Byla 2K-483-976/2015
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Rimos Ažubalytės, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui, gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. A. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio.

2Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžiu B. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą – laisvės atėmimu aštuoneriems. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 18 parų areštu – ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

3Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. Z. ir V. A., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

4Priteista iš B. A. 27,55 Lt (7,98 Eur), o iš V. A. – 1562,78 Lt (452,61 Eur) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už A. M. gydymo išlaidas. Taip pat priteista iš M. Z., B. A. ir V. A. po 24,75 Lt (8,04 Eur) proceso išlaidų valstybei.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 27 d. nuosprendis pakeistas – pašalinti iš nuosprendžio teiginiai dėl M. Z. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už neteisėtą šaunamojo ginklo įgijimą. Kita nuosprendžio dalis nekeista. Nuteistųjų V. A., B. A. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmesti.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

7B. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 metų kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis – savadarbį, lygiavamzdį dviejų šūvių, 16 kalibro šautuvą, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos Iž-58 šautuvą Nr. KM9102, bei du 16 kalibro centrinio skėlimo medžioklinius šovinius, juos rado garaže, esančiame Kelmėje, ( - ). Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį šaunamąjį ginklą ir du šaudmenis nuo 2012 m. kovo mėn., tiksliai nenustatytos dienos, iki 2012 m. birželio 3 d. 18 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė garaže, esančiame Kelmėje, ( - ). Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2012 m. birželio 3 d. 18.00 val. iki 2012 m. birželio 3 d. 19.30 val. šaunamąjį ginklą ir du šaudmenis neteisėtai, neturėdamas leidimo, gabeno Kelmės miesto gatvėmis, vežiodamas juos automobilyje „Peugeot 206“ (valst. Nr. ( - )) ir 2012 m. birželio 3 d., apie 19.30 val., Kelmėje, ( - ), ties namu Nr. 76, realizavo šaunamąjį ginklą – savadarbį, lygiavamzdį dviejų šūvių, 16 kalibro šautuvą, pagamintą panaudojant pramoninės gamybos Iž-58 šautuvą Nr. KM9102, jį perdavė M. Z. ir nurodė jam šį ginklą paslėpti.

8Taip pat jis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 3 d., apie 19.30 val., viešoje vietoje – Kelmės miesto centre, ( - ) gatvės važiuojamoje dalyje, lygiagrečiai ties namu Nr. 76, aplinkinių praeivių akivaizdoje savo turėtu šaunamuoju ginklu – savadarbiu, lygiavamzdžiu dviejų šūvių, 16 kalibro šautuvu, pagamintu panaudojant pramoninės gamybos Iž-58 šautuvą Nr. KM9102, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį A. M.: miesto centrinės gatvės važiuojamojoje dalyje, pro šalį pravažiuojant kitiems automobiliams ir aplinkui esant pašaliniams asmenims, maždaug iš 5 m atstumo tyčia taikė ir du kartus šovė į nukentėjusįjį A. M., tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis A. M. pasipriešino – judėjo, siekdamas išvengti sužalojimų, ir šaudydamas turėtu šaunamuoju ginklu – dujiniu-garsiniu 9 mm kalibro pistoletu „Zoraki-Mod.914“ – į besitaikantį į jį B. A., taip sutrukdydamas tiesiai į jį nusitaikyti, todėl tik viena iš šovinio užtaiso dalių pataikė ir sužeidė nukentėjusiojo A. M. dešinės rankos alkūnę. Taip B. A. viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams Kelmės miesto gyventojams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį A. M.

9Kasaciniu skundu nuteistojo B. A. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria B. A. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, ir šią bylos dalį nutraukti.

10Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai atskleidė nuteistojo B. A. tyčios turinį, todėl jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Pažymėtina, kad atskleidžiant kaltininko tyčios turinį teismai privalo nuosekliai atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes ir konstatuoti veiksmų priežastis, išorinius nusikaltimo požymius, leidžiančius spręsti apie kaltininko tyčios turinį, tačiau teismai to nepadarė, t. y. net nenustatė, kodėl kilo konfliktas tarp nuteistojo B. A. ir nukentėjusiojo, o tyčią nužudyti kildino vien tik iš fakto, kad nuteistasis iššovė. Kadangi pasikėsinimas nužudyti galimas tik esant tiesioginei tyčiai, o teismas tokios tyčios rūšies nenustatė, todėl B. A., nenustačius tikrųjų veikos padarymo aplinkybių, nuteistas nepagrįstai. Kasatorius mano, kad teismo išvada apie tai, jog nuteistasis nesutarė su nukentėjusiuoju, todėl visur vežiojosi ginklą ketindamas nužudyti, yra niekuo nepagrįsta. Neįtikėtina, kad nuteistasis, šviesiu paros laiku ir viešoje vietoje, būtų pradėjęs realizuoti išankstinį tyčinį sumanymą nužudyti nukentėjusįjį.

11Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nors ir rėmėsi šaunamųjų ginklų specialisto išvadomis, tačiau jų nevertino viso įvykio kontekste. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad B. A. į nukentėjusįjį šovė iš 5 m atstumo ir kad tik viena šovinio užtaiso dalis sužeidė nukentėjusio dešinės rankos alkūnės vidinę pusę. Tuo tarpu specialisto 2012 m. spalio 24 d. išvadoje nurodoma, kad šaunant iš 5 m atstumo, šratų sklaida sudaro 160 x 150 mm. Todėl jeigu nuteistasis būtų šovęs į nukentėjusįjį iš labai arti, turėjo likti šratų pėdsakai ne tik nukentėjusiojo kūne. Teismai, kasatoriaus teigimu, net nevertino specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, kad šratų judėjimo trajektorijoje buvo trys automobiliai, tačiau nė vienas jų nebuvo pažeisti šratų, nors tokie pažeidimai neabejotinai turėjo būti. Be to, sužalojimų tokiu būdu šaunant negalėjo išvengti ir V. A., kuris, sprendžiant pagal teismo specialisto aiškinimą ir teismo išvadas, buvo šūvio trajektorijoje. Tačiau teismas pripažino tik vieną, neaiškios kilmės ir nenustatytomis aplinkybėmis patirtą nukentėjusiojo alkūnės vidinės pusės sužalojimą, neva padarytą ginamajam iššovus į jo pusę.

12Kasatorius mano, kad bylos duomenų nepakanka apie nukentėjusiojo rankoje aptikto svetimkūnio priklausomybę šoviniams, taip pat kad nukentėjusiojo rankoje aptiktas svetimkūnis ten pateko įvykio metu, nes rankos muštinė žaizda galėjo būti padaryta, kai jį metaliniu strypu mušė V. A. Kadangi nukentėjusysis nesutinka, kad svetimkūnis būti išimtas, nėra pagrindo tą nežinomos kilmės svetimkūnį apibūdinti kaip šratą ir juo labiau kaip iššautą iš kasatoriaus šautuvo. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šoviniai, kuriuos iššovė nuteistasis, buvo užtaisyti šratais. Todėl teismo išvadą, kad svetimkūnis aptiktas nukentėjusiojo rankoje, yra šratas, iššautas iš nuteistojo šautuvo, yra tik prielaida.

13Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai atmetė prašymą paskirti kompleksinę teismo medicinos balistinę-trasologinę ekspertizę, nors tik atlikus papildomus ekspertinius tyrimus būtų galima nustatyti tikrąsias konflikto kilimo priežastis (kas pirmasis pradėjo šaudyti: nuteistasis ar nukentėjusysis). Skunde pažymima, kad byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai skirtingai interpretavo „Vaizdo įrašo apžiūros protokolą“, todėl nepašalinus minėto prieštaravimo negalima priimti objektyvaus sprendimo byloje. Taip pat kelia abejonių ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis pasikėsinimo nužudyti nebaigė todėl, jog nukentėjusysis judėjo ir atsišaudydamas sutrukdė nuteistajam nusitaikyti. Tokia aplinkybė galėjo būti konstatuota tik specialistams atlikus vaizdo įrašo tyrimą ir atsakius į klausimą, ar nukentėjusysis judėjo, o jeigu taip, tai kaip judėjo, kai ginamasis iššovė, t. y. ar jis buvo šūvio trajektorijoje.

14Be to, teismas nuteistojo veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą kvalifikavo neįvertinęs, ar tikrai neva kėsinantis nužudyti nukentėjusįjį grėsmė kitų žmonių gyvybei buvo reali, o nuteistasis tai suvokė. Anot kasatoriaus, teismas, konstatuodamas kitų žmonių gyvybei pavojingą būdą, tiesiog apsiribojo prielaida, kad bet kuriuo metu įvykio vietoje galėjo atsirasti pašalinių žmonių.

15Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltės pagal BK 253 straipsnio 1 dalies klausimą, iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog jis disponavo pramoninės gamybos šoviniais, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad bylos duomenimis nenustatyta, kokiais šoviniais buvo užtaisytas ginklas. Kartu teismas pripažino, kad ir nuteistasis nežinojo, ar šoviniuose, kuriuos jis iššovė, buvo užtaisas, galintis sukelti padarinius, numatytus BK 129 straipsnyje. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis žinojo, jog gali nužudyti žmogų.

16Taip pat kasatorius teigia, kad B. A. nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes asmuo negali tais pačiais veiksmais kėsintis padaryti kvalifikuotą nužudymą ir sutrikdyti viešąją tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keletą sekundžių trukęs nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas nesukėlė tokių padarinių, kurie atitiktų viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuosius požymius. Be to, konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, t. y. ne dėl nepagarbos aplinkai ar aplinkiniams. Tai, kad vaizdo įraše matomi prie nukentėjusiojo susirinkę žmonės, negali būti vertinama kaip viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymas, nes žmonių smalsumas į šią sąvoką nepatenka. Taip pat kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, neatsakė į jo esminius argumentus, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, taip pat nesiėmė priemonių nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes ir be jokių motyvų atmetė gynybos prašymą paskirti kompleksinę teismo medicinos balistinę-trasologinę ekspertizę.

17Nuteistojo B. A. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinis skundas netenkintinas.

18Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo

19Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamuose teismų sprendimuose padarytų išvadų, jog B. A. turėjo tyčią nužudyti nukentėjusįjį kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu (BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktas), tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nepagrindžia byloje esantys įrodymai.

20Teismas apie kaltininko tyčios turinį sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2010). Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, būtina nustatyti ir subjektyviuosius požymius – kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Taigi, veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį būtina objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, be to – subjektyvieji veikos požymiai turi atitikti objektyviuosius.

21Teismai, remdamiesi bylos medžiaga, patvirtinančia, kad nuteistasis B. A., savadarbiu šaunamuoju ginklu du kartus šovė į nukentėjusįjį, būdamas nuo jo 5 m atstumu, viena šovinio užtaiso dalimi pataikė ir sužalojo nukentėjusiojo dešinę alkūnę, išsamiai argumentavo B. A. nusikalstamos veikos kvalifikaciją. Teismai nagrinėjamoje byloje taip pat vertino ir tai, kad B. A. važinėjo po miestą automobilyje veždamasis savadarbį šaunamąjį ginklą, kurio panaudojimas lemia ne tik skirtingo masto sveikatos sutrikdymų, bet ir gyvybės atėmimo numatymą, kad B. A. ir V. A. įvykio dieną dešimt kartų bendravo telefonu, o paskutiniai kontaktai buvo užfiksuoti likus trims minutėms iki įvykio, kad B. A. automobilis, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, privažiavo ir sustojo prie jau stovėjusio nukentėjusiojo automobilio, kad B. A. išlipo iš automobilio su šaunamuoju ginklu ir šovė į nukentėjusįjį. Šios teismų nustatytos faktinės aplinkybės leido padaryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo tiesioginę tyčią nužudyti nukentėjusįjį. Teismų sprendimuose, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, aptarti ir paneigti B. A. argumentai dėl netiesioginės tyčios buvimo jo veiksmuose, t. y., kad jis šovė, tik norėdamas pagąsdinti, nesitaikydamas į žmogų. Apeliacinės instancijos nuosprendyje nedviprasmiškai nurodyta ir argumentuota, kad B. A. veikė tiesiogine tyčia, t. y., panaudojo žmogaus gyvybei pavojingą įrankį – šaunamąjį ginklą, taikydamasis į nukentėjusįjį, du kartus šovė iš artimo atstumo, viena šovinio užtaiso dalimi pataikė ir sužalojo nukentėjusiojo dešinę alkūnę. Tyčinį sveikatos sutrikdymą, padarytą esant tiesioginei tyčiai atimti gyvybę, teismai teisingai kvalifikavo kaip pasikėsinimą nužudyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40/2011).

22Kasacinio skundo argumentas, kad nuteistasis nepagrįstai nuteistas už pasikėsinimą nužudyti kitų asmenų gyvybei pavojingu būdu, atmestinas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas motyvuotai konstatavo, jog pasikėsinimas nužudyti A. M. padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nes veikos metu viešoje vietoje, miesto gatvėje buvo panaudotas savadarbis šaunamasis ginklas, kuriuo šaudant buvo sukeltas realus pavojus gyvybei ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems, judrioje gatvėje buvusiems ar bet kuriuo metu įvykio vietoje galėjusiems atsirasti asmenims.

23Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų pripažinti, kad skundžiamuose sprendimuose padaryta išvada, jog nuteistasis B. A. siekė atimti nukentėjusiajam gyvybę ir atliko visus veiksmus, kuriuos jis laikė būtinais nukentėjusiojo nužudymui – viešoje vietoje, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, šovė ir sukėlė jam realią grėsmę, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis judėjo, siekdamas išvengti sužalojimų ir pats šaudė dujiniu pistoletu į nuteistąjį, yra nepagrįsta ir neteisėta. Surinkti byloje įrodymai bei nustatytos aplinkybės leido teismui pagrįstai pripažinti, kad B. A., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą.

24Dėl įrodymų vertinimo ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (BPK 20 ir 320 straipsniai)

25Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino įrodymus, neatskleidė jų turinio, nevertino kompleksiškai, nepalygino jų tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų tarp jų ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Tokie kasatoriaus skundo argumentai nepagrįsti.

26Pažymėtina tai, kad didžioji dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų skirta įrodymų vertinimui, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teismas patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasaciniai pagrindai yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis). BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Kasacinės instancijos teismas gali tikrinti, ar kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas yra pagrįstas išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei teisingu įstatymų taikymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

27Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).

28Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

29Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo B. A. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Šiame teismo nuosprendyje, kaip kad reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuojama, kodėl atmetami bylos medžiagai prieštaraujantys nuteistojo B. A. parodymai, o kitais įrodymais (nukentėjusiojo A. M., kito nuteistojo šioje byloje – M. Z., specialisto ir eksperto išvadomis, vaizdo įrašo apžiūros protokolu ir kt. duomenimis) remiamasi. Teismas nuteistojo B. A. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte, padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, visus įrodymus palygino tarpusavyje ir pripažino, jog šių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

30Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nuosprendyje motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nuteistojo B. A. kaltės. Toks įrodymų vertinimas ir nuosprendžių turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus. Nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų nėra teisinio pagrindo.

31Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus. BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas kasaciniame skunde grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė gynybos prašymą paskirti byloje kompleksinę teismo medicinos-balistinę-trasologinę ekspertizę ir taip nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų: t. y., dėl svetimkūnio, aptikto nukentėjusiojo rankoje, prigimties; dėl nuteistojo paleisto šūvio trajektorijos ir krypties; dėl to, kas pirmas (nuteistasis ar nukentėjusysis), šovė.

32Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, aprašomojoje dalyje yra išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo esmės ir jame pateiktų argumentų. Pažymėtina, kad gynybos prašymų netenkinimas, taip pat ir dėl kompleksinės ekspertizės paskyrimo, pats savaime negali būti pripažintas baudžiamojo proceso pažeidimu. Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2012, 2K-339/2011, 2K-509/2010, 2K-463/2011, 2K-P-178/2012). Sprendimai, kad byloje yra būtina gauti specialisto išvadą, pavesti ekspertui atlikti ekspertizę, paskirti kompleksinę ekspertizę priimami, kai manoma, jog tokių veiksmų atlikimas yra būtinas reikšmingų teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2012, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-231-507/2015). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, gavusi gynybos prašymą atlikti įrodymų tyrimą, t. y. peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame buvo užfiksuota nagrinėjama byloje situacija, ir paskirti kompleksinę ekspertizę, du kartus (gynybos prašymu) peržiūrėjo minėtą įrašą. Peržiūrėjus įrašą, be kita ko, buvo atmesti gynybos argumentai, nurodomi ir kasaciniame skunde, dėl to, kad vaizdo įrašas nepatvirtina teismų nustatytos įvykių eigos. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pagrįstai rėmėsi jo turiniu, nustatydamas, kad nagrinėjamo įvykio metu būtinosios ginties situacijos nebuvo. Tuo tarpu prašymą dėl kompleksinės ekspertizės skyrimo teisėjų kolegija atmetė, motyvuodama tuo, kad byloje buvo atlikta medicinos ekspertizė, balistinis tyrimas, yra kita medžiaga, kurios pagrindu kolegija galės daryti išvadas, taip pat patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas (T. 6, b. l. 102).

33Kasaciniame skunde ginčijamas 2013 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktu ir specialisto išvada Nr. 40-25-ISI-690 nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo padarymo mechanizmas ir aplinkybės teigiant, kad nenustatyta, kaip nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas bei nukentėjusiojo rankoje aptikto svetimkūnio priklausomybė šoviniams.

34Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, išsamiai ištyrė sužalojimo aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo A. M. alkūnėje aptikto svetimkūnio kilmė nustatyta. Pažymėtina, kad siekdamas pašalinti neatitikimus dėl žaizdos pobūdžio (specialisto išvadoje nurodoma, kad alkūnės srityje yra muštinė žaizda, o iš teismo medicinos ekspertizės akto matyti, kad alkūnės srityje yra svetimkūnis), pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas, kuris paaiškino, kad specialistas vertino pateiktus medicinos dokumentus, kuriuose buvo fiksuota žaizda, susiūta teikiant pirmąją pagalbą, tuo tarpu atlikus teismo medicinos ekspertizę (taip pat ir rentgeno tyrimus) alkūnės minkštuosiuose audiniuose buvo nustatytas metalo intensyvumo, pailgos formos su smailėjančiu galu apie 7,7 mm ilgio ir 5,6 pločio svetimkūnis, panašus į kulką. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada, balistikos, trasologijos, šaunamųjų ginklų specialisto V. K. paaiškinimais, kad tirtu šautuvu yra galimybė šaudyti šoviniais, kuriuose kaip sviedinys panaudotos kulkos, taip pat specialisto paaiškinimais, kad vaizdo įraše užfiksuoto šaunančio asmens (B. A.) horizontali ginklo laikymo padėtis atitinka nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo vietą, taip pat motyvuotai pagrindė savo išvadą, kad nukentėjusysis buvo sužalotas B. A. šaunamuoju ginklu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ekspertizės aktą, specialistų išvadas, eksperto bei specialisto parodymus, vaizdo įrašą, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad nukentėjusiojo alkūnėje yra įstrigusi kulka, kuri buvo panaudota kaip šovinio sviedinys, ir kad jis buvo sužalotas B. A. šaudant iš jo turėto šaunamojo ginklo.

35Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, taip pat BPK 320 straipsnio reikalavimų teismai nepažeidė, kitų esminių BPK pažeidimų nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta.

36Kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl netinkamo BK 284 straipsnio taikymo nenagrinėjami, nes jie nebuvo keliami apeliaciniuose B. A. ir jo gynėjos skunduose bei nebuvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

37Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų skundžiamų teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

39Nuteistojo B. A. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 3. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. Z. ir V. A., tačiau ši nuosprendžio... 4. Priteista iš B. A. 27,55 Lt (7,98 Eur), o iš V. A. – 1562,78 Lt (452,61... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą,... 7. B. A. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012 metų kovo... 8. Taip pat jis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 129... 9. Kasaciniu skundu nuteistojo B. A. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašo... 10. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai atskleidė nuteistojo B. A. tyčios... 11. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nors ir rėmėsi... 12. Kasatorius mano, kad bylos duomenų nepakanka apie nukentėjusiojo rankoje... 13. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai atmetė prašymą paskirti... 14. Be to, teismas nuteistojo veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą... 15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 16. Taip pat kasatorius teigia, kad B. A. nepagrįstai nuteistas pagal BK 284... 17. Nuteistojo B. A. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinis skundas... 18. Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 7 punkto taikymo ... 19. Kasaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamuose teismų sprendimuose padarytų... 20. Teismas apie kaltininko tyčios turinį sprendžia atsižvelgdamas į visas... 21. Teismai, remdamiesi bylos medžiaga, patvirtinančia, kad nuteistasis B. A.,... 22. Kasacinio skundo argumentas, kad nuteistasis nepagrįstai nuteistas už... 23. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi teisinių... 24. Dėl įrodymų vertinimo ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme... 25. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino... 26. Pažymėtina tai, kad didžioji dalis kasaciniame skunde išdėstytų... 27. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti... 28. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad... 29. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių... 30. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 31. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 32. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, priešingai nei... 33. Kasaciniame skunde ginčijamas 2013 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktu ir... 34. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, išsamiai... 35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 36. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl netinkamo BK 284 straipsnio taikymo... 37. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų skundžiamų teismų nuosprendžių... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 39. Nuteistojo B. A. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko kasacinį skundą atmesti....