Byla e2S-919-459/2020
Dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. H. (P. H.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. H., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas P. H., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vlantana“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, juo prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 3 052,91 Eur darbo užmokesčio ir 7 085 Eur dienpinigių bei netesybas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

82.

9Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismo motyvai:

102.1.

11Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos priimtu sprendimu ir prašo priteisti jam su darbo santykiais susijusias išmokas, tačiau nedetalizuoja, už kokį laikotarpį yra susidariusi galima nepriemoka, kaip ji yra apskaičiuota, kas ją sudaro, t. y. ieškovas ieškinyje nurodo skaičius be jokio faktinio pagrindimo, o prašomų priteisti netesybų dydžio apskritai nenurodo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi konkretizuoti reikalavimo dalyką, t. y. nurodyti konkrečias pinigų sumas, kurias darbdavys jam liko skolingas, aiškiai suformuluoti jų susidarymo mechanizmą ir laikotarpį, konkretizuoti (aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti atlyginimo mokėjimo faktines aplinkybes) ir pateikti faktinį to pagrindimą, konkrečiai ir aiškiai įvardyti teisme keliamo ginčo dalyką.

122.2.

13Teismas kaip ieškinio trūkumą įvertino ir tai, jog kartu su ieškiniu nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas atitinka reikalavimus būti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu. Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas tik profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute). Teismas nustatė, kad ieškovas yra ukrainietis, su atsakove sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2019 m. rugpjūčio 8 d., pateikta 2019 m. rugsėjo 5 d. nario anketa, tos pačios dienos Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos surašyti įgaliojimai atstovauti ieškovui teisme Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovui pirmininkui P. G. ir R. K., tačiau į bylą nėra pateikti Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatai. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad ieškovas dirbtų Lietuvos jurisdikcijai priklausančioje keleivių / krovinių pervežimą vykdančioje įmonėje po darbo sutarties su atsakove nutraukimo. Ieškovo gyvenamoji vieta nurodoma, todėl jo galimybės būti nurodytos Lietuvoje įregistruotos ir čia veikiančios profesinės sąjungos nariu nėra įtvirtintos Profesinių sąjungų įstatyme. Be to, ieškovas nepateikė įgaliojimo, kuriame būtų nurodoma apie ieškovo darbovietę, nes ieškovas nei ieškinio pateikimo metu, nei įgaliojimo surašymo metu (2019 m. rugsėjo 5 d.) nebedirbo UAB „Vlantana“ (dirbo iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.), todėl ieškovo pateikti 2019 m. rugsėjo 5 d. įgaliojimai atstovauti ieškovui teisme Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovams, kuriuose ieškovo darbovietė nurodyta UAB „Vlantana“, neatitinka tikrovės, todėl teismui turi būti pateikti aiškūs, konkretūs duomenys apie ieškovo teisėtą atstovavimą teisme Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos vardu, t. y. duomenys, kad ieškovas, nutraukęs darbo santykius su atsakove, po 2019 m. rugpjūčio 8 d. įsidarbino Lietuvoje ir dirba keleivių ir krovinių pervežimo srityje. Tai patvirtintų ieškovo teisę būti Lietuvoje veikiančios Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos nariu ir būti jos atstovaujamu.

142.3.

15Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga neturi teisės tvirtinti teismui teikiamų procesinių dokumentų priedų kopijų, išskyrus tuos dokumentus, kuriuos būtų išdavusi pati.

162.4.

17Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys neatitinka įstatyme nustatytų turinio ir formos reikalavimų, todėl ieškovui buvo nustatytas terminas nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

193.

20Atskiruoju skundu ieškovas P. H., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

213.1

22Teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes darbo bylose ieškinio trūkumai yra šalinami parengiamajame teismo posėdyje, o teismo vaidmuo turi būti aktyvus. Skundžiama teismo nutartimi įrodinėjimo našta nepagrįstai nuo atsakovės buvo perkelta ieškovui.

233.2

24Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nebeturi teisės atstovauti ieškovui po darbo sutarties nutraukimo, nors darbuotojo teisės buvo pažeistos jam dirbant pagal darbo sutartį atsakovės įmonėje. Teismas nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga gali ginti savo nario interesus tik tuo atveju, jeigu jis po atleidimo iš UAB „Vlantana“ būtų įsidarbinęs Lietuvoje ir dirbtų keleivių ir krovinių pervežimo srityje.

253.3

26Kartu su atskiruoju skundu teikia Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatus, kurie per klaidą nebuvo pateikti su ieškiniu, tačiau pažymi, kad šis apsirikimas neturi didelės reikšmės.

274.

28Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

29Teismas

konstatuoja:

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

31Atskirasis skundas tenkintinas.

32Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

335.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

356.

36CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

377.

38Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

39Dėl naujų įrodymų pateikimo

408.

41CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

429.

43Nagrinėjamu atveju, įvertinęs apelianto pateiktų įrodymų– Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įstatų – turinį, teismas sprendžia, jog apeliantės pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

44Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

4510.

46Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes darbo bylose ieškinio trūkumai yra šalinami parengiamajame teismo posėdyje, o teismo vaidmuo turi būti aktyvus. Skundžiama teismo nutartimi įrodinėjimo našta buvo nepagrįstai nuo atsakovės perkelta ieškovui.

4711.

48Įstatymas numato ieškovui pareigą ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, tai yra aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, ir suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra ieškovo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, ir prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

4912.

50CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami šio Kodekso nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

5113.

52Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3 052,91 Eur darbo užmokesčio ir 7 085 Eur dienpinigių, taip pat prašo priteisti netesybas. Ieškinyje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovui turėjo būti apskaičiuota iš viso 58 433,89 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, t. y. 13 494,89 Eur darbo užmokesčio ir 44 939,00 Eur dienpinigių. Ieškovo teigimu, jam buvo išmokėta 10 441,98 Eur darbo užmokesčio ir 37 854,00 Eur dienpinigių, todėl darbo užmokesčio ir dienpinigių nepriemoka sudaro iš viso 10 137,91 Eur. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikta suvestinė apie ieškovo dirbtą laiką, taikytą įkainį, išmokėtą darbo užmokestį, dienpinigių sumą ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovo ieškinyje nėra detalizuota, kaip susidarė jo prašomos priteisti sumos, kada jos buvo patirtos, taip pat nesukonkretintas laikotarpis, už kurį prašoma priteisti dienpinigius, tačiau šios aplinkybės gali būti patikslintos pasirengimo bylos nagrinėjimui metu. Nors ieškinyje nėra nurodomas konkretus prašomų priteisti netesybų dydis, tačiau netesybų dėl pavėluotai sumokėtų su darbo santykiais susijusių sumų apskaičiavimo tvarka yra detaliai reglamentuota Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje, kuria prašo remtis ieškovas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paminėti ieškinio formos ir turinio trūkumai nelaikytini esmine kliūtimi priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą, o atsakovei tinkamai atsikirsti į ieškinį.

5314.

54Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovo reikalavimo pagrįstumas ir šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų pakankamumas nėra sprendžiamas ieškinio priėmimo metu, todėl vien galbūt nepakankamas ieškovo paaiškinimų ir kitų įrodymų pateikimas negali būti vertinamas kaip procesinio pobūdžio ieškinio trūkumai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

5515.

56Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo ieškovą pateikti teismui tinkamai patvirtintas procesinių dokumentų priedų kopijas, kadangi Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga neturi teisės tvirtinti teismui teikiamų procesinių dokumentų priedų kopijų, išskyrus tuos dokumentus, kuriuos būtų išdavusi pati. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 114 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų priedų pateikimo formą, 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentracijos principų tinkamą įgyvendinimą, vien tokio pobūdžio ieškinio trūkumas šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas esmine kliūtimi pradėti procesą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo minėti ieškinio priedai gali būti patvirtinti pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, esant poreikiui įpareigojant ieškovą pateikti originalius ar tinkamai patvirtintus dokumentus.

5716.

58Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga nebeturi teisės atstovauti ieškovui po darbo sutarties nutraukimo, nors darbuotojo teisės buvo pažeistos jam dirbant pagal darbo sutartį atsakovės įmonėje. Teismas nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga gali ginti savo nario interesus tik tuo atveju, jeigu jis po atleidimo iš UAB „Vlantana“ būtų įsidarbinęs Lietuvoje ir dirbtų keleivių ir krovinių pervežimo srityje.

5917.

60CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims teisme pagal pavedimą gali atstovauti profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariai, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi visas profesinės sąjungos narių teises ir pareigas, nustatytas profesinių sąjungų įstatuose (statute).

6118.

62Nagrinėjamu atveju ieškinį ieškovo vardu teismui pateikė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga. Kartu su ieškiniu teismui buvo pateikti ieškovo narystę minėtoje profesinėje sąjungoje patvirtinantys įrodymai, t. y. 2019 m. rugsėjo 5 d. nario anketa, metinio narystės mokesčio sumokėjimą patvirtinantys kasos pajamų orderiai bei ieškovo išduoti įgaliojimai atstovauti ieškovui ginčuose su UAB „Vlantana“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo narystė Lietuvos vežėjų profesinėje sąjungoje būtų pasibaigusi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtina ieškovo, kaip profesinės sąjungos nario, teisėto atstovavimo šioje byloje sąlyga yra įsidarbinimas keleivių ir krovinių pervežimo srityje Lietuvoje po 2019 m. rugpjūčio 8 d. darbo sutarties su atsakove nutraukimo. Pažymėtina, kad šioje byloje pareikštu ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl galbūt pažeistų ieškovo teisių gynimo darbo santykių su atsakove laikotarpiu ir netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju jo darbo sutarties nutraukimo dieną. Vadinasi, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar šiuo metu ieškovas yra įsidarbinęs keleivių ir krovinių pervežimo srityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingas esamos situacijos teisinis vertinimas nebūtų suderinamas su tinkamu ieškovo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu ir nepagrįstai apribotų ieškovo galimybę CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu darbo bylą vesti per profesinę sąjungą. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti duomenis, kad, nutraukęs darbo santykius su atsakove, po 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas įsidarbino Lietuvoje ir dirba keleivių ir krovinių pervežimo srityje.

6319.

64Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas suformulavo ieškinio dalyką, t. y. pareiškė reikalavimą dėl 3 052,91 Eur darbo užmokesčio ir 7 085 Eur dienpinigių priteisimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas ieškinyje nurodė ir faktinį pagrindą, kuriuo yra grindžiami jo ieškinio reikalavimai, t. y. galbūt netinkamas su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kuriais jis įrodinėja ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, taip pat ieškinyje pareiškė prašymą dėl duomenų išreikalavimo (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškinys pareikštas tinkamo ieškovo atstovo, t. y. Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nelaikytini esminiais ir gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, todėl tai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

6520.

66Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

67Dėl bylos procesinės baigties

6821.

69Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, ir nepagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

70Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Nutarė

71Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P.... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas P. H., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. 2.... 9. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nustatė... 10. 2.1.... 11. Iš ieškinio turinio teismas nustatė, kad ieškovas nesutinka su Darbo... 12. 2.2.... 13. Teismas kaip ieškinio trūkumą įvertino ir tai, jog kartu su ieškiniu nėra... 14. 2.3.... 15. Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga neturi... 16. 2.4.... 17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys... 18. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 19. 3.... 20. Atskiruoju skundu ieškovas P. H., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės... 21. 3.1... 22. Teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes... 23. 3.2... 24. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų... 25. 3.3... 26. Kartu su atskiruoju skundu teikia Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos... 27. 4.... 28. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.... 29. Teismas... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 31. Atskirasis skundas tenkintinas.... 32. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės... 33. 5.... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 35. 6.... 36. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas... 37. 7.... 38. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 39. Dėl naujų įrodymų pateikimo... 40. 8.... 41. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 42. 9.... 43. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs apelianto pateiktų įrodymų– Lietuvos... 44. Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ... 45. 10.... 46. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė... 47. 11.... 48. Įstatymas numato ieškovui pareigą ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio... 49. 12.... 50. CPK 138 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135... 51. 13.... 52. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 3... 53. 14.... 54. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovo reikalavimo... 55. 15.... 56. Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo ieškovą pateikti teismui... 57. 16.... 58. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino Lietuvos... 59. 17.... 60. CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad fiziniams asmenims teisme... 61. 18.... 62. Nagrinėjamu atveju ieškinį ieškovo vardu teismui pateikė Lietuvos... 63. 19.... 64. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 65. 20.... 66. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant... 67. Dėl bylos procesinės baigties... 68. 21.... 69. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 70. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339... 71. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir...