Byla e2A-555-178/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3467-553/2015 pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovui T. P. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 72 405 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2009 m. gegužės 18 d. vadovavo UAB „Nabukas“. 2009 m. gegužės 5 d. UAB „Nabukas“ buvo iškelta bankroto byla. 2007 m. lapkričio 19 d. UAB „Nabukas“, atstovaujama atsakovo, sudarė kreditavimo sutartį Nr. KS/784 (toliau – Kreditavimo sutartis), kuria AB „Parex bankas“ (toliau – Bankas) suteikė UAB „Nabukas“ 217 215 Eur paskolą apyvartinėms lėšoms, kurią kredito gavėjas UAB „Nabukas“ turėjo grąžinti iki 2010 m. lapkričio 18 d. Kredito gavėjo UAB „Nabukas“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas žaliavų ir pagamintos produkcijos įkeitimu Bankui bendrai 1 670 000 Lt sumai bei T. J. subsidiariu laidavimu, Atsakovas - UAB „Nabukas“ generalinis direktorius – 2007 m. lapkričio 23 d. pasirašė įkeitimo lakštą Nr. 01/2/2007/0033623 (toliau – Įkeitimo lakštas), kuriame buvo nustatytos sąlygos, kad įkeičiamo turto savininkas turi teisę keisti įkeičiamų prekių atsargų sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės fiksuota lakšte bendra jų vertė. Administratoriui bankroto proceso metu realizavus visą jam perduotą BUAB „Nabukas“ turtą, tame tarpe ir įkeistą turtą, buvo gauta tik 22 246,75 Lt suma. Kadangi BUAB „Nabukas“ Banko naudai įkeistas turtas, kaip paaiškėjo bankroto procese, buvo išvaistytas, UAB „Nabukas“ pagal Kreditavimo sutartį liko skolingas Bankui 790 898,93 Lt sumą. Gindamas savo teises, Bankas kreipėsi į teismą prašydamas iš T. J., kaip subsidiaraus skolininko, priteisti Banko naudai skolininko UAB „Nabukas“ negrąžintos paskolos dalį. Proceso metu Bankas ir T. J. byloje sudarė taikos sutartį, pagal kurią susitarė, kad T. J. išmoka Bankui 250 000 Lt sumą, o Bankas T. J. atžvilgiu atsisakė reikalavimo į likusią neišmokėtą UAB „Nabukas“ paskolos dalį. Dėl to ieškovas patyrė 250 000 Lt nuostolius, kurių jis nebūtų patyręs, jei atsakovas kaip UAB „Nabukas“ valdymo organas būtų tinkamai ir sąžiningai vykdęs savo pareigas ir užtikrinęs tinkamą įkeisto Bankui turto būklę bei apimtis. Dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė 250 000 Lt žalą, kurią atsakovas privalo ieškovui atlyginti (CK 6.263 str., 6.251 str. 1 d.). Be to ieškovas atkreipia dėmesį, kad keli mėnesiai iki iškeliant UAB „Nabukas“ bankroto bylą, atsakovas visą UAB „Nabukas“ aktyvą perkėlė į naujai jo įsteigtą UAB „Virtuvės baldų prekyba“. Ieškovas nurodo, kad atsakovo atsakomybei atsirasti yra visos civilinės atsakomybės sąlygos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 10 sprendimu ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, ieškovas jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Ieškovas, nurodydamas, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis pažeidė pareigą elgtis teisėtai ir sąžiningai bei priėmė nesąžiningus ir neteisėtus sprendimus, nei ieškinyje, nei pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nei ją nagrinėjant iš esmės neatskleidė, kuo konkrečiai pasireiškė veiksmų, sprendimų ir elgesio neteisėtumas ir nesąžiningumas. Ieškovo vienintelis argumentas šiuo aspektu buvo tai, kad atsakovas neužtikrino, jog keičiant įkeistų prekių atsargų sudėtį ir formą nemažėtų bendra jų vertė, fiksuota Įkeitimo lakšte. Teismas nurodė, kad realiai tokį įsipareigojimą UAB „Nabukas“ galėjo įvykdyti tik tokiu atveju, jeigu bendrovės vykdoma veikla būtų užtikrinusi pastovias pajamas, iš kurių būtų buvęs galimas prekių/atsargų atstatymas. Aplinkybė, kad prekių/atsargų sudėtis ir forma neišvengiamai turėjo kisti, t. y. kad prekėmis turėjo būti prekiaujama, o medžiagos turėjo būti naudojamos baldų gamyboje, buvo apspręsta pačios Kreditavimo sutarties paskirties. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas gautą kreditą būtų panaudojęs ne pagal paskirtį ar turimas prekes/atsargas būtų iššvaistęs, pasisavinęs. Atsakovas teismui pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros 2013 m. spalio 16 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo nesąžiningumo pagal Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalies požymius. Kaip matyti iš šio procesinio sprendimo, buvo tirti bendrovės sudaryti sandoriai, atlikti mokėjimai, nebaigtų užsakymų perdavimo UAB „Virtuvės baldų prekyba“ aplinkybės, atlyginimo išmokėjimo darbuotojams aplinkybės ir t. t., tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų ir vertino, kad prekių/atsargų panaudojimas, atsiskaitant su darbuotojais ir kitais kreditoriais, buvo padiktuotas verslo logikos, siekiant sumažinti skolą darbuotojams ir tiekėjams. Byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes, jog UAB „Nabukas“ slėgė dideli įsipareigojimai tiekėjams. Teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vertino, kad atsakovas nepažeidė reikalavimo elgtis rūpestingai, apdairiai ir protingai, o jo atlikti veiksmai neperžengia leistinos įmonės ūkinės komercinės veiklos rizikos ribų. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas perkėlė UAB „Nabukas“ aktyvą į UAB „Virtuvės baldų prekyba“, tokių aplinkybių įrodymais taip pat nepagrindė – byloje nėra jokių duomenų, kad viena bendrovė kitai neatlygintinai ar nuostolingai būtų perleidusi/perkėlusi kokį nors turtą, žaliavas, medžiagas ar prekes. Liudytojas S. G. paliudijo, kad UAB „Virtuvės baldų prekyba“ buvo parduota dalis mažiau vertų įrengimų, tačiau už juos bendrovė iš esmės atsiskaitė. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 19 d. sprendime yra užfiksuota, kad UAB „Virtuvės baldų prekyba“ iš UAB „Nabukas“ perėmė tik nebaigtas vykdyti sutartis (užsakymus), o už tiekiamus baldus pirkėjų (klientų) sumokėti avansai buvo palikti bankrutuojančiai UAB „Nabukas“. Administratorius aiškinosi, ar nėra tyčinio bankroto požymių, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Teismas konstatavo, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl likusių būtinų civilinei atsakovo atsakomybei atsirasti sąlygų analizavimą laikė neaktualiu. Taip pat pažymėjo, jog UAB „Libros holdingas“, kuriai vadovavo pats ieškovas, tinkamai savo įsipareigojimų UAB „Nabukas“ nevykdė ir tai teikia pagrindą išvadai, kad UAB „Nabukas“ nemokumą ir neatsiskaitymą su Banku bei ieškovo pareigos pagal Laidavimo sutartį vykdymą didele dalimi sąlygojo ir UAB „Libros holdingas“ sutartinių prievolių pažeidimas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo tokius argumentus:

91. Bendrovės vadovas yra valdymo organas ir yra saistomas pareigų, numatytų įstatymuose, kituose teisės aktuose, bendrovės įstatų ir pareiginių nuostatų. Atsakovas veikė nerūpestingai ir aplaidžiai, kuomet nuo 2008 m. UAB „Nabukas“ veikiant nemokumo būklėje, jis, žinodamas, jog įmonė nepajėgs atsiskaityti su Banku (įmonė neturėjo užsakymų, o ir turimus vykdyti nesisekė), sąmoningai išpardavė įmonės įkeistą Bankui turtą/atsargas nesant realių galimybių atstatyti Bankui įkeisto turto santykio. Tokiais veiksmais jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei padarė žalą kreditoriams, inter alia kurių interesų apsauga buvo užtikrinta įkeitimu (ir konkrečiai Bankui). Įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai tolygiai augo, nuostoliai didėjo nepaisant, jog buvo naudojamos Bankui įkeistos atsargos. Todėl sąmoningai nuostolingos veiklos tęsimas palaikant ją įkeistų atsargų panaudojimu negali būti laikomas leistinos ūkinės komercinės veiklos ribų neperžengimu. Jau nuo 2008 m. sausio mėn. įmonės atsargų santykis neatitiko numatyto su Banku sudarytoje sutartyje, jų buvo likę 738 170 Lt sumai, t.y. dvigubai mažiau nei buvo būtina. Bylos aplinkybės rodo, kad atsargų net nebuvo bandoma atstatinėti, informacija apie atsargų mažėjimą nuo Banko buvo slepiama. Jei būtų laikytasi įsipareigojimų Bankui dėl atsargų apimties išlaikymo, apeliantas nebūtų patyręs nuostolių. Net ir realizavus atsargas, jos buvo naudojamos ne atsiskaitymui Banku, o nuostolingos veiklos tęsimui.

102. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo veiksmai buvo vertinami baudžiamosios, o ne civilinės teisės aspektu. Todėl jame nurodyti teiginiai apie verslo logiką panaudojant įkeistas atsargas aiškintini tik baudžiamosios atsakomybės kontekste. Be to, apeliantas ikiteisminiame tyrime nedalyvavo, todėl ir daryti jam įtaką skundžiant priimtus nutarimus negalėjo.

113. Atsakovas turėjo galimybę apsispręsti, kokį verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti, tačiau deramai to nepadarė, tęsė, panaudodamas įkeistas atsargas, aiškiai nuostolingą veiklą, nors privalėjo ją stabdyti.

124. Nesutiktina su teismo išvada dėl UAB „Libros holdingas“ sutartinių prievolių pažeidimo reikšmės UAB „Nabukas“ veiklos tęstinumui. Darydamas tokio pobūdžio išvadą, teismas, visų pirma, neteisėtai ir nepagrįstai sprendė dėl UAB „Libros holdingas“ materialiųjų teisių ir pareigų, kas reiškia absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Antra, pats UAB „Nabukas‘ nevykdė 2008 m. lapkričio 19 d. susitarime su UAB „Libros holdingas“ numatytų įsipareigojimų dėl produkcijos pateikimo, o jau 2009 m. vasario 23 d. ir veiklą nutraukė.

13Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo tokius argumentus.

141. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Byloje teisiniai santykiai yra susiklostę tarp apelianto ir UAB „Nabukas“ o ne tarp apelianto ir atsakovo. Todėl savo reikalavimus apeliantas turėjo reikšti UAB „Nabukas“, o ne atsakovui. Tuo tarpu dar veikiant UAB „Nabukas“ apeliantas jokių pretenzijų nereiškė.

152. Aplinkybės, kad UAB „Libros holdingas“ nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų pervesti atsiskaitymui su Banku 0,5 mln. litų UAB „Nabukas“, yra nustatytos įsiteisėjusiais teismo sprendimais, dėl ko iš naujo nenustatinėtinos (CPK 182 str. 2 p.). UAB „Nabukas“ nenutraukė veiklos tik todėl, kad UAB „Libros holdingas“ ne kartą įsipareigojo pervesti Bankui sumas Kreditavimo sutarties įvykdymui.

163. Atsakovo veiksmų neteisėtumas buvo tiriamas baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka ir nebuvo nustatyta jokių neteisėtų veiksmų. Įmonės ir atsakovo veiklą tikrinęs bankroto administratorius taip pat atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė. Įmonės nemokumą lėmė prasidėjusi ekonominė krizė.

174. Byloje nėra jokių duomenų apie nesąžiningus tyčinius atsakovo veiksmus dėl turto išpardavimo. Kreditavimo sutartyje nėra draudimo mažinti įkeistų atsargų apimtis, nebuvo ir pareigos atstatyti sumažėjusias įkeisto turto apimtis, o tokiu atveju tik mažinamas kredito linijos limitas (Kreditavimo sutarties 6.3 p.). Teisme apklaustas Banko darbuotojas V. Š. nurodė, kad Bankas kontroliavo įkeistą turtą, taigi, informacija apie atsargas nebuvo slepiama.

185. Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Libros holdingas“ sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, neprivalėjo šios bendrovės įtraukti į bylą, nes tokios aplinkybės yra konstatuotos kitose bylose. Be to, pats apeliantas yra UAB „Libros holdingas“ vadovas, taigi, šiai bendrovei ne tik buvo žinoma apie procesą, bet ji galėjo įstoti dalyvauti trečiuoju asmeniu ir savo iniciatyva. Todėl negalima pripažinti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo (atsakovo) atsakomybės laiduotojui (apeliantui), kai šis, vykdydamas įmonės naudai sudarytą laidavimo sutartį, sumokėjo bankui (kredito davėjui) pagal nutrauktą kreditavimo sutartį už įmonę (kredito gavėją). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

22Apeliacinis skundas tenkintinas.

23Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

24Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas sprendime dėl UAB „Libros holdingas“ netinkamo sutartinių įsipareigojimų – padengti UAB „Nabukas“ kaštus ir nupirkti žaliavų bei produkcijos už 500 000 Lt (plius PVM) ir pervesti sumą be PVM tiesiogiai Bankui pagal Kreditavimo sutartį – vykdymo, nepagrįstai išėjo už pareikšto ieškinio ribų ir sprendė dėl UAB „Libros holdingas“ teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

25Kasacinis teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą normą dar jos redakcija, galiojusia iki 2011 m. rugsėjo 30 d., buvo išaiškinęs, kad joje nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Šiuo metu galiojanti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija dar susiaurino jame įtvirtintą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas, kaip ir anksčiau, neturi teisės spręsti klausimų dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), tačiau aptariamu absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu laikomi tik tie atvejai, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šiuo atveju skundžiamame sprendime teismas dėl jokių UAB „Libros holdingas“ materialiųjų teisių ar/ir pareigų nenusprendė ir pasisakė tik dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo reikšmės UAB „Nabukas“ nemokumo būsenai bei neatsiskaitymui su Banku, o jokių teisių ir pareigų apelianto, atsakovo ar trečiųjų asmenų atžvilgiu nenustatė. Kartu pastebėtina, kad pats apeliantas yra UAB „Libros holdingas“ vadovas, taigi, šiai bendrovei apie bylą, jos baigtį ir teismo sprendimo motyvus buvo žinoma, tačiau pati bendrovė skundo dėl jos teisių pažeidimo ir nėra pateikusi.

26Todėl aptariami apelianto teiginiai nėra pagrįsti, teisėjų kolegija nei dėl jų, nei dėl kitų bylos aplinkybių absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų neįžvelgia.

27Dėl netinkamo atsakovo

28Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis nėra tinkamas atsakovas, teisiniai santykiai susiklostė ne tarp apelianto ir atsakovo, o tarp apelianto ir UAB „Nabukas“, nes dėl UAB „Nabukas“ kaltės Bankas kreipėsi dėl paskolos atlyginimo į apeliantą. Todėl apeliantas su reikalavimu turėjo kreiptis ne į atsakovą, bet į UAB „Nabukas“, tuo tarpu apeliantas UAB „Nabukas“ bankroto byloje reikalavimo ir nebuvo pareiškęs. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovu.

29Įvykdęs prievolę pagal laidavimo sutartį, laiduotojas tampa kreditoriumi įvykdytos prievolės apimtyje ir turi teisę savo sumokėtos sumos reikalauti iš skolininko (CK 6.83 str. 1 - 3 d. d.). Tai, kad apeliantas nesinaudojo teise pareikšti kreditorinį reikalavimą UAB „Nabukas“ bankroto byloje, savaime nereiškia, kad jis ir neturėjo kreditoriaus statuso UAB „Nabukas“ atžvilgiu ar kreditoriaus statusas išnyko. Teisminėje praktikoje pripažįstama ir kreditoriaus teisė reikalauti nuostolių atlyginimo iš įmonės vadovo - kasacinio teismo yra konstatuota, jog įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi, pasibaigus UAB „Nabukas“ bankroto bylai, apeliantui išliko teisė reikalauti nuostolių atlyginimo ir tiesiogiai iš vadovo. Šiuo atveju apeliantas pareiškė tiesioginį ieškinį UAB „Nabukas“ vadovui dėl nuostolių atlyginimo pagal bendrąsias CK numatytas civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygas. Dėl paminėtų motyvų pripažinti, kad atsakovas yra netinkamas, nėra pagrindo.

30Dėl ieškinio (ne)pagrįstumo

31Vadovo civilinės atsakomybės konstatavimui būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.

32Kaip minėta, ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas neužtikrino, jog keičiant įkeistų prekių/atsargų sudėtį ir formą nemažėtų bendra jų vertė, fiksuota Įkeitimo lakšte. Apelianto nuomone, atsakovui išlaikius nepakitusią įkeistų prekių/atsargų vertę, įsipareigojimai Bankui pagal Kreditavimo sutartį, net ir ją nutraukus, galėjo būti įvykdyti be apelianto laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas nei ieškinyje, nei pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nei ją nagrinėjant iš esmės neatskleidė, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo veiksmų, sprendimų ir elgesio neteisėtumas bei nesąžiningumas. Taip pat nurodė, kad realiai įsipareigojimą dėl prekių atsargų apimties išlaikymo UAB „Nabukas“ galėjo įvykdyti tik tokiu atveju, jeigu bendrovės vykdoma veikla būtų užtikrinusi pastovias pajamas, iš kurių būtų buvęs galimas prekių/atsargų atstatymas. Tyčinis bankrotas nekonstatuotas, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas gautą kreditą būtų panaudojęs ne pagal paskirtį ar turimas prekes/atsargas būtų iššvaistęs, pasisavinęs, o ikiteisminio tyrimo metu spręsta, kad prekių/atsargų panaudojimas atsiskaitant su darbuotojais ir kitais kreditoriais, buvo padiktuotas verslo logikos, siekiant sumažinti skolą darbuotojams ir tiekėjams. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada, kad nekonstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai, nėra pagrįsta.

33Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad Įkeitimo lakšte aptarta prekių/atsargų apimtis vertine išraiška (beveik 1,7 mln. litų), daugiau nei du kartus didesnė nei paskolos suma, nebuvo išlaikyta – iškėlus bankroto bylą, faktiškai jų rasta daugiau kaip 12 kartų mažiau. Pagal Įkeitimo lakšto sąlygų ir reikalavimų dalyje aptartas nuostatas UAB „Nabukas“ buvo leista keisti prekių/atsargų sudėtį ir formą, tačiau su sąlyga, kad nemažės jų bendra Įkeitimo lakšte fiksuota vertė. Taigi, prekių/atsargų reikiamos apimties vertine išraiška neišlaikymas/neatstatymas, leidžia daryti išvadą apie iš esmės neteisėtą (ne)veikimą. Kitas dalykas yra tai, kad tokiu atveju atsakovui kyla pareiga įrodyti, jog Įkeitimo lakšte nurodytų sąlygų pažeidimas įvyko ne dėl jo kaltės ar toks pažeidimas gali būti pateisinamas verslo logikos prasme (CPK 178 str.), kartu įvertinant kasacinio teismo nuostatą, jog vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu nutrauktas, savaime nėra lemiama sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Ikiteisminis tyrimas vykdytas inter alia dėl BK 208 straipsnyje nurodytos veikos (skolininko nesąžiningumas), kurios inkriminavimui būtina nustatyti specifines šioje normoje nurodytas sąlygas, kurių nenustatymas savaime dar nėra platesnės savo apimtimi (CK 6.263 str.) civilinės atsakomybės pagal bendrąsias netaikymo sąlyga.

34Byloje faktiškai taip pat nėra ginčo, kad UAB „Nabukas“ finansinė padėtis jau 2008 m. buvo sunki, mažėjo gamybos apimtys, įmonė neturėjo realių galimybių kompensuoti vis mažėjančių užsakymų. Iš į bylą pateiktų įmonės balansų matyti, kad 2008 m. žaliavų ir atsargų likutis nuosekliai tik mažėjo, o ir pats atsakovas nenurodo, kokių priemonių ėmėsi, kad jų apimtis nemažėtų ar bent kokias realiai tikėtinas perspektyvas dėl jų atstatymo buvo galima įžvelgti. Iš tikrųjų, byloje nėra nustatyta, kad atsargos buvo iššvaistytos, neteisėtai perleistos ar atlikti kiti tyčiniai veiksmai. Tačiau jų apimties mažinimas, siekiant atsiskaityti su kitais kreditoriais (bet ne su įkaito turėtoju) ar tęsti nuostolingą veiklą, tokioje situacijoje, kai vadovas pats nenurodo turėjęs daugiau ar mažiau pagrindžiamą viziją situacijai ištaisyti, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pateisinamas verslo sprendimo taisykle ir vertinamas paprastu, susijusiu su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neatsargumu. Be bendro pobūdžio teiginių apie sunkią finansinę padėtį iš esmės vienintelis atsakovo nurodomas konkretesnis argumentas yra tai, kad UAB „Libros holdingas“, vadovaujamas apelianto, anot atsakovo, turėjo pervesti 0,5 mln. litų Banko paskolos grąžinimui. Tačiau toks argumentas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra įtikinamas. Visų pirma, toks įsipareigojimas nustatytas tik 2008 m. spalio 8 d. UAB „Nabukas“ akcijų pirkimo pardavimo sutartyje (2.3 punktas), taigi, atsirado tik šios sutarties dėka, kai tuo tarpu iš bylos duomenų, kaip minėta, matyti, kad prekių/atsargų likutis nuolatos mažėjo jau nuo pat 2008 m. pradžios. Antra, jau po mėnesio (lapkričio 19 d.) paminėtos sutarties 2.3 punktas buvo pakeistas ir numatyta, kad 0,5 mln. litų bus sumokėta Bankui (tik) iki 2010 m. birželio mėnesį dalimis kas mėnesį (ir tik) už nuperkamą iš UAB „Nabukas“ žaliavą ir produkciją. Tuo tarpu per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Nabukas“ išrašė tik vieną PVM sąskaitą faktūrą, kurią UAB „Libros holdingas“ apmokėjo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad minėta sutartis galėjo/gali būti pateisinimu prekių/atsargų naudojimui kitiems tikslams iki akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ar jų sumažėjimas iki surasto kiekio sietinas būtent su sutarties sudarymu (ko, beje, neteigia ir pats atsakovas). Pažymėtina, kad iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1910-104/2013 matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB „Nabukas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurio metu nustatyta, jog įmonė 2008 m. pradžioje turėjo prekių/atsargų pinigine išraiška 1 515 576 Lt, vėliau jų apimtis mažėjo, tačiau ir 2008 m. gruodžio 31 d. jų pinigine išraiška dar buvo 1 190 163 Lt (bankroto byla iškelta 2009 m. gegužės 5 d.). Todėl neatmestina, kad prievolės (ar bent jos žymios dalies) Bankui įvykdymui prekių/atsargų dar galėjo pakakti.

35Atsižvelgiant į pirmiau paminėtus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini, nėra pagrįsta.

36Prekės/atsargos įkeistos vienam konkrečiam kreditoriui. Neteisėti veiksmai nebuvo nukreipti tiesiogiai į apeliantą, tačiau neabejotinai susiję su kilusiomis apeliantui pasekmėmis. Pagal laidavimo sutarties 6.1 punktą bankas reikalavimą į apeliantą galėjo nukreipti tik tuo atveju, jei kitų užtikrinimo priemonių (taigi, prekių/atsargų įkeitimo) nepakanka prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymui, kitaip tariant, apeliantui pasekmės kilo būtent dėl minėtos Įkeitimo lakšte nurodytos sąlygos pažeidimo. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, kt.).

37Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visetą. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 323 str. 1 d. 2 p.,330 str.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Panaikinus sprendimą, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Apeliantas yra sumokėjęs po 1 303 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, 2 000 Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, 1 000 Eur – apeliacinės instancijos teisme. Todėl tenkinus ieškinį ir apeliacinį skundą jam priteistina 5 606 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

42Ieškinį tenkinti visiškai.

43Priteisti iš atsakovo T. P. ( - ) ieškovui T. J. ( - ) 72 405,00 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento (2015 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 606 Eur bylinėjimosi išlaidas.

44Priteisti valstybei iš atsakovo T. P. 6,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.( - ) AB Swedbankas, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 72 405 Eur žalos atlyginimą, 5 proc.... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 10 sprendimu ieškinį atmetė.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus... 9. 1. Bendrovės vadovas yra valdymo organas ir yra saistomas pareigų, numatytų... 10. 2. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą... 11. 3. Atsakovas turėjo galimybę apsispręsti, kokį verslo sprendimą priimti ir... 12. 4. Nesutiktina su teismo išvada dėl UAB „Libros holdingas“ sutartinių... 13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo... 14. 1. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Byloje teisiniai santykiai yra... 15. 2. Aplinkybės, kad UAB „Libros holdingas“ nevykdė savo sutartinių... 16. 3. Atsakovo veiksmų neteisėtumas buvo tiriamas baudžiamojo proceso normų... 17. 4. Byloje nėra jokių duomenų apie nesąžiningus tyčinius atsakovo veiksmus... 18. 5. Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Libros holdingas“ sutartinių... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 21. Byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo (atsakovo) atsakomybės... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 23. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo... 24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas sprendime... 25. Kasacinis teismas, taikydamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą... 26. Todėl aptariami apelianto teiginiai nėra pagrįsti, teisėjų kolegija nei... 27. Dėl netinkamo atsakovo... 28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis nėra tinkamas... 29. Įvykdęs prievolę pagal laidavimo sutartį, laiduotojas tampa kreditoriumi... 30. Dėl ieškinio (ne)pagrįstumo... 31. Vadovo civilinės atsakomybės konstatavimui būtina savarankiškai nustatyti... 32. Kaip minėta, ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas... 33. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad Įkeitimo lakšte aptarta prekių/atsargų... 34. Byloje faktiškai taip pat nėra ginčo, kad UAB „Nabukas“ finansinė... 35. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia,... 36. Prekės/atsargos įkeistos vienam konkrečiam kreditoriui. Neteisėti veiksmai... 37. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 39. Panaikinus sprendimą, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir... 42. Ieškinį tenkinti visiškai.... 43. Priteisti iš atsakovo T. P. ( - ) ieškovui T. J. ( - ) 72 405,00 Eur žalos... 44. Priteisti valstybei iš atsakovo T. P. 6,84 Eur išlaidų, susijusių su...