Byla e3K-3-385-695/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „ELT valdymas“, restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Statra“ dėl priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo, patirtų išlaidų (nuostolių) atlyginimo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei A. K..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.175, 4.178 straipsniai), aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) neviršijant 188 407 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kol UAB „ELT valdymas“ visiškai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, nustatyti priverstinę hipoteką atsakovės UAB „ELT valdymas“ nekilnojamajam turtui: 12183/2279308 dalims pastato (unikalus Nr. ( - ) ( - ); pastatui (unikalus Nr. ( - ), žemės sklypui (unikalus Nr. ( - ) ( - ); 2) neviršijant 188 407 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kol UAB „ELT valdymas“ visiškai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovės UAB „ELT valdymas“ kilnojamajam turtui: transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ), transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ); 3) neviršijant 100 804 Eur sumos ir nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kol RUAB „Statra“ visiškai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovės RUAB „Statra“ kilnojamajam turtui: transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ), transporto priemonei ( - ) (indetifikavimo Nr. ( - ), traktoriui-ekskavatoriui ( - ), 2008 m. statybiniam vagonėliui ant ratų, transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ), transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ), transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ); 4) priteisti solidariai iš atsakovių ieškovei 828,31 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  3. Ieškovė nurodė, kad pareikšdama ieškinį pirmiau nurodytoje civilinėje byloje ji prašė nustatyti priverstinę hipoteką tik tam atsakovės UAB „ELT valdymas“ turtui, apie kurį ieškovei buvo žinoma ieškinio pateikimo teismui metu. Bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad atsakovėms priklauso daugiau nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl buvo kreiptasi į teismą su prašymais nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą ir kitos atsakovės turtui. Šie ieškovės prašymai dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo pirmiau nurodytam atsakovių turtui nebuvo nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, todėl gali būti nagrinėjami šioje atskiroje civilinėje byloje.
  4. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovės prašomi priteisti 828,31 Eur nuostoliai faktiškai yra vykdymo išlaidos, kurios yra išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje jos buvo apskaičiuotos. Ieškovė neįrodė visų priverstinei hipotekai (įkeitimui) nustatyti būtinų sąlygų buvimo, taip pat nepagrindė prašomos taikyti priverstinės hipotekos (įkeitimo) ir jos dydžių jokiais argumentais, o prašė nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą) visam likusiam atsakovių turtui, kas yra nelogiška ir nepagrįsta, nes priverstinė hipoteka jau pritaikyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi, ieškovės reikalavimų įvykdymas pakankamai užtikrintas. Nėra pateikta argumentų, kurie pagrįstų viešojo intereso pasireiškimą ir jo įtaką sprendimo tenkinti ieškovės reikalavimus priėmimui. RUAB „Statra“ yra restruktūrizuojama bendrovė, todėl vieno kreditoriaus reikalavimas negali būti iškeliamas aukščiau už kitų kreditorių reikalavimus. Atsakovės RUAB „Statra“ turtui pritaikius apribojimus, tai trukdytų įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus, dėl turto disponavimo apribojimo kiltų sunkumų vykdant ūkinę komercinę veiklą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Neviršydamas 188 407 Eur sumos teismas nustatė, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kol UAB „ELT valdymas“ visiškai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, taip pat nustatė priverstinę hipoteką atsakovės UAB „ELT valdymas“ nekilnojamajam turtui: 1) 12183/2279308 dalims pastato (unikalus Nr. ( - ) ( - ); 2) pastatui (unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypui (unikalus Nr. ( - ) ( - ); neviršydamas 188 407 Eur sumos nustatė, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kol UAB „ELT valdymas“ visiškai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, taip pat nustatė priverstinį įkeitimą atsakovės UAB „ELT valdymas“ kilnojamajam turtui: 1) transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ); 2) transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ); neviršydamas 100 804 Eur sumos nustatė, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kol RUAB „Statra“ visiškai įvykdys Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-79-464/2016, taip pat nustatė priverstinį įkeitimą atsakovės RUAB „Statra“ kilnojamajam turtui: 1) transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ); 2) transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ); 3) traktoriui-ekskavatoriui ( - ); 4) 2008 m. statybiniam vagonėliui ant ratų; 5) transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo numeris ( - ); 6) transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ); 7) transporto priemonei ( - ) (indentifikavimo Nr. ( - ). Kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės UAB „ELT valdymas“ 20,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.
  2. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi, pakeitęs Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą, priteisė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ iš atsakovės UAB „ELT valdymas“ 188 407 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ iš atsakovės RUAB „Statra“ 100 804 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. vasario 11 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; neviršydamas patenkintų turtinių reikalavimų sumos nustatė priverstinę hipoteką atsakovei UAB „ELT valdymas“ priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1) patalpai / butui( - ) (unikalus Nr. ( - ); 2) 6/8 dalims žemės sklypo (0,024 ha ploto) ( - ) (unikalus Nr. ( - ); 3) žemės sklypui ( - ), (unikalus Nr. ( - ), nustatė, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovės visiškai įvykdys teismo sprendimą.
  3. Teismas sprendė, kad: egzistuoja visuma sąlygų teismo sprendimu nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą) (egzistuoja teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo, pateiktas kreditorės prašymas dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo, ieškovei būtina užtikrinti prejudicinėje byloje patenkintus turtinius reikalavimus (CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, priklauso skolininkėms nuosavybės teise); būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus ieškovės turtinius reikalavimus; priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymas nesuvaržys skolininkių teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
  4. Teismas, remdamasis ieškovei iškeltos bankroto bylos faktu, sprendė, kad ieškovės interesas taikyti priverstinę hipoteką (įkeitimą) sietinas su jos kreditoriais, kurių sąrašą patvirtinęs teismas, todėl teismas atsižvelgė ir į vyraujantį viešąjį interesą.
  5. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių apeliacinius skundus, 2017 m. vasario 15 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  6. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatas ir nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose nenukrypo, tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, argumentuotai pagrindė priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo būtinųjų sąlygų egzistavimą, teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog: egzistuoja sąlygų visuma nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą); būtina užtikrinti ieškovės teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus (atsakovės turi finansinių sunkumų, todėl būtina užtikrinti prejudiciniu sprendimu patenkintus ieškovės reikalavimus); priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų vykdymui užtikrinti.
  7. Kolegija sprendė, kad nustačius priverstinę hipoteką (įkeitimą) atsakovių teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, nes hipoteka (įkeitimas) nustatoma ne visam, o tik konkrečiam atsakovių turtui. Ribojimų nustatymas atsakovės RUAB „Statra“ turtui nesudarys kliūčių įgyvendinti restruktūrizavimo tikslus.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.170, 4.175–4.178 straipsnių nuostatas. Teismas netyrė ir nevertino, ar nustačius priverstinę hipoteką (įkeitimą) atsakovių turtui nebus pažeistos atsakovių kitų kreditorių teisės ir interesai, ar ieškovė tokiu atveju neįgis pranašumo prieš kitus kreditorius. Teismas neatskleidė ir nevertino pirmiau nurodytų materialiosios teisės nuostatų ir viešojo intereso santykio. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Statra“ pradėtas ir vykdomas restruktūrizavimo procesas, netyrė aplinkybių, susijusių su restruktūrizuojamos įmonės statusu, nulemiančiu papildomus restruktūrizuojamos įmonės veiklos suvaržymus ir (ar) apribojimus; taip pat neįvertinta atsakovės BUAB „ELT valdymas“ pareiga atsiskaityti su kitais kreditoriais.
    2. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 2 dalies nuostatas. Turėdamas prerogatyvą rinkti įrodymus savo iniciatyva, kaip to reikalauja viešasis interesas, nesiimdamas šių priemonių ir patenkindamas ieškovės reikalavimą nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą), teismas sukūrė pagrindą pažeisti atsakovių kitų kreditorių teises ir interesus.
    3. Teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad yra visos prielaidos taikyti priverstinę hipoteką (įkeitimą).
  2. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nutraukti kasacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės BUAB „ELT valdymas“ kasacinį skundą, atsakovės RUAB „Statra“ kasacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasacinis procesas, pradėtas pagal BUAB „ELT valdymas“ kasacinį skundą, turi būti nutrauktas. 2017 m. kovo 9 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl UAB „ELT valdymas“ bankroto bylos iškėlimo, pasibaigė šios įmonės valdymo organo (direktoriaus R. L.) įgaliojimai, todėl advokatas V. Geležinis 2016 m. lapkričio 9 d. atstovavimo sutarties pagrindu neturėjo teisės bankrutuojančios įmonės vardu pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. UAB „ELT valdymas“ direktoriaus R. L. 2016 m. lapkričio 9 d. pasirašyta atstovavimo sutartis su advokatu V. Geležiniu buvo sudaryta dar iki bankroto bylos iškėlimo UAB „ELT valdymas“, tačiau, iškėlus UAB „ELT valdymas“ bankroto bylą, advokatas V. Geležinis neturėjo teisės toliau atstovauti įmonei bei paduoti ir BUAB „ELT valdymas“ vardu pasirašyti kasacinį skundą. Taigi BUAB „ELT valdymas“ vardu kasacinis skundas paduotas ir pasirašytas neįgalioto asmens, o tokį skundą kasacinis teismas turėjo atsisakyti priimti.
    2. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovių 2016 m. gegužės 2 d. atsiliepimų į ieškinį, kurie savo turiniu yra identiški, matyti, kad nuo pareikšto ieškinio, kiek tai susiję su reikalavimu nustatyti priverstinę hipoteką (įkeitimą), atsakovės gynėsi nurodydamos tokias aplinkybes: 1) ieškinys dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo turėjo būti reiškiamas ne Alytaus rajono apylinkės teismui, o Lietuvos apeliaciniam teismui; 2) nėra įrodytas sąlygų, būtinų priverstinei hipotekai (įkeitimui) nustatyti, visetas; 3) ieškovė nepateikia argumentų dėl jau nustatytos priverstinės hipotekos sumos nepakankamumo; 4) ieškovės, kaip bankrutuojančios įmonės, statusas nereiškia, kad ieškinio reikalavimas gali būti tenkinamas remiantis viešojo intereso sąvoka ar socialiai reikšmingomis aplinkybėmis. Kasaciniame skunde jau nurodomos ir kitos aplinkybės, kuriomis nė viena iš atsakovių nesirėmė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kasaciniame skunde teigiama, kad: 1) ieškinio tenkinimas kreditorei suteikia privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo; 2) turi būti vertinama, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti kitų kreditorių interesai; 3) galimybė nustatyti hipoteką bet kurio kreditoriaus naudai pažeistų ir tos pačios eilės kreditorių teises, nes nėra kriterijų, pagal kuriuos vienam kreditoriui būtų galima suteikti pranašumą prieš kitus; 4) teismas turėjo pasinaudoti CPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, kurių atsakovės nekėlė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kasacinis teismas neturėtų pasisakyti, nes tai reikštų naujų faktų nustatymą kasaciniame teisme.
    3. Kasaciniame skunde jokių argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo nėra pateikiama, o tik apsiribojama kasacinio teismo praktikos citavimu bei teiginiu, kad, nustačius priverstinę hipoteką (įkeitimą), bus pažeisti atsakovių ir jų kreditorių interesai. Taigi nėra pateikta teisinių argumentų dėl procesiniuose dokumentuose pateikto įrodymų vertinimo klaidingumo bei įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Aplinkybė, kad kasaciniame skunde nesutinkama su bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismai netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus.
    4. Teismai, spręsdami dėl priverstinės hipotekos (įkeitimo), tinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 4.175, 4.178 straipsniai), nes egzistuoja visos įstatyme ir teismų praktikoje nustatytos sąlygos. Bylą nagrinėję teismai priverstinę hipoteką ir įkeitimą atsakovių turtui nustatė būtent dėl būtinumo užtikrinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės naudai patenkintus turtinius reikalavimus, kurių atsakovės ne tik nevykdo, bet, priešingai, deda visas pastangas, kad lėšos nebūtų išieškotos. Pagrįstai konstatavus, kad atsakovės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pirmiau nurodytos nutarties įvykdymą ar bent pradėjimą vykdyti, o byloje surinkti įrodymai liudija apie sunkią abiejų atsakovių finansinę padėtį, padaryta pagrįsta išvada, kad, nenustačius hipotekos, teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Taip pat įvertinta, kad, nustačius priverstinę hipoteką, atsakovių teisės nebūtų iš esmės pažeistos ar suvaržytos labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti, nes hipoteka nustatoma ne visam, o tik konkrečiam jų turtui, kurio vertė yra gerokai mažesnė nei iš atsakovių priteista ieškovės naudai. Patenkinus ieškinį atsakovės neprarastų galimybės disponuoti savo kitu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu bei lėšomis. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į ieškovės, kaip atsakovių kreditorės, specifiškumą ir jos reikalavimo atsiradimo kilmę.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl priverstinę hipoteką reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo

  1. Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal minėto straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Taigi, hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo.
  2. CK 4.175 straipsnio 1 dalies norma išskiria sutartinę ir priverstinę hipoteką. Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Priverstinė hipoteka pagal galiojantį įstatymą yra prieš savininko valią įstatymo nurodytais atvejais nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 straipsnio 3 d. (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d. (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1842). Kadangi priverstinė hipoteka nustatoma prieš daikto savininko valią, t. y. nesant jo valios įkeisti jam priklausantį daiktą, tai tokia hipoteka gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms ar pagrindais.
  3. CK 4.175 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad priverstinės hipotekos pagrindas yra įstatymas, teismo sprendimas ar įgaliotos institucijos (pareigūno) sprendimas, kuris priimamas šiais atvejais: 1) kai būtina užtikrinti valstybės reikalavimus, atsirandančius iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, 2) kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus, 3) kitais CK numatytais atvejais.
  4. CK 4.178 straipsnio galiojančios redakcijos teisės normoje, kuri aktuali nagrinėjamos bylos atveju, detalizuojamos CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos dėl teismo sprendimu nustatomos priverstinės hipotekos. Joje įtvirtinta, kad, pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu CK nustatytais atvejais ir CPK numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka.
  5. Taigi, pirmiau nurodytų CK 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatų sisteminė analizė lemia išvadą, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma.
  6. Taikant CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir 4.178 straipsnio nuostatas kreditoriui suteikiama privilegijuota padėtis, skolininko teisės apribojamos prieš jo valią. Tuo remiantis, taip pat atsižvelgiant į priverstinę hipoteką reglamentuojančių normų paskirtį, nėra teisinio pagrindo plėsti šių nuostatų taikymą. Pažymėtina, kad CK 4.175 straipsnio 3 dalies 3 punktas taip pat nurodo priimti sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo tik Civilinio kodekso nurodytais atvejais. CK 4.178 straipsnio turiniui prieštarautų aiškinimas, pagal kurį teismui būtų nustatyta teisė teismo sprendimu patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo nustatyti priverstinę hipoteką ir tais atvejais, kai jų nenustato Civilinis kodeksas.
  7. Priverstinė hipoteka, kaip skolininko teisių suvaržymas nepaisant jo valios, suteikiantis pranašumą kreditoriui, esant CK 4.178 straipsnyje nurodytoms sąlygoms ir CK nustatytu atveju, nustatoma tik kai yra būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus. Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau, nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012; ir kt.).
  8. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015; ir kt.).
  9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-79-464/2016), pakeitęs Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą, priteisė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ iš atsakovės UAB „ELT valdymas“ 188 407 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ iš atsakovės RUAB „Statra“ 100 804 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme – 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. vasario 11 d. ir nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; neviršydamas patenkintų turtinių reikalavimų sumos nustatė priverstinę hipoteką (atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovės visiškai įvykdys teismo sprendimą) atsakovei UAB „ELT valdymas“ priklausančiam nekilnojamajam turtui (žr. šios nutarties 6 punktą).
  10. Pareikšdama ieškinį pirmiau nurodytoje civilinėje byloje ieškovė prašė nustatyti priverstinę hipoteką tik tam atsakovės UAB „ELT valdymas“ turtui, apie kurį ieškovei buvo žinoma ieškinio pateikimo teismui metu. Bylos nagrinėjimo metu tapo žinoma, kad atsakovėms priklauso daugiau nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl buvo kreiptasi į teismą su prašymais nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą ir kitos atsakovės turtui (žr. šios nutarties 2 punktą).
  11. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad teisiškai kvalifikuojant šalių santykius būtų Civiliniame kodekse nurodytas atvejis, kuriam esant būtų pagrindas priimti sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką. Vien tokios aplinkybės, kad yra priimtas teismo sprendimas priteisti pinigų sumas ir kad skolininkas turi turto, nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą, jeigu priteisimas dėl pinigų išieškojimo nėra susijęs su Civiliniame kodekse nustatytu atveju, kuris būtų pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką ir priverstinį įkeitimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, konstatuodami priverstinės hipotekos ir įkeitimo nustatymo būtinųjų sąlygų egzistavimą, netinkamai taikė CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 4.178 straipsnį ir tai sudaro pagrindą panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nesant atvejo, nustatyto Civiliniame kodekse, kuriam esant teismas, patenkinęs reikalavimą dėl piniginio išieškojimo, turėtų pagrindą nustatyti priverstinę hipoteką, nėra teisinio pagrindo taikyti CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 4.178 straipsnį, todėl priimtinas naujas sprendimas – ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ ieškinys atmetamas.

13Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo argumentų

  1. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 179 ir 176 straipsnių pažeidimo remiasi faktiniais motyvais ir jie susiję su tam tikrų bylos faktinių aplinkybių išaiškinimu. Kasaciniame skunde turi būti pagrindžiama, kad proceso teisės normų pažeidimas turėjo įtakos priimant teismo sprendimą (nutartį) (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra nustatytos pakankamai, kad būtų sprendžiama dėl priverstinę hipoteką reglamentuojančių teisės normų taikymo.
  2. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl CPK 179 ir 176 straipsnių pažeidimo kasaciniame skunde nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas, kadangi argumentai yra faktinio pobūdžio. Jais dėstoma, kokios turėtų būti faktinės aplinkybės, t. y. teikiami faktiniai motyvai. Teisinius motyvus, kurie sudarytų kasacijos dalyką, sudarytų argumentai apie tai, kaip turi būti suprantama ir taikoma proceso teisės norma ar jos nuostata, koks jų turinys pagal gramatinį, teleologinį ar kitus teisės aiškinimo principus, kokia klaida padaryta taikant teisės normą ar nuostatą, kad ji turėjo įtaką priimant teismo sprendimą (nutartį) ir kt. Spręsdama, kad argumentai dėl CPK 179 ir 176 straipsnių pažeidimo yra faktinio pobūdžio, kurie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl tokio pobūdžio argumentų išsamiau pasisakyti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 353 straipsnio 1 dalis).
  3. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nutraukti kasacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės BUAB „ELT valdymas“ kasacinį skundą (žr. šios nutarties 13.1 punktą).
  4. Kasacinis skundas atsakovės BUAB „ELT valdymas“ vardu paduotas įgalioto advokato, su kuriuo atstovavimo sutartis buvo sudaryta iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, su tokia įmone sudarytos sutartys automatiškai netampa negaliojančios. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytais atvejais administratorius įpareigojamas nutraukti tam tikras sutartis (pavyzdžiui, su įmonės valdybos nariais ir vadovu), per 30 dienų pranešti suinteresuotiems asmenims, kad sutartys su jais nebus vykdomos arba pats įstatymas draudžia vykdyti tam tikras prievoles (mokėti palūkanas ir kt.) (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2, 3, 4 punktai). Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą atstovavimo sutartis, kuri ankstesnio įmonės vadovo sudaryta su advokatu, vien dėl to nustojo galios, o atstovo advokato įgaliojimai pasibaigė.
  5. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovei BUAB „ELT valdymas“ atstovaujantis administratorius būtų pareiškęs prašymą dėl atstovavimo sutarties nevykdymo. Kasacinį skundą padavę asmenys nepateikė prašymo dėl kasacinio skundo atsisakymo (CPK 349 straipsnis).
  6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas buvo paduotas tinkamai įgalioto atstovo, nebuvo pagrindo nustatyti kasacinio skundo padavimo trūkumus ir juos šalinti bei nutraukti kasacinį procesą dėl vienos iš kasacinį skundą padavusių atsakovių.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
  2. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  3. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė UAB „ELT valdymas“ patyrė 31 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos iš ieškovės BUAB „Elektrotinklas“ (jos mokėtinos iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų).
  4. Kasaciniame teisme atsakovė UAB „ELT valdymas“ patyrė 31 Eur žyminio mokesčio išlaidų, įstatymo nustatyta tvarka duomenų, pagrindžiančių išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas tenkintinas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
  5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 6,11 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kasacinį skundą patenkinus šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

16Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ ieškinį atmesti.

17Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ (j. a. k. 300003316) uždarajai akcinei bendrovei „ELT valdymas“ (j. a. k. 302452975) 62 (šešiasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, mokėtino iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

18Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ (j. a. k. 300003316) valstybės naudai 6,11 Eur (šešis Eur 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660), šis atlyginimas mokėtinas iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

19Apie šią nutartį pranešti VĮ Registrų centrui, VĮ „Regitra“.

20Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai