Byla 2A-1725-577/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 773,86 Lt turtinę žalą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-04-01 Virbeliškių g., Vilniuje, automobiliui BMW 320, valst Nr. ( - ) įvažiavus į duobę, buvo sugadinta automobilio dešinė pusė – priekinė padanga. Remiantis Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-04-08 nutarimu, automobilio BMW 320, valst Nr. ( - ) vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Dėl automobilio sugadinimo padaryta 1 773,86 Lt dydžio žala. Automobilis BMW 320, valst Nr. ( - ) apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1 773,86 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Virbeliškių gatvė, Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiose gatvėse privalo savininkas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė. UAB „Grinda“ atsakinga už šios gatvės dangų remontą ir priežiūrą 2011-01-25 sutarties Nr. A72-50(3.1.36-UK) dėl Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros ir 2009-11-26 Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties Nr. 14-171 sudarytos su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu. Sutarties pagrindu kelią prižiūrinti įmonė yra kelio valdytoja bei yra atsakinga dėl kelio trūkumų. Ieškovo įsitikinimu, žala padaryta dėl kelio netinkamos būklės, transporto priemonės vairuotojas negalėjo laiku pastebėti kliūties, todėl nėra atsakingas dėl įvykusios avarijos. Kadangi UAB „Grinda“ teikia kelių remonto bei priežiūros paslaugas sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu, žalos atlyginimas iš abiejų atsakovų priteistinas solidariai. Be to, ieškovas prašė atnaujinti senaties terminą, kuris, ieškovo įsitikinimu, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

5Atsakovo UAB „Grinda“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dokumentuose nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar UAB „Grinda“ kaltės. Pažymoje nurodyta, kad apgadinta tik automobilio priekinio dešinės pusės rato padanga, todėl, atsakovo nuomone, kiti automobilio sugadinimai, kurie buvo remontuoti, negali būti laikomi aptariamo įvykio pasekme, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. 2011-04-08 nutarime konstatuota, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, tačiau aplinkybė, kad duobės nebuvo įmanoma pastebėti, nėra nurodyta. Atsakovo teigimu, vien ta aplinkybė, kad konkreti kelio duobė tuo momentu nebuvo pažymėta atitinkamais kelio ženklais, nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei, kadangi iš UAB „Grinda“ negalima objektyviai reikalauti, jog ji kiekvienu momentu žinotų apie kiekvieną savaiminį duobės atsiradimą. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad jis nebuvo kviečiamas į įvykio vietos apžiūrą, nors ieškovas, žinodamas, kad subrogacijos pagrindu galėtų reikšti tretiesiems asmenims reikalavimus dėl šių asmenų kaltės atsiradusiai žalai atlyginti, galėjo kviesti atsakovą bei nurodyti vietoje jo neteisėtus veiksmus arba kitais įstatyme nustatytais būdais fiksuoti tokių neteisėtų veiksmų buvimą (pvz. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pan.). Ieškovui nepateikus jokių atsakovo neteisėtų veiksmų įrodymų ir jų visiškai neįrodinėjant, atsakovo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog visą ieškovui padarytą žalą privalo atlyginti būtent atsakovas UAB „Grinda“. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, todėl atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 str. 5 d. Atsižvelgiant į tai, jog neegzistuoja atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti ieškovo nuostolius, o ieškovas tokių veiksmų ieškinyje taip pat ir nenurodo bei neįrodinėja, konstatuotina, jog priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga, neegzistuoja. Taip pat atsakovas nesutiko, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent eismo įvykio pasekmė. Policijos pažymoje apie eismo įvykį yra nurodytas tik priekinės dešinės pusės padangos pažeidimas. Kiti sugadinimai, kurie buvo užfiksuoti 2011-04-05 transporto priemonės apžiūros akte, atsakovo įsitikinimu, negali būti laikomi aptariamo įvykio pasekme, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Be to, atsakovas nurodė, kad valdymo teisės į Vilniaus miesto gatves, nurodytas sutartyje, nėra ir nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nurodyta sutartimi toks Vilniaus miesto gatvių valdymas ir nėra perduotas, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas yra Vilniaus miesto gatvių valdytojas ir tokia valdymo teisė atsirado sutarties pagrindu, yra visiškai nepagrįsti. Be to, sutartimi UAB „Grinda“ buvo įsipareigojusi vykdyti darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus konkrečiais nustatytais terminais, nurodytais kartu su pateiktu užsakymu, taigi, tokio užsakymo negavus, negalima teigti, kad UAB „Grinda“ galėtų būti atsakinga už savaime atsivėrusios duobės sukeltos žalos atsiradimą iki kol yra gaunamas užsakymas tokią duobę užtaisyti. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui, įvyko 2011 m. balandžio 1 d., tačiau ieškovas ieškinį pareiškė tik 2014 m. balandžio 24 d, o tai reiškia, jog nuo žalos atsiradimo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos praėjo daugiau nei 3 metai, t.y. praėjo įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį ieškovas gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl, vadovaujantis LR CK 1.131 str. 1 d., ieškinys turi būti atmestas.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teismo prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o to netenkinus, ieškovo ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50-(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (Sutarties 1.1 p.). Savivaldybės įsitikinimu, ji, sudarydama darbų atlikimo sutartį su UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybė vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Pagal nurodytą sutartį UAB „Grinda“ yra gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytojas, todėl vadovaujantis CK 6.266 straipsniu privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo metu, kai įvyko ieškinyje nurodyti įvykiai, galiojo nurodyta sutartis ir būtent UAB „Grinda“ atliko Virbeliškių g., Vilniuje, priežiūrą, remonto darbus. Sutarties 4.3.2. punkte įtvirtina, kad UAB „Grinda“ savo sąskaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai UAB „Grinda“ yra Virbeliškių g., Vilniuje, valdytojas, būtent UAB „Grinda“ turėtų būti keliami reikalavimai, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu ieškinys atmestinas. Savivaldybės nuomone, sudaryta darbų atlikimo sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai pasirūpino miesto gatvėmis ir perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovas netinkamai apskaičiavo žalos dydį. Vertinant automobiliui padarytą žalą, atsakovo atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl atliktų remonto darbų reikalingumas kvestionuotinas. Taip pat pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atlikti remonto darbai buvo būtini. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas neįrodė automobiliui tariamai padarytos žalos eismo įvykio metu Virbeliškių g., Vilniuje. Savivaldybės teigimu, nagrinėjamu atveju tariamai patirta žala atsirado dėl vairuotojo neatsargių veiksmų, t.y. automobilio vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nes nepamatė ir neapvažiavo kelyje atsiradusios kliūties, netgi nebandė jos išvengti. Vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Savivaldybė nurodė ir tai, kad ieškovo reikalavimas kilęs dėl tariamos žalos padarymo fakto, už kurį atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškovas nenurodė svarbių priežasčių dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „Grinda“ buvo priteista 1 773,86 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 773,86 Lt sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-05-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškinys atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu buvo atmestas. Taip pat minėtu sprendimu buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013) ir į nagrinėjamos bylos aplinkybes, t.y. kad 2011-01-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovas) ir UAB „Grinda“ (rangovas) buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50/3.136-UK (b.l. 32-34), kurios pagrindu UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 p.), pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, CK 6.266 str. 2 d. prasme eismo įvykio metu valdė UAB „Grinda“, todėl tinkamu atsakovu, atsakingu už žalą, atsiradusią dėl jam valdymo teise perduoto kelio trūkumų, šioje byloje pripažino būtent UAB „Grinda“. Atsakovo UAB „Grinda“ argumentas, kad jis sutartimi įsipareigojo atlikti tik rangos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus, o Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių priežiūros paslaugų teikti neprivalėjo buvo atmestas, nes, pirmos instancijos teismo vertinimu, pagal 2011-01-25 Darbų atlikimo sutartį UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti ne tik kelių ir gatvių remonto darbus, tačiau teikti ir šių kelių ir gatvių priežiūrą, o pagal Sutarties 1.1 punktą gatvių dangos remontas ir priežiūra laikomi darbais, dėl kurių netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius UAB „Grinda“ įsipareigojo atlyginti savo sąskaita (Sutarties 4.3.2 p.). Įvertinęs tai, kad atsakovas UAB „Grinda“ buvo faktinis gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytojas, o iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-05-30 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad A. B. 2011-04-01 apie 11 val. Vilniaus mieste Virbeliškių g. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, pirmos instancijos teismas sprendė, kad būtent dėl atsakovo UAB „Grinda“, kaip ginčo gatvės valdytojo, veiksmų (netinkamos gatvės dangos priežiūros), buvo padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis BMW 320, valst. Nr. ( - ) Atsakovo UAB „Grinda“ argumentas, kad jis turi būti atleistas nuo atsakomybės, nes žala atsirado dėl paties transporto priemonės vairuotojo neatsargumo buvo taip pat atmestas kaip nepagrįstas, kadangi neapskųstame ir galiojančiame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-04-08 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Nr. AV2-1894, konstatuota, jog vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo nėra. Atsakovui nepateikus teismui įrodymų, kad transporto priemonės apžiūros akte užfiksuoti automobilio sugadinimai yra nesusiję su šiuo eismo įvykiu, ir nepateikus prašymo skirti trasologinės ar žalos dydžiui nustatyti ekspertizės, atsakovo argumentai, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad visi sugadinimai yra būtent eismo įvykio pasekmė, taip pat buvo atmesti kaip neįrodyti. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad atsakovui UAB „Grinda“, kaip kelio valdytojui, atsakomybė kyla CK 6.266 str. pagrindu, kadangi atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšis tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos. Atsakovas jokių aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jo atsakomybę, byloje neįrodė (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.), tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Remiantis tuo, kas išdėstyta bei vadovaujantis minėtomis teisės normomis, ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Grinda“ buvo priteista 1 773,86 žalai atlyginti. Be to, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas 2014-04-04 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl žalos atlyginimo, į tai, kad pastaruoju laikotarpiu keitėsi teismų praktika dėl bylų teismingumo analogiško pobūdžio ginčuose ir į gana neženklų termino praleidimą, teismas darė išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl svarbios priežasties, todėl šis terminas skundžiamu sprendimu buvo atnaujintinas.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Atsakovas UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto gatvių valdytojas. Pasak atsakovo, 2011-01-25 Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-50(3.1.36.UK) pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, jog jis galėtų būti laikomas šios sutarties dalyko (gatvių ir kelių) valdytoju (tuo pačiu ir atsakovu šioje byloje), savarankiškai atsakingu už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims, tuo labiau, kad tokių atsakomybės ribų tarp šalių sudarytoje sutartyje numatyta ir nebuvo. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad ir pagal Vyriausybės 2004 m. vasario 11d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 13.6 punktą jis negali būti laikomas atsakingu už atsiradusios žalos atlyginimą ne tik dėl to, kad iš sutarties jam tokie įpareigojimai nekyla, tačiau ir dėl to, kad, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, kelius prižiūrintys asmenys apskritai gali būti laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančią kliūtį sužino iš anksto iš eismo dalyvių ar kitų asmenų ir, nesiimdami jokių veiksmų, taip pažeidžia Aprašo nuostatas. Apelianto įsitikinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-108/2013, kuria rėmėsi pirmos instancijos teismas, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, kadangi 2007-06-22 ir 2011-01-25 sutartys nėra analogiškos, todėl pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo nutartimi, priimta minėtoje byloje. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje turėjo būti remtasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A502-1480/2014 ir 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-1554/2014, kadangi minėtose administracinėse bylose analogiškose situacijose buvo išaiškinta 2011 m. sausio 25 d. sutartis tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“. Be to, apeliantas nesutinka ir su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl to, kad nebuvo įrodyta vairuotojo kaltė. Taip pat atsakovas tvirtina, kad automobilio vairuotojo kaltės rūšis ir forma, sprendžiant UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės klausimą, negali būti nustatoma vien tik Kelių policijos valdybos 2011-04-08 nutarimo Nr. AV2-1894 pagrindu, o turi būti vertinama ad hoc, atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus. Pasak atsakovo, pirmos instancijos teismas neįvertino to, kad tiek teisės aktai, tiek teisminė praktika nustato vairuotojo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, stebėti kelio dangą ir vengti kelyje esančių kliūčių, galinčių sukelti pavojų tiek vairuotojui, tiek aplinkiniams bei važiuoti tokiu greičiu, kad tokias kliūtis galėtų saugiai apvažiuoti arba prieš jas pilnai sustoti, o administracinės atsakomybės netaikymas pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė. Tvirtina, kad automobilio vairuotojas neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, todėl UAB „Grinda“ yra atleistina nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6. 253 str. Atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas vairuotojo neatsargumą, nesirėmė 2011-04-01 eismo įvykio schema, o iš eismo įvykio schemoje užfiksuotų įvykio aplinkybių, darytina išvada, kad automobilio vairuotojas įvažiuodamas į duobę dešiniuoju ratu pažeidė kelių eismo taisykles - važiavo priešpriešine eismo juosta. Taip pat ieškovas nesutinka su žalos dydžiu, teigia, kad žalos dydžio įrodinėjimo pareiga turėjo būti priskirta ieškovui, o į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, jog jo atliktas remontas yra būtent nurodomo autoįvykio pasekmė ir kad būtent dėl autoįvykio sąskaitoje nurodytas dalis teko keisti ir atlikti joje nurodytus darbus, o faktas, jog ieškovas apmokėjo kažkokią sąskaitą savaime nereiškia, kad ši sąskaita yra susijusi su autoįvykiu bei joje nurodytos sumos neginčijamos ir įrodytos. Be to, atsakovas pažymi, kad autoįvykis įvyko 2011-04-01, todėl akivaizdu, jog nei žalos dydžio nustatymo, nei tuo labiau trasologinės ekspertizės atlikti dabar nėra įmanoma, nes po automobilio remonto praėjo daugiau nei 3 metai ir nustatyti buvusių jo pažeidimų nėra jokios galimybės. Pabrėžia, kad atsakovas apie eismo įvykį ir atlygintiną žalą sužinojo tik ieškovui pareiškus ieškinį, todėl UAB „Grinda“ neturėjo jokių galimybių prašyti atlikti ekspertizę dar 2011 m. balandžio mėn., kai dar galėjo būti išlikusių ekspertizei tinkamų autoįvykio pėdsakų. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad atsakovas UAB „Grinda“ yra atsakingas dėl žalos atsiradimo, nepaisant automobilio vairuotojo eismo taisyklių pažeidimų, apelianto įsitikinimu, atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu.

13Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti atsižvelgiant į jos atsiliepime išdėstytus argumentus ir ginčo santykius reglamentuojančius teisės norminius aktus. Nesutinka su UAB „Grinda“ apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė neteisingą išvadą, jog UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto gatvių valdytojas. Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, CK 6.266 str. 2 d. prasme eismo įvykio metu valdė UAB „Grinda“, todėl būtent UAB „Grinda“ ir yra tinkamas atsakovas, atsakingas už žalą, atsiradusią dėl jam valdymo teise perduoto kelio trūkumų. Toks sutarties aiškinimas, Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, yra atitinkantis tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 2011-01-25 sudarytos sutarties tikslą ir esmę, o tuo pačiu ir sutarčių aiškinimo taisykles. Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, kad Sutartimi UAB „Grinda“, įsipareigojusi atlikti gatvių priežiūrą, turėjo tinkamai stebėti ir prižiūrėti jai priskirtas gatves tam, kad būtų galima įgyvendinti Sutarties tikslus. Šią aplinkybę, Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, patvirtinta ir UAB „Grinda“ veiksmai, t.y. UAB „Grinda“ daugelyje analogiškų bylų sudarė taikos sutartis bei pripažino save gatvių valdytoja. Taigi, atsižvelgiant į šalių tarpusavio susiklosčiusią praktiką bei Sutarties šalių veiksmus po Sutarties sudarymo, konstatuotina, kad 2011 m. sausio 25 d. Sutartimi Vilniaus gatvių nuolatinė priežiūra, stebėseną ir remontas, t.y. Vilniaus gatvių valdymas, buvo perduotas UAB „Grinda“. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad pagal 2011 m. sausio 25 d. darbų atlikimo sutartį UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (Sutarties 1.1 punktas), o Sutarties 4.3.2. punkte įtvirtina, kad UAB „Grinda“ savo sąskaita užsakovui ir tretiesiems asmenims atlygina nuostolius, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo. Taigi UAB „Grinda“ atsakomybė atlyginti nuostolius yra įtvirtinta Sutartyje. Tačiau, Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, pirmos instancijos teismas Sprendime netinkamai įvertino ieškovo tariamai patirtą žalą. Vilniaus miesto savivaldybė pažymi, kad vertinant automobiliui padarytą žalą, nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei UAB „Grinda atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti, todėl darytina išvada, kad atliktų remonto darbų reikalingumas bei tikrumas yra kvestionuotinas, o ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atlikti remonto darbai automobiliui buvo būtini. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų automobilio apžiūros akto sugadinimams nustatyti. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 3 punktą vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino automobilio vairuotojo neatsargių veiksmų, kurie taip pat prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Nagrinėjamoje situacijoje vairuotojo, kaip nukentėjusio asmens, veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, nerūpestingai, neatsargiai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje buvusių duobių. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas mano, jog automobilio vairuotojo veiksmai, neatsargumas ir neatidumas galėjo lemti žalos atsiradimą, todėl pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atsižvelgti į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atmesti ieškinį, o, ieškinį tenkinus, žala privalėjo būti mažinama, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo neatsargius ir neatidžius veiksmus.

14Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, bei teisingai nustatė, kad atsakomybė už kelio būklę ir padarytą žalą kyla būtent UAB „Grinda“, kadangi kelio valdymas (kelio remonto ir priežiūros darbų vykdymas) UAB „Grinda“ buvo perduotas 2011-01-25 darbų atlikimo sutarties pagrindu. Ieškovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju duobė kėlė pavojų eismo dalyviams, dėl duobės įvyko avarija ir buvo sugadintas automobilis. Tokia duobė laikytina avarine ir tai, pasak ieškovo, įrodo pasekmės, atsiradusios automobiliui įvažiavus į šią duobę. Ieškovas laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad kelius prižiūrintys asmenys gali būti laikomi atsakingais už sukeltą žalą tik tokiais atvejais, kai apie kelyje esančią kliūtį sužino iš anksto iš eismo dalyvių ar kitų asmenų ir, nesiimdami jokių veiksmų, pažeidžia Kelių priežiūros tvarkos aprašą. Tvirtina, kad kelio valdytojas neatleidžiamas nuo atsakomybės dėl to, jog eismo dalyviai nesuteikė informacijos kelio valdytojui apie kelio būklę. Be to, ieškovas negali įrodyti, kokius pranešimus iš eismo dalyvių gauna UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybė, todėl tokia įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta ieškovui. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Grinda“ yra atsakingas, kadangi nesielgė taip, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žala, t.y. laiku neapžiūrėjo kelio ir nenustatė kelio defektų, arba laiku nepradėjo kelio remonto darbų bei neįrengė techninių eismo reguliavimo priemonių. Taip pat, ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartimi. Pažymi, kad apeliantas taip ir nenurodo, kuo skiriasi 2007-08-22 sutarties, kuria buvo remiamasi minėtoje kasacinio teismo nutartyje, ir 2011-01-25 sutarties sąlygos. Ieškovo nuomone, šių sutarčių esmė ta pati - gatvių priežiūros, remonto darbų perdavimas UAB „Grinda“. Be to, ieškovas neįžvelgia nagrinėjamu atveju jokios vairuotojo kaltės. Atkreipia dėmesį, kad ir eismo įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai vairuotojo kaltės taip pat nenustatė. Automobilis įvažiavo į vandeniu užlietą duobę, eismo įvykio metu lijo, buvo blogas matomumas, todėl vairuotojas negalėjo laiku pastebėti kliūties ir tinkamai įvertinti vandeniu užlietos duobės gylį ir jos pavojingumo laipsnį. Ieškovo teigimu, automobilio pakabos dalys buvo keičiamos ne dėl susidėvėjimo, o todėl, kad jos buvo pažeistos ir labiausiai tikėtina, kad pažeistos buvo tuo metu, kai automobilis įvažiavo į duobę.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-05-30 neapskųstame ir galiojančiame nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Nr. AV2-1894, nustatyta, jog A. B. 2011-04-01 apie 11 val. Vilniaus mieste Virbeliškių g. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę ir dėl to buvo sugadintas automobilis BMW 320, valst. Nr. ( - ) Kelių policijos nutarime konstatuota, jog A. B. savo veiksmais kelių eismo taisyklių nepažeidė, jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje dalyje bus gili duobė, todėl dėl eismo įvykio kilimo nėra jo kaltės (b.l. 5-6). Sugadinta automobilio priekinė dešinės pusės padanga (b.l. 5). Dėl automobilio sugadinimo padaryta 1773,86 Lt dydžio žala. Automobilis BMW 320, valst Nr. ( - ) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas 2011-04-22 išmokėjo 1 773,86 Lt draudimo išmoką A. B. (b.l. 10-11), todėl ieškovui perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 1 773,86 Lt turtinę žalą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo UAB „Grinda“ priteisė 1 773,86 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą 1 773,86 Lt sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2014-05-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o ieškinį atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmetė, kadangi sprendė, jog Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, atsakingu už žalą, atsiradusią dėl jam valdymo teise perduoto kelio trūkumų, šioje byloje pripažino atsakovą UAB „Grinda“. Atsakovas UAB „Grinda“ su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, savo apeliacinį skundą grinžia šiais argumentais: 1) pirmos instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog UAB „Grinda“ yra Vilniaus miesto gatvių valdytojas; 2) pirmos instancijos teismo išvados dėl to, kad nebuvo įrodyta vairuotojo kaltė, yra nepagrįstos; 3) automobilio vairuotojas pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, todėl UAB „Grinda“ yra atleistina nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6. 253 str. pagrindu; 4) žalos dydžio įrodinėjimo pareiga turėjo būti priskirta ieškovui, o į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, jog jo atliktas remontas yra būtent nurodomo autoįvykio pasekmė, todėl nepagrįstai buvo konstatuota, jog ieškovas įrodė žalos dydį; 5) tuo atveju, jeigu teismas vertintų, kad atsakovas UAB „Grinda“ yra atsakingas dėl žalos atsiradimo, nepaisant automobilio vairuotojo eismo taisyklių pažeidimų, atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu.

18Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės

19Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-108/2013).

20Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio trūkumo, atlyginimo. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 str. 3 d., 15 str.; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p. ir 12.1 p.).

21Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013 ir kt.).

22Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo motyvais dėl to, jog Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nebekartoja skundžiamame sprendime išdėstytų argumentų ir nurodytos kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu ir pažymi, jog pagrįstai pirmos instancijos teismas sprendė, kad 2011-01-25 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-50(3.1.36.UK), pasirašyta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“, būtent UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti ne tik kelių ir gatvių remonto darbus, tačiau teikti ir šių kelių ir gatvių priežiūrą (Sutarties 1.1 p.), t.y. tapo valdytoju. Pastebėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Vilniaus apygardos teismo formuojamoje praktikoje panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1598-656/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1034-565/2015, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 2A-828-603/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, jog tokie ginčai teismingi bendrosios kompetencijos teismams, ir tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovų atsakomybė grindžiama CK 6.266 str. nuostatomis, teismai nustatydami faktinį ginčo kelio valdytoją privalo vadovautis bendrosios kompetencijos teismų suformuota praktika, todėl nagrinėjamos bylos kontekste teismas neturi pagrindo remtis apeliaciniame skunde nurodomomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis.

23Pažymėtina, kad gatvių ir kiemo dangų priežiūros darbai, teisės aktuose yra apibūdinami kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Taigi akivaizdu, jog gatvių dangų remonto darbai ir priežiūros darbai savo reikšme yra skirtingų kategorijų darbai, t.y. remonto darbai iš esmės yra siejami su konkrečiu vienkartiniu gatvės remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami darbai padeda užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini atsakovo argumentai, kad jis nebuvo atsakingas už gatvių priežiūrą.

24Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal Sutarties 1.1 punktą gatvių dangos remontas ir priežiūra laikomi darbais, dėl kurių netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius UAB „Grinda“ įsipareigojo atlyginti savo sąskaita (Sutarties 4.3.2 p.). Taigi ši Sutarties sąlyga taip pat patvirtina būtent UAB „Grinda“ atsakomybę šiuo atveju.

25Dėl atsakovo UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės

26Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Grinda“ buvo gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytojas. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-05-30 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad A. B. 2011-04-01 apie 11 val. Vilniaus mieste Virbeliškių g. įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę (b.l. 6). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl atsakovo UAB „Grinda“, kaip ginčo gatvės valdytojo, veiksmų buvo padaryta žala, t. y. apgadintas automobilis BMW 320, valst. Nr. ( - ) Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo tokiai pirmos instancijos teismo išvadai nepritarti. Pakartotinai pažymėtina, kad galiojančiame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011-04-08 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo Nr. AV2-1894, aiškiai konstatuota, jog vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo nagrinėjamu atveju nėra, kadangi vairuotojas savo veiksmais nepažeidė Kelių eismo taisyklių, jis negalėjo numatyti važiuojamojoje kelio dalyje buvusios gilios duobės. Nors ir sutiktina su apelianto pozicija, kad administracinės atsakomybės nebuvimas pats savaime nereiškia, jog nėra ir civilinės atsakomybės, tačiau šiuo konkrečiu atveju spręstina, jog apeliantas neįrodė, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą bei įsitikinti, ar kelyje nėra kliūčių, vairavo itin neapdairiai ir neatsakingai, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, o vien atsakovo samprotavimais dėl to, jog vairuotojas galimai buvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie niekur nėra užfiksuoti, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remtis negali (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visos sąlygos kilti atsakovo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei: byloje nustatyti ir įrodyti atsakovo UAB „Grinda“ neteisėti veiksmai (neveikimas), padaryta žala automobiliui, todėl priežastinis ryšis pasireiškė atsakovo neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos dėl netvarkingos kelio dangos sąsajumu. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo elgesiu eismo įvykio metu ir atsakovo UAB „Grindos“ neteisėtų veiksmų (neveikimo). Apgadintos transporto priemonės valdytojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, jis negalėjo numatyti, kad važiuojamoje kelio dalyje bus didelė duobė, jo kaltė dėl kilusio eismo įvykio neįrodyta. Todėl, konstatuotina, kad byloje įrodytos visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir iš atsakovo ieškovui priteisė žalos atlyginimą.

27Dėl atlygintinos žalos dydžio

28Pirmos instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti automobilio remonto sąmatoje nurodytų atliktinų darbų apimtimi ir kaina, todėl priteisė visą ieškovo prašomą žalą, t.y. 1 773,86 Lt. Apeliantas nesutinka, jog visa žala buvo patirta tik dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent eismo įvykio pasekmė. Nors apeliantas ir tvirtina, kad Policijos pažymoje apie eismo įvykį yra nurodytas tik priekinės dešinės pusės padangos pažeidimas, o kiti pažeidimai, kurie buvo užfiksuoti 2011-04-05 transporto priemonės apžiūros akte, negali būti laikomi aptariamo įvykio pasekme, nes nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, tačiau pažymėtina, kad pats atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie suteiktų objektyvų pagrindą abejonėms dėl transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotų automobilio sugadinimų kilmės arba kurie patvirtintų, jog minėti automobilio sugadinimai tikrai nėra susiję su ginčo eismo įvykiu. Kaip ir pažymėjo pirmos instancijos teismas, automobilio remonto sąmatoje nurodytų atliktų darbų apimtį nagrinėjamu atveju patvirtina ir vairuotojo A. B. 2011-04-05 po įvykio rašytas draudikui prašymas bei 2011-05-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas Nr. 10R-934025-11, kuriuose nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta būtent dešinioji transporto priemonės pusė (b.l. 9), o visi transporto priemonės sugadinimai, nurodyti 2011-04-01 transporto priemonės techninės apžiūros akte(b.l.7), ir yra būtent dešinėje automobilio pusėje.

29Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmos instancijos įrodymų vertinimu nagrinėjamu atveju.

30Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo sumažinti iš atsakovo priteistą žalos dydį. Pritartina pirmos instancijos teismo nuomonei, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas jokių aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jo atsakomybę, byloje neįrodė (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.).

31Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

32Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo UAB „Grinda“ apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

33Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu teismo prašė priteisti... 5. Atsakovo UAB „Grinda“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teismo prašė taikyti ieškinio senatį... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinys... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Atsakovas UAB „Grinda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos... 13. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą... 14. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atsakovo UAB „Grinda“... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos... 18. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės... 19. Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties –... 20. Nagrinėjamos bylos atveju ginčas kilęs dėl žalos, padarytos dėl statinio... 21. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje... 22. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo... 23. Pažymėtina, kad gatvių ir kiemo dangų priežiūros darbai, teisės aktuose... 24. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal Sutarties... 25. Dėl atsakovo UAB „Grinda“ civilinės atsakomybės... 26. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Grinda“ buvo... 27. Dėl atlygintinos žalos dydžio... 28. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti automobilio... 29. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 30. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo... 31. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga... 32. Vadovaudamasis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybes, apeliacinės... 33. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti...