Byla 2K-471-507/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Gintaro Godos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. (J. K.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutarties.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 15 MGL (1950 Lt (6732,96 Eur)) dydžio bauda.

4Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas T. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

5Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutartimi nuteistojo T. V. ir nuteistojo J. K. gynėjos advokatės Marinos Gušauskienės apeliaciniai skundai atmesti.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7J. K. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės ( - ) patruliu, patruliuodamas tarnybiniu automobiliu ,,Škoda Octavia“ (valst. Nr. ( - )) po priskirtą teritoriją, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės ( - ) būrio patruliu T. V., kai jis (J. K.) 2013 m. birželio 10 d., apie 10.08 val., priešais Vilniuje, Laisvės pr. 60, esantį pastatą sustabdė G. K. vairuojamą „Chrysler Town&Country“ (valst. Nr. ( - )) ir už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, už G. K. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn dėl pastarojo galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 1241 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Kelio ženklų reikalavimų nesilaikymas, žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimas), savo naudai tiesiogiai susitarė iš G. K. priimti 50 Lt (172,64 Eur) dydžio pinigų sumos kyšį. Jis nurodė, kad sutarto dydžio kyšį priims prie Vilniuje, Asanavičiūtės g. 32A, įrengto išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės. Tęsiant nusikalstamą veiką, jam (J. K.) vairuojant tarnybinį automobilį, kartu su T. V., palydėjo G. K. vairuojamą automobilį iki degalinės „Statoil“, Vilniuje, P. Kavoliuko g. 32A, kur G. K. turėjo išsikeisti pinigus. T. V. 2013 m. birželio 10 d., apie 10.18 val., Vilniuje, prie L. Asanavičiūtės g. 32A įrengto išvažiavimo iš stovėjimo aikštelės, savo naudai iš G. K. priėmė 50 Lt (172,64 Eur) kyšį. Taip jis, bendrininkaudamas su T. V., tiesiogiai savo naudai susitarė su G. K. dėl kyšio priėmimo ir priėmė reikalautą kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.

8Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes netinkamai vertino įrodymus, nepašalino prieštaravimų ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei baudžiamojo įstatymo taikymo. Be to, nepaisant to, kad apeliaciniame skunde buvo akcentuojamas neišsamus baudžiamosios bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, šią aplinkybę Vilniaus apygardos teismas ignoravo ir, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, neatnaujino įrodymų tyrimo.

10Anot kasatoriaus, BPK 194 straipsnis imperatyviai nurodo, kad atpažinimas iš nuotraukų atliekamas siekiant nustatyti nežinomą įtariamąjį. Tačiau šioje byloje įtariamieji buvo žinomi, jiems buvo pareikšti įtarimai (T. V. – liepos 8 d., o J. K. – liepos 14 d.), tačiau asmens atpažinimas iš nuotraukų buvo atliktas 2014 m. liepos 17 d., nepaisant to, jog G. K. nurodė negalėsiąs atpažinti pareigūnų. Todėl, kasatoriaus manymu, atpažinimas iš nuotraukų neatitiko savo procesinės paskirties, nes lėmė G. K. pasirinkimą. Taip pat teisėjų kolegija nemotyvavo, kodėl akivaizdus procesinių dokumentų klastojimas, kada juose fiksuojami tikrovės neatitinkantys faktai (t. y. Imuniteto skyriaus tyrėja E. Š. vaizdo registratoriaus apžiūros protokoluose kaip faktines aplinkybes konstatuoja tikrovės neatitinkančius faktus dėl matomo vaizdo), nelaikytini esminiu pažeidimu, nors kartu šią aplinkybę pripažino.

11Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti grįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/20I2, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K.-232/2014).

12Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jam perkėlė įrodinėjimo naštą kaip neteisingus atmesdamas kaltinamųjų parodymus. Antai skundžiamojoje nutartyje teismas konstatuoja, kad „neįtikinama, jog asmuo, nesant išskirtinių aplinkybių, policijos pareigūnų nestabdomas pats sustotų“. Taip apeliacinės instancijos teismas demonstravo išankstinį nusistatymą dėl kaltinamųjų ir patikimais įrodymais laikė suinteresuoto ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo G. K. parodymus.

13Kasatorius pažymi, kad skundžiamojoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuojamos aplinkybės akivaizdžiai neatitinka bylos faktinių aplinkybių, o byloje nė vieno įrodymo, patvirtinančio tariamą pinigų turėjimo, iškeitimo ir perdavimo faktą. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad vaizdo įraše nesimato pinigų paėmimo fakto ir negirdėti žodžių, tačiau padarė kategoriškas išvadas dėl kasatoriaus kaltės.

14Viena vertus, byloje konstatuojama, kad pareigūnams buvo perduota 50 Lt (įdėta į automobilio registracijos dokumentus), kita vertus – nustatytas pinigų paėmimo faktas remiantis prielaidomis (T. V. paėmė dokumentą ir du kartus jį dėjo prie liemenės, iš to galima suprasti, kad jis paėmė pinigus).

15Paminėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BPK 20 straipsnio 4 dalį vertindamas įrodymų leistinumą. Antai, Vilniaus apygardos teismas leistinu įrodymu pripažino duomenis, kurie buvo gauti neteisėtu būdu, t. y. vaizdo registratoriaus filmuotą medžiagą. Kaip matyti iš byloje esančio Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2015 m. sausio 22 d. rašto „Dėl vaizdo registratoriaus naudojimo teisėtumo“, vaizdo registratoriaus duomenys pripažįstami gautais teisėtai (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu asmens duomens tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad vaizdo registratoriaus duomenis kaip liudytojas apklaustas G. K. įdėjo į „You Tube“ svetainę – juos neteisėtai paviešinęs panaudojo baudžiamajame procese. Be to, pateiktas vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas nėra autentiškas. Jis yra sumontuotas liudytojo G. K. iš atskirų dalių, o įrašo originalas nebuvo apžiūrėtas, nebuvo skirta ekspertizė jo tikrumui nustatyti. Taigi toks duomenų pripažinimas įrodymais prieštarauja įrodymams keliamo leistinumo kriterijaus vienam iš aspektų – galimybei žinoti duomenų gavimo šaltinį ir jį patikrinti.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Remigijus Matevičius prašo kasacinį skundą atmesti.

17Prokuroras nurodo, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir išanalizavo byloje esančius duomenis, vertindamas juos laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai patikrinti priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą įvertinęs bylos įrodymus, pripažino, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai T. V. ir J. K. pripažino kaltais dėl to, kad būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe savo naudai tiesiogiai susitarė priimti kyšį ir jį priėmė. Jų kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: liudytojo G. K., Ž. B. parodymais, byloje esančius vaizdo įrašu bei kita rašytine medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistųjų kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą.

18Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nuostatų, teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų versija, jog kyšio jie neėmė, pagrįstai vadovavosi registratoriaus filmuota medžiaga. Skundo teiginiai, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis prielaidomis ir prieštaringais, abejonių dėl jų teisėtumo keliančiais įrodymais, vertintini kaip subjektyvi kasatoriaus nuomonė. Analogiškai vertintini skundo teiginiai ir dėl teismų šališkumo bei išankstinio nusistatymo kaltinamųjų atžvilgiu.

19Kasatoriaus nurodytas kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimas (nekaltumo prezumpcijos nesilaikymas, perkeliant įrodinėjimo pareigą kaltinamajam) buvo įvertintas teisminio nagrinėjimo metu, tačiau nepasitvirtino, konstatuojant, kad tai tik gynybos nesutikimas su tam tikrų faktinių duomenų vertinimu, o ne esminis gynybos procedūros ignoravimas, jos iškraipymas. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad teismai buvo šališki, suinteresuoti bylos baigtimi.

20Atkreiptinas dėmesys, kad kasatoriaus skunde nurodyti skundo rezoliucinės dalies reikalavimai nekonkretūs, visiškai neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, numatančių, kokius procesinius sprendimus gali priimti kasacinis teismas, o būtent: kasacinis teismas negali nutraukti bylos, tik panaikinęs apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nepanaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo, taip pat negali perduoti bylos nagrinėti apeliacine tvarka, panaikinęs ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes nebelieka pirmosios instancijos sprendimo apskundimo apeliacine tvarka ginčijamo teisėtumo.

21Nuteistojo J. K. kasacinis skundas netenkintinas.

22Didžiąją dalį kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nuteistasis skiria žemesnės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo kritikai. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymai iš naujo nevertinami. Nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teismas patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasaciniai pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis). BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Iš naujo tirti pirmosios instancijos teismo tirtas ar naujas faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują įrodymų vertinimą gali apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas yra pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei teisingu įstatymų taikymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

23Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

24Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

25Nuteistojo manymas, kad apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad proceso metu nesurinkta pakankamai kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės nustatymo yra neteisingos, nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas, nustačius, kad nuteistojo kaltė grįsta teismo posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neištirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamąjį teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, išvados apie kaltę darytos nepašalinus reikšmingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo ir panašiais atvejais. Tokių trūkumų nagrinėjamoje byloje priimti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai neturi.

26Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo J. K. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Šiame teismo nuosprendyje, kaip kad reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl netikima nuteistųjų J. K. ir T. V. parodymais, o teismo išvados grindžiamos kitais įrodymais (liudytojų G. K., Ž. B. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų darbo grafiku, kuriame užfiksuota, kad T. V. ir J. K. 2013 m. birželio 10 d. dirbo nuo 6.30 iki 19.30 val., Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo planu, kita bylos medžiaga. Teismas kasatoriaus kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 4 dalyje, padarymo, pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, visus įrodymus palygino tarpusavyje ir pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nuteistojo J. K. kaltės. Toks įrodymų vertinimas ir nuosprendžių turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (BK 225 straipsnio 4 dalis) pritaikytas tinkamai. Nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

27Kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga, patvirtinančia liudytojo G. K. parodymus apie kyšio davimo pareigūnams aplinkybes. Nors juo užfiksuotas vaizdas sudėliotas iš fragmentų, negirdėti kai kurių žodžių, tačiau užfiksuotą medžiagą patvirtina kiti teismo išanalizuoti ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertinti įrodymai. Be to, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas vaizdo įrašą įrodymų leistinumo prasme, pagrįstai pažymėjo, kad nors vaizdo įrašas sumontuotas, tačiau nematyti, jog jis būtų retušuotas, nes jame užfiksuoti įvykiai tikri ir juos, kaip jau buvo minėta, patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Kasaciniame skunde, remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, reiškiama abejonė dėl tokio įrodymo naudojimo teisėtumo nebuvo nurodoma apeliaciniuose skunduose ir todėl klausimas nebuvo sprendžiamas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi minėtas klausimas neįeina į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. Antra vertus, pagal kasaciniame skunde nurodomus motyvus nėra jokio pagrindo daryti prielaidą, kad vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis vaizdo įrašas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje galėtų būti pripažintas neleistinu įrodymu.

28Be to, byloje taip pat yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų darbo grafikas, kuriame užfiksuota, kad T. V. ir J. K. 2013 m. birželio 10 d. dirbo nuo 6.30 iki 19.30 val., be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai (Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo planas) patvirtina, kad nuteistieji nusikalstamos veikos padarymo metu budėjo būtent toje vietoje, kur ji buvo padaryta.

29Nepagrįstais laikytini ir nuteistojo argumentai dėl asmens parodymo atpažinti metu padarytų esminių BPK pažeidimų. Nukentėjusysis G. K. 2014 m. liepos 17 d. vykusios asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu nurodė negalėsiąs atpažinti policijos pareigūnų, kuriems jis davė kyšį; be to, protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis negalėtų policijos pareigūnų atpažinti gyvai, nes nuo įvykio pradėjo daugiau kaip vieneri metai. Atlikus parodymą atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų BPK 194 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta šio procesinio veiksmo atlikimo ir fiksavimo tvarka, jokie duomenys, turintys reikšmės sprendimo byloje priėmimui, nebuvo gauti. Taigi ir nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atliekant parodymą atpažinti būtų kaip nors suvaržytos kasatoriaus teisės ar šio veiksmo atlikimas būtų turėjęs įtakos byloje priimtų sprendimų teisingai. Tai reiškia, kad atliekant šį veiksmą negalėjo būti padaryti esminiai BPK pažeidimai.

30Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, teismai nepažeidė, kitų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių kasacine tvarka apskųsti teismų sprendimai turėtų būti naikinami ar keičiami, nagrinėjamoje byloje nepadarė.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Nuteistojo J. K. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu J. K.... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas T. V., tačiau ši nuosprendžio dalis... 5. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija... 7. J. K. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad,... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 9. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes netinkamai... 10. Anot kasatoriaus, BPK 194 straipsnis imperatyviai nurodo, kad... 11. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali... 12. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jam... 13. Kasatorius pažymi, kad skundžiamojoje apeliacinės instancijos teismo... 14. Viena vertus, byloje konstatuojama, kad pareigūnams buvo perduota 50 Lt... 15. Paminėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 17. Prokuroras nurodo, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog pirmosios... 18. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat... 19. Kasatoriaus nurodytas kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimas (nekaltumo... 20. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatoriaus skunde nurodyti skundo rezoliucinės... 21. Nuteistojo J. K. kasacinis skundas netenkintinas.... 22. Didžiąją dalį kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nuteistasis skiria... 23. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu... 24. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad... 25. Nuteistojo manymas, kad apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti... 26. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių... 27. Kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,... 28. Be to, byloje taip pat yra Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos... 29. Nepagrįstais laikytini ir nuteistojo argumentai dėl asmens parodymo... 30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. Nuteistojo J. K. kasacinį skundą atmesti....