Byla 2A-79-464/2016
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. L., uždarosios akcinės bendrovės „ETL valdymas“, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ ir R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1029-413/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ELT valdymas“, restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Statra“, R. L. ir R. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ 2014-07-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-26) ir prašė: 1) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“, R. L. ir R. B. 998 608,50 Lt žalos atlyginimo; 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“, R. L. ir R. B. 913 579,67 Lt palūkanų; 3) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“, R. L. ir R. B. 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei UAB „ELT valdymas“ priklausančiam nekilnojamajam turtui: patalpai/butui, esančiam Ugniagesių g. 3-3, Alytus (unikalus Nr. 1199-6001-5016:0003), 6/8 dalims žemės sklypo (0,024 ha ploto), esančio Ugniagesių g. 3, Alytus (unikalus Nr. 1101-0018-0061), žemės sklypui, esančiam Ilgų km., Alytaus r. sav. (unikalus Nr. 4400-1046-0430), nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovai pilnai įvykdys teismo sprendimą; 5) neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos nustatyti priverstinį įkeitimą atsakovei R. B. priklausančiam kilnojamajam turtui: 10 571 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Statra“ akcijų ir 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „ELT valdymas“ akcijų, nustatant, kad atitinkamas įkeitimas galioja iki to momento, kai atsakovai pilnai įvykdys teismo sprendimą; 6) priteisti ieškovei solidariai iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo metu bankrutuojanti UAB „Elektrotinklas“ įsteigta 2004-02-13, jos vienintelis steigėjas, akcininkas ir direktorius yra atsakovas R. L., įmonės veiklos pobūdis - elektros instaliacijų įrengimas ir kitų įtaisų įrengimas bei medienos pervežimo paslaugos. Ieškovės buveinės adresas visą veiklos laikotarpį buvo Ugniagesių g. 3-3, Alytus. Ieškovės finansinei padėčiai 2009 metais pradėjus blogėti, teismo 2010-12-15 nutartimi jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Tačiau dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovas R. L. per susijusį asmenį (atsakovo sugyventinę) ir įmonės darbuotoją, atsakovę R. B., įsteigė kitą bendrovę - UAB „ELT valdymas“, kurios veiklos pobūdis buvo analogiškas ieškovės UAB „Elektrotinklas“ veiklai. Be to, atsakovės UAB „ELT valdymas“ vadovu (direktoriumi) buvo paskirtas A. Ž., kuris tuo pačiu metu dirbo ir ieškovės UAB „Elektrotinklas“ buhalterio pareigose, o UAB „ELT valdymas“ buveinės vieta buvo įregistruota tuo pačiu adresu, kaip ir ieškovės - Ugniagesių g. 3-3, Alytus. Nuo 2014-01-17 UAB „ELT valdymas“ vadovu tapo pats R. L.. Be to, 2010 m. pradžioje, kuomet ieškovė jau buvo nemoki, atsakovas R. L. įsigijo atsakovės UAB „Statra“ kontrolinį akcijų paketą, sudarantį 79,23 proc. (10 571 vnt.) visų UAB „Statra“ akcijų skaičiaus. UAB „Statra“ veiklos pobūdis ir buveinės adresas - Ugniagesių g. 3-3, Alytus – taip pat buvo analogiški ieškovės ir UAB „ELT valdymas“ veiklos pobūdžiui ir buveinių adresui. Vėliau UAB „Statra“ akcijas R. L. perleido savo dukrai S. L., kuri šias akcijas perleido atsakovei UAB „ELT valdymas“. Galiausiai šios akcijos buvo perleistos atsakovei R. B.. Be to, UAB „Statra“ vadovo pareigas nuo 2012-08-01 pradėjo eiti A. J., kuris iki tol laikinai ėjo ir ieškovės vadovo pareigas, o ieškovės buhalterė N. Š. tuo pat metu pradėjo eiti ir UAB „ELT valdymas“ finansininkės pareigas. Nors pas ieškovę įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu dirbo vidutiniškai 30 darbuotojų, tačiau įmonės veikla ir toliau liko nuostolinga, o naujai įsteigtos įmonės veikė pelningai. Iš to padarė išvadą, kad tikrasis ieškovės akcininko ir vadovo R. L. kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tikslas buvo ne ieškovei sąlygų išsaugoti bei plėtoti vykdomą veiklą sudarymas, o verslo perkėlimas į susijusias bendroves. Dėl atsakovų R. L. ir R. B. neteisėtų veiksmų, įsteigiant konkuruojančias įmones UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, ieškovei buvo padaryta didelė turtinė žala, kurią privalo atlyginti solidariai visi atsakovai. Nesąžiningą konkurenciją patvirtina atsakovų veiksmai, t. y. ieškovės klientų perviliojimas (įsteigus UAB „ELT valdymas“, į šią bendrovę palaipsniui buvo perkelta bent 17 klientų, su kuriais iki tol dirbo ieškovė), ieškovės darbuotojų perviliojimas į konkuruojančias bendroves. Kadangi nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu atsakovė UAB „ELT valdymas“ uždirbo 650 553 Lt grynojo pelno, o atsakovė UAB „Statra“ – 348 055,50 Lt grynojo pelno, dėl bendrų visų atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė iš viso 998 608,50 Lt nuostolių.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2015-03-16 sprendimu (t. 10, b. l. 184-193) ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei BUAB „Elektrotinklas“ solidariai iš atsakovų UAB „ELT valdymas“, sprendimo priėmimo metu jau restruktūrizuojamos UAB „Statra“, R. L. ir R. B. 289 217 Eur žalos atlyginimui, 6 proc. dydžio metines palūkanas iš atsakovių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ bei 5 proc. dydžio metines palūkanas iš atsakovų R. L. ir R. B. už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2014-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) nustatė priverstinę hipoteką atsakovei UAB „ELT valdymas“ priklausančiam nekilnojamajam turtui - patalpai/butui, esančiam Ugniagesių g. 3-3, Alytus, 6/8 dalies žemės sklypui (0,024 ha ploto), esančiam Ugniagesių g. 3, Alytus, žemės sklypui, esančiam Ilgų km., Alytaus r. sav., neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos; 3) nustatė priverstinį įkeitimą atsakovei R. B. priklausančiam kilnojamajam turtui -10 571 vnt. paprastųjų vardinių RUAB „Statra“ akcijų ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „ELT valdymas“ akcijų, neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos; 4) priteisė valstybei iš atsakovų po 873,06 Eur bylinėjimosi išlaidų; 5) priteisė atsakovei UAB „Statra“ iš ieškovės BUAB „Elektrotinklas 162,38 Eur atstovavimo išlaidų.

7Teismas sprendė, jog ginčas kilo dėl to, ar atsakovai, būdami ieškovės darbuotojais ir įsteigdami bei įgydami (asmeniškai ar per susijusius asmenis) analogiška veikla užsiimančias įmones UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir ar jais padarė ieškovei žalos. Atsakovų argumentus, kad ieškovei vidaus teisės aktais nenustačius komercinių paslapčių sąrašo galima laikyti, kad ieškovė tokių paslapčių neturėjo ir negalėjo turėti, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nustatė, kad atsakovių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ pagrindinė veikla yra iš esmės tapati ieškovės ūkinei veiklai. UAB „ELT valdymas“ buvo įsteigta, o UAB „Statra“ pradėjo aktyvią ūkinę veiklą tik po atsakovų (ieškovės darbuotojų) R. L. ir R. B. veiksmų, kurie tiesiogiai ir / ar per susijusius asmenis (A. Ž., A. J.) įsteigę ir pradėję vadovauti šių juridinių asmenų veiklai, tuo pačiu pradėjo konkuruoti su ieškove. Konkuravimo aplinkybę patvirtina bylos įrodymai, iš kurių teismas nustatė, kad ieškovei susidūrus su mokumo problemomis ir pradėjus restruktūrizavimo procesą, o atsakovams įsteigus UAB „ELT valdymas“, į šią bendrovę palaipsniui buvo perkelta bent 17 klientų, su kuriais iki tol dirbo ieškovė. Be to, atsakovui R. L. įsigijus UAB „Statra“ kontrolinį akcijų paketą (79,23 proc. akcijų) ir į vadovo pareigas paskyrus su ieškove susijusį asmenį A. J., į UAB „Statra“ palaipsniui buvo perkelta bent 19 klientų, su kuriais iki tol dirbo ieškovė. Teismas atkreipė dėmesį ir į kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad informacija apie įmonės klientus yra pripažįstama komercine paslaptimi, be to, konkuravimo veiksmai gali pasireikšti ir darbuotojų perviliojimu. Nagrinėjamu atveju netrukus po atsakovės UAB „ELT valdymas“ įsteigimo šioje bendrovėje pradėjo dirbti ieškovės darbuotojai A. Ž., E. L., M. M., N. Š. bei atsakovė R. B., o atsakovui R. L. perėmus UAB „Statra“ valdymą, šioje bendrovėje taip pat pradėjo dirbti ieškovės darbuotojai N. Š., R. P., L. L., S. Z. ir S. L.. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės darbuotojų įdarbinimo aplinkybės atsakovių bendrovėse, kai kurių iš jų vadovaujantis vaidmuo ir dalyvavimas priimant sprendimus patvirtina apie nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimą ir jos tikslus, tokiu būdu sumažinat ieškovės galimybes konkuruoti ir atsigauti nuo finansinių sunkumų, nors jiems spręsti buvo pasitelktas restruktūrizavimo procesas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo reikalavimus kildina iš konkuruojančių įmonių veiklos laikotarpio, kai ieškovei dar nebuvo iškelta bankroto byla, todėl atmetė tokius atsakovų argumentus, kad po bankroto bylos ieškovei iškėlimo ši prarado galimybę konkuruoti rinkoje ir atsakovai negalėjo būti ieškovės konkurentais ar atlikti jos atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, faktinių aplinkybių visuma – atsakovų R. L. ir R. B. dalyvavimas įsteigiant / įsigyjant UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“, jų perėjimas dirbti į konkuruojančius verslo subjektus (UAB „ELT valdymas“) ir susijusių asmenų (A. J.) paskyrimas vadovauti konkurentui UAB „Statra“ bei faktinis šios bendrovės valdymo perėmimas, atsakovui R. L. įsigyjant kontrolinį akcijų paketą, tapataus verslo bei dalies darbuotojų perkėlimas į konkuruojančius verslo subjektus, kuriems buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti dėl ilgamečio darbo ieškovės bendrovėje turima informacija apie jos klientus, taip pat UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ sandorių su buvusiais ieškovės klientais sudarymas, dėl ko minėtos įmonės jau pirmaisiais veiklos metais gavo ženklų pelną, o ieškovės gaunamos pajamos per palyginamąjį laikotarpį žymiai sumažėjo, patvirtina, jog ieškovės patirtą žalą lėmė būtent neteisėti atsakovų R. L. ir R. B. bei UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ veiksmai. Nustatydamas ieškovei padarytos žalos dydį, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad per konkuravimo laikotarpį nuo 2010 m. iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla (2013-06-10) atsakovės bendrovės bendrai uždirbo 998 608,50 Lt grynojo pelno (t. y. UAB „ELT valdymas uždirbo 650 533 Lt, o UAB „Statra“ – 348 055,50 Lt.), kuris kaip nuostoliai, esant visų atsakovų neteisėtiems veiksmams, atlygintinas ieškovei solidariai. Teismas atmetė tokius atsakovų atsikirtimo į ieškinį argumentas, kad žalos ieškovė galėtų reikalauti tik už vienerių metų laikotarpį, nurodęs, kad Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje įtvirtintas įpareigojimas asmenims neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip, savaime nereiškia, jog laikotarpis, už kurį gali būti priteistas žalos atlyginimas (nustačius civilinės atsakomybės sąlygas) yra ribojamas vieneriais metais. Taip pat nustatytų šioje byloje aktyvių atsakovų veiksmų, dalyvaujant konkuruojančių bendrovių įsteigime bei valdyme, ieškovės darbuotojų perėjimo dirbti į konkuruojančius subjektus, užsiimančius analogiška veikla, kaip ir ieškovė, atsakovų sandorių su tais pačiais klientais sudarymo, atsakovių UAB „ELT valdymas ir UAB „Statra“ įregistravimo tuo pačiu, kaip ir ieškovės, buveinės adresu, naudojimosi tuo pačiu telefono / fakso numeriu bei kitų pakanka nustatyti priežastinio ryšio buvimui su ieškovės nuostolių atsiradimu. Atsakovai nepaneigė ir savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 str. 1 d.), todėl egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

8Dėl atsakovų reikalavimo taikyti Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą ieškiniui pareikšti teismas taip pat nesutiko, pažymėjęs, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas, priešingai nei tvirtina atsakovai, nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas. Be to, šis terminas taikomas ieškiniams dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, nuginčijimo, o ieškovė sandorių neginčija, ji savo reikalavimą kildina iš žalos (nuostolių), padarytų atsakovų neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Todėl taikytinas ne Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

10Atsakovas R. L. apeliaciniame skunde (t. 11, b. l. 3-5) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-03-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti praleidus ieškinio senaties terminą arba kaip nepagrįstą, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas netinamai įvertino byloje esančius įrodymus. Nepagrįstai konstatavo esant 17 bendrovių, kurios buvo perviliotos iš UAB „Elektrotinklas“ į UAB „ELT valdymas“. Ieškovė į bylą pateikė savo sutartis tik su 8 iš jų, o ieškovės bendradarbiavimo su bendrove UAB „Rimvisa“, kaip su klientu, neįrodo jokie byloje surinkti duomenys. Didžioji dalis UAB „ELT valdymas“ pajamų buvo gauta iš klientų, nesusijusių su UAB „Elektrotinklas“. Teismas, netinkamai vertindamas bylos įrodymus, nepagrįstai priteisė ieškovei visą (iš visų veiklos sričių ir visų klientų) atsakovo UAB „ELT valdymas“ pelną (650 533 Lt). Tuo tarpu kita atsakovė - UAB „Statra“ - yra dar 1992 m. savo veiklą pradėjusi bendrovė. Teismas nepagrįstai konstatavo esant 19 bendrovių, kurios buvo perviliotos iš UAB „Elektrotinklas“ į UAB „Statra“. Ieškovė į bylą pateikė savo sutartis tik su 10 iš jų, o apie 6 iš ieškovės nurodytų klientų bendradarbiavimą su atsakove UAB „Statra“ nėra duomenų. Didžioji dalis UAB „Statra“ pajamų buvo gauta iš klientų, nesusijusių su UAB „Elektrotinklas“. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei visą (iš visų veiklos sričių ir visų klientų) atsakovo UAB „Statra“ pelną (348 055,50 Lt).
  2. Teismas netinkamai ištyrė ir netinkamai teisiškai įvertino faktines bylos aplinkybes. UAB „Elektrotinklas“ ginčui aktualiu laikotarpiu buvo restruktūrizuojama bendrovė, susidūrusi su mokumo problemomis, todėl negalima teigti, jog jos veikla būtų buvusi sėkminga nesant atsakovų tariamai nesąžiningų veiksmų. Atsakovių UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ veiklos sritys, skirtingai nei konstatavo teismas, nėra tapačios ir skiriasi reikšmingoje dalyje. UAB „ELT valdymas“ reikšmingą pajamų dalį gavo iš medienos pervežimo paslaugų - veiklos, kurios UAB „Elektrotinklas“ kreditorių bendru sutarimu nuspręsta nebevykdyti, parduodant miškovežį. UAB „Statra“ užsiima santechnikos montavimo darbais, kurie sudaro reikšmingą dalį bendrovės pajamų ir kuriais neužsiima UAB „Elektrotinklas“.
  3. Ieškovės UAB „Elektrotinklas“ klientų sąrašas bylai aktualiu laikotarpiu nėra ir nebuvo ieškovės komercinė paslaptis. Prasidėjus UAB „Elektrotinklas“ restruktūrizavimo procesui, klientų sąrašas tapo žinomas ir prieinamas bendrovės kreditoriams, tarp kurių buvo ir atsakovė UAB „ELT valdymas“. Ieškovė UAB „Elektrotinklas” nesiėmė jokių techninių, organizacinių ar kitų priemonių, kurios parodytų pastangas išsaugoti klientų sąrašą paslaptyje.
  4. Teismas nepagrįstai nustatė nuostolių dydį ir nepagrįstai priteisė visą atsakovių UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ pelną, nepaisydamas, ar tas pelnas yra susijęs su nesąžininga konkurencija, ar ne. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pajamų dalis, gauta iš ieškovės nurodomų klientų, sudaro mažumą visų pajamų struktūroje. Analogiškas skaičiavimas taikytinas ir pelnui. Bylai teisingai išspręsti būtina profesionalo atlikta finansinė ekspertizė, kurios metu būtu atsakoma į klausimą, kiek pelno atsakovai gavo iš veiklos, kuria buvo konkuruojama su UAB „Elektrotinklas“ ir iš klientų, kurie yra buvę UAB „Elektrotinklas“ klientai per bylai aktualų laikotarpį, todėl prašo tokią ekspertizę paskirti.
  5. Ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.). Svarbu nustatyti, kada UAB „Elektrotinklas“ sužinojo (turėjo sužinoti) apie tariamą savo teisių pažeidimą dėl nesąžiningos konkurencijos. UAB „ELT valdymas“ buvo įsteigta 2009 m. pabaigoje, o UAB „Statra“ akcijos buvo įsigytos 2010 m. pradžioje. Jau 2010-03-09 tvirtinant UAB „Elektrotinklas“ kreditorių sąrašą, o taip pat 2011-06-17 tvirtinant restruktūrizavimo planą ieškovė žinojo (turėjo žinoti) apie abu konkuruojančius subjektus - UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“. Be to, UAB „ELT valdymas“ buvo vienas iš svarbiausių UAB „Elektrotinklas“ kreditorių su 344 229,49 Lt reikalavimu. Bylos medžiagoje esantys UAB „Elektrotinklas“ sąskaitos išrašai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovų buvo atliekami mokėjimai. Ieškovė nepaneigiamai žinojo apie atsakovių egzistavimą, veiklą ir apie tariamą savo teisės pažeidimą jau prasidedant restruktūrizavimo procesui (2011 m. pradžioje).

11Atsakovės UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“ bei R. B. apeliaciniame skunde (t. 10, b. l. 8-20) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-03-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmest kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą arba kaip nepagrįstą, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai konstatavo esant faktus, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, netyrė ieškovės nurodytų aplinkybių tikrumo. Byloje pateiktos UAB „Elektrotinklas“ sutartys tik su 16 iš 32 atsakovų tariamai perviliotų klientų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Elektrotinklas“ būtų bendradarbiavęs su bendrove UAB „Rimvisa“ kaip su klientu. Taip pat byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovų bendradarbiavimą su dar 5 buvusiais UAB „Elektrotinklas“ klientais (t. y. UAB „BEE-COM“, UAB „Ekstra statyba“, UAB „Parama“, VŠĮ „Druskininkų ligoninė“, VŠĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“) Aplinkybė, jog atsakovai perviliojo klientus, neatitinka byloje surinktų duomenų.
  2. Teismas neįvertino bylos specifiškumo. UAB „Elektrotinklas“ ginčui aktualiu laikotarpiu buvo restruktūrizuojama bendrovė, būtent ši aplinkybė, kaip byloje esantys įrodymai, didele dalimi ir lėmė sumažėjusią veiklos apimtį. Vykdydama restruktūrizavimo planą, bendrovė pardavė įrangą, kurią iki restruktūrizavimo naudojo medienos pervežimo paslaugoms teikti, nutarė atsisakyti medienos vežimo paslaugų. Todėl reikšminga dalis klientų, kuriuos ieškovė nurodo kaip perviliotus, pirko medienos pervežimo paslaugas, kurių ieškovė negalėjo teikti ir nebūtų teikęs nepriklausomai nuo atsakovų veiksmų. Teismas nepagrįstai ignoravo restruktūrizavimo proceso reikšmę ieškovės veiklos rezultatų smukimui. Be to, prasidėjus ieškovės restruktūrizavimo procesui, atsakovė UAB „ELT valdymas“ buvo vienas iš ieškovės kreditorių, aktyviai dalyvavo restruktūrizavimo procese, kuriame buvo viešinamas ieškovės klientų sąrašas. UAB „ELT valdymas“, kaip ir kiti restruktūrizavimo proceso dalyviai, teisėtai žinojo UAB „Elektrotinklas“ klientų sąrašą.
  3. Atsakovų vykdyta veikla reikšmingai skiriasi nuo ieškovės veiklos. Santechnikos montavimo darbai yra svarbi atsakovo UAB „Statra“ vykdomos veiklos dalis, kurių ieškovė niekada nevykdė, o pajamos, gautos iš santechnikos projektavimo ir montavimo darbų (sritis, kurioje ieškovė kompetencijų neturėjo ir niekada jokios veiklos nevykdė), turi būti pripažįstamos teisėtai gautomis.
  4. Teismas neatskleidė bylos esmės žalos dydžio dalyje, nenustatė tikslaus žalos dydžio, kurį lėmė tariamai neteisėti atsakovų veiksmai. Teismas nepagrįstai sprendė, jog žala laikytinas visas pelnas iš visos atsakovų veiklos. Teisingas žalos dydžio nustatymas reikalauja žala laikyti tik tą pelno dalį, kuri tiesiogiai susijusi su nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Nustatyti pelno dalį, gautą iš tariamai perviliotų klientų, yra sudėtinga, skaičiuojant pelną iš pajamų būtina atimti bendrąsias veiklos sąnaudas, kurios nėra skaidomos pagal klientus, taip pat įvertinti faktą, kad piniginių srautų judėjimas banko sąskaitoje ne visada atspindi tikrąsias pardavimų pajamas. Byloje surinkti įrodymai yra didelės apimties ir reikalauja kompleksinio įvertinimo, pagrįsto specializuotomis ekonominėmis žiniomis, o ginčo suma yra per daug reikšminga, kad sprendimą būtų galima priimti be kvalifikuoto ir nepriklausomo vertinimo, todėl byloje būtina ekspertizė (CPK 212 str. 1 d.). Apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės ir būtina spręsti klausimus dėl naujų įrodymų prijungimo, ekspertizės skyrimo.

12Ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus (t. 10, b. l. 115-128) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Teismas tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina ieškovės klientų perviliojimo faktą. Atsakovai neginčijo, kad ieškovės 2015-01-05 rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos bendrovės dirbo su ieškove, o vėliau pradėjo pirkti darbus / paslaugas iš UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“. Ieškovo banko sąskaitos išrašai (t. y. 2011-02-11, 2011-03-21, 2011-08-10 2012-09-17, 2012-05-22 mokėjimo pavedimai) patvirtina, kad ieškovas bendradarbiavo su UAB „Rimvisa“ kaip klientu, o vėliau su UAB „Rimvisa“ pradėjo bendradarbiauti su UAB „ELT valdymas“. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 17 bendrovių nustojo dirbti su ieškove, kadangi buvo perviliotos į UAB „ELT valdymas“. Ieškovės 2015-01-05 rašytiniuose paaiškinimuose pateiktos lentelės patvirtina, kad 13 bendrovių, iki kol buvo perviliotos į UAB „Statra“, dirbo su ieškove ir analogiškas paslaugas pirkdavo iš ieškovės, ką patvirtina ieškovės banko sąskaitų išrašai. Ir nors byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Statra“ būtų bendradarbiavęs su UAB „BEE-COM“, UAB „Ekstra statyba“ UAB „Parama“, UAB „Rimvisa“, VšĮ „Druskininkų ligoninė“, VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“, kadangi pastarieji klientai prie perviliotų buvo priskirti per klaidą dėl itin didelio kiekio bylos medžiagoje esančios informacijos, tačiau tai nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.).
  2. Teismas teisėtai ir pagristai konstatavo atsakovų nesąžiningus veiksmus tiek iki restruktūrizavimo, tiek restruktūrizavimo laikotarpiu. Atsakovų minima transporto priemonė Scania R480 su priekaba buvo parduota tik 2012-02-15. Iki 2012-02-15 atsakovė UAB „ELT valdymas“ iš perviliotų ieškovės klientų gavo bent 765 422,40 Lt pajamų. UAB „ELT valdymas“ jokio turto neturėjo, išskyrus įrankius ir įrenginius, kurių vertė 10 000 Lt, be to, UAB „ELT valdymas“ neturėjo transporto priemonės, kuria galėtų teikti medienos pervežimo paslaugas, o tai reiškia, kad medienos pervežimo paslaugos buvusiems ieškovo klientams buvo teikiamos naudojant ieškovui priklausančią transporto priemonę.
  3. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovės padėtį dar gerokai iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo nulėmė būtent tendencingi atsakovų veiksmai, perviliojant klientus bei perkeliant pajamas į kitas susijusias bendroves. Tas nuosekliai buvo daroma ir viso ieškovės restruktūrizavimo laikotarpiu. Ieškovo finansinę padėtį ir restruktūrizavimo bylos, o vėliau ir bankroto bylos iškėlimą nulėmė vien tik nesąžiningi atsakovų veiksmai.
  4. Teismas pagristai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės UAB „Statra“ veiklos sritys yra tapačios. UAB „Statra“ savo poziciją dėl veiklos pobūdžio skirtingumo pradėjo keisti tik tuomet, kai jos atžvilgiu buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, be to, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad santechnikos darbai buvo pagrindinė ar dalinė bendrovės veiklos sritis, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kokias pajamas UAB „Statra“ generavo iš tariamai atliekamų santechnikos darbų.
  5. Teismas pagristai pripažino ieškovės klientu duomenis konfidencialia ir komercinę paslaptį sudarančia informacija. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės restruktūrizavimo proceso metu buvo viešinamas klientų sąrašas. Net jeigu klientų sąrašas ir būtų viešinamas, tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovai ar kiti asmenys gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdami pervilioti turimus klientus. Tai, kad atsakovas R. L., būdamas ieškovės vadovu ir akcininku, nebuvo sudaręs komercinių paslapčių sąrašo ar turimų klientų sąrašo nelaikė ieškovo komercine paslaptimi, nereiškia, kad šia informacija atsakovai gali disponuoti pažeisdami ieškovės teises ir teisėtus interesus.
  6. Ieškovės naudai priteistas žalos dydis paskaičiuotas teisingai. Atsakovai pirmosios instancijos teisme, pasisakydami dėl žalos dydžio nustatymo, nenurodė (neargumentavo), kad prašomas priteisti žalos dydis turėtų būti atribojamas pagal klientus ar pagal atskiras veiklos rūšis. Naujus argumentus dėl žalos dydžio nustatymo atsakovai iškėlė tik apeliacinės instancijos teisme, o tokių argumentų kėlimas apeliacinės instancijos teisme reiškia CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ieškovui padarytų nuostolių dydis nustatomas pagal konkuruojančių įmonių gautą grynąjį pelną nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu UAB „ELT valdymas“ uždirbo 650 553 Lt grynojo pelno, UAB „Statra“ nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu uždirbo 348 055,50 Lt grynojo pelno.
  7. Apeliantų prašymas dėl ekspertizės skyrimo yra nepagristas. Atsakovai pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujami didelę patirtį turinčių profesionalių teisininkų – advokatų, tačiau prašymo dėl ekspertizės skyrimo, kuria būtų nustatinėjamas žalos dydis, nereiškė. Be to, atsakovai neginčijo ieškovo nurodomos žalos dydžio, t. y. atsakovių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ grynojo pelno konkuravimo laikotarpiu, vien teigdami, kad atsakovų atžvilgiu neegzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Ekspertizės skyrimas šioje proceso stadijoje užvilkintų bylos nagrinėjimą ir būtų nesuderinamas su CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
  8. Atsakovo R. L. argumentai dėl ieškinio senaties taikymo nenagrinėtini, nes nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Atsakovai nagrinėdami bylą pirmosios instancijos teisme argumentavo, kad ieškovė praleido Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėn. naikinamąjį terminą ieškiniui pareikšti. Tačiau atsakovai neįrodinėjo, kad ieškovas praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 str. 8 d.).
  9. Atsakovai, prašydami apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodo jokių priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodžiu. Bylos šalims nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teisme vyko net keli teismo posėdžio, buvo apklausinėjami liudytojai. Vien ta aplinkybė, jog atsakovai skirtingai vertina įrodymus, nereiškia, kad byla teisinga negali būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliantų R. L., UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“ bei R. B. apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

15Byloje sprendžiamas atsakovų civilinės atsakomybės klausimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovei padarytos žalos atlyginimo. Apeliantų R. L. ir UAB „ELT valdymas“, RUAB „Statra“, R. B. apeliaciniai skundai argumentuojami tokiomis esminėmis aplinkybėmis: 1) pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovės reikalavimus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl atsakovų bendradarbiavimo su visais ieškovės klientais ir dėl įmonių veiklos sričių tapatumo; 2) teismas neįvertino ieškovei iškeltos restruktūrizavimo bylos ginčo laikotarpiu reikšmės bei to, kad ieškovės kreditoriui UAB „ELT valdymas“ restruktūrizavimo byloje prieinamas klientų sąrašas nebuvo komercinė paslaptis; 3) teismas neteisingai taikė žalos apskaičiavimo kriterijus ir neteisingai apskaičiavo žalos dydį, dėl ko egzistuoja ekspertizės skyrimo poreikis; 3) ieškovė praleido sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

16Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

17Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta bendroji bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsakovės UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“ bei R. B., be kita ko, prašo jų apeliacinį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes bei atsakovų argumentus, susijusius su didele bylos apimtimi, kompleksiškumu, poreikiu tirti papildomai pateiktus įrodymus, spręsti naujų įrodomų prijungimo bei ekspertizės paskyrimo galimybes, pagrindo taikyti CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį bei skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nenustatė. Todėl atsakovių prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

18Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo

19Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, (įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui, siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui ir kt.). Įstatymas nenumato baigtinio nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašo. Vadinasi, nesąžiningos konkurencijos veiksmais gali būti pripažinti ir neįvardinti Konkurencijos 15 straipsnio 1 dalyje veiksmai, jeigu egzistuoja pagrindai, leidžiantys pripažinti konkuruojančio subjekto veiksmus prieštaraujančius įprastai ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ar geriems papročiams.

20Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12 str., 178 str.). Kaip nurodyta pirmiau, reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieškovo atžvilgiu kitas subjektas atliko tyčinius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, o šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovą ir padarė jam žalą.

21Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų pripažinimo ir jais padarytos žalos atlyginimo turi būti ne tik nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, bet ypač svarbu įvertinti jų tarpusavio ryšius ir visumą, be to, tokiose bylose, atsižvelgiant į jų specifiką, labai svarbūs netiesioginiai įrodymai, nes neretai tiesioginių įrodymų surinkti neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių tarpusavio ryšys bei visuma sudaro pagrindą teisėjų kolegija konstatuoti, jog buvo nesąžiningai konkuruota ir tokie veiksmai pakankamu priežastiniu ryšiu yra susiję su paskesniu ieškovo nemokumu, bankroto bylos jam iškėlimu ir žalos kreditoriams padarymu.

22Bylos duomenimis, kuriuos patvirtina ir Juridinių asmenų registro duomenų bazėje esanti išplėstinio (su istorija) turinio informacija apie bylos dalyvius (CPK 179 str. 3 d.), nustatyta, kad ieškovė UAB „Elektrotinklas“ buvo įsteigta 2004-02-13, jos buveinės adresas Ugniagesių g. 3-3, Alytus. UAB „Elektrotinklas“ steigėjas bei savininkas (vienintelis akcininkas) – apeliantas R. L., kuris laikotarpiais nuo 2006-03-01 iki 2010-04-30 ir nuo 2011-07-29 iki įmonei buvo iškelta bankroto byla ėjo šios bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas. Laikotarpiu nuo 2010-04-30 iki 2011-07-29 įmonės direktoriaus pareigas ėjo A. J.. Iš SODROS duomenų bazėje esančios informacijos (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2011-09-17 šioje bendrovėje dirbo ir kita apeliantė – R. B.. Pagrindinė bendrovės UAB „Elektrotinklas“ veikla – elektrotechniniai projektavimo ir montavimo darbai (apsauginės-priešgaisrinės signalizacijos, kompiuterinių – telefoninių tinklų, video sistemų, praėjimo sistemų, gaisro gesinimo sistemų, lauko ryšių, vidaus ir lauko elektrotechninių tinklų projektavimas ir montavimas) ir medienos pervežimo paslaugos (t. 1, b. l. 98). Kauno apygardos teismas 2010-12-15 nutartimi iškėlė bendrovei UAB „Elektrotinklas“ restruktūrizavimo bylą, kuri buvo nutrauktas 2013-05-02 nutartimi (t. 2, b. l. 11-12), o 2013-06-10 to paties teismo nutartimi UAB „Elektrotinklas“ iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 103-104).

23Bylos bei Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad apeliantė UAB „ELT valdymas“ juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2009-10-30, tuo pačiu, kaip ir ieškovė, buveinės adresu - Ugniagesių g. 3-3, Alytus, bei vykdė iš esmės analogišką ūkinę veiklą, kaip ir ieškovė (t. 1, b. l. 27-30). Šios įmonės steigėja, o taip pat ir vienintelė akcininkė iki 2010-12-10 buvo apeliantė R. B. (t. 2, b. l. 13-15), vėliau šios įmonės akcijos priklausė ir apeliantui R. L. (t. 2, b. l. 16). Įmonei atininkamai laikotarpiu nuo 2009-10-30 iki 2012-06-25 vadovavo A. Ž. (kartu ėjęs ieškovės buhalterio pareigas), nuo 2012-06-25 iki 2014-01-27 – apeliantė R. B., nuo 2014-01-27 iki 2015-04-15 – apeliantas R. L., o nuo 2015-04-15 įmonės vadove paskirta S. L.. Tuo tarpu kita apeliantė – UAB „Statra“, kaip patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys, yra įregistruota nuo 1992-06-30 ir iki 2013-08-23 savo veiklą vykdė adresu Pramonės g, 13, Alytus, nuo 2013-08-23 įmonės registruota buveinė – Ugniagesių g. 3-3, Alytus, t.y. ten pat, kur ir ieškovė. SODROS duomenys patvirtina, kad apeliantas R. L. jau nuo 2010-05-17 buvo šios įmonės darbuotojas, o nuo 2015-12-04 – direktorius, kaip vienasmenis valdymo organas įmonei vadovavo ir A. J. (nuo 2011-08-29 iki 2015-12-04), taip pat įmonėje sudarytas ir kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios pirmininkes pareigas nuo 2012-11-20 eina R. B., kiti valdybos nariai - D. S. bei A. J., o šios įmonės R. L. valdybos nario pareigose dirbo laikotarpiu nuo 2010-07-15 iki 2012-11-20. UAB „Statra“ kontrolinį (10 571 vnt.) akcijų paketą, sudarantį 79,23 proc. visų UAB „Statra“ akcijų skaičiaus, R. L. įsigijo 2010-04-22, vėliau UAB „Statra“ akcijas jis perleido S. L., ši akcijas perleido UAB „ELT valdymas“, o pastaroji - R. B. (t. 1, b. l. 63-77). Pažymėtina ir tai, kad įmonėje UAB „Statra“ iki 2010-12-31 dirbo viso labo tik 2 darbuotojai, jokio ilgalaikio materialaus turto bendrovė neturėjo (t. 1, b. l. 80-81). Pastaroji faktinė aplinkybė akivaizdžiai paneigia tokius apeliantų skundo argumentus, kad UAB „Statra“ buvo seniai įsteigta įmonė ir jos veiklai bei gautam pelnui konkuravimas su ieškovo įmone jokios įtakos negalėjo turėti.

24Byloje esantys įmonių UAB „Elektrotinklas“, UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia įsitikinti, kad apeliantė UAB „ELT valdymas“ (įsteigta nuo 2009-10-30), kuri pradėjusi savo veiklą neturėjo jokio turto, išskyrus 10 000 Lt vertės įrankius ir įrenginius, turėjo tik vieną darbuotoją, jau 2010 metais generavo 210 620 Lt grynojo pelno, jos pardavimo pajamos siekė 775 822 Lt. 2011 metais (įmonėje dirbant tik trims darbuotojams), pardavimo pajamos išaugo net iki 1 867 336 Lt, o grynasis pelnas sudarė 88 199 Lt. 2012 metais bendrovės pardavimo pajamos faktiškai nesumažėjo, o grynasis pelnas išaugo iki 215 843 Lt (nors įmonėje dirbo tik 4 darbuotojai). 2013 metais UAB „ELT valdymas“ valdymas pardavimo pajamas sudarė 1 280 515 Lt, o grynasis pelnas išaugo iki 271 782 Lt (t. 1, b. l. 27-57). Kitos įmonės - UAB „Statra“ pajamos, jos kontrolinį akcijų paketą įsigijus apeliantui R. L., ginčo laikotarpiu taip pat ženkliai išaugo: jau 2011 metais, lyginant su 2010 metais, pajamos išaugo daugiau nei 22 kartus ir sudarė 958 488 Lt, o grynasis pelnas - 127 292 Lt, darbuotojų skaičius išaugo nuo dviejų iki aštuonių. 2012 metais UAB „Statra“ bendrosios pajamos išaugo iki 2 556 580 Lt, o grynasis pelnas sudarė 156 950 Lt, įmonėje jau dirbo 12 darbuotojų. 2013 metais bendrovės bendrosios pajamos išaugo net iki 4 940 846 Lt, o grynasis pelnas sudarė 88 831 Lt (t. 1, b. l. 58-93). Ir atvirkščiai, kaip visiškai pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės UAB „Elektrotinklas“ ūkinės veiklos rezultatai ginčo laikotarpiu nuosekliai ir ženklai blogėjo: bendrosios pajamos lyginant 2009 - 2012 metus, sumažėjo nuo 2 357 050 Lt iki 640 945 Lt, o nuostoliai nuo 922 522 Lt (2010 m.) išaugo iki 1 479 148 Lt (2012 m.) (t. 1, b. l. 105-126).

25Išvardintų kiekvieno iš ūkio subjektų veiklos pelningumo bei nuostolių kontekste teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiuos pokyčius didžia dalimi lėmė kryptingi ir nesąžiningi konkurencijos veiksmai, prasidėję dar iki restruktūrizavimo proceso ieškovei iniciavimo proceso, naudojimasis šiuo metu jau bankrutuojančios ieškovės materialiniais ir žmogiškaisiais resursais bei ištekliais, jos veikloje sukaupta komercine ir praktine pažangiąja patirtimi, darbuotojų žiniomis bei įgūdžiais, iš dalies - ir gamybine komercine paslaptimi (know-how). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs neteisėtus apeliantų veiksmus, susijusius su ieškovės klientų perviliojimu, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Tokia apeliantų pozicija grindžiama tik dalies sutarčių su tariamai iš ieškovės perviliotais klientais pateikimu į bylą, vieno iš klientų - UAB „Rimvisa“ perviliojimo duomenų nebuvimu, apeliantų bendradarbiavimo dar su 5 buvusiais ieškovės klientais nepateikimu. Apeliantai nepagrįstai siekia sureikšminti jų bendradarbiavimo tik dalimi buvusių ieškovės klientų ( o ne su visais) aplinkybę. Pažymėtina, kad ieškovės klientų, kuriems ši teikė paslaugas ir iš šios veiklos generavo pajamas, perviliojimo į konkuruojančius subjektus fakto apeliantai nė neginčija. Aplinkybėms dėl nesąžiningai konkuruojančių subjektų bendradarbiavimo su jos buvusiais klientais pagrįsti ieškovė teikė sutartis (dėl dalies klientų), taip pat sudarytus tokių klientų sąrašus (t. 6, b. l. 59-69), apeliantų atsiskaitomųjų banko sąskaitų ir kasos knygų išrašus, leidžiančius nustatyti, kad šioms įmonėms apeliantės pervedinėjo pinigus (t. 6, b. l. 75 - t. 10, b. l. 63). Dėl kliento UAB „Rimvisa“ perėmimo pasakytina, kad dar 2011-02-11, 2011-03-21 ieškovė šiam klientui atliko mokestinius pavedimus (t. 4, b. l. 137, 142), o jau 2011-04-05 su UAB „Rimvisa“ statybos subrangos sutartį sudarė UAB „ELT valdymas“( t. 6, b. l. 71-74). Aplinkybę, kad penkios įmonės (t. y. UAB „BEE-COM“, UAB „Ekstra statyba“, UAB „Parama“, VŠĮ „Druskininkų ligoninė“, VŠĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“) per apsirikimą buvo priskirti prie apeliantų perviliotų klientų, savo atsiliepime į apeliacinius skundus pripažįsta (neginčija) ir pati ieškovė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė neturėtų būti suabsoliutinama, juolab byloje esant pakankamai kitų duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadas, kad kryptingas apeliantų veikimas, teikiant paslaugas ieškovės klientams, vertintinas kaip perviliojimo faktas, savaime nepaneigiantis apeliantų veiksmų neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl perviliotų klientų padaryta remiantis tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma, kas atitinka šioje nutartyje jau cituotą kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo specifikos tokios kategorijos bylose, ir yra labiau tikėtina, nei netikėtina.

26Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentų, kad nesąžiningo konkuravimo veiksmus paneigia ieškovės ir apeliantės UAB „Statra“ vykdytos veiklos reikšmingi skirtumai, t. y. kad pastaroji vertėsi ir santechnikos montavimo darbais, teisėtai iš šios veiklos gaudama pajamas, o ieškovė šioje srityje kompetencijų neturėjo. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje konkurentai įvardyti kaip ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Viena vertus, kasacinio teismo praktikoje esama išaiškinimų, jog, atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo paskirtį bei tikslus – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, reikalavimai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo gali būti pareikšti ir netiesioginiams konkurentams, t. y. tiems kurių veikla susijusi su kita verslo sritimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011). Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstas prielaidas, jog UAB „Statra“ nebuvo tiesiogiai su ieškove UAB „Elektrotinklas“ konkuruojanti įmonė. Priešingai, šių dviejų įmonių viešai internetinėje erdvėje skelbiami įmonių veiklos aprašymai (o taip pat ir kontaktiniai ryšio duomenys) identiškai sutampa (t. 1, b. l. 98-101). Šios įmonės taip pat identiškai deklaravo savo pagrindinės veiklos sritis, t. y. pastatų ir statinių įrengimas, elektrotechniniai projektavimo, montavimo darbai, vietiniai ir tarptautiniai krovinių pervežimai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui (CPK 179 str. 3 d.). Vien UAB „Statra“ sudarytos rangos sutartys (t. 5, b. l. 79-152), bylos svarstymui pateiktos po pirmosios instancijos teismo įpareigojimo, jokiais kitais duomenimis nepagrindus pajamų (pelno dalies) gautos iš UAB „Statra“ atliktų santechnikos montavimo darbų, savaime nepatvirtina, kad UAB „Statra“ veikla reikšminga dalimi buvo susijusi su kita, nei UAB „Elektrotinklas“, verslo sritimi. Sutiktina ir su ieškovės argumentais, kad UAB „Elektrotinklas“ galėjo neturėti kompetencijos (atestato) daliai pastatų ir statinių įrengimo, t. y. santechnikos darbų atlikimui ir dėl sąmoningo tuometinio UAB „Elektrotinklas“ vadovo bei UAB „Statra“ akcininko – apelianto R. L. neveikimo, pastarajam turint tiesioginį interesą, kad užsakymai atitektų būtent UAB „Statra“.

27Tokiu atveju byloje nepaneigtos aplinkybės dėl to, kad ieškovė ir kitos dvi bendrovės - UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ - buvo iš esmės konkuruojantys verslo subjektai. Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Suprantama, kad buvusių ieškovės dalyvių ir valdymo organų (R. L.) bei darbuotojos (R. B.) konkuruojančio verslo subjekto (UAB „ELT valdymas“) įsteigimas ieškovės patalpose, perėjimas dirbti į šį subjektą, o taip pat dalies darbuotojų įdarbinimas, naudojimasis ieškovės resursais, turima informacija apie klientus, o taip pat dalies veiklos bei darbo išteklių perkėlimas į dar vieną konkuruojantį subjektą - UAB „Statra“, dėl ko ši nedelsiant po įsteigimo / valdymo perėmimo gavo itin didelį pelną, o ieškovės veikla buvo nuostolinga, šiuo konkrečiu atveju leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovės patirtą žalą lėmė būtent neteisėti apeliantų veiksmai.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, ar pažeidė teisės normas arba teisminėje praktikoje suformuluotas žalos tokios kategorijos bylose nustatymo kriterijus.

29Dėl restruktūrizuojamos įmonės kaip konkurencijos subjekto

30Apeliaciniuose skunduose keliamas šios bylos specifiškumo klausimas. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teisme liko neįvertinta aplinkybė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ieškovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, įmonė jau turėjo mokumo problemų, todėl jos neigiamus veiklos rezultatus lėmė ne apeliantų veiksmai, bet objektyvios priežastys – vykdomas restruktūrizavimo planas, įrangos pardavimas, dalies teikiamų paslaugų atsisakymas, o ieškovės restruktūrizavimo byloje dalyvavusiam kreditoriui UAB „ELT valdymas“ ieškovės klientų sąrašas buvo žinomas, tad jis negali būti laikomas ieškovės komercinė paslaptimi.

31Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad konkurentai yra ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Ūkio subjektas pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 17 dalį – tai įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Tai, kas pagal Konkurencijos įstatymą vertinama kaip ūkinė veikla, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje – gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi Konkurencijos įstatyme galėjimas būti konkurencijos santykio subjektu nesiejamas su ūkio subjekto finansine padėtimi. Pagal šio įstatymo nuostatas ūkio subjektai, kurie vykdo ar potencialiai gali vykdyti veiklą, nepriklausomai nuo to, kokia jų finansinė būklė arba tuometinis statusas (pavyzdžiui, bankrutuojantis ar reorganizuojamas ūkio subjektas), gali būti konkurentai, jeigu jie susiduria ar gali susidurti su tarpusavio konkurencija. Panašus klausimas jau buvo analizuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).

32Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovės, kaip ūkio subjekto, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, galimybės konkurencingai vykdyti ūkinę komercinę veiklą aktualus ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ), kurio tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateikta finansinių sunkumų turinčios įmonės sąvoka – tai įmonė, kuri negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Restruktūrizavimo taikymo sąlygos nustatytos ĮRĮ 4 straipsnyje, pagal kurį restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Taigi vien restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesuponuoja įmonės veiklos nuraukimo ar sustabdymo. Priešiningai, restruktūrizavimas apibūdinamas kaip visuma procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.), o ĮRĮ neįtvirtinta jokių apribojimų, dėl kurių ūkio subjektas, kuriam iškelta bankroto byla, negalėtų būti vertinamas kaip konkurencijos santykių dalyvis.

33Vadinais, apeliantai įmonės galimybę konkuruoti nepagrįstai sieja su jai iškeltos restruktūrizavimo bylos faktu. Ieškovė savo ūkinės komercinės veiklos nutraukusi nebuvo. Kauno apygardos teismas, įvertinęs UAB „Elektrotinklas“ galimybes pasiekti ĮRĮ nustatytus restruktūrizavimo proceso tikslus, 2010-12-15 nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą. Kaip matyti iš byloje esančio ieškovės restruktūrizavimo plano, ieškovė deklaravo tai, kad įmonė turi pakankamai žinių savo darbo sferoje; bendrovė yra išsaugojusi pagrindinius inžinierius – techninius darbuotojus, kurių dėka galės vykdyti elektrotechninius montavimo projektavimo darbus; bendrovė turi visus reikiamus įrankius bei įrangą; gerėja situacija statybų rinkoje, todėl bendrovės tikslas – rinkoje išlaikyti savo turimas pozicijas <...>bendrovė veikia jau daugelį metų, perpratusi rinkos subtilybes <...>Pietų Lietuvoje elektrotechninius užsakymus atliekančių įmonių nėra daug, be to, šios įmonės neturi savo projektuotojų, todėl ieškovė galės operatyviai vykdyti veiklą ir pan. (t. 1, b. l. 127-159). Teisėjų kolegijos vertinimu, restruktūrizavimo proceso metu ieškovės deklaruotos verslo planas bei jo sudėtinių dalių turinys leidžia pripažinti, kad ieškovė galėjo būti visavertis konkurencijos santykių subjektas ir atitinkamai tapti nesąžiningos konkurencijos veiksmų objektu ir dėl to patirti nuostolių, o galiausiai ir bankrutuoti. Ieškovė, tam tikroje rinkoje veikusi keliolika metų, turėjo reikalingus verslo kontaktus, sukauptą patirtį, kitas verslui plėtoti reikalingas žinias bei išteklius, todėl aplinkybė, kad būtent jos restruktūrizavimo laikotarpiu tose pačiose patalpose analogišką veiklą pradėjo vykdyti dar du juridiniai asmenys, kontroliuojami tų pačių asmenų, bendradarbiavę su ieškovės klientais, įdarbinę ieškovės darbuotojus, negali būti vertinama kaip atsitiktinė bei visiškai neturėjusi įtakos ieškovės veiklos rezultatams bei restruktūrizavimo procese jos išsikeltiems tikslams – atkurti mokumą, atsiskaityti su savo kreditoriais. Taigi per konkurencijos teisę saugotini ir restruktūrizuojamos ieškovės interesai.

34Apeliaciniuose skunduose akcentuojamas ir išskirtinis bendrovės UAB „ELT valdymas“ statusas, t. y. jos buvimas kreditoriumi ieškovės restruktūrizavimo byloje, dėl ko ieškovės klientų sąrašas šiai tapo žinomas teisėtai, bei šio sąrašo neįtvirtinimas kaip komercinės paslapties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybės, jog UAB „Elektrotinklas“ bendrovėje nebuvo patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, šiuo konkrečiu atveju nepriskyrė prie eliminuojančių atsakomybę už nesąžiningą konkurenciją aplinkybių. Sprendžiant, ar buvo nesąžiningai pasinaudota UAB „Elektrotinklas“ komercinėmis paslaptimis, atsižvelgtina ne vien į tai, kad apeliantas UAB „ELT valdymas“ buvo UAB „Elektrotinklas“ kreditorius, dalyvavęs UAB „Elektrotinklas“ restruktūrizavimo procese, ir į kitas reikšmingas aplinkybes: UAB „Elektrotinklas“ buvęs administracijos vadovas R. L. buvo ir UAB „ELT valdymas“ akcijų paketo savininkas, o šiai įmonei vadovavo buvusi UAB „Elektrotinklas“ darbuotoja - R. B.. Pažymėtina, kad patvirtinti komercinių paslapčių sąrašą yra bendrovės valdymo organų pareiga (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 4 d., 34 str. 3 d.), kurios įgyvendinimu, kaip liudija tendencingas veikimas bendrovių UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ naudai, jie suinteresuoti nebuvo ir pažeidė fiduciarines pareigas ieškovei. Taip pat įvertintinas ir konkretus informacijos, kurią ieškovė įvardija kaip įmonės komercinę paslaptį, turinys. Komercinę vertę turinti informacija apie užsakovus (klientus) susideda iš daugelio įvairiausių duomenų (komponentų), kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl užsakymo, kainų nustatymo, kokios užsakymo apimtys ir kt. Akivaizdu, kad tokia ieškovės UAB „Elektrotinklas“ informacija, atitinkanti visus informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus, UAB „ELT valdymas“ buvo žinoma ne vien dėl šios apeliantės dalyvavimo ieškovės bendrovės restruktūrizavimo procese kreditoriaus teisėmis, bet ir dėl UAB „ELT valdymas“ dalyvių ir valdymo organų aukščiau aptartų ryšių su UAB „Elektrotinklas“. Minėta, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje išvardintas nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašas nėra baigtinis, jis vertintinas tik kaip pavyzdinis, dėl ko nesąžiningos konkurencijos veiksmais gali būti pripažinti ir kitokie konkuruojančio subjekto veiksmai, jeigu jais siekiama nesąžiningai konkuruoti. Nagrinėjamos bylos atveju pirmiau jau aptarti visi apeliantų atlikti veiksmai nesąžiningos konkurencijos aspektu vertintini vadovaujantis būtent tokiu Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies aiškinimu.

35Dėl žalos dydžio nustatymo ir atsakomybės rūšies

36Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad neteisėti veiksmai bei kaltė, kaip apeliantų civilinės atsakomybės sąlygos, šioje byloje egzistuoja, pasisako ir dėl apeliaciniuose skunduose keliamo žalos atlyginimo fakto bei jos dydžio nustatymo klausimo.

37Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Konkurencijos įstatyme pateikta ūkio subjekto sąvoka, pagal kurią – tai įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje (Konkurencijos įstatymo 3 str. 17 p.). Tokia atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo už neteisėtos informacijos, kuri yra gamybinė (komercinė) paslaptimi, panaudojimą yra nustatyta ir CK 1.116 straipsnio 4 dalyje. Kadangi Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala, todėl žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais CK įtvirtintais žalos atlyginimo principais.

38Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto. Nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį, todėl nagrinėjant tokios kategorijos bylas būtina atsižvelgti į tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimą kitų asmenų sąskaita. Be to, civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.) atlyginami tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

39Ieškovė prašė priteisti solidariai iš visų atsakovų (apeliantų) 289 217 Eur (998 608,50 Lt) žalos atlyginimo, kurį laikė apeliantų (UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“) nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu gauta nauda, apskaičiuota sudėjus šių dviejų įmonių ginčo laikotarpių gautą grynąjį pelną. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės nuostolių dydį nustatęs pagal apeliantų, t. y. naujai įsteigtos konkuruojančios įmonės UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“, kurios valdymą (akcijų paketą) perėmė tie patys fiziniai asmenys (dalyviai), gautą grynąjį pelną, ieškovės reikalavimą patenkino. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, tvirtina, kad nesąžiningais konkurencijos veiksmais padaryta žala galėtų būti apskaičiuota tik nustačius konkrečią pelno dalį, gautą iš konkurencinės veiklos, t. y. iš tariamai perviliotų ieškovės klientų. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės patirtos žalos dydį nustatė vadovaudamasis grynojo pelno kriterijumi pagal šių įmonių parengtus finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių jau yra atimtos veiklos sąnaudos (išlaidos). Siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas, kaip kolegija jau nurodė pirmiau, sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, tuo pačiu ir neteisėtos naudos gavimą kitų asmenų sąskaita. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala gali būti dvejopa: tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Cituotos teisės normos 2 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs dar vieną kompensuotinų nuostolių formą - kito asmens gautą naudą iš savo neteisėtų veiksmų. Asmens dėl nesąžiningos konkurencijos gautos pajamos gali būti laikomos būtent tokiais nuostoliais, nes teisėje galioja dar ir bendras principas, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė yra pasirinkusi savo pažeistas teises ginti būtent per nepagrįsto praturtėjimo jos sąskaita institutą (CK 6.249 str. 2 d.). Civiliniame procese galiojant dispozityvumo ir laisvo naudojimosi savo teisėmis principui (CPK 13 str., CK 1.137 str. 1 d.), o apeliantams pirmosios instancijos teisme nesiginant, kad toks ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas šiuo atveju negalėjo būti taikomas (CPK 265 str. 2 d.), teisėjų kolegija neturi teisinių prielaidų konstatuoti, kad tokia nuostolių atlyginimo forma (būdas) nebuvo tinkama ar yra teisiškai ydinga. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį atsakovo gauta turtinė nauda už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali būti pripažinta ieškovo nuostoliais. Atsakovo pajamos, gautos už tą laikotarpį, per kurį jis atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus (jeigu įrodomas priežastinis ryšys tarp šių pajamų ir neteisėtų veiksmų), yra bene svarbiausias kriterijus, kuris naudotinas apskaičiuojant nesąžininga konkurencija padarytą žalą. Kriterijai, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, yra suformuluoti ir aktualiausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Apeliantai nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju nuostoliai turėtų būti skaičiuojami kaip grynasis pelnas tik iš atitinkamo jų klientų portfelio. Šioje byloje ieškovė, įrodinėdama byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, neapsiribojo aplinkybėmis, susijusiomis tik su ieškovės klientų perviliojimu, pasinaudojant komercine paslaptimi. Byloje ieškovės įrodinėjamų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma, susijusi su visuma neteisėtų apeliantų konkuravimo veiksmų, buvo kur kas platesnio pobūdžio. Blogėjant ieškovės finansinei padėčiai, buvo atlikti iš esmės verslo perkėlimo į kitas dvi įmones kryptingi ir nuoseklūs veiksmai, dėl ko atsikaityti su bankrutuojančios ieškovės kreditoriais tapo neįmanoma ir įmonė galiausiai bankrutavo. Tokią išvadą suponuoja ieškovės restruktūrizavimo laikotarpiu jos darbuotojų valdymo organų - apeliantų R. B. bei R. L. - dalyvavimas įsteigiant naują įmonę UAB „ELT valdymas“ bei įgyjant UAB „Statra“ kontrolinę akcijų paketą (perimant šios bendrovės valdymą), jų perėjimas dirbti į konkuruojančius verslo subjektus - UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“, apeliantų veikimas, sudarant sąlygas pasinaudoti ne tik ieškovės bendrovėje turima konfidencialia informacija (apie klientus), bet taip pat perviliojant jos darbuotojus, tame tarpe ir vykdančių buhalterinę apskaitą, naudojantis ieškovės buveinės patalpomis ir kitais materialiaisiais resursais (transporto priemone, ryšio linijomis ir kt.), dėl ko UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“, nepaisant turėtų itin menkų žmogiškųjų išteklių ginčo laikotarpiu gavo labai didelį pelną, o ieškovės komercinė veikla (net ir suteikus teisines galimybes įvykdyti restruktūrizavimo procesą) buvo nuostolinga. Taigi tokius padarinius lėmė būtent neteisėtų apeliantų konkuravimo veiksmų visuma, o ne keliolikos klientų perviliojimas į konkuruojančias įmones. Dėl šios priežasties nėra pagrindo, sprendžiant dėl žalos dydžio, kaip kriterijumi ir žalos dydžio įrodymu išimtinai remtis tik UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ grynuoju pelnu, gautu iš atitinkamų klientų, su kuriais anksčiau bendradarbiavo pati ieškovė (t. y. perviliotų klientų). Konstatavus verslo perkėlimą į kitas bendroves, visa šių bendrovių neteisėtai gauta nauda yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsiradusiais ieškovei padariniais.

40Kasacinis teismas aktualiausioje savo praktikoje yra išgryninęs reikalavimus, kurie gali būti reiškiami tokio pobūdžio bylose: 1) dėl komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) dėl negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) dėl nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Šioje nutartyje taip pat yra pasisakyta ir dėl civilinės atsakomybės subjekto kiekvienu iš reikalavimo atveju, konstatuojant, kad kuomet reiškiamas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo (nagrinėjamos bylos atveju toks reikalavimas ir pareikštas), atsako būtent tas asmuo, kuris gavo neteisėta naudą, nepaisant kitų asmenų tai naudai gauti atliktų veiksmų (nutarties 103, 114 punktai). Vadinasi, teisinių pasekmių aspektu atsakomybė tokiu atveju yra dalinė, ji negali būti solidarioji, juolab kad gautą naudą kiekvieno ūkio subjekto identifikuoti įmanoma. Šios naujausios teisminės praktikos kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs visų apeliantų solidariąją atsakomybę, nors nepagrįstai šiuo atveju praturtėjo (gavo grynojo pelno) tik juridiniai asmenys, neatsižvelgė į reikalavimo pobūdį (siekta ne savo negautų pajamų, o kito asmens nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita), suklydo, ir šią teisės aiškinimo bei taikymo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas (CPK 330 str.). Byloje nesurinkta įrodymų, kad apeliantai R. L. ir / ar R. B. būtų neteisėtai gavę pajamų (nepagrįstai praturtėję), taigi nėra teisinio pagrindo šioje byloje iš jų priteisti įmonių UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ gautą grynąjį pelną kaip nepagrįstą šių subjektų praturtėjimą. Kita vertus, tai nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo kitais būdais (dėl fiduaciarinių pareigų įmonei pažeidimo ar pan.)

41Apeliančių finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia nustatyti, kad nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ neteisėtai gauta nauda priteistina pagal kiekvienos iš šių bendrovių uždirbtą grynąjį pelną nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu, t. y. iš UAB „ELT valdymas“ - 188 407 Eur (t. 1, b. l. 37, 49, 53, 54), iš UAB „Statra“ – 100 804 Eur (t. 1, b. l. 78, 82, 86, 90). Priteistinos ir procesinės 6 proc. palūkanos iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d., 6.261 str.). Tačiau atsižvelgiant į Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 2 punktą, nurodantį, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos restruktūrizuojamai įmonei yra sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, išskyrus delspinigių už pavėluotai dėl darbdavio kaltės išmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas skaičiavimą, bei faktinę aplinkybę, kad apeliantei RUAB „Statra“ Kauno apygardos teismo 2015-02-03 nutartimi c. b. Nr. B2-1402-221/2015 (dabartinis numeris B2-632-221/2016; teismų informacinė sistema LITEKO) buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir tokia nutartis įsiteisėjo 2015-02-11, o restruktūrizavimo planas patvirtintas šio teismo 2015-08-10 nutartimi, už laikotarpį nuo 2015-02-11 iki 2015-08-10 teisinio pagrindo skaičiuoti palūkanas nėra.

42Dėl prašymo skirti ekspertizę

43Pasisakydama dėl apeliaciniuose skunduose keliamo klausimo dėl ekspertizės, siekiant ištirti žalos dydžiui nustatyti reikšmingos aplinkybės nagrinėjamoje byloje skyrimo, teisėjų kolegija, viena vertus, pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantai, atstovaujami profesionalių teisininkų, ekspertizės skirti neprašė, taip pat neįrodinėjo, kad apeliantų pajamos (pelnas), gautos būtent iš atitinkamo klientų segmento, sudarytų prielaidas skaičiuoti ieškovės nuostolius (teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuoti teismo posėdžio garso įrašai, CPK 179 str. 3 d.). Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme, todėl pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Argumentai, susiję su apeliacinės instancijos teismui pateikta UAB „ELT valdymas“ bei UAB „Statra“ klientų portfelio ir pajamų struktūros analizė (t. 11, b. l. 21-38), kuria, be kita ko, apeliantai grindžia ir būtinumą skirti teismo ekspertizę (dėl grynojo pelno iš atitinkamų klientų gavimo nustatymo) pirmosios instancijos teisme keliami / analizuojami nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliacinių skundo argumentų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, t. y. argumentų, susijusių su atitinkama pajamų struktūra, gauta iš atitinkamo klientų portfelio (CPK 306 str. 2 d.).

44Kita vertus, ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2, 7, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydį, kuriam apskaičiuoti ieškovė į bylą teikė įmonių finansinės atskaitomybės dokumentus ir dėl kurių prieštaravimų apeliantai nepateikė (CPK 12 str., 178 str.), vadovavosi UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ ginčo laikotarpiu gautu grynuoju pelnu, o teisėjų kolegija, nustačiusi sudėtinius apeliantų nesąžiningos konkurencijos veiksmus, sutiko su šiuo ieškovės pasirinktu žalos nustatymo kriterijumi. Tokiu atveju nenustačius objektyvaus poreikio konkretizuoti įmonių UAB „ELT valdymas“ ir UAB „Statra“ neteisėtai gautas pajamas (nepagrįstą praturtėjimą) tik iš perviliotų klientų, apeliantų prašymas dėl ekspertizės skyrimo netenkintinas (CPK 212 str.).

45Dėl ieškinio senaties termino

46Apeliantų skundų argumentai, kad ieškovė pareikštiems reikalavimams praleido ieškinio senaties terminą, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teisme apeliantai prašė taikyti ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą terminą, per kurį bankroto administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius. Kaip pagrįstai išaiškino pirmosios instancijos teismas, šis terminas nereglamentuoja ieškinio senaties ir jos praleidimo padarinių, todėl ieškinius administratorius gali reikšti vadovaujantis bendraisiais ieškinio senaties terminais. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytas 6 mėn. terminas yra ne ieškinio senaties terminas reikalavimams teisme pareikšti, tačiau procesinis terminas, per kurį įmonės bankroto administratorius nuo dokumentų apie įmonės sandorius gavimo dienos turi patikrinti sandorių teisėtumą už 36 mėn. laikotarpį.

47Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinys pirmosios instancijos teisme pareikštas nepraleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės administratoriaus, ginančio visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios bendrovės interesus, todėl senaties termino pradžios nustatymui yra tam tikrų ypatumų. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad tik po bankroto bylos iškėlimo, ir tik gavęs bendrovės dokumentus, administratorius gali nustatyti bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą, tokiam ieškiniui pareikšti ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kuomet bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie bankrutuojančiai bendrovei padarytą žalą. Tiksli bankroto administratoriaus sužinojimo apie bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos faktą data nagrinėjamos byloje atveju nėra reikšminga, kadangi nuo bankroto bylos iškėlimo - 2013-06-10 iki ieškinio pareiškimo teisme (2014-07-22) praėjo tik šiek tiek daugiau nei vieneri metai, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju net nesuėjo.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, o taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme klausimą (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.).

50Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patenkinus 52 proc. ieškinio reikalavimų iš atsakovų proporcingai patenkintų /atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina 3 481,92 Eur žyminio mokesčio dalis. Todėl ieškovei, atsižvelgiant į taikytą dalinę, o ne solidariąją atsakomybę bei į atsakomybės apeliantams R. L. ir R. B. netaikymą, iš atsakovės UAB „ELT valdymas“ priteistina 2 263,24 Eur (3 481,92 Eur x 65 proc.) žyminio mokesčio dalis bei 6,71 Eur (10,33 Eur x 65 proc.) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 2 269,95 Eur. Iš atsakovės UAB „Statra“ ieškovei priteistina 1 218,62 Eur (3 481,92 Eur x 35 proc.) žyminio mokesčio dalis bei 3,62 Eur (10,33 Eur x 35 proc.) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso – 1 222,24 Eur.

51Iš ieškovės proporcingai atmestų jos reikalavimų daliai priteistina 2 827,77 Eur ( 3 448,50 Eur x 82 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų apeliantei UAB „Statra“ (CPK 98 str.).

52Apeliantė UAB „ELT valdymas“ pateikė prašymą priteisti jai 8 712 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurių apmokėjimui pagrįsti 2016-01-18 per EPP sistemą buvo pateikti duomenys (t. 11, b. l. 148-152). Atsižvelgiant į tai, kad šios apeliantės reikalavimai netenkinami, tik kitaip išsprendžiamas jos civilinės atsakomybės tarp pačių atsakovų padalijimo klausimas, UAB „ELT valdymas“ iš esmės net padidinat asmeninės atsakomybės naštą pagal jos gautą gerokai didesnę, nei antrosios apeliantės RUAB „Statra“ , grynojo pelno dalį, toks prašymas negali būti tenkinamas. Kiti apeliantai (fiziniai asmenys) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nėra patyrę ir jų atlyginti neprašo.

53Ieškovė savo prašymo priteisti jai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrindė tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, todėl ir jos išlaidų kompensavimo klausimas nekyla (CPK 98 str. 1 d.).

54Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

55Kadangi ieškinys apeliantų R. L. bei R. B. atžvilgiu atmetamas, turi būti panaikintos ir jų atžvilgiu šioje byloje Kauno apygardos teismo 2014-07-24 nutartimi (t. 2, b. l. 29-31) taikytos ir Kauno apygardos teismo 2015-05-08 nutartimi pakeistos (t. 11, b. l. 98-100) laikinosios apsaugos priemonės – R. L. bei R. B. turto, turtinių teisių bei piniginių lėšų už 1 912 188,17 Lt (553 807,97 Eur) sumą areštas (CPK 150 str.).

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

57Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

58„Ieškinį tenkinti iš dalies.

59Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrotinklas“ (juridinio asmens kodas 300003316) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ (juridinio asmens kodas 302452975) 188 407 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

60Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrotinklas“ (juridinio asmens kodas 300003316) iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ (juridinio asmens kodas 149645114) 100 804 Eur žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2014 m. liepos 25 d. iki 2015 m. vasario 11 d, bei nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

61Neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos nustatyti priverstinę hipoteką atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELT valdymas“ priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1) patalpai/butui, esančiam Ugniagesių g. 3-3, Alytus (unikalus Nr. 1199-6001-5016:0003); 2) 6/8 dalies žemės sklypui (0,024 ha ploto), esančiam Ugniagesių g. 3, Alytus (unikalus Nr. 1101-0018-0061); 3) žemės sklypui, esančiam Ilgų km., Alytaus r. sav. (unikalus Nr. 4400-1046-0430), nustatant, kad atitinkama hipoteka galioja iki to momento, kai atsakovės pilnai įvykdys teismo sprendimą.

62Kitą ieškinio dalį atmesti.

63Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELT valdymas“ (juridinio asmens kodas 302452975) 2 269,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

64Priteisti valstybei iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ (juridinio asmens kodas 149645114) 1 222,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

65Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statra“ (juridinio asmens kodas 149645114) iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ (juridinio asmens kodas 300003316) 2 827,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

66Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi taikytas (ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi pakeistas) laikinąsias apsaugos priemones - ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ (juridinio asmens kodas 300003316) 1 912 188,17 Lt dydžio reikalavimui užtikrinti atsakovams R. L. (asmens kodas ( - ) ir R. B. (asmens kodas ( - ) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, akcijų, obligacijų, turtinių teisių ir kito turto bei piniginių lėšų areštą.

67Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ 2014-07-22 kreipėsi į teismą su... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2015-03-16 sprendimu (t. 10, b. l. 184-193) ieškinį... 7. Teismas sprendė, jog ginčas kilo dėl to, ar atsakovai, būdami ieškovės... 8. Dėl atsakovų reikalavimo taikyti Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 10. Atsakovas R. L. apeliaciniame skunde (t. 11, b. l. 3-5) prašo panaikinti Kauno... 11. Atsakovės UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“ bei R. B. apeliaciniame... 12. Ieškovė BUAB „Elektrotinklas“ atsiliepime į atsakovų apeliacinius... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliantų R. L., UAB „ELT valdymas“, UAB „Statra“ bei R. B.... 15. Byloje sprendžiamas atsakovų civilinės atsakomybės klausimas dėl... 16. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 17. Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta bendroji bylų nagrinėjimo apeliacine... 18. Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo... 19. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ūkio... 20. Deliktinė atsakomybė už nesąžiningos konkurencijos veiksmus galima tik... 21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylose dėl nesąžiningos... 22. Bylos duomenimis, kuriuos patvirtina ir Juridinių asmenų registro duomenų... 23. Bylos bei Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad apeliantė UAB... 24. Byloje esantys įmonių UAB „Elektrotinklas“, UAB „ELT valdymas“ bei... 25. Išvardintų kiekvieno iš ūkio subjektų veiklos pelningumo bei nuostolių... 26. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ir apeliacinio skundo argumentų,... 27. Tokiu atveju byloje nepaneigtos aplinkybės dėl to, kad ieškovė ir kitos dvi... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai neteikia... 29. Dėl restruktūrizuojamos įmonės kaip konkurencijos subjekto... 30. Apeliaciniuose skunduose keliamas šios bylos specifiškumo klausimas. Pasak... 31. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad konkurentai yra... 32. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovės, kaip ūkio subjekto, kuriam... 33. Vadinais, apeliantai įmonės galimybę konkuruoti nepagrįstai sieja su jai... 34. Apeliaciniuose skunduose akcentuojamas ir išskirtinis bendrovės UAB „ELT... 35. Dėl žalos dydžio nustatymo ir atsakomybės rūšies... 36. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios... 37. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai,... 38. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina nustatyti atsakovo... 39. Ieškovė prašė priteisti solidariai iš visų atsakovų (apeliantų) 289 217... 40. Kasacinis teismas aktualiausioje savo praktikoje yra išgryninęs reikalavimus,... 41. Apeliančių finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia nustatyti, kad... 42. Dėl prašymo skirti ekspertizę ... 43. Pasisakydama dėl apeliaciniuose skunduose keliamo klausimo dėl ekspertizės,... 44. Kita vertus, ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet... 45. Dėl ieškinio senaties termino... 46. Apeliantų skundų argumentai, kad ieškovė pareikštiems reikalavimams... 47. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 49. Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą,... 50. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patenkinus 52 proc. ieškinio... 51. Iš ieškovės proporcingai atmestų jos reikalavimų daliai priteistina 2... 52. Apeliantė UAB „ELT valdymas“ pateikė prašymą priteisti jai 8 712 Eur... 53. Ieškovė savo prašymo priteisti jai apeliacinės instancijos teisme turėtas... 54. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 55. Kadangi ieškinys apeliantų R. L. bei R. B. atžvilgiu atmetamas, turi būti... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę... 58. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 59. Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei... 60. Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei... 61. Neviršijant patenkintų turtinių reikalavimų sumos nustatyti priverstinę... 62. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 63. Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ELT... 64. Priteisti valstybei iš atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės... 65. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statra“ (juridinio asmens... 66. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi taikytas (ir... 67. Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei...