Byla 1A-312-417/2018
Dėl 2018 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Pociaus ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei, nuteistojo D. S. (D. S.) gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Mindaugo Repšo apeliacinį skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.

3Iš nuteistojo D. S. UAB „D“ priteista 348 Eur turtinės žalos atlyginimui.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

51.

6D. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: jis 2018-06-06, apie 10.50 val., iš UAB „D“ priklausančios parduotuvės „D“, esančios prekybos centre „A“, ( - ), pagrobė tris pakuotes 100 ml talpos kvepalų „Chanel EDT“, vienos pakuotės vertė 116 Eur, bendros 348 Eur vertės. Tokiu būdu,D. S. pagrobė UAB „D“ priklausantį 348 Eur vertės turtą.

72.

8Apeliaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas advokatas M. Repšas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. D. S. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

92.1.

10Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik objektyviais ir abejonių nekeliančiais bei patikrintais bylos duomenimis, daiktiniais įrodymais, tačiau šiuo atveju tiesa nebuvo nustatyta, nes teismas labai paviršutiniškai įvertino įrodymų visetą, rėmėsi prieštaringais liudytojų parodymais ir nepagrįstai konstatavo D. S. atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

112.2.

12Skunde akcentuojama, kad nuosprendis grindžiamas prieštaringais liudytojų parodymais, nes liudytoja J. G. 2018 m. birželio 6 d. pateikdama pareiškimą policijos įstaigai nurodė, kad įtartinas asmuo, kuris keletą minučių žvalgėsi po kvepalų lentynas ir vėliau iš parduotuvės pro kasas praėjo už nieką nesusimokėjęs, iš karto po to buvo pastebėta, kad lentynoje yra tuščia ertmė, kurioje turėtų būti kvepalai „Chanel EDT 100 ml“. Tačiau ši liudytoja, pateikdama pareiškimą 2018 m. birželio 6 d. policijos komisariatui, nenurodė, kad šį įvykį stebėjo per vaizdo kameras ir turi svarbų įrodymą, t. y. vaizdo medžiagą apie įvykdytą vagystę. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. birželio 8 d. (po dviejų dienų), liudytoja jau nurodė, kad viską matė tik per kameras, bet vaizdo įrašų neišliko ir jų pateikti kaip įrodymų negali. Be to, minėta liudytoja, priešingai nei situaciją apibūdino pareiškime policijos įstaigai, nurodė, kad per vaizdo stebėjimo įrangą matė, kad D. S. iš lentynos pasiėmė 3 buteliukus kvepalų „Chanel EDT“ po 100 ml. Taigi liudytoja, kuri savo parodymais tiesiogiai kaltina D. S. nusikalstamos veikos padarymu, tyrime davė prieštaringus parodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino kaip jokių abejonių nekeliančius įrodymus.

132.3.

14Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. S. poziciją įvertino kaip gynybinę ir neįtikinamą, nurodydamas, kad kaltinamojo versiją paneigia nuoseklūs liudytojų J. G. ir M. L. parodymai, nes jos esą matė pačią vagystę. Tokia teismo išvada yra neteisinga, nes liudytojos pateikia prieštaringus ir nenuoseklius parodymus. Naiviai skamba parduotuvės atstovų paaiškinimas, kad būtent tariamos vagystės dieną nustojo veikti vaizdo fiksavimo įrenginys, nes mažmeninės prekybos įmonės tik tokiu būdu ir gali apsisaugoti nuo vagysčių. Gynėjo įsitikinimu, parduotuvės „D“ pardavėjoms į parduotuvę vis užeinantis ir girtas šlitinėjantis, jas replikomis ir klausimais erzinantis D. S. buvo nusibodęs, todėl, galbūt pasitelkus policijos pareigūnus, buvo nutarta tokiu būdu atsikratyti įkyraus lankytojo. Tyrimo metu pas D. S. kvepalai nerasti, vaizdo fiksavimo priemonėmis tariama vagystė neužfiksuota, liudytojų parodymai apie tariamą vagystės faktą yra nenuoseklūs ir netgi prieštaringi, todėl teismo išvada, kad kaltės klausimas teismui abejonių nesukelia, yra nepagrįstas. Nekaltumo prezumpcijos pagrindu visos abejonės ir nepaneigti prieštaravimai privalo būti vertinami kaltinamo asmens naudai, todėl nesant objektyvių duomenų, kurie pagrindžia D. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visi prieštaravimai turėtų būti vertinami kaltinamojo naudai.

153.

16Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

184.

19Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl D. S. kaltės. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o D. S. kaltę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo išvados neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad teismo išvados neparemtos įrodymais, nepagrįsti.

205.

21Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodomi pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų J. G. ir M. L. parodymų prieštaravimai jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, bei akcentuojama, kad byloje nėra pateiktas vaizdo įrašas, apie kurį savo parodymuose nurodo minėtos liudytojos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remiantis vien šiais duomenimis pripažinti D. S. kaltu dėl kvepalų vagystės. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su tokiais nuteistojo gynėjo argumentais, nes BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Pagal pagrindines įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Tačiau šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei jų tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą. Šitaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistojo kaltumo nekyla. Vien tai, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

226.

23Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas liudytojų J. G. ir M. L. parodymų prieštaringumui, cituojami šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, ir teigiama, kad dėl parodymų prieštaringumo nėra pagrindo remtis šių liudytojų parodymais. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtų liudytojų parodymus, daro išvadą, kad minėtų liudytojų parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, esminės detalės sutampa. Liudytoja M. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ji matė, kaip D. S. pavogė tris kvepalų buteliukus parduotuvėje UAB „D“. Liudytoja J. G. taip pat viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad per vaizdo stebėjimo kameras matė, kaip D. S. įvykdė vagystę, tik negalėjo pateikti vaizdo įrašų, nes jie dėl techninių priežasčių neišsisaugojo. Taigi esminės aplinkybės apie D. S. įvykdytą vagystę minėtų liudytojų parodymuose sutampa, o tai, kad liudytoja J. G., patiekdama policijai pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo dėl vagystės pradėjimo, nenurodė aplinkybės, kad ji vagystę matė per vaizdo kameras, nepaneigia jos parodymų teisingumo ir patikimumo. Pažymėtina, kad liudytoja J. G. pareiškimą policijai pateikė kaip UAB „D“ atstovė, minėtame pranešime nurodytos esminės aplinkybės apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, reikalingos sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti, todėl tokiame pareiškime nebūtina nurodyti visus įrodymus, kuriais grindžiamas pareiškime nurodytos vagystės faktas.

247.

25Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl minėtų liudytojų parodymų, šių liudytojų parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, iš esmės sutampa ir nėra pagrindo jais abejoti, todėl jais galima remtis priimant teismo nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. S. kaltu, pagrįstai vadovavosi liudytojų J. G. ir M. L. parodymais, abi liudytojos buvo apklaustos būdamos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kuriuos skunde akcentuoja nuteistojo gynėjas, apie tai, kad šios liudytojos turėtų tikslą apkalbėti D. S. ar nepagrįstai apkaltinti jį nusikalstamos veikos padarymu ar juo labiau susidoroti su joms nepatikusiu klientu. Pirmosios instancijos teismas taip pat išanalizavo paties D. S. prieštaringus parodymus, palygino šiuos parodymus su kitais bylos įrodymais ir pateikė argumentus, kodėl, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nesivadovauja D. S. parodymais. Gynėjas skunde nepateikė motyvų, kuriais paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl minėtų D. S. parodymų vertinimo, todėl nėra pagrindo šiems nuteistojo parodymams suteikti didesnę reikšmę, negu anksčiau aptartų liudytojų parodymams, ir tuo pagrindu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

268.

27Gynėjas skunde taip pat akcentuoja ir tą aplinkybę, kad byloje nėra vaizdo įrašo, nors liudytoja J. G. nurodė, kad vagystės faktą ji matė per vaizdo stebėjimo kameras. Gynėjo teigimu, nesant šio įrašo, kuriame užfiksuota įvykdyta vagystė, nėra pagrindo D. S. pripažinti kaltu. Tačiau šiais teiginiais gynėjas bando suteikti tokiam įrodymui išskirtinę reikšmę, o, kaip minėta anksčiau, įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų vertinimu. Šiuo atveju D. S. kaltę patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, paties D. S. kaltės pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju tik vaizdo įrašas galėtų būti vienintelis įrodymas, patvirtinantis D. S. kaltę. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kuris grindžiamas vienos rūšies įrodymo – vaizdo įrašo – nebuvimu, bei neatsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus, teismas pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, sprendžiant asmens kaltės klausimą, nė vienas iš įrodymų pats savaime neturi išskirtinės įrodomosios galios, teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Taigi vien aplinkybė, kad byloje nėra vaizdo įrašo, kuris patvirtintų įvykdytą vagystę, negali lemti išvados, kad D. S. nepadarė jam inkriminuotos veikos.

289.

29Apibendrindamas anksčiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad D. S. kaltė dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti priešingas išvadas negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, todėl naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį ir D. S. išteisinti, kaip to apeliaciniu skundu prašo jo gynėjas, nėra pagrindo.

30Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

31nuteistojo D. S. gynėjo advokato Mindaugo Repšo apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Iš nuteistojo D. S. UAB „D“ priteista 348 Eur turtinės žalos... 4. Teisėjų kolegija... 5. 1.... 6. D. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą: jis 2018-06-06, apie... 7. 2.... 8. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas advokatas M. Repšas prašo... 9. 2.1.... 10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas... 11. 2.2.... 12. Skunde akcentuojama, kad nuosprendis grindžiamas prieštaringais liudytojų... 13. 2.3.... 14. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo D. S. poziciją įvertino kaip... 15. 3.... 16. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. 4.... 19. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 20. 5.... 21. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų... 22. 6.... 23. Apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas liudytojų J. G. ir M. L.... 24. 7.... 25. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje situacijos, kai... 26. 8.... 27. Gynėjas skunde taip pat akcentuoja ir tą aplinkybę, kad byloje nėra vaizdo... 28. 9.... 29. Apibendrindamas anksčiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad D. S.... 30. Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 31. nuteistojo D. S. gynėjo advokato Mindaugo Repšo apeliacinį skundą atmesti....