daugiau kaip pusę kreditorių finansinių reikalavimų, patvirtintų atsakovės bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsiskaitymas už šį turtą buvo atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui.

12953.

130Apelianto teigimu, teismo išvada dėl atsakovės automobilio pardavimo jam už nepagrįstai žemą kainą padaryta neįvertinus automobilio būklės, ridos.

13154.

132Bylos duomenimis, atsakovei priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) likutinė vertė sudarė 3 518,76 Eur, tačiau 2017 m. rugsėjo 27 d. ji įmonės vadovui A. K. parduota už 2 200 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės automobilis VW Passat buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą asmeniui, kurį su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai. Apeliantas deklaratyviais argumentais, neteikdamas jokių įrodymų nei dėl automobilio būklės, nei dėl ridos, šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė.

13355.

134Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, tačiau reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovės vadovui nesiekiant išieškoti debitorinių įsiskolinimų, kurie padengtų beveik pusę bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bei pardavus bendrovei priklausantį turtą už žymiai mažesnę nei šio turto vertė kainą, tokie veiksmai negali būti laikomi neturinčiais įtakos atsakovės ekonominei būklei.

13556.

136Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Pažymėtina ir tai, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Kaip minėta, apeliantas jokių pagrįstų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas, nei padarė pirmosios instancijos teismas išvadas, neteikė. Dėl bylos procesinės baigties

13757.

138Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės BUAB „Atocom“ bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatytus tyčinio bankroto kriterijus bei egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, pagrįsta ir teisinga. Apelianto argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

139Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

140Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei... 8. 2.... 9. Pareiškėja, atsakovės kreditorė, UAB „BALTICDECOR“ kreipėsi į... 10. 3.... 11. Nurodė, kad įmonė buvo nemoki jau 2015 m. gruodžio 31 d.; pagal tuo metu... 12. 4.... 13. Pasisakydama dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto tyčinio... 14. 5.... 15. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio... 16. 6.... 17. Pasisakydama dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto tyčinio... 18. 7.... 19. Pasisakydama dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio... 20. 8.... 21. Pasisakydama dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų tyčinio bankroto... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 24. 9.... 25. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pripažino BUAB... 26. 10.... 27. Teismas nurodė, kad pareiškėja, įrodinėdama atsakovės BUAB „Atocom“... 28. 11.... 29. Teismas nustatė, kad UAB „Atocom“ vadovu nuo 2011 m. gegužės 11 d.... 30. 12.... 31. Vertindamas įmonės nemokumo atsiradimo momentą, teismas nustatė, kad 2015... 32. 13.... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad įmonės... 34. 14.... 35. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, pareiškėjos argumentus bei byloje... 36. 15.... 37. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarp UAB „Atocom“ ir D. M.... 38. 16.... 39. Teismas nustatė, kad tarp rangovės UAB „Atocom“ ir užsakovės UAB... 40. 17.... 41. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, kad... 42. 18.... 43. Teismas nustatė, kad bankroto byloje pagrindiniai atsakovės debitoriai yra... 44. 19.... 45. Teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai teigia, kad atsakovės automobilis VW... 46. 20.... 47. Įvertinęs duomenis apie ilgiausiai pradelstų kreditorių finansinių... 48. 21.... 49. Teismas nustatė, kad su UAB „RITONAS“ buvo atsiskaityta grynaisiais, UAB... 50. 22.... 51. Teismas nurodė, kad įvertinus bylos duomenis, pareiškėjos nurodytos... 52. 23.... 53. Teismas sprendė, kad bankroto administratorei perduotų dokumentų pakanka... 54. 24.... 55. Teismas, įvertinęs teismų praktiką dėl IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1... 56. 25.... 57. Teismas sprendė esant neįrodytai ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte... 58. 26.... 59. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio... 60. III.... 61. Atskirojo skundo argumentai... 62. 27.... 63. Suinteresuotas asmuo A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 64. 27.1.... 65. Skundžiama nutartis nemotyvuota (Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 66. 27.2.... 67. Įmonėje nebuvo nustatyti PVM įstatymo pažeidimai, pažeidimai tvarkant... 68. 27.3.... 69. Argumentai dėl automobilio pardavimo žemesne nei rinkos kaina, nepagrįsti,... 70. 27.4.... 71. Prie pareiškimo pripažinti bankrotą tyčiniu pridėtos pavienių sandorių... 72. 27.5.... 73. Nors ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu BUAB „Atocom“ bankrotą... 74. 27.6.... 75. Teismas tinkamai neįvertino neegzistuojant ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2... 76. 28.... 77. Nustatytu terminu atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.... 78. Teismas... 79. IV.... 80. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 81. 29.... 82. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria BUAB „Atocom“ bankrotas... 83. 30.... 84. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 85. 31.... 86. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai taikytini visų... 87. 32.... 88. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu teismo procesinio... 89. 33.... 90. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios... 91. 34.... 92. Kitų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti... 93. 35.... 94. Pareiškėja, atsakovės kreditorė UAB „BALTICDECOR“, kreipėsi į... 95. 36.... 96. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės... 97. 37.... 98. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto... 99. 38.... 100. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto... 101. 39.... 102. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti... 103. 40.... 104. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB... 105. 41.... 106. Pareiškėja prašyme pripažinti bankrotą tyčiniu nurodė, kad atsakovė... 107. 42.... 108. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės... 109. 43.... 110. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta... 111. 44.... 112. Vertindamas įmonės nemokumo atsiradimo momentą, teismas nustatė, kad 2015... 113. 45.... 114. Apeliantas teigia, kad vien nesikreipimas laiku dėl bankroto bylos iškėlimo... 115. 46.... 116. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su... 117. 47.... 118. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas pripažįsta... 119. 48.... 120. Apelianto teigimu, į bylą pateiktos pavienių sandorių kopijos neįrodo... 121. 49.... 122. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas... 123. 50.... 124. Bylos duomenys liudija, kad atsakovė panašiu laikotarpiu (2016–2017 m.)... 125. 51.... 126. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta... 127. 52.... 128. Byloje nustatyta, kad pagrindiniai atsakovės debitoriai yra apelianto valdomos... 129. 53.... 130. Apelianto teigimu, teismo išvada dėl atsakovės automobilio pardavimo jam už... 131. 54.... 132. Bylos duomenimis, atsakovei priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis... 133. 55.... 134. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti... 135. 56.... 136. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rungimosi principas (CPK 12... 137. 57.... 138. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 139. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 140. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą....