Byla 2A-311-210/2016
Dėl negautų pajamų ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Telšių statyba“

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Ž. apeliacinį skundą ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Areka“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2359-901/2015 pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Areka“ dėl negautų pajamų ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Telšių statyba“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovas M. Ž. patikslinęs ieškinio reikalavimus teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Areka“ 4768 Eur žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo ir praradimo, 13 554,22 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

62. Ieškovas nurodė, kad 2001-09-24 iš atsakovo UAB „Areka“ nuosavybės teisėmis įsigijo kilnojamus namelius Nr. 11 ir Nr. 12, namą vagoną Nr. 17 bei metalinius sandėlius Nr. 36, Nr. 37 ir Nr. 45, už šį įsigytą turtą sumokėdamas 3000 Lt. Pagal 2001-09-24 Panaudos sutartį šiuos kilnojamuosius daiktus perdavė neatlygintinai naudotis atsakovui iki pareikalavimo. 2014-06-06 ir vėlesniais rašytiniais pareiškimais ieškovas prašė atsakovo grąžinti jam kilnojamus daiktus, informuodamas, kad nuo 2014-08-18 šį turtą išnuomojo, o jo neperdavus ieškovas patirs nuostolius kas mėnesį po 1950 Lt ir PVM. Atsakovas pareikalavo mokesčio už tariamą namelių saugojimą, taip neteisėtai sulaikydamas ieškovo daiktus. Su 2014-01-02 įsakymu dėl tokio mokesčio įvedimo iki 2014-06-18 atsakymo gavimo ieškovas nebuvo supažindintas. Bylos nagrinėjimo metu 2015-06-01 nuvykus su antstoliu konstatuoti namelių būklę paaiškėjo, kad namelių Nr. 45, 37, 36 būklė yra labai prasta, jie nudėvėti, neprižiūrėti bei sulūžę dėl per didelio perkrovimo atsakovui priklausančiais daiktais, vagonas Nr. 17 ir nameliai Nr. 11 bei Nr. 12 yra prarasti dėl atsakovės kaltės.

73. Atsakovas UAB „Areka“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigia, kad atsakovas namelių pagal 2001-09-24 panaudos sutartį negavo, nes ieškovas jų neperdavė ir jokio daiktų perdavimo akto nėra. Tokio sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes panaudos sutartis buvo sudaryta tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų. Ieškovo nameliuose atsakovas jokio turto nesaugojo, jais nesinaudojo. Ieškovas nepagrindė jo nurodytų kainų už namelius, be to, ieškovas nepagrįstai neatsiima namelių, reikalaudamas už juos apmokėti. Ieškovas taip pat neįrodė negautų pajamų, o nesusigrąžinęs daiktų sudarydamas jų nuomos sutartį prisiėmė riziką, kad nuomos sutarties neįvykdys, be to, namelius išnuomojo jų neaprodęs nuomininkui.

84. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB „Telšių statyba“ su ieškovo ieškiniu sutiko nurodydamas, kad nameliai išnuomoti jų neapžiūrėjus, atsižvelgiant į ieškovo pateiktus jų įsigijimo dokumentus, į prieinamą kainą ir į tai, kad anksčiau sutarties šalys bendradarbiaudavo užsisakant įrangą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

10Priteisė iš atsakovo UAB „Areka“ ieškovo M. Ž. naudai 868,86 Eur žalos atlyginimo, 1129,52 Eur negautų pajamų, 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1998,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11Kitą ieškovo ieškinio dalį atmetė.

12Priteisė iš ieškovo M. Ž. atsakovui UAB „Areka“ 398,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13Priteisė iš ieškovo M. Ž. valstybės naudai 7,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

146. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad 2001-09-24 ieškovas iš UAB „Areka“ įgytą sąskaitoje faktūroje išvardytą kilnojamąjį turtą faktiškai perdavė neatlygintinai naudotis atsakovui iki raštiško pareikalavimo. Kadangi šis sandoris sudarytas atsakovo naudai, šiuo turtu atsakovas neatlygintinai naudojosi iki šiol, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad panaudos sandorio šalys buvo nesąžiningos. Tai, kad tuo metu ieškovas ir tuometinis vadovas buvo bendrovės akcininkai ir juos sieja giminystės ryšiai (tuometinis direktorius yra ieškovo tėvas), teismo vertinimu, niekaip nelemia šio sandorio galiojimo, nes atsakovas iš tokio sandorio gavo naudą. Teismas sprendė, kad fizinis kilnojamojo turto neperkėlimas, jį įsigijus ir perdavus pagal panaudos sutartį, taip pat niekaip nelemia panaudos sutarties galiojimo.

157. Teismas akcentavo, kad šalis sieja neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) teisiniai santykiai. Būtinybė ieškovui susigrąžinti atsakovui perduotus naudotis daiktus iškilo pradėjus derybas su UAB „Telšių statyba“ dėl šio kilnojamojo turto nuomos. Remiantis Panaudos sutarties 3 p. teismas vertino, kad ši sutartis galiojo iki ieškovo 2014-06-06 raštiško pareikalavimo atsakovui grąžinti perduotą jam neatlygintinai naudotis kilnojamąjį turtą. Todėl nuo 2014-06-06 rašto gavimo atsakovas turėjo pareigą grąžinti ieškovui jo pareikalautą turtą ir tai laikytina šalių susitarimu, remiantis kuriuo neprivaloma buvo laukti tris mėnesius nuo pareikalavimo grąžinti perduotą naudotis turtą. Teismas vertino, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė ieškovui grąžinti turtą jam raštiškai pareikalavus, skaičiuodamas neteisėtai paskaičiuotus mokesčius už turto saugojimą. Taip pat atsakovas neteisėtai pasinaudojo ieškovo kilnojamojo turto sulaikymo teise.

16Teismas nustatė, kad metalinių sandėlių Nr. 45, 37, ir 36 būklė yra labai prasta, jie nudėvėti, neprižiūrėti bei sulūžę dėl per didelio perkrovimo atsakovui priklausančiais daiktais, vagonas Nr. 17 ir nameliai Nr. 11 bei Nr. 12 yra dingę. Atsakovas neįrodė, kad nuo 2001 m. jo teritorijoje esančių bendrovei panaudai perduotų namelių nenaudojo sandėliuoti ar kita paskirtimi.

178. Teismas sprendė, kad teisinga kompensacija už sugadintą ir prarastą turtą būtų atlyginimas daiktų vertės panaudos sandorio sudarymo metu, todėl priteisė iš atsakovo 868,86 Eur žalos atlyginimo dėl jo turto sugadinimo ir praradimo, pripažindamas, kad ieškovas neįrodė, kad šis kilnojamasis turtas nuo 2001 m. dvigubai pabrango, o atsakovas neįrodė, kad šis turtas nuo 2001 m. gerokai nuvertėjo, esant panaudos davėjo pareigai perduotą naudotis turtą saugoti, prižiūrėti ir remontuoti.

189. Teismas laikė įrodyta, kad ieškovas negalėjo perduoti nuomininkui išnuomoto turto dėl atsakovo kaltės, šiam neteisėtai daiktų negrąžinant, neteisėtai juos sulaikius. Ieškovas remiantis nuomos sutartimi šias pajamas numatė gauti iš anksto ir jis pagrįstai tikėjosi šias pajamas gauti esant normaliai veiklai. Teismas vertino, kad ieškovas pagrįstai prašo iš atsakovo negautų pajamų už nuomą laikotarpiu, kai ši nuomos sutartis galiojo, t. y. nuo 2014-07-31 iki 2014-10-01, prašydamas priteisti už negrąžinto ieškovui kilnojamojo turto nuomą rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais po 1950,00 Lt (564,76 Eur). Atsižvelgiant į tai teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisė iš atsakovo negautų pajamų iš nuomos už du mėnesius, kai nuomos sutartis galiojo, t. y. 1129,52 Eur negautų pajamų.

1910. Teismas iš atsakovo taip pat priteisė 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1998,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas priteisė iš šalių proporcingai patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2111. Apeliaciniu skundu ieškovas M. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti – priteistą iš atsakovo 868,86 Eur žalos atlyginimą padidinti ir priteisti 4 768 Eur žalos atlyginimą, priteistas iš atsakovo 1129,52 Eur negautas pajamas padidinti ir priteisti 13 554,22 Eur negautų pajamų; nustatyti, kad teismo ieškovui iš atsakovo priteistos 5 procentų procesinės metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo skaičiuojamos nuo 18 322,22 Eur sumos; teismo priteistas ieškovui iš atsakovo 145,78 Eur bylinėjimosi išlaidas padidinti ir priteisti iš atsakovo ieškovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą dalyje, kurioje iš ieškovo atsakovui priteistos 398,86 Eur bylinėjimosi išlaidos; priteisti iš atsakovo ieškovui 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2211. 1. Konstatavęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas teismas neteisingai nustatė ieškovui atsakovo padarytos turtinės žalos dydį. Apeliantas nesutinka su 868,86 Eur teismo priteistu žalos atlyginimu dėl jo turto sugadinimo ir praradimo. Teismas nepagrįstai nesivadovavo įrodymais apie daiktų rinkos kainą šiuo metu bei pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalies, 6.251 straipsnio nuostatas nepagrįstai nepriteisė šių namelių rinkos kainos, galiojančios teismo sprendimo priėmimo dieną. Atsakovas pagrįsdamas analogiškų namelių rinkos kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo momentu, taip pat teikė įrodymus, todėl pagal šiuos atsakovo įrodymus žalos dydis yra 2000 Eur.

2311.2. Pagrįstai konstatavęs visas civilines atsakomybės būtinas sąlygas bei nusprendęs, jog ieškovo patirta žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pasireiškė ir negautomis pajamomis, teismas neteisingai nustatė jų dydį. Ieškovas įrodė, kad jo prašomos priteisti 13554,22 Eur negautos pajamos realios ir šių pajamų negavo išimtinai tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas dėjo visas pastangas, kad tik gautų pajamas ir siekė atsakovą įtikinti daiktus grąžinti, ieškovui pavyko atsakovo naudai nukelti įrangos nuomos pradžios terminą, tačiau teismas tokius atsakovo veiksmus aiškino ieškovo nenaudai. Jeigu atsakovas būtų grąžinęs ieškovui daiktus, nuomos sutartis būtų galiojusi ne iki 2014-10-01, o 24 mėnesius, ir ieškovas būtų gavęs ne 1129,52 Eur, bet 13 554,22 Eur pajamų. Teismas mažindamas ieškovui priteistinų negautų pajamų dydį padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovas, sudarydamas nuomos sutartį, realiai neatgavęs iš atsakovo kilnojamojo turto, kurį ketino nuomoti, prisiėmė riziką, kad realiai turto nuomininkui neperduos ir šis ne tik gali pasinaudoti teise nutraukti nuomos sutartį ar ją pripažinti negaliojančia, bet ir prašyti taikyti sankcijas nuomotojui pažeidus sutartį, be to, išnuomoto turto neaprodė nuomininkui.

2411.3. Ieškovas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas išimtinai patyrė dėl atsakovo kaltės. Iš teismo išvadų akivaizdu, kad ieškovas pagrįstai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo, o atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei padarė ieškovui žalą. Teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, remiantis vien mechaniniu suskaičiavimu, kiek žalos priteista, bei kiek ieškovas žalos atlyginimo prašė, yra nepagrįstas, padarytas nepaisant tiek teisės doktrinos, tiek teismų praktikos taikant bylinėjimosi išlaidų instituto teisės normas.

2512. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Areka“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti ieškovo ieškinį atmesti visiškai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2612. 1. Spręsdamas žalos atlyginimo pagal panaudos sutartį klausimą, teismas išimtinai rėmėsi tik ieškovo M. Ž. ir jo pasikviesto suinteresuoto asmens liudytojo K. Ž. parodymais. Apeliantas įsitikinęs, kad jokie daiktai pagal panaudos sutartį atsakovui nebuvo perduoti, o juos paprasčiausiai paliko įmonės teritorijoje buvę įmonės akcininkai M. Ž. ir K. Ž.. Be to, daiktų perdavimo panaudos davėjui faktas nėra užfiksuotas, taigi byloje nėra įrodymų, kad ieškovas gautus daiktus būtų perdavęs atsakovui, tuo labiau, kad panaudos sutartis sudaryta tarp šeimos narių – tėvo ir sūnaus. Apie panaudos sutarties sudarymą atsakovui tapo žinoma tik pradėjus bylą nagrinėti teisme. Antstolio 2015-06-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti įrodymu, patvirtinančiu, kad nameliai pagal panaudos sutartį 2001-09-24 buvo perduoti atsakovui, nes jame nėra jokių duomenų, kad įmonės teritorijoje yra rasti nameliai, kurie yra perduoti pagal panaudos sutartį. Be to, visiškai neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovas T. J. turėjo kažkokius raktus nuo namelių Nr. 45, 37, 36. Nesant įrodymų, kad daiktai pagal panaudos sutartį buvo perduoti, neatsiranda pareiga juos grąžinti ir reikalauti atlyginti jų vertę už tai, kad jie nusidėvėjo ar kad atsakovas jų neprižiūrėjo. Apeliantas nesutinka ir su priteistu žalos dydžiu už prarastus ir neva sugadintus kilnojamuosius statybinius namelius sumoje 868,86 Eur, kaip nurodyta2 001-09-24 sąskaitoje-faktūroje, neatskaitant nusidėvėjimo ir neminusavus likutinės jų vertės, ir visiškai nepasisakant dėl namelių Nr.45, 37, 36, kieno nuosavybėn jie yra paliekami.

2712.2. Ieškovas, žinodamas apie tai, kad atsakovas reikalauja už namelių saugojimą sumokėti po 100 Lt ir kad nesumokėjus namelių negalės pasiimti, su trečiuoju asmeniu UAB „Telšių statyba“ 2014-07-31 sudarė statybos mechanizmų nuomos sutartį. Ieškovas neturėdamas namelių, jų nematęs ir nežinodamas jų fizinės būklės, savo rizika prisiėmė įsipareigojimą trečiojo asmens atžvilgiu – šiuos namelius pristatyti trečiajam asmeniui iki 2014-10-01, o atsakovui nustatė terminą juos perduoti ieškovui iki 2014-10-06. Akivaizdu, kad apelianto kaltės čia nėra. Be to, ieškovas nebūtų galėjęs įvykdyti prievolės trečiajam asmeniui ir dėl kitos priežasties, nes statybinių namelių būklė netenkino ieškovo ir jis nesutiko šių namelių pasiimti. Todėl apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas šiuo atveju turi teisę reikalauti statybinės įrangos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2014-07-31 iki 2014-10-01 negautų pajamų.

2813. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. Ž. prašo atsakovo UAB „Areka“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 13.1. Atsakovas 2014-06-18 atsakyme į gautą pareiškimą dėl inventoriaus atsiėmimo pripažino, kad ieškovo daiktai pas jį yra. Teiginį, kad neva apie panaudos sutarties egzistavimą atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį, paneigia ieškovo raštai 2014-06-06, 2014-08-12 ir 2014-09-25, kuriuose minima panaudos sutartis. Teismas teisingai sprendė, jog panaudos sutartis kartu yra ir perdavimo aktas. CK 6.67 straipsnio nuostata taikoma tik Actio Pauliana sandorių atžvilgiu. Ieškovas neatlygintinai atsakovui suteikė naudotis jam priklausančiais daiktais, ir atsakovas jais neatlygintinai naudojosi daug metų, o ieškovas iš to negavo absoliučiai jokios naudos, todėl šis sandoris buvo naudingas būtent tik atsakovui. Apeliacinio skundo argumentai dėl CK 2.87 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo nesilaikymo yra nepagrįsti. Ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais padarytas turtinės žalos dydis už sugadintus bei prarastus namelius faktiškai yra daug didesnis nei priteisė teismas ir tai pripažino pats atsakovas. 13.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad faktas, jog ieškovas negalėjo perduoti nuomininkui UAB „Telšių statyba“ išnuomoto turto dėl atsakovo kaltės, šiai neteisėtai daiktų negrąžinant, neteisėtai juos sulaikius, įrodytas. Atsakovas pagal panaudos sutarties 2 punktą, turėjo pareigą perduotą turtą saugoti ir išlaikyti, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą ir apmokėti visas daikto ir išlaikymo išlaidas, tačiau atsakovas šios savo pareigos nevykdė. Teismas pagrįstai konstatavęs visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas ir nusprendęs, jog ieškovo patirta žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pasireiškė ir negautomis pajamomis, neteisingai nustatė jų dydį.

2914. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Areka“ prašo ieškovo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3014.1. Turtas nebuvo įtrauktas į įmonės apskaitą, nei kaip įmonės turtas, nei kaip gautas pagal panaudą. Panaudos davėjas, kaip turto savininkas, pats turi rūpintis savo turto išsaugojimu ir domėtis jo likimu. Panaudos davėjas turi įrodyti, jog daiktą pagal šią sutartį perdavė ir koks jis buvo perdavimo momentu, o panaudos gavėjas turi daiktą grąžinti tokios būklės, koks jis buvo perdavimo metu, atsižvelgiant į normalų jo susidėvimą. Skaičiuojant turtui padarytą žalą, kurio realiai nebėra, pirmiausia turi būti atliekamas tokio turto įvertinimas ir nustatoma jo vertė, o jeigu turtui padaryta žala, turi būti nustatytos išlaidos reikalingos tam turtui atstatyti į tokią būklę, kuri buvo daikto perdavimo metu, atmetus nusidėvėjimą.

3114.2. Atsakovas nėra kaltas, kad ieškovas namelių nepristatė trečiajam asmeniui iki 2014-10-01 ir laikotarpiu nuo 2014-07-31 iki 2014-10-01 negavo pajamų, nes terminas perduoti daiktus ieškovui atsakovui suėjo tik 2014-10-06, t. y. vėliau, nei su trečiuoju asmeniu pasibaigė nuomos sutartis, kuri nutrūko 2014-10-01. Statybinių namelių būklė netenkino ieškovo, todėl nesutiko šių namelių pasiimti, todėl neaišku, ką būtų perdavęs trečiajam asmeniui.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3415. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl panaudos sutartimi perduoto kilnojamojo turto sugadinimo ir praradimo atveju patirtos turtinės žalos dydžio nustatymo bei negautų pajamų dydžio šį turtą išnuomojus.

35Dėl ieškovo M. Ž. apeliacinio skundo

36Dėl žalos dydžio

3716. Apeliantas nesutinka su 868,86 Eur priteistu žalos atlyginimu dėl jo turto sugadinimo ir praradimo, nes teismas turto vertę turėjo priteisti pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Nurodo, kad atsakovas pagrįsdamas analogiškų namelių rinkos kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo momentu, taip pat teikė įrodymus, todėl pagal šiuos atsakovo įrodymus žalos dydis yra 2000 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apelianto pateiktus argumentus, neturi pagrindo sutikti su tokia dėstoma pozicija.

3817. Pažymėtina, kad LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal LR CK 6.249 straipsnio 5 dalį žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

3918. Bylos nagrinėjimo metu po 2015-06-01 atlikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paaiškėjo, kad panaudos sutartimi perduoto kilnojamojo turto – namelių Nr. 45, 37, 36 būklė yra labai prasta, jie nudėvėti, neprižiūrėti bei sulūžę dėl per didelio perkrovimo atsakovui priklausančiais daiktais, vagonas Nr. 17 ir nameliai Nr. 11 bei Nr. 12 yra prarasti dėl atsakovės kaltės.

4019. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi. Apeliantas, grįsdamas žalos atlyginimo dydį, pateikė panašių statybinių namelių ir vagonėlių kainas – už metalinius sandėlius Nr. 36, Nr. 37 ir Nr. 45 po 450 Eur, už vagoną Nr. 17 1738 Eur, už kilnojamuosius namelius Nr. 11 ir Nr. 12 po 840 Eur, įrodinėdamas 6 skelbimais iš skelbimų portalo „Skelbiu“ (1 t., 109, 113–119 b. l.). Teisėjų kolegija vertindama ieškovo skelbimų portaluose pateiktų namelių rinkos kainą pastebi, kad visų namelių kaina yra nuo 450 Eur iki 2317 Eur, jie yra skirtinguose Lietuvos miestuose, skiriasi jų būklė ir įrengimas. Byloje nėra duomenų apie panaudos sutartimi atsakovui perduotų namelių būklę. Teismas vertina ir tai, kad daugiau nei 14 metų panaudos sutartimi perduotas turtas natūraliai nusidėvi. Konkrečiu atveju apeliantas nepateikė likusių namelių atlikto turto vertinimo, savo iniciatyva nesikreipė į vertintojus, savo argumentams dėl perduoto turto didesnės rinkos kainos pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pateikti panašių statybinių namelių ir vagonų rinkos kaina sprendimo priėmimo momentu negali patvirtinti realios panaudos sutartimi perduoto turto vertės. Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad ieškovas kilnojamąjį turtą iš atsakovo 2001 m. įsigijo už 3000 Lt (868,86 Eur), o 2015 m. prašo atlyginti jo vertę jau 4768 Eur, t. y. penkis su puse karto didesne nei perduotų atsakovui daiktų buvusi verte. Vertindama žalos dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad daiktų apimtis ir nustatyta vertė akivaizdžiai neatitiktų protingumo principo. Todėl nesant kitokių įrodymų, pagrindžiančių turto vertę, teismo padaryta išvada, kad teisinga kompensacija už sugadintą ir prarastą turtą būtų atlyginimas daiktų vertės panaudos sandorio sudarymo metu, yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamai įtikinami ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad turto vertę reikėtų skaičiuoti pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną.

41Remiantis tais pačiais argumentais, teismas atmeta apelianto argumentus dėl atsakovo teikiamų įrodymų dėl namelių rinkos kainų, galiojančias teismo sprendimo priėmimo momentu.

42Atskirai teismas akcentuoja, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (LRCK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

43 Dėl negautų pajamų dydžio

4420. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 6.249 str. 1 d. aiškinimo aspektu pažymima, kad nustatant, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), atsižvelgtina į šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013; kt.).

4521. Apeliantas nesutinka ir su teismo priteistu negautų pajamų dydžiu tvirtindamas, kad, jeigu atsakovas būtų grąžinęs ieškovui daiktus, nuomos sutartis būtų galiojusi ne iki 2014-10-01, o 24 mėnesius, ir ieškovas būtų gavęs ne 1129,52 Eur, bet 13 554,22 Eur pajamų.

4622. Byloje įrodyta, kad ieškovas negalėjo perduoti nuomininkui išnuomoto turto dėl atsakovo kaltės šiam neteisėtai daiktų negrąžinant, neteisėtai juos sulaikius. Nors apeliantas nesitikėjo, kad toks neteisėtas atsakovo elgesys sutrukdys įvykdyti kilnojamojo turto nuomos sutartį, apeliacinės instancijos teismas vertina tai, kad ieškovas, kaip šių nekilnojamųjų daiktų savininkas, daugiau nei 14 metų perdavęs panaudos sutartimi neatlygintinai turtą naudoti ir prižiūrėti atsakovui, neįvertino turto realios būklės, tai iš esmės patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t., 104 b. l.). Nors apeliantas turtą išnuomojo jo neparodęs nuomininkui ir net neįsitikinęs jo realiu egzistavimu, atsakovas nepaneigė, kad nuomos sutarties sudarymo metu dalimi nuomos objektų jau nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, sudarydamas nuomos sutartį, realiai neatgavęs jo iš atsakovo, kurį ketino nuomoti, prisiėmė riziką, kad realiai turto nuomininkui jis gali būti neperduotas. Teismas pagrįstai vertino ieškovo siekį praturtėti atsakovo sąskaita, reikalavimą, priteisti iš atsakovo negautų pajamų laikotarpiu kuomet nuomos sutartis negaliojo, pripažindamas nepagrįstu. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo negautų pajamų per du nuomos mėnesius, kai nuomos sutartis galiojo, t. y. 1129,52 Eur. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo didinti ieškovui priteistų negautų pajamų dydžio.

47Dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

4823. Nepagrįstas apelianto įsitikinimas, kad teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, neatitinka tiek teisės doktrinos, tiek teismų praktikos taikant bylinėjimosi išlaidų instituto teisės normas.

4924. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą atsakovui priteisti žalą, negautas pajamas ir patenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 93 straipsnį turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovui jo bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas, pradėjęs procesą, taip pat turi prisiimti jo padarinius, todėl nebūtų teisinga bylinėjimosi išlaidas perketi tik iš dalies bylą pralaimėjusiai šaliai. Šiuo atveju apeliantas nenurodė aplinkybių dėl galimybės taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, todėl vien deklaratyvūs teiginiai nepaneigia teismo tarp šalių paskirstytų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo. Dėl UAB „Areka“ apeliacinio skundo Dėl turto perdavimo ir žalos dydžio

5025. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas spręsdamas žalos atlyginimo pagal panaudos sutartį klausimą, išimtinai rėmėsi tik buvusių įmonės akcininkų ir šeimos narių M. Ž. ir K. Ž. parodymais, nes, apelianto įsitikinimu, jokie daiktai pagal panaudos sutartį atsakovui nebuvo perduoti ir daiktų perdavimo panaudos davėjui faktas nėra užfiksuotas.

5126. Šiuo atveju apeliantas neginčija pačios panaudos sutarties sudarymo fakto, kurios 1 punkte aiškiai nurodyta, kad panaudos davėjas perduoda panaudos gavėjui laikinai neatlygintinai naudotis nupirktas pagrindines priemones pagal PVM sąskaitą-faktūrą, Serija GDB, Nr. 4402135. Buvęs apelianto direktorius G. Š., 2014-06-18 raštišku nesutikimu atsisakydamas grąžinti ieškovui paliktą turtą, neneigė jo neturintis. Tai, kad pas atsakovą buvo rastas konkretus ieškovo nurodytas turtas patvirtina 2015-06-01 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Priešingų įrodymų, kad tai ne panaudos sutartimi perduoti daiktai, apeliantas nepateikė. Apeliantas nepaneigė ir ieškovo pakankamai išsamiai apibūdintų konkrečių daiktų, įsigytų ir perduotų neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį atsakovui. Būtent šių įrodymų visuma neleidžia abejoti, kad 2001-09-24 iš tiesų ieškovas iš UAB „Areka“ įgytą sąskaitoje faktūroje išvardytą kilnojamąjį turtą faktiškai perdavė neatlygintinai naudotis šiai bendrovei iki raštiško pareikalavimo. Apeliacinio skundo argumentą, kad apie panaudos sutarties egzistavimą atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį, paneigia ieškovo raštai 2014-06-06, 2014-08-12 ir 2014-09-25, kuriuose minima panaudos sutartis.

52Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad panaudos sandoris sudarytas atsakovo naudai, šiuo turtu atsakovas neatlygintinai naudojosi iki šiol, todėl teismui nebuvo pagrindo daryti išvados apie panaudos sandorio šalių nesąžiningumą. Tai, kad tuo metu ieškovas ir tuometinis vadovas buvo bendrovės akcininkai, juos sieja šeimos santykiai, negali paneigti šio sandorio galiojimo.

5327. Apeliantas nesutinka su priteistu žalos dydžiu už prarastus ir neva sugadintus kilnojamuosius statybinius namelius sumoje 868,86 Eur, neatskaičius nusidėvėjimo ir neatėmus likutinės jų vertės. Visų pirma pripažintina, kad nustatant žalos dydį, nekilnojamųjų daiktų nusidėvėjimas ir likutinė jų vertė yra svarbūs kriterijai. Tačiau nagrinėjamu atveju nė viena iš šalių šių kriterijų neįrodinėjo. Svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, kad tik dalis perduoto turto yra išlikusi, todėl neįrodžius perduoto turto nusidėvėjimo ir likutinės jo vertės, teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti žalos dydį. Kadangi teismo priteistas 868,86 Eur žalos dydis apima visus pagal panaudos sutartį perduotus 6 objektus, todėl statybiniai nameliai Nr.45, 37, 36, ieškovui atlyginus teismo priteistą žalą, paliktini atsakovo nuosavybėn.

54 Dėl atsakovo kaltės ir priteistų negautų pajamų pagrįstumo

5528. Neteisus apeliantas teigdamas, kad ieškovas žinodamas apie prievolę už namelių saugojimą sumokėti po 100 Lt, ir to nepadaręs, su trečiuoju asmeniu UAB „Telšių statyba“ 2014-07-31 sudarė statybos mechanizmų nuomos sutartį. Visų pirma atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pagal panaudos sutarties 2 punktą, pats atsakovas turėjo pareigą perduotą turtą saugoti ir išlaikyti, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Todėl ieškovas neturėjo pareigos atsakovui mokėti turto saugojimo mokesčio. Minėta, kad byloje nėra paneigta atsakovo kaltė, todėl atsakovo neteisėti veiksmai sulaikant ir negrąžinant turtą lėmė ieškovo negalėjimą nuomininkui išnuomoti turto. Šiuo atveju pagrįstai konstatuotos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, todėl ieškovo patirta žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pasireiškė ir negautomis pajamomis.

56Remiantis sutarties 3 punktu, ši panaudos sutartis galiojo iki ieškovo 2014-06-06 raštiško pareikalavimo atsakovui grąžinti perduotą jam neatlygintinai naudotis kilnojamąjį turtą, todėl nepagrįstai apeliantas remiasi argumentu, kad ieškovas atsakovui nustatė galutinį terminą juos perduoti iki 2014-10-06. Ieškovui įsipareigojus šiuos namelius pristatyti trečiajam asmeniui iki 2014-10-01 ir jų nepristačius, įrangos nuomos sutarties 3.4 punktu sutartis laikoma nutraukta, todėl teismas pagrįstai negautas pajamas ieškovui priteisė per statybinės įrangos nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2014-07-31 iki 2014-10-01.

5729. Remiantis anksčiau aptartais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

5830. Atmetus abiejų apeliantų apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

60Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovas M. Ž. patikslinęs ieškinio reikalavimus teismo prašė... 6. 2. Ieškovas nurodė, kad 2001-09-24 iš atsakovo UAB „Areka“ nuosavybės... 7. 3. Atsakovas UAB „Areka“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 8. 4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Šiaulių apylinkės... 10. Priteisė iš atsakovo UAB „Areka“ ieškovo M. Ž. naudai 868,86 Eur žalos... 11. Kitą ieškovo ieškinio dalį atmetė.... 12. Priteisė iš ieškovo M. Ž. atsakovui UAB „Areka“ 398,86 Eur... 13. Priteisė iš ieškovo M. Ž. valstybės naudai 7,55 Eur procesinių dokumentų... 14. 6. Teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad 2001-09-24 ieškovas iš UAB... 15. 7. Teismas akcentavo, kad šalis sieja neatlygintinio naudojimosi daiktu... 16. Teismas nustatė, kad metalinių sandėlių Nr. 45, 37, ir 36 būklė yra labai... 17. 8. Teismas sprendė, kad teisinga kompensacija už sugadintą ir prarastą... 18. 9. Teismas laikė įrodyta, kad ieškovas negalėjo perduoti nuomininkui... 19. 10. Teismas iš atsakovo taip pat priteisė 5 procentus procesinių metinių... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. 11. Apeliaciniu skundu ieškovas M. Ž. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015... 22. 11. 1. Konstatavęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas teismas... 23. 11.2. Pagrįstai konstatavęs visas civilines atsakomybės būtinas sąlygas... 24. 11.3. Ieškovas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas išimtinai patyrė dėl... 25. 12. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Areka“ prašo Šiaulių apylinkės... 26. 12. 1. Spręsdamas žalos atlyginimo pagal panaudos sutartį klausimą, teismas... 27. 12.2. Ieškovas, žinodamas apie tai, kad atsakovas reikalauja už namelių... 28. 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. Ž. prašo atsakovo UAB... 29. 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Areka“ prašo... 30. 14.1. Turtas nebuvo įtrauktas į įmonės apskaitą, nei kaip įmonės turtas,... 31. 14.2. Atsakovas nėra kaltas, kad ieškovas namelių nepristatė trečiajam... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 34. 15. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl panaudos sutartimi perduoto... 35. Dėl ieškovo M. Ž. apeliacinio skundo... 36. Dėl žalos dydžio ... 37. 16. Apeliantas nesutinka su 868,86 Eur priteistu žalos atlyginimu dėl jo... 38. 17. Pažymėtina, kad LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra... 39. 18. Bylos nagrinėjimo metu po 2015-06-01 atlikto antstolio faktinių... 40. 19. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo taisykle, šalis privalo įrodyti tas... 41. Remiantis tais pačiais argumentais, teismas atmeta apelianto argumentus dėl... 42. Atskirai teismas akcentuoja, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant... 43. Dėl negautų pajamų dydžio... 44. 20. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo... 45. 21. Apeliantas nesutinka ir su teismo priteistu negautų pajamų dydžiu... 46. 22. Byloje įrodyta, kad ieškovas negalėjo perduoti nuomininkui išnuomoto... 47. Dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 48. 23. Nepagrįstas apelianto įsitikinimas, kad teismo bylinėjimosi išlaidų... 49. 24. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 50. 25. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas... 51. 26. Šiuo atveju apeliantas neginčija pačios panaudos sutarties sudarymo... 52. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad panaudos sandoris... 53. 27. Apeliantas nesutinka su priteistu žalos dydžiu už prarastus ir neva... 54. Dėl atsakovo kaltės ir priteistų negautų pajamų pagrįstumo... 55. 28. Neteisus apeliantas teigdamas, kad ieškovas žinodamas apie prievolę už... 56. Remiantis sutarties 3 punktu, ši panaudos sutartis galiojo iki ieškovo... 57. 29. Remiantis anksčiau aptartais argumentais darytina išvada, kad pirmosios... 58. 30. Atmetus abiejų apeliantų apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 60. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti...