Byla 3K-3-701/2013
Dėl skolos, palūkanų ir netesybų išieškojimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. C. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje ieškovo V. J. ieškinį atsakovui S. C. dėl skolos, palūkanų ir netesybų išieškojimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 70 000 Lt skolos, 30 600 Lt palūkanų, 36 618,40 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2001 m. vasario 3 d. sudarė paskolos sutartį ir perdavė atsakovui 70 000 Lt. Šią sumą atsakovas privalėjo grąžinti iki 2003 m. vasario 4 d. 2002 m. balandžio 1 d. atsakovas perdavė ieškovui 3000 Lt, šią sumą pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškovas įskaitė kaip palūkanas. Jis pagal sutartį priskaičiavo 24 proc. metinių palūkanų, kurios už dvejus metus sudarė 33 600 Lt, ir 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (36 318,40 Lt).

5Atsiliepimu į ieškinį atsakovas S. C. prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad paskolos sutartimi pinigai paskolinti S. C. personalinei įmonei, o ieškiniu reikalaujama jų iš S. C., kaip fizinio asmens. Atsakovas pažymėjo, kad su ieškovu jokios paskolos sutarties nėra sudaręs ir jokių įmokų skolai grąžinti nėra mokėjęs, o sutartis yra suklastota. Atsakovo nuomone, palūkanos yra neprotingai didelės, viršijančios daugiau kaip pusę skolos sumos, be to, delspinigiai įskaitomi į nuostolių atlyginimą, o minimalius nuostolius šiuo atveju padengia palūkanos. Delspinigiai, atsakovo manymu, taip pat aiškiai per dideli.

6Atsakovas nurodė, kad tuščią lapą su savo parašu buvo palikęs savo advokatui, kad jis surašytų atsakovo įmonės vardu užklausą antstoliui, todėl spėja, jog šiuo lapu pasinaudojo ieškovas, kuriam taip tuo metu atstovavo tas pats advokatas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

9Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje paskolinių teisinių santykių pagal rašytinę sutartį atsiradimą lemia tai, ar paskolos dalyku joje nurodyta pinigų suma realiai buvo atsakovui perduota. Kadangi sutartyje pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui, atstovaujančiam individualiai įmonei) faktas yra užfiksuotas, o specialisto išvada nėra paneigtas atsakovo parašo sutartyje tikrumas ir autentiškumas, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia atsakovo pareigą nuginčyti sutartyje nurodytą pinigų jam perdavimo aplinkybę, taip paneigiant įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad paskolos sutartis yra sudaryta.

10Teismas sprendė, kad atsakovo teiginius, susijusius su tuščio popieriaus lapo su jo parašu ir įmonės antspaudu, skirto visiškai kitam tikslui, panaudojimu iš dalies patvirtina iš ikiteisminio tyrimo medžiagos gauti dokumentai. Specialistė, tirdama paskolos sutarties bei po vienerių metų surašyto antstoliui adresuoto prašymo dėl išieškojimo vykdymo, rekvizitų tapatumą, konstatavo, kad prašymo apatinėje dalyje S. C. personalinės įmonės antspaudas bei parašas ties S. C. pavarde yra nukopijuoti (perkelti) nuo paskolos sutarties su tokiais pačiais rekvizitais, panaudojus technines priemones. Abiejuose dokumentuose esantys parašai bei antspaudai visiškai sutampa. Atsakovo poziciją, kuri leidžia pagrįstai abejoti paskolos sutarties sudarymo aplinkybėmis, sustiprina ir tai, kad nėra pateikiamas joks logiškas ieškovo paaiškinimas, kodėl buvo būtinybė paskolos sutarties tekstą atspausdinti popieriaus lape su jame jau neabejotinai buvusiais rekvizitais (įmonės antspaudu bei atsakovo parašu), jei paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas asmeniškai dalyvavo ir paėmė pinigus.

11Vadovaujantis bylos įrodymų visuma bei tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju didesnė paskolos sutarties nesudarymo ir pinigų atsakovui neperdavimo tikimybė (CPK 185 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimą vertino kaip nesąžiningą ir netenkintiną.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo V. J. apeliacinį skundą, jį iš dalies tenkino ir 2013 m. birželio 7 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikino ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 67 000 Lt skolos, 16 000 Lt palūkanų, 6000 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas.

13Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nelaukdamas, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, turinti prejudicinį ryšį. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 18 d. priėmė nuosprendį, kuriuo V. J. buvo išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Jis buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę, ant popieriaus lapo, kuriame buvo S. C. parašas ir S. C. personalinės įmonės spaudas, atspausdino paskolos sutarties, kuria V. J. tariamai skolina S. C.

1470 000 Lt, tekstą, taip pagamindamas netikrą dokumentą. Šį dokumentą jis panaudojo pateikdamas civilinį ieškinį dėl skolos grąžinimo. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis V. J. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Išteisinamasis nuosprendis buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 2 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi. Baudžiamojoje byloje teismas konstatavo, kad nesurinkta objektyvių ir neginčijamų V. J. kaltės įrodymų, t. y. nėra pagrindo išvadai, jog paskolos sutartis buvo suklastota. Kadangi teismas paskolos sutarties klastojimo aplinkybių neginčijamai nenustatė, tai visas abejones, kurių negalėjo pašalinti objektyviais duomenimis, aiškino kaltinamojo V. J. naudai.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės. Tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir civilinėje byloje iš naujo neįrodinėjamos. Atsižvelgdama į tai, kad baudžiamojoje byloje įrodinėjimo dalykas buvo aplinkybės, kurios įrodinėjamos ir civilinėje byloje, teisėjų kolegija sprendė, kad nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir civilinėje byloje iš naujo neįrodinėjamos. Atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog paskolos sutartis buvo sudaryta, todėl atsakovui kyla pareiga tinkamai vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

16Įvertindama atsakovo 2002 m. balandžio 1 d. sumokėtą 3000 Lt įmoką, kurią ieškovas laikė palūkanų, bet ne paskolos grąžinimu, teisėjų kolegija nurodė, kad paskolos sutartyje nebuvo numatyta, jog grąžintini pinigai dengs pirmiausiai palūkanas, o ne pagrindinę skolą, todėl palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 70 000 Lt už laikotarpį nuo 2001 m. vasario 3 d. iki 2002 m. balandžio 1 d. ir nuo 67 000 už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. vasario 4 d., iš viso – 32 940 Lt. Paskolos sutartyje buvo nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, jie nagrinėjamos bylos atveju už šešis mėnesius sudaro 24 120 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos palūkanos ir delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl palūkanos mažintinos iki 16 000 Lt, o delspinigiai – iki 6000 Lt.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu atsakovas S. C. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20Dėl apeliacinio skundo tikslinimo. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo padavimo terminas pasibaigė 2011 m. gruodžio 28 d., o 2012 m. vasario 29 d. suėjo naikinamasis terminas apeliaciniam skundui paduoti (CPK 307 straipsnio 3 dalis). Taigi, bet kokie apeliacinio skundo keitimai ir papildymai negalimi nuo 2011 m. gruodžio 29 d., o nuo 2012 m. kovo 11 d. net teismas negali atnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti. Nepaisant šių aplinkybių Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 14 d. priėmė ieškovo (apelianto) tik teismui vienu egzemplioriumi pateiktą 2013 m. gegužės 15 d. patikslintą apeliacinį skundą ir juo vadovavosi. Priimdamas patikslintą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį apeliacinis skundas nepriimamas ir gražinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu jis paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Ieškovas termino atnaujinti neprašė, be to, net ir paprašius terminas negali būti atnaujinamas, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

21Apeliacinės instancijos teismas taip pat tenkino ieškovo (apelianto) tik teismui adresuotus prašymus prie bylos pridėti procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje nepatvirtintas kopijas, taigi, jis priėmė naujus rašytinius įrodymus su trūkumais, nes kopijos nebuvo patvirtintos.

22Patikslintame apeliaciniame skunde ieškovas nurodė naują aplinkybę (kuri nebuvo nurodyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ar apeliaciniame skunde), kad jau yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-487/2012. Ieškovas taip pat nurodė, kad išteisinamajame nuosprendyje yra ištirtos visos su paskolos sutarties sudarymu susijusios aplinkybės, kurios nagrinėjant civilinę bylą turi prejudicinę reikšmę ir iš naujo negali būti tiriamos ir įrodinėjamos. Šios aplinkybės atskleidžia, kad ieškovas (apeliantas) pakeitė apeliacinio skundo pagrindą, o ne ištaisė kokias nors techninio pobūdžio klaidas pirminiame apeliaciniame skunde. Patikslintu apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) taip pat pakeitė apeliacinio skundo dalyką, nes užuot paprašęs panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, paprašė priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Taigi, ieškovas (apeliantas), jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, pakeitė apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą apie tai atsakovui nežinant, o apeliacinės instancijos teismas apeliacinę bylą išnagrinėjo pagal patikslintu apeliaciniu skundu išplėstas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, taip pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Nepranešęs kitai bylos šaliai apie priimtą patikslintą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas nesudarė galimybės įgyvendinti atsakovui savo procesinę teisę ir pateikti atsiliepimą į patikslintą apeliacinį skundą, taip buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai.

23 Dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamo aiškinimo bei taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), tačiau teismas nekonstatavo, kokie išteisinamuoju nuosprendžiu nustatyti konkretūs nusikalstamų veiksmų padariniai ir aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl jo sprendimas dėl šios dalies yra nemotyvuotas.

24Be to, CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodoma teismo nuosprendžiu nustatytų asmens nusikalstamų veiksmų padarinių prejudicinė galia, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Taip apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatina prejudicinius faktus, kildinamus iš įsiteisėjusių teismų nuosprendžių baudžiamosiose bylose (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas), su prejudiciniais faktais, kurie kildinamais iš įsiteisėjusių teismų sprendimų kitose civilinėse arba administracinėse bylose (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes pirmuoju atveju prejudiciniai faktai yra tik padariniai, o antruoju – aplinkybės.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, nors yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2010; kt.). Prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius, o išteisinamasis nuosprendis negali būti absoliučiai visais atvejais pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; kt.).

26Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo detaliai išanalizuoti ir įvertinti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialistų išvados, ekspertizės aktas bei kiti įrodymai ir konstatavo, kad visi šie įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku. Neinformavus atsakovo apie apeliacinio skundo patikslinimą bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų išplėtimą, atsakovas neteko galimybės paprašyti apeliacinio teismo pridėti išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagą prie civilinės bylos, o teismas savo iniciatyva to nepadarė, įrodymų tiesiogiai neištyrė ir neįvertino civilinio proceso tvarka, nenustatė, kokiomis naujomis civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingomis aplinkybėmis tie įrodymai papildė pirmosios instancijos teismo turėtą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ne tik todėl, kad nemotyvuotas, bet ir todėl, kad teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą betarpiškumo principą ir CPK 183 straipsnio 1 ir 3 dalis.

27Apeliacinės instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje kaltinamasis (ieškovas) V. J. buvo išteisintas dar ir dėl to, jog pagal baudžiamąjį įstatymą paskolos sutarties atspausdinimas ant lapo su jame esančiu antspaudu ir parašu nelaikomas dokumento klastojimu. Taigi, nors pagal baudžiamąją teisę paskolos sutarties surašymas ant popieriaus lapo su jame esančiu kitos paskolos sutarties šalies antspaudu ir parašu nelaikomas nusikaltimu, tačiau pagal civilinę teisę tokie veiksmai nagrinėjamu atveju yra nesąžiningi. Akivaizdu, kad 2001 m. vasario 3 d. paskolos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti reikalinga dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Tokį sandorį sudarančio asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreikimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis), todėl popieriaus lapas su jame esančiu antspaudu ir parašu negali būti laikomas asmens valios sudaryti konkrečią sutartį išreiškimo forma. Tokia paskolos sutartis turi sutarties šalių suderintos ir laisvos valios trūkumų. Paskolos sutartį ieškovas surašė tik vienu egzemplioriumi, nes turėjo tik vieną popieriaus lapą su atsakovo parašu ir jo įmonės antspaudu, tai ieškovas pripažįsta. Jeigu paskolos sutarties surašymo metu būtų dalyvavęs ir atsakovas, tai sutartis būtų sudaryta dviem egzemplioriais, ir nebūtų buvę būtinybės paskolos sutarties tekstą atspausdinti popieriaus lape su jame jau esančiais atsakovo rekvizitais.

28Ieškovui tvirtinant, kad paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas asmeniškai dalyvavo ir paėmė pinigus, tampa nepaaiškinama, kodėl šalys jos nepasirašė. Neįtikėtinas ieškovo paaiškinimas, kad paskolos sutartyje įrašyta tikrovės neatitinkanti data (2001 m. vasario 3 d.) tam, kad būtų lengviau skaičiuoti palūkanas, nes paskolos sutarties 4 punkte rašoma, kad mėnesinės

292 proc. palūkanos mokamos mėnesio 1 (pirmą) dieną.

30Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pagal ieškovo ir liudytojo parodymus sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo metu tariamai dalyvavęs J. M. iš tikrųjų 2001 m. vasario 3 d. buvo užsienyje.

31Pažymėtina tai, kad apie pinigų perdavimą atsakovui nurodo tik ieškovas. Jo kviesti liudytojai G. T. ir J. M. to nepavirtino. Jų parodymai į teismo nuosprendį nebuvo įrašyti, todėl apeliacinės instancijos teismui nebuvo žinomi, liko neištirti ir neįvertinti. Tas pats pasakytina ir apie daugelį kitų baudžiamojoje byloje esančių šios civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų, kurių kiekvienas atskirai ir jų visuma civilinėje byloje nebuvo ištirti ir įvertinti.

32Ieškovas V. J. su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio7 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

34Dėl apeliacinio skundo tikslinimo. Apeliacinis skundas buvo paduotas dėl proceso teisės normų pažeidimo (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jau padavus apeliacinį skundą situacija iš esmės pasikeitė, nes visos su ginčijamos paskolos sutarties sudarymu susijusios aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-487/2012, o teismo išvados pateiktos išteisinamajame nuosprendyje. Dėl šios priežasties ieškovas (apeliantas) 2013 m. gegužės 15 d. patikslino 2011 m. gruodžio 29 d. pateiktą apeliacinį skundą, pateikdamas savo nuomonę dėl galimo apeliacinės instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas apelianto prašymo išspręsti bylą atitinkamu procesiniu sprendimu ar būdu, o turi teisę bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka užbaigti vienu iš būdų, išvardytų CPK 326 straipsnyje. Apeliaciniame skunde nurodytas apelianto prašymas gali būti vertinamas kaip siūlymas teismui dėl tam tikro bylos išsprendimo būdo, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos CPK normos.

35Pažymėtina ir tai, kad apie visus ieškovo (apelianto) pateiktus teismų procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje ir juose nustatytas aplinkybes bei priimtas išvadas kasatorius žinojo ir turėjo šių procesinių dokumentų kopijas. Patikslintame apeliaciniame skunde nebuvo nurodomos jokios naujos, turėjusios reikšmės civilinės bylos išsprendimui, aplinkybės, kurių kasatorius nežinojo, todėl negalima teigti, kad buvo pažeisti rungimosi ar procesinio lygiateisiškumo principai ar apribota teisė būti išklausytam.

36Teismų sprendimai baudžiamojoje byloje priimti tik išnagrinėjus civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jiems negali būti taikomas draudimas teikti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas yra Teismų informacinės sistemos LITEKO vartotojas, todėl visi teismų priimti procesiniai sprendimai jam yra prieinami ir teismas pats gali šiuos teismų sprendimus oficialiai gauti ir jais vadovautis, todėl kasatoriaus argumentai dėl naujų priimtų įrodymų trūkumų nepagrįsti.

37Dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamo aiškinimo bei taikymo. Išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuota, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad V. J. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y., kad pagamino netikrą dokumentą ir šį dokumentą panaudojo, pridėdamas prie civilinės bylos ieškinio, pateikto Vilniaus apygardos teismui, taip ketindamas apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į S. C. priklausantį turtą. Taigi, tiek baudžiamosios, tiek civilinės bylų įrodinėjimo dalykas buvo paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, kurios išsamiai išanalizuotos nagrinėjant baudžiamąją bylą. Teismų sprendimais baudžiamojoje byloje nėra patvirtinti ieškovo nusikalstami veiksmai, tai reiškia, kad jo veiksmai sudarant paskolos sutartį buvo teisėti, o tokių veiksmų padariniai – atsiradę paskolos teisiniai santykiai. Šie baudžiamojoje byloje nustatyti padariniai patenka į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką ir turi būti laikomi prejudiciniais faktais. Teismui nenustatyta pareiga perrašinėti prejudicinius faktus įrodančių įrodymų turinio, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai bei motyvuotai taikė CPK 182 straipsnio 3 dalies nuostatas.

38Esant įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytiems prejudiciniams faktams, teismas neturi pareigos dar kartą tirti įrodymus ar teismo sprendime nurodyti juose užfiksuotas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino tuos įrodymus, kurie susiję su grąžintinos paskolos, palūkanų, delspinigių dydžiu ir jų pagrįstumu, bei sprendime pateikė savo išvadas. Taigi, nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstas, nes teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių.

39Dėl įrodymų vertinimo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Taigi, sąžiningumas yra fakto klausimas, o kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus.

40Paskolos sutarties suklastojimo faktas neįrodytas, sutartis yra teisėta ir galiojanti, o tai, kad jos originalą turi kreditorius, patvirtina paskolinius teisinius santykius.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

43Dėl apeliacinio skundo tikslinimo

44Kasatorius nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai 2013 m. gegužės 14 d. priėmė ieškovo (apelianto) pateiktą patikslintą apeliacinį skundą ir juo vadovavosi, nes terminas apeliaciniam skundui tikslinti buvo pasibaigęs, taip pat priėmė naujus rašytinius įrodymus su trūkumais, nes kopijos nebuvo patvirtintos.

45Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad pagal CPK 323 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, tačiau konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje esančio dokumento, pavadinto „patikslintas apeliacinis skundas“, turinys neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų (CPK 306 straipsnis), todėl jis negali būti tokiu laikomas.

462011 m. gruodžio 27 d. apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 163 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes nesustabdė iki bus išnagrinėta susijusi baudžiamoji byla. Ieškovo nuomone, dėl šios priežasties nebuvo atskleista bylos esmė, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. O 2013 m. gegužės 14 d. teismui pateiktame dokumente, pavadintame „patikslintas apeliacinis skundas“, ieškovas nurodė, kad baudžiamoji byla, kuri, jo manymu, buvo pagrindas stabdyti nagrinėjamą bylą, yra išnagrinėta, todėl nebėra pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ir prašo priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

47Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad dokumentas, pavadintas „patikslintas apeliacinis skundas“, savo turiniu yra rašytiniai šalies paaiškinimai. Šalies teisė duoti paaiškinimus teismui raštu ir žodžiu įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, ja šalis gali naudotis ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, priėmęs rašytinius šalies paaiškinimus iki bylos nagrinėjimo iš esmės, nelaikytinas padaręs proceso teisės normų pažeidimą.

48Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priėmė ieškovo pateiktus naujus įrodymus – įsiteisėjusių teismų sprendimų baudžiamojoje byloje nepatvirtintas kopijas. Kasacinio teismo kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti dokumentai (teismo sprendimų kopija) apskritai nelaikytini nauju įrodymu CPK 314 straipsnio aspektu, nes jie teismui prieinami iš Teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat skelbiami viešai. Dėl šios priežasties ieškovas taip pat nėra įpareigotinas teikti patvirtintų sprendimų kopijų, todėl kasacinio skundo argumentai dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepagrįsti ir atmestini.

49Dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamo aiškinimo ir taikymo

50Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Kasatoriaus teigimu, pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius, o išteisinamasis nuosprendis negali būti absoliučiai visais atvejais pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinę atsakomybę.

51Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatinėjama, ar V. J. pagamino netikrą dokumentą (paskolos sutartį) ir jį panaudojo siekdamas apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę. Teismas, vertindamas kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumą, nustatinėjo 2001 m. vasario 3 d. paskolos sutarties (iš kurios yra kildinamas ieškovo reikalavimas atsakovui šioje byloje) atsiradimo aplinkybes ir konstatavo, kad teisminio tyrimo surinktų įrodymų pagrindu negalima kategoriškai teigti, jog sutartis buvo suklastota ir joje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad šie baudžiamojoje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį ir civilinėje byloje.

52Pagal kasacinio teismo praktiką išteisinamasis nuosprendis absoliučiai visais atvejais negali būti pripažįstamas prejudicinę galią turinčiu ir eliminuojančiu išteisinto asmens civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. v. K. J., bylos Nr. 3K-3-525/2001). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–Wintsch ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. ir kt. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2008). Tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. Akivaizdu, kad išteisinamąjį nuosprendį byloje priėmus dėl to, kad, pvz., surinkti įrodymai negali būti pripažinti leistina įrodinėjimo priemone baudžiamajame procese, civilinėje byloje teismas privalėtų spręsti dėl tokių įrodymų leistinumo civiliniame procese ir, pripažinus juos leistina įrodinėjimo priemone, atitinkamai priimti sprendimą dėl asmens kaltės atsižvelgdamas į šių įrodymų turinį.

53Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinė firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-439/2008).

54Nagrinėjamu atveju, sutampant baudžiamojoje ir civilinėje bylose įrodinėtinoms aplinkybėms, susijusioms su paskolos sutarties suklastojimu, ir baudžiamojoje byloje nustačius, kad suklastojimo faktas nėra įrodytas, civilinę bylą nagrinėjantis teismas galėjo remtis šia aplinkybe įvertinęs, ar skirtingi įrodymų pakankamumo laipsniai baudžiamajame ir civiliniame procesuose nesudaro pagrindo civilinėje byloje priimti kitokį sprendimą.

55Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, plačiau nepasisakė dėl baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, tik konstatavo, kad, remiantis jais, labiau tikėtina, jog paskolos sutartis šalių buvo sudaryta. Ši apeliacinės instancijos išvada, nors ir nėra išsamiai motyvuota, atskleidžia, kad teismas baudžiamuoju nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes įvertino civilinėje teisėje galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu, todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo ir taikymo atmestini.

56Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001), tačiau pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo motyvų apimtis ir turinys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

57Dėl įrodymų vertinimo

58Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo iš esmės yra susiję su faktinio pobūdžio aplinkybių nustatymu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

59Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013). Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu yra bylos dalyvio nuomonė ir ji per se nereiškia, kad egzistuoja teisės aiškinimo ir taikymo problema, dėl kurios turėtų pasisakyti kasacinis teismas.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Kasacinis teismas patyrė 16,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

62Ieškovas nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

63Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

64Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Priteisti iš S. C. (duomenys neskelbtini) 16,60 Lt (šešiolika litų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

66Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 70 000... 5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas S. C. prašė ieškinį atmesti. Jis... 6. Atsakovas nurodė, kad tuščią lapą su savo parašu buvo palikęs savo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė... 9. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje paskolinių teisinių santykių pagal... 10. Teismas sprendė, kad atsakovo teiginius, susijusius su tuščio popieriaus... 11. Vadovaujantis bylos įrodymų visuma bei tikimybių pusiausvyros principu,... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas... 14. 70 000 Lt, tekstą, taip pagamindamas netikrą dokumentą. Šį dokumentą jis... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad pagal CPK... 16. Įvertindama atsakovo 2002 m. balandžio 1 d. sumokėtą 3000 Lt įmoką,... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu atsakovas S. C. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių... 19. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 20. Dėl apeliacinio skundo tikslinimo. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad,... 21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tenkino ieškovo (apelianto) tik... 22. Patikslintame apeliaciniame skunde ieškovas nurodė naują aplinkybę (kuri... 23. Dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamo aiškinimo bei taikymo.... 24. Be to, CPK 182 straipsnio 3 punkte nurodoma teismo nuosprendžiu nustatytų... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo nuosprendžiu... 26. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad... 27. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad... 28. Ieškovui tvirtinant, kad paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas... 29. 2 proc. palūkanos mokamos mėnesio 1 (pirmą) dieną.... 30. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pagal ieškovo ir liudytojo parodymus... 31. Pažymėtina tai, kad apie pinigų perdavimą atsakovui nurodo tik ieškovas.... 32. Ieškovas V. J. su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos... 33. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 34. Dėl apeliacinio skundo tikslinimo. Apeliacinis skundas buvo paduotas dėl... 35. Pažymėtina ir tai, kad apie visus ieškovo (apelianto) pateiktus teismų... 36. Teismų sprendimai baudžiamojoje byloje priimti tik išnagrinėjus civilinę... 37. Dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamo aiškinimo bei taikymo.... 38. Esant įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytiems... 39. Dėl įrodymų vertinimo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo... 40. Paskolos sutarties suklastojimo faktas neįrodytas, sutartis yra teisėta ir... 41. Teisėjų kolegija... 42. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 43. Dėl apeliacinio skundo tikslinimo... 44. Kasatorius nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai 2013 m.... 45. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad pagal CPK 323... 46. 2011 m. gruodžio 27 d. apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios... 47. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad... 48. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 49. Dėl CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkto netinkamo aiškinimo ir taikymo... 50. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame... 52. Pagal kasacinio teismo praktiką išteisinamasis nuosprendis absoliučiai... 53. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje faktas gali... 54. Nagrinėjamu atveju, sutampant baudžiamojoje ir civilinėje bylose... 55. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, plačiau... 56. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal CPK 329 straipsnio 2... 57. Dėl įrodymų vertinimo... 58. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo iš... 59. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. Kasacinis teismas patyrė 16,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 62. Ieškovas nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai... 63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 64. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 65. Priteisti iš S. C. (duomenys neskelbtini) 16,60 Lt (šešiolika litų 60 ct)... 66. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...