Byla 2A-552-343/2015
Dėl turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės

2(pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1923-571/2014 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei antstolei A. L., tretiesiems asmenims AB DNB Nord bankas, UAB „Intractus“, AB ,,Lesto“, UAB ,,Tadesa“, UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ dėl turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė patikslintame ieškinyje (1 t., b. l. 147-156) pirmosios instancijos teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovės antstolės A. L. turto perdavimo išieškotojui aktus 303/2012, kuriais buvo perduotas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - )., žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) ir taikyti restituciją; 2) įpareigoti antstolę A. L. atlikti perduoto turto ekspertizę turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo dienai. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog atsakovė 2012 12 11 patvarkymu ,,Dėl neįvykusių varžytinių" Nr. 0140/12/00469, 0140/12/00468 paskelbė turto pirmąsias varžytines neįvykusiomis, pasiūlė išieškotojui perimti turtą už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, apie sutikimą ar atsisakymą paimti neparduotą iš varžytinių turtą išieškotojui buvo nustatyta pranešti iki 2012 12 27. Atsakovė šį patvarkymą priėmė galiojant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 08 16 ir 2012 09 24 nutartimis taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose, ir, jas pažeisdama, pradėjo turto realizavimo veiksmus. Atsakovė taip pat nesilaikė CPK nustatytos varžytinių vykdymo tvarkos, kadangi 2012 12 19 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą, neskelbė antrųjų varžytinių ir, pažeisdama CPK nustatytus terminus, 2013 05 30 aktais perdavė turtą išieškotojui neinformavusi ieškovės. Turtas išieškotojui perduotas už itin žemą kainą, kas itin grubiai pažeidžia ieškovės, kaip skolininkės, interesus. Pagal 2008 07 08 atliktą Turto vertinimą turto vertė sudarė 3 769 500,00 Lt, o išieškotojui jis perduotas tris kartus mažesne kaina. Atsakovė turtą įvertino išimtinai atsižvelgdama tik į išieškotojo nuomonę, neatsižvelgdama į 2008 07 08 vertinimu nustatytą turto vertę. Turėdama šiuos duomenis, antstolė privalėjo skirti ekspertizę tikrajai turto vertei nustatyti. Taip pat neįvertinta, kad po turto įsigijimo ieškovė turtą pagerino papildomai investavusi į jį apie 1 500 000 Lt. Ieškovė teigė, kad toks kainos skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu, perduodant turtą per žema kaina buvo pažeistos skolininkės teisės, todėl turto perdavimo išieškotojui sandorius prašė pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

5Atsakovė atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 9-12) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nors 2012 12 11 patvarkymas priimtas pažeidžiant nutarties privalomumo principą, tačiau jokie procesiniai veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo atliekami ir byla iki 2013 01 31 sustabdyta iki galutinio sprendimo dėl ieškovės pateiktų skundų apeliacinėje instancijoje išnagrinėjimo. Kauno apygardos teismas 2013 02 11 nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2012 10 16 nutartį, kuria atmesti ieškovės skundai dėl antstolės veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista ieškovės teisė ginti savo interesus. Nepagrįsti argumentai dėl varžytinių tvarkos pažeidimo, kadangi antstolis gali skelbti pakartotines varžytines tik kreditoriui atsisakius paimti iš pirmųjų varžytinių neparduotą turtą. Ieškovei pateikus skundus dėl antstolės veiksmų, antstolė iki jų išnagrinėjimo sustabdė vykdymo veiksmus, o sustabdymo pagrindams išnykus 2013 03 21, išieškotojui 2013 04 02 informavus antstolę apie turto perėmimą, išieškotojui turtas perduotas 2013 05 30 surašant turto perdavimo aktus. Nepagrįsti argumentai dėl kainos, nes sklypų įkainojimo klausimas kaip prejudicinis faktas jau yra konstatuotas teismų sprendimais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu (t. 3, b. l. 150-167) ieškinį atmetė. Iš ieškovės priteisė atsakovei 1000 Lt (289,62 Eur) atstovavimo išlaidų, trečiajam asmeniui AB DNB Bankas 2420 Lt (700,88 Eur) atstovavimo išlaidų, valstybei 4 513 Lt (1307,05 Eur) žyminio mokesčio ir 257 Lt (45,47 Eur) pašto išlaidų, ir UAB ,,Naujas Būstas“ 3000 Lt (868,86 Eur) už ekspertizę.

8Ieškovė ginčijo turto vertę ne arešto dienai 2012 03 21, o turto perdavimo išieškotojui momentu 2013 05 30 dienai, teigdama, kad antstolė turėjo skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad antstolė, įkainodama areštuotą turtą, nepažeidė CPK 681 straipsnio reikalavimų. Kadangi jai nekilo abejonių dėl areštuojamo turto įkainavimo, todėl ji pagrįstai neskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti. 2012 10 30 antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriame parduodamo iš varžytinių turto kaina nurodyta 2012 03 21 turto arešto akte nustatyta kaina (vyk. b. l. 59-58). Nuo turto arešto akto surašymo iki varžytinių paskelbimo buvo praėję tik 7 mėnesiai, todėl teismas vertino, jog mažai tikėtina, kad parduodamo turto vertė galėjo ženkliai pakisti. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai pakartotinai tais pačiais motyvais įrodinėja turto vertės nustatymo aplinkybes, kurios jau yra išnagrinėtos ir įvertintos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nagrinėjant jos skundą dėl 2012 03 21 patvarkymo. Teismai atmetė skundą ir sprendė, kad areštuoto turto vertė nurodyta ne per maža. Teismas taip pat atsižvelgė į į bylą ieškovės prašymu AB DNB NORD banko pateiktos vertinimo ataskaitos išvadą, kad žemės sklypo, esančio Sasnavos g.58, Marijampolė, rinkos vertė yra 500 000 Lt, kuri yra artima tikrajai rinkos vertei ir nežymiai skiriasi nuo perdavimo aktuose nurodytos vertės 428 000 Lt. Teismas nesivadovavo ieškovės pateikta NTA ,,Negrita“ 2014 08 20 ataskaita, nes sprendė, kad joje turto rinkos vertė yra netiksliai nustatyta. Teismas padarė išvadą, kad antstolė tiek 2012 03 21 areštuodama turtą, tiek jį 2013 05 30 perduodama išieškotojui, jį įvertino tinkamai.

9Ieškovė ieškinį taip pat grindė aplinkybėmis, jog antstolė atliko vykdymo veiksmus galiojant Marijampolės rajono apylinkės teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, t. y. išieškojimo veiksmus atliko sustabdytoje byloje. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės – vykdomosios bylos sustabdymas – negaliojo nuo 2012 10 26 iki 2012 12 03, todėl vertino, kad 2012 10 30 antstolės patvarkymas dėl 2012 12 11 įvyksiančių varžytinių paskelbimo buvo priimtas negaliojant taikytoms laikinosios apsaugos priemonėms. Antstolei apie ieškovės teikiamus skundus dėl 2012 10 16 nutarties tapo žinoma 2012 12 06 gavus teismo pranešimą dėl atsiliepimo į jį pateikimo. Antstolė 2012 12 11 priėmė patvarkymą dėl neįvykusių pirmųjų varžytinių, šį patvarkymą ieškovė skundė, tačiau 2013 01 17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi skundas buvo atmestas. Todėl teismas sprendė, kad antstolė turėjo priimti patvarkymą pripažinti varžytines neįvykusiomis, nes buvo gautas skundas dėl teismo nutarties, kuria remiantis buvo sustabdyti vykdymo veiksmai byloje. Teismas padarė išvadą, kad antstolė, priimdama 2012 12 11 patvarkymą, kuriuo pripažino varžytines neįvykusiomis, pažeidė LR CPK 150 straipsnio reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemones galiojo, tačiau sprendė, kad patvarkymas nepažeidė nei vienos iš šalių interesų, kadangi daugiau vykdymo veiksmų, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, antstolė nepriėmė. Teismas nustatė, kad pirmosioms varžytinėms neįvykus, antstolė 2012 12 11 patvarkymu išieškotojui nustatė terminą iki 2012 12 27 informuoti ją apie sutikimą ar atsisakymą perimti turtą (vyk. b. l. 108). 2012 12 19 patvarkymu, išieškotojui prašant, sustabdė vykdomąją bylą iki 2013 01 31 (vyk. b. l. 111). 2013 01 31 patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą iki ieškovės atskirojo skundo dėl 2012 10 16 nutarties apeliacinėje instancijoje išnagrinėjimo ( vyk. b. l. 112). Skundas 2013 02 11 Kauno apygardos teismo nutartimi atmestas. Ieškovė dar buvo pateikusi atskirąjį skundą dėl 2012 12 31 nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose Nr. 0140/12/00468 ir Nr. 0140/12/00469. Šis skundas apeliacinėje instancijoje išnagrinėtinas 2013 03 21 ( vyk. b. l. 115-114). Teismas, nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus ieškovės skundus ir išieškotojui 2013 04 08 pateikus antstolei prašymą perimti turtą natūra, išskyrus turtą esantį ( - ), padarė išvadą, kad turto perduoti išieškotojui antstolės nustatytu laiku ir terminais nebuvo galimybės ne dėl antstolės kaltės, o dėl ieškovės skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas vertino, kad išieškotojas nepraleido įstatymo numatyto 1 mėnesio termino, jį skaičiuojant nuo 2013 03 21, pateikti antstolei sutikimą ar atsisakymą perimti turtą, ir sprendė, kad antstolė pagrįstai turto neperdavė išieškotojui tol, kol nesibaigė skundo nagrinėjimas, o turtas buvo perduotas po skundų netenkinimo ir negaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms. Antstolė patvarkyme dėl sustabdymo nurodė, kad vykdymo veiksmai sustabdomi iki atskirojo skundo išnagrinėjimo Kauno apygardos teisme, todėl teismas iš dalies sutiko, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami jau negaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms, nes patvarkyme nurodyta konkreti sustabdymo data ir veiksmas, kurie jau buvo įvykę. Teismas pažymėjo, kad formaliai antstolė pažeidė LR CPK 613 str. reikalavimus vykdymo metu iškylančius klausimus išspręsti patvarkymu ir vertino, kad buvo tikslinga priimti patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo, nors įstatymas įsakmiai patvarkymo dėl bylos atnaujinimo priėmimo nenumato. 2013 04 08 antstolė gavo išieškotojo sutikimą perimti pirmose varžytinėse neparduotą turtą natūra už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą ( vyk. b. l. 117). Išieškotojas atsisakė perimti natūra turtą esantį ( - ) sav. ir prašė tęsti turto pardavimą iš varžytinių įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovei 2013 05 25 buvo įteiktas patvarkymas dėl neįvykusių žemės sklypo ( - ) antrųjų varžytinių ir siūlymas išieškotojui perimti turtą natūra, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ji nieko nežinojo apie turto perėmimą iki to laiko, kol gavo raginimą dėl žemės sklypų atlaisvinimo.

10Teismas ieškovės argumentus, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, pažeidė AB ,,Litesko“ interesus, kadangi žemės sklypuose yra nustatyti servitutai, o tretieji asmenys apie turto perdavimą išieškotojui nieko nežinojo, atmetė kaip nepagrįstus, nes Registrų centro duomenimis 2007 05 15 servituto žemės sklypui ( - ) nustatymo sutartis yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Trečiasis asmuo AB „Lesto“ atsiliepime nurodė, kad jokių reikalavimų byloje neturi, todėl teismas vertino, kad šio trečiojo asmens nei teisės, nei teisėti interesai, turtą perėmus išieškotojui natūra, nėra pažeisti, o įregistruotas servitutas vadovaujantis LR CK 4.111 straipsniu išlieka turto savininkui pasikeitus.

11Teismas nustatė, kad ieškovė su UAB ,,Tadesa“ 2010 08 31 sudarė automobilių stovėjimo aikštelės nuomos sutartį, kuria išnuomojo žemės sklypus, esančius ( - ) (1 t. b.l.12-13), negavusi įkaito turėtojo hipotekos kreditoriaus sutikimo ir jau esant priimtai hipotekos teisėjos 2009 05 12 nutarčiai dėl šių žemės sklypų priverstinio pardavimo iš viešųjų varžytynių ir šiems sklypams esant areštuotiems. Be to, ši sutartis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti naudojama prieš trečiuosius asmenis (2 t. b. l. 19-24). Todėl teismas vertino, kad antstolei neatsirado pareiga apie turto perdavimo išieškotojui aktus informuoti UAB ,,Tadesa“ ir pastarosios interesų ginčijami turto perdavimo išieškotojui aktai niekaip negali pažeisti.

12Teismas nustatė, kad 2013 12 03 pasirašius akcijų sutartį, nekilnojamojo turto perdavimo išieškotojui 2013 12 03 aktu žemės sklypai, esantys ( - ) nuosavybės teise atiteko UAB ,,Intractus“ ( 3 t. b. l.18-22). Kadangi sandoriai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ( 3 t. b. l. 7-14), jų sudarymo metu savininkas buvo AB DNB bankas, kuriam nebuvo taikyti jokie apribojimai dėl turto perleidimo, todėl teismas vertino, kad bankas pagrįstai disponavo savo turtu kaip tinkamas.

13Teismas, nustatęs visas ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir išnagrinėjęs bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad antstolės padaryti vykdymo proceso pažeidimai bendrame bylos kontekste yra formalūs ir nesudaro pagrindo turto perdavimo išieškotojui aktus pripažinti negaliojančiais. Teismas pažymėjo, kad, patenkinus ieškovės ieškinį, vykdomosios bylos būtų sugrąžintos antstolei tikslu skelbti varžytines, kadangi Hipotekos teisėjos nutartys, kurių pagrindu pradėti vykdymo veiksmai nėra panaikintos, o areštuoto turto rinkos vertė nekistų, kadangi šis klausimas jau išspręstas 2012 10 16 nutartimi, o tai atitiktų ieškovės siekį kuo ilgiau tęsti skolos išieškojimo vykdymo procesą.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 1-13) ieškovė prašo panaikinti 2014 m. spalio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad sprendimas naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino įrodymus, o dalies jų neišreikalavo. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

  1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė, įkainodama areštuotą turtą, nepažeidė CPK 681 straipsnio reikalavimų ir jai nekilo abejonių dėl areštuojamo turto vertės. Tinkamai realizuoti turtą yra antstolio, o ne skolininko pareiga, todėl nėra pagrįsta išvada, kad, skolininkui pakankamai nebendradarbiaujant, antstolis gali nepaisyti įstatymo reikalavimų. Turtas įvertintas ir parduotas už per žemą kainą, nustatytą atsižvelgiant tik į išieškotojo siūlymą dėl kainos ir nevertinant, ar ji atitinka rinkos vertę ir neskiriant ekspertizės turto vertei nustatyti. Ieškovė į bylą pateikė jos užsakymu į teismo ekspertų sąrašą įtraukto eksperto K. K. atliktą turto vertės ataskaitą, patvirtinančią, kad turto vertė turto perdavimo momentu 2013 05 30 buvo 488 000 Lt didesnė. Nėra pagrįsti atsakovės paaiškinimai, kad ji, įkainodama turtą, įvertino ir jame atliktus pagerinimus, nes jie arešto akte nėra išvardyti, o, be to, banko siūlyme dėl kainos taip pat nėra nurodyta, kad į kainą yra įtraukiama ir atliktų pagerinimų vertė. Teismas neįvertino aplinkybės, jog turtą, kurio vertė 2008 07 08 dienai nustatyta 3 769 500 Lt, apeliantė pagerino papildomai į jį investuodama, o tai neabejotinai patvirtina, kad turtas perduotas už per žemą kainą.
  2. Teismas nustatytus atsakovės pažeidimus atliekant vykdymo veiksmus galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms vertino formaliai. Teismas nepagrįstai ieškovės veiksmus nebendradarbiaujant su antstole, neskundžiant jos veiksmų vertino kaip esminius.
  3. Teismas ieškovės prašymu skirdamas byloje ekspertizę turto vertei nustatyti, nutartyje nenurodė motyvų, kodėl atmetė ieškovės ekspertui suformuluotus klausimus, nors klausimas dėl investuotų į turtą lėšų dydžio nustatymo buvo itin aktualus, ir tuo pažeidė CPK 213 straipsnį, įpareigojantį teismą motyvuoti klausimų atmetimą. Nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis paskirta ekspertė G. B., nes nei viena iš proceso šalių jos kandidatūros nesiūlė. Teismas, byloje paskyręs ekspertizę, tačiau jos neišreikalavęs ir iš ieškovės už jos atlikimą priteisdamas 3 000 Lt, grubiai pažeidė CPK normas, užkirto šalims galimybę su ja susipažinti ir įvertinti kaip bylai reikšmingą įrodymą.
  4. Bylą nagrinėjusi teisėja V. Gadiškienė buvo šališka, nes nagrinėjo kitas su šioje byloje susijusiomis aplinkybėmis bylas, sprendė ir vertino tuos pačius faktus ir dėl jų išreiškė savo poziciją, aktyviais veiksmais varžė ieškovės teises į teisingą bylos išnagrinėjimą ir rungimosi principą.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4 b. l. 43-47) atsakovė antstolė A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsti, kadangi teismas išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu darė pagrįstas išvadas.

17Trečiasis asmuo UAB ,,Tadesa“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 39-42) prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad skundo argumentai yra pagrįsti, kadangi turtas išieškotojui perduotas už per mažą kainą ir tai pažeidžia ieškovės, kaip skolininkės interesus. Atsakovė, įkainodama turtą išieškotojo nurodyta turto verte, veikė išimtinai išieškotojo interesais. Atsakovė nevertino, ar kaina atitinka rinkos vertę ir, neskirdama ekspertizės turto vertei nustatyti, perdavė išieškotojui turtą, kurio vertė jo perdavimo dieną 2013 05 30 buvo 488 000 Lt didesnė, t. y. turtas perduotas už akivaizdžiai per mažą kainą, o tai lėmė, kad ieškovės skolos bankui nebuvo padengtos. Pagrįsti skundo argumentai, kad atsakovė dalį veiksmų atliko galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ir nepriėmus patvarkymo dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, tačiau teismas šias aplinkybes vertino šališkai. Skirdamas ekspertizę teismas nemotyvuotai atmetė ieškovės klausimus ekspertui, o atliktos ekspertizės aktas į bylą nebuvo pateiktas, su juo nesusipažino byloje dalyvaujantys asmenys. Todėl pagrįsti skundo argumentai, kad teismas neištyrė visų bylai reikšmingų įrodymų ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.

18Tretieji asmenys AB DNB bankas ir UAB ,,Intractus“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (t. 4 , b. l. 48-52) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės jau yra įvertintos teismų sprendimais. Teismai yra nagrinėję ir įvertinę tiek antstolės atlikto ginčo žemės sklypų įkainojimo, tiek priimtų patvarkymų dėl turto perdavimo iš varžytinių, turto pradinių kainų nustatymo pagrįstumą, teismas taip pat įvertino varžytinių pripažinimo neįvykusiomis ir siūlymo turtą perimti išieškotojui pagrįstumą, todėl apeliantės skundo argumentai vertinti kaip teismų neginčytinų prejudicinių faktų kvestionavimas, ką draudžia imperatyviosios teisės normos. Teismas pagrįstai sprendė, kad vykdomojoje byloje antstolės padaryti procedūriniai pažeidimai yra formalūs, mažareikšmiai ir nesudaro pagrindo turto perdavimo išieškotojui aktus pripažinti negaliojančiais.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

21Apeliacinės instancijos teisme 2015 03 19 gautas atsakovės prašymas prijungti papildomus, išreikalauti naujus įrodymus ir byloje skirti žodinį bylos nagrinėjimą, apklausti liudytoją. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės ir teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenustatyta. Įvertinus anksčiau nurodytą, apeliantės prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytoją netenkinamas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

22Ieškovė su teismui 2015 03 19 pateiktu prašymu pateikė ir naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė, jos nuomone, iškilo po teismo sprendimo priėmimo, taip pat prašo išreikalauti iš turtą pardavinėjančios bendrovės rašytinius įrodymus, kurių pagrindu vykdomas turto pardavimas ir nustatyta pardavimo kaina. Prašymą argumentuoja tuo, jog po apeliacinio skundo pateikimo viešojoje internetinėje erdvėje rado skelbimus, iš kurių sužinojo, kad turtas, dėl kurio ginčas vyksta šioje byloje, yra pardavinėjamas už žymiai didesnę kainą, nei buvo perduotas išieškotojui ginčijamais aktais, todėl, apeliantės nuomone, šie skelbimai, prašomi išreikalauti įrodymai neabejotinai turi svarbią reikšmę vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas dėl turto vertės. Kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, ir atsižvelgdama į CPK 180 straipsnį, nustatantį, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantės ginčijamoms aplinkybėms nustatyti pakanka pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų, todėl apeliantės prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo ir išreikalavimo netenkina (CPK 314 straipsnis).

23Ieškovė apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia procesinių teisės normų pažeidimu, t.y. teismas, byloje paskyręs ekspertizę, tačiau neišreikalavęs ekspertizės akto, užkirto šalims galimybę su juo susipažinti ir įvertinti kaip bylai reikšmingą įrodymą. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus vertina pagrįstais. Ieškovė ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiais atsakovės antstolės A. L. turto perdavimo išieškotojui aktus, kadangi turto realizavimo veiksmai buvo atliekami neteisėtai, pažeidžiant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tvarką, be to, turtas bankui buvo perduotas už itin žemą kainą, taikyti restituciją. Ieškovė aplinkybei, jog turtas išieškotojui perduotas už itin mažą kainą, pagrįsti teismo prašė skirti ekspertizę (t. 2, b. l. 82-83). Byloje dalyvaujantys asmenys pateikė klausimus ekspertui (t. 2, b. l. 77, 93-94, 105-107, 9-90). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje yra tikslinga paskirti ekspertizę. Teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje (t.2, b.l. 122-123) nurodė, kad ekspertizę tikslinga skirti dėl to, kad ieškovė traktuoja, jog ginčo turtas išieškotojui buvo perduotas už itin žemą kainą, o turto vertei nustatyti reikalingos specialios žinios. Nutartimi teismas pateikė ekspertui klausimą: kokia ginčo turto – žemės sklypų, esančių ( - ), rinkos vertė buvo 2012 03 21 (surašant turto arešto aktą) ir 2013 05 30 (surašant turto perdavimo išieškotojui aktą)? Skirdamas ekspertizę pirmosios instancijos teismas jos atlikimo išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė, nors šį klausimą išspręsti teismą įpareigoja CPK 90 straipsnis. Šios straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti, o pagal to paties straipsnio 3 dalį avansas mokamas į teismo sąskaitą. Jeigu šalis nesumoka avanso, teismas atsisako atlikti šalies prašomus procesinius veiksmus ir bylą nagrinėja jų neatlikęs. Pagal CPK 91 straipsnį, sumos, priklausančios ekspertams, kai jie atlieka savo pareigas, išmokamos iš teismo sąskaitos; šios sumos pirmiausia padengiamos iš šalių sumokėto avanso. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK nuostatas, nepareikalavęs avanso, paskyrė ekspertizę ir pateikė ekspertei nutartį vykdyti. Ekspertizės aktas į bylą nebuvo pateiktas, kadangi už atliktą ekspertizę nei ieškovė, kurios prašymu ji buvo paskirta, nei teismas nesumokėjo. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad turto vertei nustatyti reikalingos specialios žinios, ieškovei ginčijant turto perdavimo aktus būtent dėl, kad turtas buvo perduotas už itin žemą kainą, nevertindamas ieškovės pateiktos turto vertinimo išvados, ieškovei neturint procesinių galimybių teikti kitokius įrodymus; vis tiek bylą išnagrinėjo, ieškinį atmetė, nors akivaizdu, jog tokiam sprendimui priimti nebuvo objektyvių duomenų – eksperto išvados apie perduoto turto rinkos kainą teismui pačiam pripažinus, jog toks įrodymas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismui paskyrus ekspertizę ir neišsprendus jos atlikimo išlaidų apmokėjimo klausimo, t.y. nenustačius avanso dydžio ir neįpareigojus byloje dalyvaujantį asmenį, pateikusį prašymą skirti ekspertizę – šiuo atveju ieškovę, įmokėti į teismo sąskaitą nustatyto dydžio avansą, teismas turėjo už ekspertizę sumokėti iš teismo sąskaitos, ir ekspertizės aktą gauti, įvertinti ekspertizės išvadas ir tik tada priimti sprendimą. Pažymėtina, kad nors teismas ekspertizės išvadomis negrindė savo argumentų, kuriais remiantis atmetė ieškinio reikalavimus, ekspertizės akto byloje nėra, tačiau iš ieškovės priteisė 3000Lt už ekspertizę ekspertizę atlikusiai UAB „Naujas būstas“. Todėl sutiktina su apeliante, kad ekspertizės atlikimo išlaidos iš jos priteistos nepagrįstai. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad teismas, neišreikalaudamas ekspertizės akto, užkirto šalims galimybę su juo susipažinti ir įvertinti kaip bylai reikšmingą įrodymą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Kripaitienė ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; 2015 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. UAB „Saulius ir Kristupas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad byloje yra tikslinga skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją paskyręs, tačiau neturėdamas ekspertizės akto ir ekspertizės išvadų nevertinęs, pažeidė nurodytas įrodymų vertinimo taisykles šioje byloje. Nevertindamas byloje atliktos ekspertizės išvadų, pirmosios instancijos teismas neįvertino įrodymų visumos, nepašalino įrodymų prieštaringumo, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nurodyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014m. spalio 27 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti šiam teismui iš naujo, kadangi pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, t.y. apeliacinės instancijos teismas negali už pirmosios instancijos teismą apmokėti už ekspertizę, gauti ekspertizės aktą, jį įvertinti, priimti sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad iš ieškovės atsakymo dėl atsisakymo sumokėti už ekspertizę (t. 2, b.l. 138-139) matyti, jog ji mokėti atsisako dėl to, kad ekspertams nebuvo pateiktas jos klausimas dėl turto pagerinimo kaštų, be to, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šį jos klausimą atmetė neargumentuodamas; todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, svarstytina, ar šis klausimas neužduotinas ekspertams ir tokiu būdu ar neišspręstinas ekspertizės apmokėjimo klausimas.

24Be to, apeliantės dėmesys atkreiptinas į aplinkybę, jog turtas, kurio perdavimo išieškotojui aktai yra ginčijami šioje byloje, yra perleistas trečiajam asmeniui UAB ,,Intractus“ (t. 3, b. l.24), t.y. ginčo turto savininke yra UAB „Intractus“, todėl ieškovė turėtų apsvarstyti ieškinio reikalavimų tikslinimo klausimą.

25Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako dėl netikslingumo tai daryti, kadangi išnagrinėjus bylą iš naujo, bus priimtas naujas sprendimas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias šalys turėjo, paskirstymo, nes šis klausimas bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Nutarė

27Apeliacinį skundą tenkinti.

28Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

29Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė patikslintame ieškinyje (1 t., b. l. 147-156) pirmosios instancijos... 5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (t. 2, b. l. 9-12) prašė ieškinį atmesti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu (t. 3,... 8. Ieškovė ginčijo turto vertę ne arešto dienai 2012 03 21, o turto perdavimo... 9. Ieškovė ieškinį taip pat grindė aplinkybėmis, jog antstolė atliko... 10. Teismas ieškovės argumentus, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus,... 11. Teismas nustatė, kad ieškovė su UAB ,,Tadesa“ 2010 08 31 sudarė... 12. Teismas nustatė, kad 2013 12 03 pasirašius akcijų sutartį, nekilnojamojo... 13. Teismas, nustatęs visas ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 1-13) ieškovė prašo panaikinti 2014 m.... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4 b. l. 43-47) atsakovė antstolė A. L.... 17. Trečiasis asmuo UAB ,,Tadesa“ atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 4, b.... 18. Tretieji asmenys AB DNB bankas ir UAB ,,Intractus“ atsiliepime į ieškovės... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Apeliacinės instancijos teisme 2015 03 19 gautas atsakovės prašymas... 22. Ieškovė su teismui 2015 03 19 pateiktu prašymu pateikė ir naujus įrodymus,... 23. Ieškovė apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo... 24. Be to, apeliantės dėmesys atkreiptinas į aplinkybę, jog turtas, kurio... 25. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 27. Apeliacinį skundą tenkinti.... 28. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą... 29. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....