Byla 2S-262-198/2017
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-332-812/2017 pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai nuosavybės teises į statinius, kadastrinėje byloje pažymėtus 9I1/p ir 10I1/ž, esančius žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).
  2. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. apsispręsti ir suformuluoti tokį reikalavimą, kurį pagrįstų pareiškėjos faktinės aplinkybės bei aiškiai nurodyti, kokį sprendimą prašo teismo priimti.
  3. Pareiškėja pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji asmeninės nuosavybės teisę paveldėjimu įgijo į statinius, kadastrinėje byloje pažymėtus 9I1/p ir 10I1/ž, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančius žemės sklype, unikalus ( - ), adresu ( - ).

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti, grąžino pareiškėjai 41 Eur žyminį mokestį.
  2. Teismas nurodė, kad V. K. palikimas yra priimtas, statiniai, pažymėti 9I1p ir 10I1ž, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), nėra šio palikimo objektas, nekilnojamojo turto registro duomenimis, daiktinės teisės į paminėtus statinius neįregistruotos. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų ir nurodytų pareiškime aplinkybių matyti, kad nei pareiškėja, nei jos miręs sutuoktinis neturėjo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į statinius, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), bei šie dokumentai nėra prarasti, todėl nėra vienos iš aplinkybių, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Teismo sprendimas pagal pareikštą reikalavimą nesukurs pareiškėjai teisinių padarinių.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja J. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio normą. Teismas nenurodė, į kurią instituciją ar teismą pareiškėjai reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškimą.
  3. Teigia, kad teismas nekonkrečiai išaiškino, kas yra juridinę reikšmę turintis faktas.
  4. Pažymi, kad priešingai negu teigė teismas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes, nes teismo sprendimas bus pagrindas papildomam paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą išduoti.
  5. Nurodo, kad įstatyme nepateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kuomet galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
  3. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  4. Byloje nustatyta, kad pareiškėja S. K. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai nuosavybės teises į statinius, kadastrinėje byloje pažymėtus 9I1/p ir 10I1/ž, esančius žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. gruodžio 1 d. pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. apsispręsti ir suformuluoti tokį reikalavimą, kurį pagrįstų pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės bei aiškiai nurodyti, kokį sprendimą prašo teismo priimti. Pareiškėjos prašymu teismas terminą trūkumams pašalinti pratęsė iki 2016 m. gruodžio 12 d., po to – iki 2017 m. sausio 13 d. Pareiškėja pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji asmeninės nuosavybės teisę paveldėjimu įgijo į statinius, kadastrinėje byloje pažymėtus 9I1/p ir 10I1/ž, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančius žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodant kad nėra vienos iš aplinkybių, būtinų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, teismo sprendimas pagal pareikštą reikalavimą nesukurs pareiškėjai teisinių padarinių.
  5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
  6. Pagal pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartyje, kuria pareiškėja įpareigota pašalinti pareiškimo trūkumus, pagrįstai nurodė, kad bylos dėl daiktinių teisių nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso XXXIV skyriuje nustatyta tvarka. Valdymo fakto patvirtinimas ir nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas yra skirtingi materialinės ir civilinio proceso teisės institutai, todėl apylinkės teismas pareiškėją įpareigojo apsispręsti ir suformuluoti tokį reikalavimą teismui, kurį pagrįstų jos nurodytos faktinės aplinkybės, aiškiai nurodyti, kokį sprendimą prašo teismo priimti. Nors ne skundžiamoje nutartyje, tačiau 2016 m. lapkričio 16 d. nutartyje dėl trūkumų pašalinimo teismas nurodė pareiškėjai, kurių materialinės ir proceso teisės institutų pagrindu pareiškėja turėtų formuluoti savo reikalavimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad teismas nenurodė jai kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti pareiškimą.
  7. Pareiškėjos pareiškimą priimti atsisakyta iš esmės dėl netinkamai suformuluoto reikalavimo ir per teismo nustatytą terminą nepašalinus trūkumų pagal teismo nurodymus. Po trūkumų šalinimo pateikdama patikslintą pareiškimą, pareiškėja suformulavo iš esmės naują reikalavimą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji asmeninės nuosavybės teisę paveldėjimu įgijo į statinius, kadastrinėje byloje pažymėtus 9I1/p ir 10I1/ž, kurių unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), esančius žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.).
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).
  9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pagal jos pareikštą reikalavimą nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas sukurs jai teisines pasekmes, nes reikalavime net nenurodoma po kieno mirties ji turtą paveldėjo. Kad po sutuoktinio V. K. mirties pareiškėja kreipėsi į notarą ir paveldėjo sutuoktinio palikimą patvirtina į bylą pateiktas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Taigi šį faktą patvirtinančius dokumentus pareiškėja turi. Kaip nurodo pati apeliantė, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Paveldėjimo dalyku yra ne tik konkretus turtas natūroje, bet ir turtinės teisės bei iš jų kylančios kitos įpėdinio teisės, taip pat ir apeliantės teisė kreiptis į atitinkamas institucijas dėl statinių registravimo, kurią, kaip nurodo apeliantė, ji siekia realizuoti. Kadangi pareiškėjos nurodomi statiniai, unikalūs Nr. ( - ), Nr. ( - ), esantys ( - ), ir daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, todėl apeliantės siekis įgyti nuosavybės teisę ir įregistruoti ją viešame registre paveldėjimo teisę reglamentuojančių normų pagrindu nepagrįstas. Taigi, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju teismo sprendimas pagal patikslintą reikalavimą nesukeltų pareiškėjai teisinių pasekmių.
  10. Pažymėtina, kad teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijos veikia aktyviai, vis dėlto kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, todėl negali už pareiškėją suformuluoti pareiškimo dalyko ir pagrindo.
  11. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnyje nustatytų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme. Dėl to skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

9Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai