Byla 2A-1413-590/2015
Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

2teisėjų Rūtos Burdulienės, Andrutės Kalinauskienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Megatranzit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Refta“ ieškinį atsakovui UAB „Megatranzit“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovas UAB „Refta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Megatranzit“ 2014-01-27 įskaitymą, kuriuo jis įskaitė 2 352,21 EUR žalą į savo mokėjimus ieškovui UAB „Refta“ už atliktas paslaugas pagal užsakymą-sutartį krovinio pervežimui Nr. 2013/11/28 ir PVM sąskaitą-faktūrą REF Nr. 0033816; priteisti ieškovui iš atsakovo 8 121,71 Lt skolos už pervežimą, 72,15 Lt palūkanų, 8,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad ieškovas UAB „Refta“ ir atsakovas UAB „Megatranzit“ 2013-11-28 sudarė Užsakymą-sutartį krovinio pervežimui Nr. 2013/11/28, pagal kurį ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Vokietija-Rusija. Sutarties 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo organizuoti pakrovimo-iškrovimo darbus. Krovinį – valymo priemones – į ieškovo transporto priemones pakrovė siuntėjas. Pristačius krovinį į jo paskirties vietą paaiškėjo, kad dalis krovinio (popierinės pakuotės) yra sugadintos. OOO „Survey Service“ patikros aktu Nr. SR.13.250 nustatė, jog žala dėl krovinio sugadinimo atsirado dėl krovinio (valymo priemonių) nepakankamos pakuotės ir dėl netinkamo krovinio paruošimo transportavimui, t. y. dėl nepakankamo krovinio pritvirtinimo prie padėklo ir paliktų tarpų, susidariusių tarp krovinių, sukrautų ant šalia stovinčių padėklų. Ieškovas pateikė atsakovui CMR važtaraščių originalus bei 2013-12-16 PVM sąskaitą-faktūrą REF Nr. 0033816 (9 495,20 Lt sumai), tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį šios sumos ir liko skolingas ieškovui 8 121,71 Lt. Atsakovas 2013-12-16 pretenzija informavo ieškovą, kad ieškovas padarė 2352,21 EUR dydžio žalą dėl pakuotės sugadinimo, kurią atsakovas krovinio gavėjui yra atlyginęs bei pareikalavo tokio dydžio žalą atlyginti. Ieškovas 2013-12-20 atsakymu į atsakovo pretenziją informavo, kad atsakovo pretenzija nepagrįsta. Atsakovas 2014-01-27 pranešimu apie dalinį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą informavo ieškovą. Pažymėjo, jog pranešimo apie įskaitymą momentu ieškovas neturėjo galiojančių ir vykdytinų piniginių prievolių atsakovui, todėl neegzistavo įstatyme suformuluotos teisinės prielaido atlikti įskaitymą. Ieškovas nėra atsakingas už žalą atsakovui, kadangi krovinys buvo sugadintas dėl krovinio siuntėjo kaltės, siuntėjas neįvykdė pareigos tinkamai supakuoti krovinį. Pagal sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo organizuoti krovinio pakrovimo darbus, krovinį pakrovė ne vežėjas, o siuntėjas arba trečias asmuo, veikiantis siuntėjo vardu, todėl dėl netinkamo krovinio pakrovimo pareigos nevykdymo vežėjui atsakomybė nekyla. Nurodė, kad žalos atsiradimo priežastys nustatytos OOO „Survey Service“ patikros aktu. Atsakovas nepateikė kitų įrodymų, paneigiančių žalos atsiradimo priežastis. Ieškovas nėra atsakingas atsakovui už žalą, kadangi krovinys buvo sugadintas dėl krovinio siuntėjo kaltės. Ieškovas nesutiko ir su pranešime nurodyta 2 352,21 EUR žalos suma, kurią atsakovas įskaito į jo mokėjimus ieškovui už suteiktas paslaugas. Pagal ekspertų patikros aktą ekspertai nustatė, kad krovinio gavėjo nurodoma 2 352,21 EUR dydžio žala yra nepagrįsta. Atsakovas, neturėdamas jokio teisinio ir faktinio pagrindo, sutiko su krovinio gavėjo nurodytu žalos dydžiu, todėl 2 352,21 EUR sumos įskaitymas yra nepagrįstas. Atsakovo įskaitymas 2 352,21 EUR sumai yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina atsakovo nesumokėta vežimo užmokesčio dalis 2 352,21 EUR, 72,15 Lt palūkanos už laikotarpį nuo prievolės įvykdymo termino dienos (2014-01-20) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2014-02-28) ir procesinės palūkanos.

7Atsakovas UAB „Megatranzit“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įskaitymas atliktas tinkamai, todėl atsakovas ieškovui neskolingas. Apie 2013-12-11 pastebėtą žalą ieškovas nepranešė atsakovui, o vienašališkai su žala sutiko – pasirašė 2013-12-12 defektų aktą Nr. 48, padarytas įrašas CMR važtaraštyje Nr. 910. Atsakovas apie kroviniui padarytą žalą sužinojo tik iš 2013-12-13 OOO „Alteros-R“ pretenzijos, su kuria kartu buvo pateiktas ir 2013-12-12 defektų aktas, kurį pasirašė vežėjas. Išrašęs kreditinę sąskaitą MEG Nr. 003815/1 bendrovei OOO „Alteros-R“, t. y. atlyginęs krovinio gavėjo nuostolius, atsakovas atlygino ieškovo padarytus nuostolius ir įgijo teisę reikalauti nuostolių iš ieškovo. Nurodė, kad ieškovas žalos padarymo fakto neginčija, o pažymėjo, jog turi būti atleistas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 str. 4 d. Ieškovas pripažįsta faktą, kad krovinys buvo sugadintas vežimo metu, o ne perdavimo ar iki perdavimo vežėjui, todėl yra pagrindas taikyti ieškovui, kaip vežėjui, atsakomybę už krovinio sugadinimą. Žala kroviniui padaryta dėl ieškovo aplaidumo ir sutartyje bei Konvencijoje nustatytų pareigų nevykdymo. Jeigu krovinio pakuotė, kaip teigia ieškovas, tikrai būtų nepakankama ar krovinys būtų paruoštas transportavimui netinkamai, ieškovas, kaip savo srities profesionalas, turėjo laiku pateikti apie tai savo pastabas, jas pažymėti CMR važtaraščio 18 skiltyje. To padaryta nebuvo. Iš vairuotojo rašytinio paaiškinimo akivaizdu, kad ieškovo argumentai, jog jam nebuvo žinoma krovinio ir pakuotės būklė, yra neatitinkantys tikrovės. Krovinio priėmimo metu ieškovas šių aplinkybių nenurodė ir neįvardino kaip trūkumų, nors apie jas žinojo, o padarius kroviniui žalą bando išvengti atsakomybės remdamasis šiomis aplinkybėmis. Taigi, netgi nevertinant, ar minėta krovinio pakuotės būklė ir jos tvirtinimas automobilyje galėjo būti kroviniui padarytos žalos priežastimi, akivaizdu, kad už tai buvo atsakingas ieškovas. Ieškovui neįrašius motyvuotų pastabų apie krovinį ir pakuotės būklę, pripažįstama, kad krovinio ir pakuotės išorė buvo tinkamos būklės vežimui. Pažymėjo, jog defektų akto Nr. 48 grafoje nurodytas sugadintų prekių kiekis ir pažymėta, kad prekės yra netinkamos. Sugadintų prekių kaina laikytina krovinio gavėjui padaryti nuostoliai. Aktą pasirašė ir ieškovo atstovas, todėl atsakovui gavus pretenziją iš OOO „Alteros-R“, atsakovui pagrindo abejoti padarytos žalos dydžiu nebuvo. Ieškovas ir vėliau pasirašyto akto ar padarytos žalos dydžio neginčijo, tik ieškinyje nurodė, kad žalos dydis nepagrįstas.

8Trečiasis asmuo ieškovo pusėje ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad yra ieškovo krovinio vežėjo automobiliais atsakomybės draudikas. Žalos priežasčiai ir dydžiui nustatyti trečiasis asmuo pasamdė nepriklausomus ekspertus OOO „Survey Service“, kurie nustatė, kad krovinys apgadintas dėl netinkamos pakuotės ir dėl netinkamo krovinio paruošimo vežimui (krovinys buvo netinkamai pritvirtintas prie palėtės, palikti tarpai (100 mm)). Taigi, krovinio sugadinimą lėmė ne vežėjo veiksmai, bet netinkamas krovinio paruošimas vežti. Įskaitymas yra nepagrįstas, kadangi šalys neturėjo viena kitai galiojančio apibrėžto reikalavimo viena į kitą.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-18 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovo UAB „Megatranzit“ 2014-01-27 pranešimu atliktą įskaitymą 2 352,21 EUR (8121,71 Lt) sumai negaliojančiu; priteisė iš atsakovo UAB „Megatranzit“ ieškovo UAB „Refta“ naudai 8 121,71 Lt vežimo užmokesčio, 64,25 Lt palūkanų, 8,75 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 8 121,71 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 287,85 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad ieškovas nepripažino, jog krovinio vežėjas turi atlyginti atsakovui jo patirtus dėl krovinio sugadinimo nuostolius, nes jie atsirado dėl siuntėjo, pakrovusio krovinį, kaltės, be to, šalys nesutarė ir dėl to, kokio dydžio nuostolių patyrė atsakovas: ieškovas nurodė, kad žalos suma yra naujų 139 vnt. kartoninių dėžių kaina ir perpakavimo sąnaudos, o atsakovo teigimu, jis patyrė 2 352,21 EUR nuostolių. Šią nuostolių sumą atsakovas laikė ieškovo mokėtina jam suma ir, remdamasis ja, atliko ieškovo reikalavimų įskaitymą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad nebuvo vienos būtinų įskaitymui atlikti sąlygos, t. y. neaišku dėl šalių priešpriešinių reikalavimų dydžio – atsakovo įskaitytas priešpriešinis reikalavimas neapibrėžtas, nebuvo aišku, kokio dydžio atsakovo reikalavimą galima laikyti galiojančiu ir vykdytinu. Teismas negalėjo daryti išvados, kad krovinio gavėjas OOO „Alteros-R“ realiai apmokėjo atsakovui 2 352,21 EUR mažesnę sumą, atliko įskaitymą iš mokėtinų sumų išskaičius pareikštos pretenzijos sumą, nes atsakovas nepateikė teismui OOO „Alteros-R“ valinius veiksmus patvirtinančių įrodymų. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovas pripažino OOO „Alteros-R“ reikalavimą dėl 2 352,21 EUR nuostolių atlyginimo, nereiškia, kad UAB „Megatranzit“ reikalavimas ieškovui UAB „Refta“ automatiškai laikytinas apibrėžtu ir galiojančiu. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo reikalavimas įskaitymo metu buvo apibrėžtas, todėl konstatavo, kad atsakovo taikytas įskaitymas, nesant jam įstatyme numatytų būtinųjų sąlygų, yra neteisėtas, o atsakovas, tenkindamas OOO „Alteros-R“ pretenziją, veikė išimtinai savo rizika. Teismas taip pat nurodė, kad tik esant suderintam susitarimui ar įsiteisėjusiam teismo sprendimui galima būtų pripažinti, jog yra galiojanti ieškovo UAB „Refta“ prievolė sumokėti atsakovui UAB „Megatranzit“ 2 352,21 EUR. Kadangi tokio susitarimo ar teismo sprendimo nėra, atsakovo reikalavimas ieškovui nėra galiojantis, o negaliojantis reikalavimas negali būti pripažintas vykdytinu. Prievolė negali pasibaigti negaliojančio ir nevykdytino reikalavimo įskaitymu. Teismas sprendė, kad tarp šalių esant tarpusavio ginčui dėl atsakovo UAB „Megatranzit“ reikalavimo apibrėžtumo, atsakovas UAB „Megatranzit“ neturėjo pagrindo, remdamasis CMR nuostatomis, įskaityti ieškovo UAB „Refta“ neginčijamą reikalavimą į savo pagrįstu laikomą reikalavimą. Teismas konstatavo, kad atsakovo atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas nesant jo būtinų įstatymų leidėjo nustatytų jo taikymo imperatyviųjų sąlygų (apibrėžtumo, galiojimo ir vykdytinumo) (CK 6.130 str.) bei atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, laikytinas neteisėtu, todėl pripažintinas negaliojančiu ir negali sukurti teisinių padarinių, t. y. atsakovo prievolė sumokėti ieškovui 8 121,71 Lt už suteiktas vežimo paslaugas įskaitymu nepasibaigė. Kadangi atsakovas savo įsiskolinimą ieškovui iš esmės pripažino ir nuo ieškovo pareikšto reikalavimo gynėsi tik įskaitymu, nusprendus, kad įskaitymas buvo neteisėtas, neliko pagrindo netenkinti ieškinio. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad krovinys buvo pristatytas į CMR važtaraštyje nurodytą krovinio gavimo vietą, perduotas krovinio gavėjui, tačiau atsakovas nustatytais terminais neatsikaitė pagal sutartį ir pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą, savo prievolių tinkamai neįvykdė, todėl teismas ieškinį tenkino, ieškovui iš atsakovo priteisė likusį 8 121,71 Lt dydžio atlyginimą už suteiktas paslaugas. Teismas atsakovui taip pat išaiškino, kad jeigu atsakovas sprendžia, kad už krovinio sugadinimą yra atsakingas ieškovas, tai jis turi teisę pareikšti atitinkamą ieškinį teisme. Toje byloje ir turės būti vertinami atitinkami šalių argumentai bei atsikirtimai. Atsakovo atsikirtimai atmesti vien konstatavus įskaitymo neteisėtumą, todėl nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl ieškovo civilinės atsakomybės, nes priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo nebuvo reiškiamas.

10Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Megatranzit“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad įskaitymo „neteisėtumą“ ir pagrindą ieškinį tenkinti pirmosios instancijos teismas siejo išimtinai su ginčo tarp ieškovo ir apelianto dėl ieškovo prievolės ir jos dydžio konstatavimu, tačiau ne su ieškovo atsakomybės klausimu, kurį nagrinėti teismas atsisakė. Apeliantas nesutinka su tokia teismo pozicija, mano, kad įskaitymas atliktas nepažeidžiant nustatytų sąlygų, o ieškovui nesutinkant su įskaitymu ir keliant ginčą dėl prievolės buvimo ir jos dydžio, teismas privalėjo ginčą išnagrinėti pilna apimtimi, įskaitant ir ginčo dalį dėl ieškovo atsakomybės už krovinio sugadinimą, pagrindų ir apimties. Teismas, atsisakydamas sprendime spręsti, ar ieškovui kyla civilinė atsakomybė už sugadintą krovinį, nukėlė teisingumo vykdymą ir tuo pačiu pažeidė CPK 5 ir 7 str. įvirtintus principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime iškėlė abejones, ar apeliantas tikrai „atlygino“ kreditinės sąskaitos sumą nukentėjusiam asmeniui OOO „Alteros-R“. Tokios teismo abejonės yra nepagrįstos, nes pateiktos sąskaitos yra galiojantys buhalteriniai dokumentai, kurių patikimumas ir privalomumas nekelia abejonių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta sąlyga, jog tik ieškovo pripažinimu, teismo sprendimu ar kitokiu būdu aptariamą apelianto reikalavimą ieškovui teisiškai įtvirtinus kaip galiojantį, galima būtų spręsti dėl įskaitymo ar tarpusavio užskaitymo, prieštarauja CK 6.2 str., 1.136 str. Įskaitymą reglamentuojančios teisės normos taip pat nenumato jokių išimčių, specialių taisyklių, susijusių su tuo, kokiais pagrindais atsiradusios ir kokia forma įtvirtintos prievolės galėtų būti įskaitymo dalykas. Teismo vertinimas, kad tik teismo sprendimu ar kitos šalies pripažinimu įtvirtintos prievolės gali būti laikomos galiojančiomis bei vykdytinomis, ir kad visais ginčytinais klausimais privalu kreiptis į teismą, neturi jokio teisinio pagrindo bei prieštarauja nusistovėjusioje teismų praktikoje galiojančiai taisyklei, kad įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Pažymi, jog vien tam, kad teismas turėtų pagrindą nagrinėti ir pasisakyti dėl ieškovo civilinės atsakomybės už krovinio sugadinimą, priešieškinis nėra būtinas. Ieškovas jau pareiškė ieškinį nagrinėjamoje byloje, kuriuo ginčijo įskaitymo pagrįstumą, t. y. ginčijo savo prievolės turėjimą. Todėl vien ieškovo pareikšto ieškinio pagrindu teismas turėjo pareigą visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą ir pasisakyti dėl ginčo, ieškovo prievolės buvimo ir atitinkamai jos įskaitymo pagrįstumo iš esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas pripažino apelianto atliktą įskaitymą 2 352,21 Eur sumai negaliojančiu vien dėl to, kad ieškovas nesutiko su prievole atlyginti žalą, pripažintinas negaliojančiu. Taip pat nurodo, kad nors ieškovas tvirtina, kad krovinys buvo netinkamai paruoštas transportavimui – netinkamas krovinio tvirtinimas ir išdėstymas transporto priemonėje, todėl ieškovas turėtų būti atleistas nuo atsakomybės už kilusią žalą, tačiau Sutarties Nr.2013/11/28 3.2 p. nustato būtent ieškovo pareigą teisingai išdėstyti krovinį transporto priemonėje bei saugiai pervežti krovinį nurodytu terminu ir pilnai priduoti krovinio gavėjui. Būtent ieškovas privalėjo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Vežėjo vairuotojas savo paaiškinime 2013-12-12 nurodė, jog pastebėjo netinkamai pakrautą krovinį, tačiau nei apie tai padarė žymą važtaraštyje Nr. 910, nei atsisakė krovinį vežti. Toks ieškovo (jo darbuotojo) veikimas atima pagrindą vadovautis teisės normų nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės. Pažymi, jog ieškovas atsikirtinėja OOO „Survey Service“ patikros aktu, kuriame nurodyta, kad žala nepagrįsta, tačiau nepateikti jokie argumentai, kodėl žalos dydis yra nepagrįstas. Pagal patikros aktą iš viso buvo pažeistos 1978 prekės. Tačiau pačiose akto išvadose jau daroma priešinga išvada – neva žalos suma yra naujų 139 vnt. kartoninių dėžių kaina ir perpakavimo sąnaudos. Vadinasi, pirminiai duomenys, kuriais vadovaujamasi ir patikros akte, aiškiai paneigia patikros akto nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą apie tai, kad žalos dydį neva sudaro tik naujų 139 vnt. kartoninių dėžių kaina ir perpakavimo sąnaudos. Tai pagrindžia, kad patikros akto duomenimis negalima vadovautis – jie neobjektyvūs ir nepatikimi.

11Ieškovas UAB „Refta“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Megatranzit“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-18 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su LR CK 6.130 str. 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčai. Šioje byloje taip ir atsitiko. Ieškovas nuo pat pradžių, t. y. nuo krovinio sugadinimo momento, laikėsi pozicijos, kad jis nėra atsakingas už krovinio sugadinimą, kadangi krovinys sugadintas ne dėl vežėjo, o dėl krovinio siuntėjo kaltės – netinkamo krovinio paruošimo vežti (pakuotės) bei netinkamo krovinio pakrovimo. Apelianto (atsakovo) pranešimo apie įskaitymą pateikimo dieną – 2014-01-27 – buvo akivaizdu, kad ieškovas nepripažįsta, jog jis yra atsakingas už krovinio sugadinimą. Pažymi, jog tarp šalių niekada nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas pagal apelianto (atsakovo) užsakymą atliko tarptautinį krovinio pervežimą, dėl ieškovo atlikto vežimo užmokesčio dydžio, tuo tarpu ginčas dėl vežėjo civilinės atsakomybės už sugadintą krovinį bei žalos dydžio tarp šalių buvo kilęs jau nuo pat krovinio sugadinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas (atsakovas) siekė įskaityti nelygiaverčius vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimus. Pažymi, jog apeliantas (atsakovas) nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo atsikirtimuose nurodytus argumentus dėl civilinės atsakomybės jam netaikymo, o ieškovas priešingai – įrodė, kad jis nėra atsakingas už krovinio sugadinimą.

12Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu į atsakovo UAB „Megatranzit“ apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-18 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė argumentų ir aplinkybių, kurios patvirtintų pirmosios instancijos teismo 2014-09-18 sprendimo nepagrįstumą, neteisėtumą ar nemotyvuotumą, todėl minėtas sprendimas yra nepagrįstai ginčijamas. Trečiasis asmuo palaiko ir pritaria argumentams, kuriuos 2014-09-18 sprendime išdėstė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

13Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

14Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies . Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

15Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įskaitymo teisėtumo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Taigi įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; kt.).

16Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukštesnės instancijos teismų: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-799-464/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-399/2010 suformuota praktika, sprendė, kad esant nesutarimui dėl ieškovo atsakomybės (prievolės ir jos dydžio) jis turi būti išspręstas šalių susitarimu arba išnagrinėjus ieškinį. Tik esant suderintam susitarimui ar įsiteisėjusiam teismo sprendimui galima būtų pripažinti, jog yra galiojanti ieškovo UAB „Refta“ prievolė sumokėti atsakovui UAB „Megatranzit“ 2352,21 EUR. Kadangi tokio susitarimo ar teismo sprendimo nėra, atsakovo reikalavimas ieškovui nėra galiojantis, o negaliojantis reikalavimas negali būti pripažintas vykdytinu. Prievolė negali pasibaigti negaliojančio ir nevykdytino reikalavimo įskaitymu. Tarp šalių esant tarpusavio ginčui dėl atsakovo UAB „Megatranzit“ reikalavimo apibrėžtumo, atsakovas UAB „Megatranzit“ neturėjo pagrindo, remdamasis CMR nuostatomis, įskaityti ieškovo UAB „Refta“ neginčijamą reikalavimą į savo pagrįstu laikomą reikalavimą.

17Kolegija atkreipia dėmesį, kad paminėtomis Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis dėl skirtingų faktinių aplinkybių, nes nurodytose bylose abiem atvejais buvo konstatuotas pranešimo apie įskaitymą nebuvimo faktas (CK 6.131str. 2 d.).

18Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog atsakovas neturėjo teisės atlikti įskaitymą, esant tarp šalių ginčui dėl atsakovo prievolės ir jos dydžio bei nesant šalių susitarimo ar teismo sprendimo dėl atsakovo prievolės prieštarauja įskaitymą reglamentuojančioms materialinės teisės normoms ir kasacinio teismo praktikai. Pažymėtina, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia įskaityti tik tokius reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Nagrinėjamu atveju, pranešimo apie įskaitymą dieną atsakovo reikalavimas nebuvo ginčijamas teisme, todėl ieškovo nepritarimas atsakovo reiškiamam priešpriešiniam reikalavimui nebuvo kliūtis pateikti pranešimą dėl jo įskaitymo. Pagal kasacinio teismo praktiką, įskaitomos prievolės galiojimas, abibrėžtumas ir vykdytinumas nesiejamas vien tik su teismo iš anksto patvirtintais ar šalių pripažintais reikalavimais, kaip šiuo atveju sprendė pirmosios instancijos teismas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl įskaitymo teisėtumo, turi visapusiškai išanalizuoti faktines bylos aplinkybes ir išsiaiškinti ar reikalavimas pagrįstai buvo įskaitytas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2006 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2006; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“, bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3554/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą už vežimo paslaugas, atsakovas gynėsi tuo, kad dėl vežimo metu sugadinto krovinio patyrė nuostolius, kuriuos įskaitė į ieškovui mokėtiną sumą už pervežimo paslaugas. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas pateikė ieškovui pareiškimą dėl 2352,21 EUR nuostolių įskaitymo (t. 1, b.l. 56). Todėl teismas, spręsdamas atsakovo nuostolių įskaitymo teisėtumo klausimą turėjo pareigą išnagrinėti ieškovo civilinės atsakomybės klausimą ir patikrinti ar atsakovas, atlikdamas įskaitymą, turėjo reikalavimo teisę į ieškovą. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis priimta civilinėje byloje RAB „Transport i Logistika“ v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-547/2012, kuriame taip pat buvo sprendžiamas ginčas dėl apmokėjimo už krovinio pevežimo paslaugas ir krovinio pervežimo metu patirtų nuostolių įskaitymo.

19Atsižvelgiant į išdėstytas bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neištyrė ar atsakovas turėjo reikalavimo teisę į nuostolių atlyginimą, ar pareiga atlyginti nuostolius už krovinio sugadinimą tenka ieškovui, ar yra civilinės atsakomybės sąlygos ir kitų su atsakovo įskaityto reikalavimo pagrįstumu susijusių aplinkybių. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir civilinę bylą perduodi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Rūtos Burdulienės, Andrutės Kalinauskienės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. ieškovas UAB „Refta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 6. Nurodė, kad ieškovas UAB „Refta“ ir atsakovas UAB „Megatranzit“... 7. Atsakovas UAB „Megatranzit“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė,... 8. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-18 sprendimu ieškovo ieškinį... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Megatranzit“ prašo panaikinti Vilniaus... 11. Ieškovas UAB „Refta“ atsiliepimu į atsakovo UAB „Megatranzit“... 12. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE... 13. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.... 14. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies . Pirmosios instancijos... 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įskaitymo teisėtumo. Kasacinio teismo... 16. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukštesnės instancijos teismų:... 17. Kolegija atkreipia dėmesį, kad paminėtomis Vilniaus apygardos teismo ir... 18. Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime... 19. Atsižvelgiant į išdėstytas bylos aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 21. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą...