Byla 2A-2-252/2018
Dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Eigirdo Činkos, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. P. ir G. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-330-400-2015 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. P., G. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir G. P. 7379,79 Eur (25 480,99 Lt) nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2011-02-04 Didžiojoje Britanijoje dėl vairuotojo, vairavusio A. P. ir G. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę HONDA ACCORD, valst. Nr. ( - ), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.
  3. Lietuvos Respublikoje registruota atsakovams priklausanti transporto priemonė HONDA ACCORD, valst. Nr. ( - ), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio dieną atsakovai A. P. ir G. P. buvo šios transporto priemonės savininkai, t. y. asmenys, atsakingi už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą.
  4. Lietuva ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Eismo įvykio valstybės – Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybėje (šiuo atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą.
  5. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje ir, kad jo metu padaryta žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, transporto priemone bei vadovaujantis Biuro tarybos Vidaus nuostatais, Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė reikalavimą 6293 GBP (7379,79 Eur) sumai ieškovui.
  6. Ieškovas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui apmokėjo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovo A. P. padarytą žalą bei su žalos administravimu susijusias išlaidas, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtą sumą iš atsakovų A. P. ir G. P.. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą regreso teisę, raštu kreipėsi į atsakovus dėl 25 480,99 Lt (7379,79 Eur) sumos sumokėjimo, tačiau jie reikalaujamos sumos nesumokėjo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-11-26 sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš bendraatsakovių A. P. ir G. P. 7379,80 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 721,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovų po 13,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu valdo Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę HONDA ACCORD, valst. Nr. ( - ), todėl jiems kilo pareiga sudaryti draudimo sutartį ir išvykstant transporto priemonei į kitas Europos Sąjungos valstybes nares turėti galiojantį draudimo liudijimą. 2011-02-04 Didžiojoje Britanijoje minėta transporto priemonė, vairuojama A. P., susidūrė su K. S. vairuojama transporto priemone VAUXHALL ZAFIRA, valst. Nr. ( - ).
  3. Teismas konstatavo, jog eismo įvykio metu transporto priemonė HONDA ACCORD, valst. Nr. ( - ), nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio metu padarytą žalą administravo Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras – „Motor Insurers Bureau“, į kurį 2011-03-14 su pretenzija kreipėsi nukentėjęs trečiasis asmuo K. S. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, išmokėjęs nukentėjusiajam 646,40 GBP už turtinę žalą, 2805 GBP kompensaciją už asmeniui padarytą žalą, 2167,35 GPB nukentėjusį asmenį atstovavusios teisininkų kontoros mokestį ir išlaidas, 674,25 GBP žalų bylos administravimo mokestį, iš viso 6293 GBP, iš pradžių kreipėsi į „Gjensidige Baltic Lietuva“ draudimo bendrovę, o paaiškėjus, kad eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo drausta, kreipėsi į ieškovą, prašydamas atlyginti nurodyto dydžio išlaidas.
  4. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras 2011-03-24 rašte Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui nurodė, kad Kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo yra A. P., vairavęs transporto priemonę HONDA ACCORD, valst. Nr. ( - ), todėl pagal Bendradarbiavimo nuostatų 5.1 ir 5.2 straipsniais iš biuro pareikalavo atlyginti 6293 GBP sumą. Ieškovas šią sumą Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui atlygino.
  5. Teismas konstatavo, kad ieškovas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui atsakovams priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias išlaidas atlygino pagrįstai, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovų, remdamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis bei CK 6.264 straipsnio 1 dalis.
  6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 7379,79 Eur (25 480,99 Lt) išmokos sumą pagal Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėjo 2011-12-12, teismas laikė, jog būtent nuo šios datos ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas ginčo santykiui, kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Teismo vertinimu, ieškovas teismui pateikė pakankamus duomenis apie Didžiojoje Britanijoje galiojančią tvarką įforminant eismo įvykį ir nustatant kaltą asmenį.
  7. Teismas pasisakė, kad sprendžiant klausimą kas privalo atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą yra taikytina eismo įvykio valstybės teisė, todėl ir šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Didžiosios Britanijos teisės aktais, o ne HONDA ACCORD, valst. Nr. ( - ) savininko valstybės nacionalinės teisės normomis.
  8. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrindė, jog išmoka Didžiojoje Britanijoje eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta pagal egzistuojančią praktiką ir Didžiosios Britanijos teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykį, žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui, privalomąjį draudimą ir atitinkamai ieškovas pagrįstai sumokėjo išmokas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui.
  9. Apylinkės teismo vertinimu, atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė yra tinkamai nustatyti, o atsakovo A. P. pateiktas G. R. raštas nepaneigia Didžiosios Britanijos draudikų biuro pateiktų įrodymų dėl 2011-02-04 eismo įvykio.
  10. Nustatydamas faktines ginčo eismo įvykio aplinkybes, teismas vadovavosi į bylą pateikta informacija apie eismo įvykio tyrimą Didžiojoje Britanijoje. Darė išvadą, kad Didžiosios Britanijos draudimo biuro išvados apie atsakingą už žalą asmenį bei ieškovo išvados dėl A. P. atsakomybės už žalą Didžiosios Britanijos teisės normoms ir kalto dėl autoįvykio asmens nustatymo procedūros principams neprieštarauja. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes labiau tikėtina, kad įvykio metu atsakovas A. P. nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje esančios transporto priemonės, kuri sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui, dėl ko įvyko susidūrimas su galine jos dalimi, tuo pažeidė Kelių kodekso 126 taisykles, be to, eismo įvykio tyrimo metu sutiko, jog eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, todėl nepareiškė jokių prieštaravimų, savo pareiškimo dėl eismo įvykio aplinkybių nepateikė, o prieštaravimus pradėjo reikšti tik pareiškus regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo teisme.
  11. Teismas pažymėjo, kad pagal Didžiosios Britanijos žalų administravimo praktiką, eismo įvykyje žalą patyręs asmuo turi teisę kreiptis į teisininkus, kurie jį atstovautų žalos atlyginimo procese. Atstovavimo mokestis ir išlaidos yra kompensuojamos atsakingo už žalą asmens/draudiko. Nukentėjusiojo patirtas 2167,35 GBP dydžio teisinių išlaidų dydis pagrįstas teisininkų kontoros Cogent Law 2011-07-06 raštu Nr. ( - ), o jo apmokėjimas - 2011-10-17 mokėjimo nurodymu (čekio Nr. ( - )) bei atitinka tokių išlaidų apskaičiavimo metodiką.
  12. Be to, Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos, remdamasis Biurų tarybos patvirtintomis nacionalinių draudikų biurų Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro (šiuo atveju Didžiosios Britanijos biuro) patirtas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl tokių išlaidų nepagrįstumo ginčo situacijoje bei pasisakė, kad duomenų, jog Didžiosios Britanijos draudiko administravimo išlaidos yra neprotingai didelės, byloje nėra.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovai A. P. ir G. P. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti, ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Taip pat prašo priimti atskirąją nutartį dėl galimo asmens (asmenų) įstatymų ir kitų teisės normų pažeidimo, apie tai pranešti prokurorui, o civilinę bylą sustabdyti iki bus gautas atsakymas iš Didžiosios Britanijos pagal prokuroro kreipimąsi arba priimtas kitoks galutinis procesinis sprendimas.
  3. Apeliantų nuomone, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme teisingiau ir efektyviau būtų išnagrinėtas žodine proceso tvarka, todėl prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
  4. Nurodo, kad teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos, neatskleista bylos esmė, nebuvo atsižvelgta į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio ginčuose.
  5. Pažymi, kad sprendimo aprašomojoje dalyje yra išdėstyti ieškovo reikalavimai ir dalis faktinių aplinkybių, tačiau atsakovų atsikirtimų santraukų šioje dalyje nepateikta. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra du skyriai „Dėl Didžiosios Britanijos teisės turinio“ ir „Dėl teisės normų taikymo“, kurių pradžios (apie puslapio apimties) yra beveik identiškos. Teismo išvada, kad atsakovų atstovo argumentai dėl netinkamo teisės normų taikymo atmetami, yra teisiškai nepagrįsta, kadangi atsakovo atstovas net neprašė taikyti 1971-05-04 Hagos konvencijos; šioje proceso stadijoje atsakovai dar nebuvo „apeliantas“ ir nepateikė tokio vertinimo, kaip nurodoma sprendime. Sprendime nurodoma, kad ieškovas 6293 svarų sumą Didžiosios Britanijos Biurui sumokėjo 2012-06-13, tačiau toliau nurodoma, kad ieškovas 7379,79 Eur sumą sumokėjo 2011-12-12. Sprendimas priimtas neįsigilinus į bylos esmę, buvo padarytos dėstymo klaidos, turinys painus, nemotyvuotas ir sunkiai suprantamas.
  6. Apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai atmetė atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį. Pagal nustatytas ginčo bylos aplinkybes matyti, kad pagrindinės prievolės įvykdymo momentas yra piniginės išmokos sumokėjimas nukentėjusiajam K. S. 2011-10-17. Iš papildomai ieškovo pateiktų byloje dokumentų (dokumentų registro 9-ojo lapo kopijos) matyti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reikalavimą dėl apmokėjimo tikrai jau buvo gavęs 2011-10-18. Todėl terminas vėliausiai galėtų būti skaičiuotinas nuo šios datos, t. y. nuo kurios ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Apeliantų įsitikinimu, senaties terminas pateikti ieškinį baigėsi 2014-10-18. Kadangi ieškinys pateiktas (gautas 2014-11-06) praleidus numatytą 3 metų terminą, o atsakovai prašė taikyti senaties institutą, ieškinys turėjo būti atmestas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  7. Apeliantų vertinimu, tenkinant ieškovo regreso tvarka pareikštą ieškinį, neužteko nurodyti, kad ieškovas sumokėjo atitinkamą sumą ir todėl šią žalą privalės atlyginti atsakovai, neįvykdę pareigos apsidrausti automobilį. Teismas šioje byloje neteisingai taikė suformuotą nagrinėjamu klausimu teismų praktiką, todėl netyrė visų įrodinėtinų sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, įtvirtintų CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.
  8. Atsižvelgus į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas. Be to, Anglijos Biuro sprendimas išmokėti atitinkamą žalos sumą šioje byloje buvo prilygintas kaip turintis prejudicinę reikšmę. Tokia teismo pozicija, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, yra neteisinga. Reikalavimas atsakovui įrodyti, jog nukentėjusysis praturtėjo be teisinio pagrindo, o Lietuvos Biuras nepagrįstai išmokėjo pareikalautą sumą, reikštų pareigą paneigti pasibaigusio Didžiojoje Britanijoje proceso rezultatą, kuriam vairuotojas neturėjo nei teisės, nei galimybės, nei pareigos daryti jokios įtakos.
  9. Pažymi, kad atsakovai dėl galimai atsiradusios žalos ar pradėtą oficialų įvykio Didžiojoje Britanijoje tyrimą informuoti nebuvo. Vairuotojas A. P. objektyviai manė, kad įvykis nėra eismo įvykis, nes tuo metu jokie padariniai neatsirado, jis nebuvo pripažintas kaltu ar kitaip atsakingu už eismo įvykį, jam nebuvo paskirta nuobauda. Byloje nėra jokio oficialaus kompetentingos institucijos dokumento, patvirtinančio registruotą eismo įvykį.
  10. Mano, kad teismas neteisingai įvertino, kad atsakovas pripažino, jog jis yra atsakingas dėl nebuvusio eismo įvykio, jo paaiškinimų net nevertino, pakviesto liudininko parodymus, kad nebuvo apgadintas A. P. automobilis, teismas įvertino kritiškai ir nepagrįstai atmetė. Be to, pateikus atsakovų prieštaravimus, įrodymus (2015-09-14 UAB „Darsna“ raštą, kad sugadinimų masto nustatyti neįmanoma; 1'st Accident Claim Centre raštą, kad įvykis mažareikšmis, kito automobilio vairuotojas pretenzijų po įvykio nereiškė) teismas turėjo analizuoti, vertinti jų prieštaringumą, nepakankamumą, įvertinti net ir netiesioginius įrodymus, tačiau to nepadarė. Visos įvykio aplinkybės buvo surašytos pagal nukentėjusiojo paaiškinimus, visi ieškovo įrodymai pripažinti tinkamais.
  11. Tvirtina, kad teismas sprendime nepagrįstai nepasisakė ir nevertino atsakovų prieštaravimų priteisti ieškovui už vertimo paslaugas, kurios nesusijusios su žalos padarymu ir kurios buvo būtinos paties ieškovo tiesioginiame darbe vykdant savo prisiimtas funkcijas.
  12. Rašytiniais paaiškinimais pateiktais apeliacinės instancijos teismui, atsakovai palaiko apeliacinio skundo reikalavimus. Nurodo, kad civilinė byla buvo sustabdyta iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) prejudicinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-749-313/2015. ESTT 2017-06-15 priėmė prejudicinį sprendimą byloje Nr. C-587/15 dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-23 nutartimi, kurią Teisingumo teismas gavo 2018-11-12 pagal ( - ) straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prieš G. D., J. D..
  13. ESTT be kita ko pasisakė, kad reiškiant regresinį ieškinį pareiga įrodyti visus atsakovų pagrindinėje byloje civilinės atsakomybės už eismo įvykį elementus iš esmės tenka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Apeliantai pažymi, kad ir neesant ESTT (pirmoji kolegija) 2017-06-15 priimto prejudicinio sprendimo minėtoje byloje, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai šiuo klausimu yra iš esmės analogiški ir jų vertinimu, nei biuro pateikti dokumentai prie ieškinio, nei ieškinio argumentai neduoda pagrindo manyti, jog dėl minėto eismo įvykio yra kaltas A. P.. Draudikų biuras turi pareigą įrodyti visus atsakovų civilinės atsakomybės už eismo įvykį elementus. Išmokos kitam draudikų biurui už eismo įvykio metu padarytą žalą išmokėjimas dar nereiškia, kad draudikų biuras neturi pareigos tikrinti dokumentų dėl atsakovo atsakomybės dėl užsienyje įvykusio eismo įvykio ir to pasėkoje kilusios žalos. Teigia, kad liktų galioti neteisėtas teismo sprendimas būtų paneigtas principas į teisingą bylos išnagrinėjimą.
  14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų taikymu, kaltės nustatymu bei žalos administravimu. Šios įstaigos pateikti raštai bei dokumentai vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai turintys didesnę įrodomąją galią. Biuras teismui pateikė visus žalos faktą ir dydį, transporto priemonės vairuotojo atsakomybę pagrindžiančius įrodymus, kurie buvo surinkti Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro, kurie negali būti vertinami kaip nepakankami ar keliantys abejones. Juolab, kad A. P. neneigė savo atsakomybės dėl 2011-02-04 eismo įvykio kilimo.
  15. Mano, kad apeliantų prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas, nes būtent nuo 2011-12-12, kai Biuras įvykdė pareigą sumokėti Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą ir turi būti skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas.
  16. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai atsisakė gera valia atlyginti žalą, Biuras buvo priverstas rengti procesinius dokumentus teismui, kurie turi būti pateikti valstybine kalba, todėl teismas pagrįstai iš atsakovų priteisė šias išlaidas.
  17. Ieškovai pateiktais paaiškinimais dėl ESTT sprendimo nurodė, kad Biuras neneigė ir nevengė CPK nuostatose įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Priešingai Biuras pateikė reikalavimo faktinį pagrindą pagrindžiančius įrodymus, o atsakovai neneigė eismo įvykio kilimo fakto, bet kėlė patikimais įrodymais nepagrįstas abejones. Prejudicinį sprendimą priėmęs ESTT konstatavo, jog Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai nėra laikyti Europos Sąjungos institucijų priimtu teisės aktu, t.y. ESTT neturi jurisdikcijos juos aiškinti. Tokio pobūdžio bylose turi būti taikomos nacionalinės teisės normos. Atkreipia dėmesį, kad reikalavimas taikyti Bendradarbiavimo nuostatus yra įtvirtintas ir Lietuvos nacionalinės teisės aktuose – TPVCAPDĮ. Išimtinė eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro kompetencija, apimanti ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruojant žalas pripažįstama tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek ESTT jurisprudencijoje. Mano, kad ginčo klausimas yra išspręstas tinkamai.
teisėjų kolegija

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  2. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovų apeliacinį skundą laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  3. Apeliaciniu skundu be kita ko prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantų nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme leistų šalims ir teismui aprėpti visus ginčo situacijos nagrinėjimo žmogiškuosius ir teisinius aspektus ir taip būti tinkamiausiai įgyvendintas teisės būti išklausytam civilinio proceso principas.
  4. Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).
  5. Nagrinėjamu atveju atsakovai iš esmės nepagrindė būtinybės skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kolegijos vertinimu, bylos faktinės aplinkybės gali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka, nes šalys savo argumentus aiškiai išdėstė byloje esančiuose išsamiuose procesiniuose dokumentuose, o paaiškinimus žodžiu galėjo teikti ir teikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Poreikio skirti bylos žodinį nagrinėjimą dėl keliamų teisinių klausimų teisėjų kolegija taip pat nenustatė, todėl šis prašymas netenkintas, kaip nepagrįstas.
  6. Apeliacinis skundas grindžiamas teismo sprendimo turinio ir formos neatitikimu CPK keliamiems reikalavimams, taip pat apeliantai nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neteisingai išspręstas vertimo išlaidų priteisimo klausimas, o ieškinys pareikštas suėjus ieškinio senaties terminui.
  7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2011-02-04 Didžiojoje Britanijoje, ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota, atsakovams A. P. ir G. P. priklausanti transporto priemonė HONDA ACCORD, valst. Nr. ( - ) susidūrė su K. S. automobiliu VAUXHALL ZAFIRA CDTI AUTO EI, valst. Nr. ( - ). Ginčo, kad atsakovams priklausantis automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir, kad jį minėto įvykio metu vairavo A. P. nėra.
  8. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras 2011-10-18 informavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą, kad atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui K. S. padarytą žalą – 6293 GPB (7379,79 Eur). Vadovaudamasis Biurų tarybos vidaus nuostatais (paskelbtais Europos Komisijos 2003-07-28 sprendimu dėl direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo 2003/564 priedas, 1 papildymas), sureguliavęs ir atlyginęs nukentėjusiajam asmeniui minėto eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota bet neapdrausta transporto priemone HONDA ACCORD, valst. Nr. ( - ), padarytą žalą, Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, Vidaus nuostatų 5.1 ir 5.2 straipsnių pagrindu 2011-10-18 pateikė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui reikalavimą dėl 6293 GBP (7379,79 Eur) sumos atlyginimo, kurią sudaro nukentėjusiajam asmeniui išmokėta 5618,75 GBP suma (646,40 GBP kompensacija už turto apgadinimą; 2805 GBP kompensacija už asmens sužalojimą ir 2167,35 GBP ieškovo išlaidos) ir Biurų tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnyje numatytas administravimo mokestis – 674,25 GBP (1 t., b.l. 11).
  9. Ieškovas 2011-12-12 reikalaujamą sumą sumokėjo eismo įvykio valstybės Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui – „Motor Insurers“ Bureau – UK (1t., b.l. 42). Atsižvelgdamas į tai, jog eismo įvykio metu atsakovams priklausanti transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2012-03-14 kreipėsi į atsakovą A. P. (1 t., b.l. 43) ir 2014-10-20 į atsakovę G. P. (1 t., b.l. 44) su pretenzija dėl 25480,99 Lt (7379,79 Eur) sumos sumokėjimo ieškovui. Atsakovai pretenzijoje nurodytos sumos nustatytu terminu nesumokėjo.
  10. 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijos pagrindu sukurta žaliosios kortelės sistema užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva 2009/103/EB) nuostatos Lietuvos Respublikoje įgyvendintos TPVCAPDĮ.
  11. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis). Įstatymu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui nustatyta pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
  12. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei ji išmokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
  13. Apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl ieškovo pateiktų dokumentų, susijusių su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, kaip įrodymų neleistinumo dėl formos ir turinio esminių trūkumų ar reiškiamų abejonių dėl juose pateikiamų duomenų autentiškumo yra nepagrįsta. Šie dokumentai gauti dviejų Europos Sąjungos valstybių narių oficialių institucijų - draudikų biurų tarptautinio bendradarbiavimo rezultate. Juose užfiksuoti duomenys buvo vertinti byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, suteikiant apeliantams galimybę tiek su jais susipažinti, tiek atsikirsti ir pateikti nurodomus duomenis paneigiančius įrodymus.
  14. Nors ieškovas vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi turi neabejotiną reikalavimo teisę atsakovų, neįvykdžiusių pareigos sudaryti draudimo sutartį, atžvilgiu, t.y. reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose, kada ieškovas – Transporto priemonių draudikų biuras – sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014). Be to, kasacinis teismas 2017-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017 pažymėjo, kad pagal TPVCAPDĮ nuostatas galimybė Lietuvos Respublikos draudikų biurui susigrąžinti sumokėtas sumas yra įtvirtinta tuo atveju, jei nustatoma neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos. Taigi, pareiga įrodyti žalos dydį ir priežastinį ryšį tenka regresinį reikalavimą reiškiančiam ieškovui.
  15. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas ginčo situacijoje nenustatė deliktinės atsakomybės sąlygų viseto buvimo. Apylinkės teismas spręsdamas nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio su eismo įvykiu, atsakovo A. P. veiksmais detaliai įvertino nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir ryšį su eismo įvykiu.
  16. Teisėjų kolegijos nuomone, Didžiosios Britanijos draudikų biuro surinkti įrodymai ir apylinkės teismo konstatuotos aplinkybės apie eismo įvykį patvirtina, kad eismo įvykis kilo būtent dėl transporto priemonę HONDA ACCORD, valst. Nr. ( - ) vairavusio asmens, t.y. A. P. kaltės. Automobilis, kuris priklauso tiek atsakovui A. P., tiek jo sutuoktinei G. P. nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, dėl ko jie solidariai atsako už padarytą žalą.
  17. Sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas netyrė jokių faktinių aplinkybių, o tiesiog Didžiosios Britanijos draudikų biuro sprendimą išmokėti atitinkamą žalos sumą vertino kaip turintį prejudicinę reikšmę, nėra jokio pagrindo. Nors pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų 3 straipsnį, Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, tai yra ir dėl eismo įvykio kaltininko nustatymu (2 t., b.l. 50), tačiau skundžiamą sprendimą priėmęs teismas automobilio HONDA ACCORD, valst. Nr. ( - ) vairuotojo eismo įvykio metu veiksmus – saugaus atstumo taisyklės ir tinkamo vairavimo greičio pasirinkimo pažeidimus detaliai ir argumentuotai įvertino eismo įvykio valstybės teisės normų, o konkrečiai – Didžiosios Britanijos Kelių kodekso 126 taisyklės kontekste ir išklausęs atsakovo poziciją ginčo klausimu, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo kaltė, dėl eismo įvykio yra įrodyta.
  18. Pirmosios instancijos teisme, teikdamas paaiškinimus, atsakovas A. P. neneigė, kad kontaktas tarp automobilių buvo, bet jį vertino kaip mažareikšmį, nes jo įsitikinimu nei vienai transporto priemonei ar įvykyje dalyvavusiam asmeniui žala nebuvo padaryta. Tačiau iš byloje esančio nukentėjusiojo pildyto „Klausimyno” matyti, kad būtent pats atsakovas užrašė savo mobilaus ryšio telefono numerį, vardą, pavardę ir automobilio numerį ir perdavė jį nukentėjusiajam. Šis paskambino į skubiosios pagalbos telefoną, bet nurodžius, kad įvykis nėra didelis, buvo pasiūlyta apsikeisti kontaktiniais duomenimis. Beje, šio skambučio neneigė ir atsakovas (1 t., b.l. 66).
  19. Tai, kad nukentėjęs asmuo į policijos įstaigą ir medikus kreipėsi ne įvykio dieną nepatvirtina apelianto A. P. versijos, kad įvykio metu jokia žala nebuvo padaryta ir jo iš esmės pripažįstamas dviejų automobilių tiesioginis kontaktas negalėjo būti kvalifikuojamas kaip eismo įvykis. Juolab, kad iki tol važinėjęs su nedrausta transporto priemone jis būtent po šio įvykio suskubo apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu savo transporto priemonę. Apelianto įsitikinimas, kad dviejų transporto priemonių kontaktas – nukentėjusiojo automobilio galine dalimi, o nespėjusio sustoto atsakovo priekine dalimi, neturėtų būti vertinamas kaip eismo įvykis, ar negalėtų sukelti apylinkės teismo konstatuotų padarinių, kurie sukėlė žalą yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.
  20. Didžiosios Britanijos eismo įvykio fiksavimo praktika patvirtina, jog dažnai pasitaiko, kad policijos pareigūnai neatvyksta ir nepateikia oficialios ataskaitos apie eismo įvykį, jei jo metu nebuvo sunkaus asmens sužalojimo ar kitų išskirtinių aplinkybių. Sutartinis faktų išdėstymo blankas Jungtinėje Karalystėje nenaudojimas, nebent jį užpildytą pateikia transporto priemonės iš užsienio vairuotojas. Jei tokio pareiškimo vairuotojas iš užsienio nepateikia, reikalavimas svarstomas remiantis pateiktais įrodymais, įskaitant liudytojų pareiškimus, Kelių kodekso taisyklių peržiūrėjimu, atsižvelgiant į automobilių padėtį kelyje, patirtos žalos vertinimą pagal ieškovo pareiškimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Jei reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas, ieškovas gali pradėti procesinius veiksmus dėl bylinėjimosi teisme (2 t., b.l. 52).
  21. Nutarties 55 punkte aptarta ieškovo pateikta praktikos apžvalga apie Didžiojoje Britanijoje galiojančią tvarką, tiriant eismo įvykius ir nustatant kaltą asmenį, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog, priešingai, nei mano apeliantai, Didžiojoje Britanijoje imperatyvaus reikalavimo, kad asmens kaltę dėl eismo įvykio patvirtintų teisėsaugos institucijos priimtas procesinis sprendimas, nėra. Atsakovo veiksmai perduodant savo kontaktus kitam eismo dalyviui visiškai paneigia versiją, kad jokia žala šio įvykio metu nebuvo padaryta ir atitinka ieškovo pateiktus praktikos ir teisinio reglamentavimo susistemintų apžvalgų dėl eismo įvykių forminimo praktikos Didžiojoje Britanijoje gautus pagal užklausas Didžiosios Britanijos draudikų biurui duomenis, t.y., kad įprastai nesant dideliam eismo įvykiui jo dalyviai apsikeičia kontaktais ir kreipiasi į draudimo kompanijas.
  22. Nagrinėjamu atveju teisminis procesas nepradėtas, nukentėjęs kreipėsi į draudimo kompaniją, kur ir paaiškėjo, kad kaltininko transporto priemonė įvykio metu dar buvo neapdrausta. Apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra jokio oficialaus kompetentingos institucijos dokumento patvirtinančio registruotą eismo įvykį, ar, kad atsakovas A. P. nebuvo pripažintas kaltu dėl tokio įvykio, jam nebuvo skirta nuobauda, nepaneigia civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Šiuo atveju teisėsaugos institucijos procesinis sprendimas, kuriuo būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas, priimtas nebuvo, atsakomybės klausimą sprendė Didžiosios Britanijos draudikų biuras. Todėl eismo įvykio metu padarytą žalą administravo bei ją atlygino Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, t. y. subjektas, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje, t. y. Didžiojoje Britanijoje, galiojančiais teisės aktais (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 punktas).
  23. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Didžiojoje Britanijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, žalos dydį ir atlygino neapdrausta, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai - turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis, Teisingumo Teismo byla Nr. C-188/89).
  24. Nei Vidaus nuostatai, nei TPVCAPDĮ nenumato eismo įvykio vietos draudimų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareigos informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją ar savininką apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančią žalos administravimo procedūrą. Apeliantams buvo suteikta teisė dėl įvykio pateikti savo paaiškinimus teisme, nagrinėjančiame regresinio reikalavimo bylą, todėl nei atsakovų teisė į teisminę gynybą, nei įrodinėjimo proceso pažeidimų šiuo atveju nėra nustatyta.
  25. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei įrodinėja apeliantas, abejoti byloje esančių Didžiosios Britanijos draudikų biuro pateiktų įrodymų objektyvumu, nėra pagrindo. Apelianto apylinkės teismui pateiktas „1st Accident Claim Cetre“ direktoriaus raštas apylinkės teismo pagrįstai įvertintas kaip nepaneigiantis draudiko biuro pateiktų įrodymų. Rašte tiesiog išdėstytos bendravimo su atsakovu aplinkybės, kurias šios įstaigos direktorius sužinojo konsultuodamas atsakovą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ši įstaiga yra kompetentinga spręsti ginčo klausimus ir teikti kokio nors pobūdžio išvadas.
  26. Apeliacinės instancijos teismas, pritaria apylinkės teismo motyvams dėl nukentėjusiajam išmokėtos kompensacijos (646,40 GBP) už transporto priemonės VAUXHALL ZAFIRA, valst. Nr. ( - ) apgadinimus pagrindo ir dydžio. Atsakovo į bylą pateiktas UAB „Darsna“ (3 t., b.l. 77) atsakymas į atsakovų atstovo prašymą pateikti išvadą, ar iš atsakovo atstovo pateiktų dokumentų galima įvertinti ieškovo nurodytos ir prašomos teismo priteisti žalos dydį dėl nukentėjusiojo automobilio apgadinimo, iš esmės jokios reikšmės ginčo klausimui neturi. Šis raštas, kuriuo bendrovės atstovas nurodė, kad pagal pateiktus duomenis jis negali atlikti teisingo remonto kaštų paskaičiavimo, nepatvirtina kokias nors reikšmingas bylos aplinkybes, juo labiau nepaneigia Didžiojoje Britanijoje atliktų transporto priemonės remonto kaštų.
  27. Apeliantų dėstomas vertinimas dėl abejotino nukentėjusio sužalojimo ar ribotų galimybių patikrinti tokio pobūdžio sužalojimų egzistavimą yra paneigtas K. S. medicininės išvados forma (3 t., b.l. 38-56), kuria konstatuota, kad nukentėjusio sužalojimai visiškai atitiko eismo įvykio ataskaitą. Nukentėjusiajam išmokėtų asmens turtinės žalos kompensacijos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – vaistų įsigijimo čekiai, Reabilitacijos centro sąskaita, sąskaita už medicinos eksperto išvadą, todėl kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad ši žala yra neabejotinai įrodyta.
  28. Kompensaciją už asmens žalą sudaro bendroji išmoka už neturtinę asmens žalą ir specialioji išmoka už turtinę asmens žalą. Turtinės asmens žalos dydis 560 GBP fizioterapijai ir medikamentams bei 19,66 GBP kelionės išlaidų yra pagrįstas rašytiniais įrodymais - medikamentų įsigijimo čekiais, sąskaitomis, ypatingųjų nuostolių aprašu (3 t., b.l. 27-37), todėl kolegija laiko, kad jis neabejotinai įrodytas.
  29. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, dokumentas, kuriuo remiamasi įvertinant neturtinę asmens žalą, pinigine išraiška yra Teisėjų kolegijos gairės (2 t., b.l. 177-182). Nors apylinkės teismas pasisakė, kad dėl neturtinės žalos kompensacijos dydžiui reikšmingos minėto dokumento 7 skyriaus nuostatos, tačiau nukentėjusiajam išmokėtos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo iš esmės nevertino apsiribodamas abstrakčia išvada, kad nustatytas žalos sveikatai atlyginimo dydis -2805 GBP, neprieštarauja Rekomendacijų dėl žalos sveikatai nustatytoms nuostatoms.
  30. Kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad neturtinės žalos sveikatai kompensacijos pagal aptartas Teisėjų kolegijos gaires (3 t., b.l. 180) dydis diferencijuojamas įvertinus ne tik konkretaus sužalojimo laipsnį (sunkūs, vidutinio sunkumo, lengvi) pobūdį, simptomus, bet ir pasveikimo trukmę. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjęs patyrė kaklo traumą, pasireiškusią kaklo skausmu ir sustingimu. Medicininę išvadą pateikusio specialisto konstatuota, jog nukentėjęs K. S. nurodė, kad kurį laiką jautė nerimą, diskomfortą tiek dėl vairavimo, tiek dėl keliavimo automobiliu keleivio vietoje. Jo miegas iš pradžių buvo labai apsunkintas, jam buvo labai sunku kelti sunkius daiktus, sodininkauti, vidutiniškai sunku atsistoti nuo kėdės, atlikti namų ruošą, jis negalėjo žaisti badmintono, kurį paprastai žaidžia kartą į savaitę. Apžiūros metu šios problemos jau įvardytos kaip nedidelės arba vidutinio rimtumo. K. S. patirtos traumos gydymas pasireiškęs nuskausminamųjų vaistų vartojimu ir fizioterapiniu gydymu truko nuo 2011-02-07 (kada kreipėsi į bendrosios praktikos gydytoją dėl konsultacijos dėl kaklo skausmo iki 2011-04-19 – iki kada pabaigtas fizioterapinis gydymas (3 t., b.l. 56). Duomenų, kad po įvykio nukentėjusiam būtų taikytas stacionarus gydymas, byloje nėra pateikta. Iš specialisto medicinos išvados formos matyti, kad K. S. dėl eismo įvykio nedarbo dienų suteikti neprašė (3 t., b.l. 44). Specialistas nurodė, kad išvados pateikimo dienai nukentėjęs visiškai gali dirbti ir ilguoju laikotarpiu jo darbinės perspektyvos nepakitusios. Didelė tikimybė, jog kaklo skausmą ir sustingimą sukelia minkštųjų audinių sužalojimas, patirtas eismo įvykio metu, kuris sukelia mažo ir vidutinio sunkumo sutrikimus. Tikėtina, kad kaklo skausmas ir sustingimas praeis per šešis mėnesius, o ilgalaikių pasekmių nenumatoma. Pagal Teisėjų kolegijos gairių (3 t., b.l. 180) 7 skyriaus (A) (iii) papunktį kompensacijos dydis kai visiškai pasveikstama per keletą dienų, keletą savaičių ar keletą mėnesių (kas atitinka ginčo situaciją) yra priskiriamas prie lengvų sužalojimų ir tokiu atveju neturtinė žalos sveikatai kompensacija yra nuo kelių šimtų savų sterlingų iki 1550 GBP.
  31. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo priteistos iš atsakovų neturtinės kompensacijos už asmens žalą dydis įvertinus ir nustatytą turtinę asmens sveikatai žalą, ne tik neatitinka aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis). Dėl šių priežasčių mažintinas neturtinės žalos dydis iki 1000 GBP, kas pagal Lietuvos Banko skelbiamą oficialų 2011-12-12 valiutų kursą (1 GBP=4,0491 Lt, 1 Eur=3,4528 Lt) atitinka 1172,70 Eur.
  32. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms atitinkamai mažintini: teisininkų kontoros mokestis ir draudikų biuro administravimo mokestis, kurių dydžiai susieti procentinėmis išraiškomis su neturtinės žalos asmeniui dydžiu.
  33. Teisininkų kontoros mokesčio apskaičiavimo tvarka detaliai aptarta skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti, kad šie mokesčiai skaičiuojami pagal Civilinio proceso taisyklių 45 dalį ir atsižvelgiant į „Bendruosius reikalavimus atlyginti žalą reguliavimo principai – Anglija ir Velsas – reikalavimai atlyginti žalą pagal žaliosios kortelės sistemą“. Pagal minėtas Civilinio proceso taisykles teisininkų honoraras apskaičiuojamas prie bazinio mokesčio, kuris yra 800 GBP pridėjus papildomą 20 % dydžio mokestį, skaičiuojamą nuo bendros išmokos už žalą, jei žala neviršija 5000 GBP, 12,5 % dydžio sėkmės mokestį ir 20 % dydžio pridėtinės vertės mokestį. Konstatavus, kad nukentėjusiam K. S. eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydis yra 1000 GBP, turtinės žalos 560 GBP, tai teisininkų, atstovavusių K. S. interesus, kontoros atlyginimas yra 1501,20 GBP: (800 GBP (bazinis dydis)+(1560x20%) 312 GBP + (1112x12,5%) 139 GBP ir 250,20 GBP (20 % PVM nuo 1251 GBP). Papildomos teisininkų išlaidos dėl – medicininės išvados mokestis 330 GBP mokestis nekinta, todėl visa teisininkų kontoros mokesčių suma yra 1831,20 GBP (1501,20 GBP+330 GBP), kas atitinka 2147,45 Eur. Administravimo mokesčio suma - 15 procentų nuo bendros 4057,26 GBP išmokos (1560 GBP kompensacija asmens sveikatai, 646,40 GBP automobilio remontas, 19,66 GBP kelionės išlaidos, 1831,20 GBP teisininkų paslaugos) yra 608,59 GBP, kas atitinka 713,69 Eur. Viso atlygintina suma yra 4665,85 GBP, kas atitinka 5471,64 Eur.
  34. Apeliantų įsitikinimu, šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu turi būti laikoma data – 2011-10-18, t.y. vėliausia data, kai ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą, nes ieškovo „Gautų dokumentų registro“ duomenimis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reikalavimą dėl aptariamos sumos apmokėjimo iš Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro gavo būtent šią dieną. Nagrinėjamu atveju remtis apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012 pateiktais išaiškinimais dėl ieškinio senaties termino, Transporto priemonių draudikų biurui kreipiantis į teismą dėl eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka iš transporto priemonės savininko, taikymo dėl skirtingų bylų ratio decidendi, pagrindo nėra. Apylinkės teismas spręsdamas ieškinio senaties termino klausimą vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais pateiktais ir apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartyje Nr. 3K-3-46/2009, todėl argumentai, kad teismas nesivadovavo šiuo klausimu reikšminga kasacinio teismo praktika yra nepagrįsta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro regresiniams reikalavimams, kaip šiuo atveju, remiantis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Sutiktina su apeliantų nuomone, kad faktiškai prievolė dėl žalos atlyginimo eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui buvo įvykdyta tada, kai Didžiosios Britanijos draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu K. S. jo patirtą žalą. Tačiau ieškinio senaties termino eigos pradžia reiškiant regresinį ieškinį laikytina prievolės Didžiosios Britanijos draudikų biurui įvykdymo momentas, o ne tada, kai apie tokią prievolę ieškovė sužinojo.
  35. Nutarties 69 punkte dėstoma išvada darytina remiantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti iš atsakingo už žalos padarymą asmens ar asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, arba kitos valstybės nacionalinio draudikų biuro ar Garantinio iždo (fondo), jeigu jis yra prisiėmęs atsakomybę už tokį žalos padarymo atvejį pagal Bendradarbiavimo nuostatus arba pagal susitarimo dėl reikalavimų tenkinimo abipusio pripažinimo nuostatas, išmokėtos žalos atlyginimo tik tuo atveju ir tik tada, kai išmoka kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą. Taigi tik nuo to momento, kai ieškovas išmokėjo Didžiosios Britanijos draudikų biurui išmoką, pripažintina, jog jis patyrė nuostolius. Išmokos išmokėjimo Didžiosios Britanijos draudikų biurui diena yra ieškinio senaties termino pradžios momentas, o kartu ir pagrindinės prievolės įvykdymo kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui įvykdymo momentas - kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui Didžiosios Britanijos draudikų biurui, tai yra 2011-12-12. Sprendime nurodoma ir kita ieškovo atlikto mokėjimo Didžiosios Britanijos draudikų biurui data, t.y. 2012-06-13 vertintina kaip rašymo apsirikimas.
  36. Kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijamo apylinkės teismo sprendimo turinys visiškai neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Ginčijamą sprendimą, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnis sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinės dalys. Tai, kad aprašomojoje sprendimo dalyje nėra pateikta atsakovų atsikirtimų santrauka, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo procesinis sprendimas neatitinka CPK reikalavimų dėl ko būtų pagrindas jį naikinti. Juolab, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje atsakovų atsikirtimai analizuojami ir vertinami. Sprendime atsikartojantys teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo išaiškinimo fragmentai šiuo atveju vertintini kaip rašymo apsirikimai, neturintys reikšmės sprendimo teisėtumo klausimui.
  37. Ginčijamu sprendimu ieškovo naudai priteistos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 721,68 Eur, iš jų 315,77 Eur už dokumentų išvertimą iš anglų į lietuvių kalbą. Ieškovo patirtas išlaidas vertimams iš anglų kalbos į lietuvių kalbą patvirtina 2014-10-20 sąskaita faktūra serija ( - ) 73,04 Eur sumai ir 2014-10-22 mokėjimo pavedimas ( - ) (1 t., b.l. 45-46), 2014-12-30 sąskaita faktūra serija ( - ) 36,49 Eur sumai ir 2015-01-02 mokėjimo pavedimas Nr. ( - ) (1 t., b.l. 95-96), 2015-01-12 sąskaita faktūra ( - ) 83,78 Eur sumai ir 2015-01-14 mokėjimo pavedimas Nr. ( - ) (2 t., b.l. 43-44), 2015-05-27 sąskaita faktūra serija ( - ) 107,98 Eur sumai ir 2015-05-28 mokėjimo pavedimas Nr. ( - ) (3 t., b.l. 61-62), 2015-05-19 sąskaita faktūra serija ( - ) 14,48 Eur sumai ir 2015-05-22 mokėjimo pavedimas ( - ) (3 t., b.l.63-64).
  38. Apeliantai teigia, kad vertimo paslaugos nesusijusios su žalos padarymu, atlikti vertimus buvo būtina paties ieškovo tiesioginiame darbe, vykdant prisiimtas funkcijas, todėl tokios išlaidos iš atsakovų nepriteistinos. Atsižvelgiant į išverstų dokumentų paskirtį, turinį ir jų vertimo laikotarpius spręsti, kad jie nėra susiję su ginčo dalyku, kai akivaizdu, kad šios išlaidos susidarė tik dėl to, kad šalių ginčas nebuvo išspręstas neteismine tvarka, nėra pagrindo. Šios išlaidos pagrįstai pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, kurias patyrė ieškovas.
  39. Apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priimti atskirąją nutartį dėl galimo asmens (asmenų) įstatymų ir kitų teisės normų pažeidimo, pranešimo apie tai prokurorui ir civilinės bylos sustabdymo netenkintinas. Vadovaujantis CPK 299 straipsniu, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl tokios nutarties priėmimo teismui nėra privalomas. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, teisė spręsti apie atskirosios nutarties priėmimo byloje būtinybę suteikta bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, kad iš esmės analogiško pobūdžio prašymą pirmosios instancijos teismas jau yra atmetęs kaip nepagrįstą 2015-09-22 neskundžiama nutartimi, kuria be kita ką pasiūlė atsakovams dėl nukentėjusiojo asmens ar kitų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų patiems kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į kompetentingas įstaigas. Nagrinėjamu atveju, kolegija, susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį dėstomomis pozicijomis taip pat nenustatė teisinių pagrindų taikyti CPK 299 straipsnių nuostatas.
  40. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
  41. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas <...> neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  42. Ieškovė iš viso patyrė 721,68 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, duomenų, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nėra pateikta. Atsakovai nurodė patyrę 434,43 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, ką patvirtina 2014-12-23 pinigų priėmimo kvitai serija ( - ) (3 t., b.l. 109-111). Kadangi ieškovo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 74 %, o atmestų – 26 %, remiantis šia proporcija atitinkamai paskirstomos tarp šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteistina 535,05 Eur, o atsakovams iš ieškovo – 112,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybė dėl procesinių dokumentų išsiuntimo apylinkės teisme patyrė 26,98 Eur išlaidų. Todėl valstybės naudai iš ieškovo priteistina 6,98 Eur, o iš kiekvieno atsakovo po 10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  43. Atsakovai už apeliacinį skundą yra sumokėję 221 Eur (3 t., b.l. 177) atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies iš ieškovo atsakovui E. P., kuris sumokėjo žyminį mokestį priteistina 110,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinėje instancijoje dėl procesinių dokumentų įteikimo yra patirtos 5,08 Eur išlaidos, todėl jos priteistinos iš šalių, t.y. 2,54 Eur priteistina iš ieškovo, o iš kiekvieno atsakovo po 1,27 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
  44. Apibendrinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ieškovas turėtų atlyginti atsakovams 222,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovai – ieškovui – 535,05 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų, iš atsakovų priteistina ieškovui 312,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

Nutarė

12Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir sprendimą išdėstyti taip:

13ieškinį tenkinti iš dalies.

14ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. ( - ), solidariai priteisti iš bendraatsakovių A. P., a.k. ( - ) ir G. P., a.k. ( - ) 5471,64 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 64 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2014-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k. ( - ) solidariai iš atsakovų A. P. ir G. P. 312,21 Eur (tris šimtus dvylika eurų 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

16Priteisti valstybei iš atsakovų A. P., ( - ) ir G. P., a.k. ( - ) po 11,27 Eur (vienuolika eurų 27 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas ( - ), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) banke AB Swedbank , banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

17Priteisti valstybei iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į.k. ( - ), 9,52 Eur (devynis eurus 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas ( - ), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) banke AB Swedbank, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai