Byla AS-245-502/2020
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui valstybės įmonei Statybos produkcijos sertifikavimo centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja L. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2017 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 46.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjos L. Š. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą ir atsakovui VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui iš pareiškėjos L. Š. priteisė 367,98 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

8Atsakovas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kuriame prašė atlyginti jam 367,97 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsakovo VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino ir atsakovui iš pareiškėjos L. Š. priteisė 367,97 Eur bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje Nr. I-4800-790/2017 atlyginimą.

10Pareiškėja L. Š. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, panaikinti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2017 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 46, sustabdyti teismo vykdomąjį raštą Nr. I-4800-790/2017, pateiktą antstolei V. D. adresu: ( - ), ir priteisti L. Š. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodė, kad terminas buvo praleistas ne dėl jos kaltės. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį gavo tik 2020 m. sausio 30 d. atvykusi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Atkreipė dėmesį, kad su advokatu Valentinu Račiu sudaryta sutartis buvo nutraukta iš karto po 2017 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjos L. Š. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkino ir jos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti.

14Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) duomenis, pareiškėja ir jos advokatas nuo 2017 m. yra prisijungę prie Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 12 d. buvo sudariusi sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatu Valentinu Račiu, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis pareiškėjai L. Š. ir kitoms proceso šalims (taip pat ir pareiškėjos advokatui) per EPP buvo išsiųsta 2019 m. gruodžio 30 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 8 dalies nuostata, jos įteikimo diena laikoma 2019 m. gruodžio 31 d., vadinasi paskutinė atskirojo skundo dėl šios nutarties pateikimo teismui diena buvo 2020 m. sausio 7 d. Įsiteisėjus minėtai 2019 m. gruodžio 30 d. nutarčiai, atsižvelgiant į atsakovo 2020 m. sausio 10 d. prašymą, jam 2020 m. sausio 20 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.

15Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2020 m. sausio 29 d. ir 30 d. pateikė teismui prašymus leisti pasidaryti bylos medžiagos kopijas bei sustabdyti vykdomąjį raštą. Teismas L. Š. suteikė galimybę pasidaryti kopijas, o dėl vykdomojo rašto sustabdymo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė kreiptis į antstolį. Pareiškėja L. Š. 2020 m. vasario 5 d. paštu pateikė atskirąjį skundą, ir tai buvo padaryta praleidus įstatyme nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą.

16Teismas nurodė, kad pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, argumentuodama, tuo kad apskundimo terminą praleido ne dėl savo kaltės, minėtą teismo nutartį gavo tik 2020 m. sausio 30 d. atvykusi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, sutartis su advokatu buvo nutraukta tą pačią dieną po teismo posėdžio 2017 m. gruodžio 13 d., tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad advokatas nuolat stebėjo šią administracinę bylą ir jo EPP paskyra buvo panaikinta tik po 2020 m. sausio 30 d., kai pareiškėja pateikė prašymą teismui.

17Teismas nustatė, kad nutartis L. Š. buvo išsiųsta 2019 m. gruodžio 30 d. Nurodė, kad pareiškėja ir kitos proceso šalys turi pareigą domėtis bylos eiga, tačiau pareiškėja paskutinį kartą prie Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ buvo prisijungusi 2019 m. spalio 23 d. ir yra aktyvi EPP vartotoja. Teismas pažymėjo, kad L. Š. nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, jog terminą praleido ne dėl savo kaltės, kodėl nepateikė skundo anksčiau bei kodėl tiek laiko delsė paduoti teismui atskirąjį skundą su prašymu atnaujinti terminą ir šio laikotarpio prašyme nepagrindė svarbiomis priežastimis, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

18Teismas, įvertinęs L. Š. prašyme nurodytas aplinkybes, nelaikė jų svarbiomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis priežastimis, pagrindžiančiomis visą termino praleidimo laikotarpį. Atsižvelgus į tai, L. Š. prašymas atnaujinti terminą nebuvo patenkintas, o jos atskirąjį skundą buvo atsisakyta priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

19Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad vykdomąjį dokumentą gali sustabdyti antstolis pagal jos ar kitų proceso dalyvių pateiktus prašymus (Civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad L. Š. reikalavimas panaikinti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2017 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 46 buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. gruodžio 21 d. priimant sprendimą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu paliko galioti ir atsakovui iš pareiškėjos L. Š. priteisė 367,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teismas pažymėjo, kad šis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

20III.

21Pareiškėja L. Š. 2020 m. vasario 20 d. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir šį skundą tenkinti, panaikinti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2017 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 46, sustabdyti teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-4800-790/2017, pateiktą antstolei V. D. adresu: ( - ), ir L. Š. iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 200 Eur už atskirojo skundo surašymą.

22Pareiškėja paaiškina, kad ji 2017 gruodžio 12 d. su advokatu Valentinu Račiu buvo sudariusi sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, kuri tą pačią dieną, iš karto po teismo posėdžio, buvo nutraukta, kadangi buvo valandinė. Taigi, pareiškėjos ir advokato teisiniai įsipareigojimai baigėsi tą pačią dieną po teismo posėdžio, o tai, kad advokatas kažką stebėjo Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, teisinių santykių nekeičia.

23L. Š. pažymi, kad 2020 m. sausio 29 d. ir 30 d. pateikė teismui prašymus leisti pasidaryti bylos medžiagos kopijas bei sustabdyti vykdomąjį raštą. Ji taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą, argumentuodama, kad apskundimo terminą praleido ne dėl savo kaltės – 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį gavo tik 2020 m. sausio 30 d. atvykusi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Apie tai liudija L. Š. įgaliotas atstovas A. Z..

24L. Š. nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas klaidingai supranta aplinkybes apie ją. Nurodo, kad pareiškėja nėra aktyvi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ vartotoja.

25Atsakovas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir atsakovui iš pareiškėjos priteisti 544,5 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26Atsakovas nurodo, kad nėra duomenų, jog 2017 m. gruodžio 12 d. tarp pareiškėjos ir jos atstovo advokato teisinių paslaugų teikimo sutartis būtų terminuota (vienkartinė), nutraukta ar kitu būdu pasibaigusi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo manyti, jog per EPP pareiškėjos atstovui advokatui Valentinui Račiui siunčiami procesiniai dokumentai pareiškėjos gali nepasiekti, tuo labiau, kad advokatas Valentinas Račys turėjo prieigą prie bylos per EPP, peržiūrėdavo bylos dokumentus, o nuo EPP prieigos nagrinėjamoje byloje buvo atjungtas tik 2020 m. sausio 30 d. pareiškėjos prašymu. Pažymi, kad L. Š. iki skundo pateikimo teismui dienos nepateikė 2017 m. gruodžio 12 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties kopijos, iš kurios matytųsi jos galiojimo sąlygos, minėtos sutarties išraše nėra nurodytas jos galiojimo terminas, todėl preziumuojama, jog sutartis galioja neterminuotai. Labiau tikėtina, kad advokatas Valentinas Račys informuodavo pareiškėją (perduodavo jai procesinius dokumentus), nes Civilinio proceso kodekso 118 straipsnio 2 dalis tokią pareigą nustato net ir pasibaigus atstovavimo santykiams; duomenų, kad advokatas būtų informavęs teismą apie atstovavimo santykių pabaigą, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus pareiškėjai asmeniškai ir per atstovą advokatą Valentiną Račį įteikė tinkamai, o L. Š. apskundimo teise laiku nepasinaudojo dėl aplaidumo ar neapdairumo, o ne dėl svarbių priežasčių, kurios būtų objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pateikti atskirąjį skundą teismui.

27Atsakovas nurodo, kad pareikėja neneigė, jog turėjo prieigą prie nagrinėjamos bylos per EPP, ji nebuvo deaktyvavusi savo EPP paskyros, todėl savo rizika sprendžia, kaip dažnai tikrinti paskyrą. Ji taip pat galėjo pasirinkti EPP nustatymus, kad apie kiekvieną pranešimą būtų informuota elektroniniu paštu. L. Š. savo EPP paskyrą paskutinį kartą tikrino tik 2019 m. spalio 23 d., todėl, nesant svarbių priežasčių, praleido 7 dienų apskundimo terminą. Tai, kad pareiškėja nuo 2019 m. spalio 24 d. pasyviai nesijungė prie EPP, negali būti laikoma svarbia apskundimo termino praleidimo priežastimi. Atsakovas akcentuoja, kad L. Š. atvykimas į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2020 m. sausio 30 d. negali būti laikomas 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties gavimo diena. Minėta nutartis pareiškėjai per EPP buvo įteikta 2019 m. gruodžio 31 d., todėl paskutinė atskirojo skundo pateikimo diena buvo 2020 m. sausio 7 d. (antradienį). Pareiškėja nebuvo pakankamai atidi bei apdairi, todėl atskirojo skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių.

28Atsakovo nuomone, L. Š., žinodama arba turėdama žinoti, jog antrą kartą ginčyti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2017 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 46 negalima, nesąžiningai reiškė tapatų reikalavimą. Atsakovo įsitikinimu, A. Z. 2020 m. vasario 20 d. liudijimas neturi jokios įrodomosios galios, tai yra subjektyvi minėto asmens nuomonė, prieštaraujanti byloje nustatytoms aplinkybėms. VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja apskundimo terminą praleido dėl savo neatidumo, neapdairumo, aplaidaus neveikimo, o ne dėl svarbių priežasčių, kurios būtų realiai sutrukdžiusios jai pasinaudoti apskundimo teise, todėl nebuvo jokio pagrindo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą.

29Atsakovas taip pat prašo atlyginti jam 544,5 Eur išlaidų, patirtų atstovui parengus atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

31Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi pagrįstai atsisakė L. Š. atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti jos atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties panaikinimo atsisakė priimti. Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė bei aiškino proceso ir materialines teisės nuostatas bei išsamiai motyvavo savo išvadas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. vasario 11 d. nutartyse pateikė motyvus dėl pareiškėjos galimybių gauti teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, t. y. atsižvelgė į tai, kad L. Š. ir jos advokatas Valentinas Račys prie Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ yra prisijungę nuo 2017 m., pareiškėja paskutinį kartą prie šios sistemos buvo prisijungusi 2019 m. spalio 23 d. ir yra aktyvi vartotoja. L. Š. prašymą savo atstovui Valentinui Račiui panaikinti prieigą prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale esančios bylos pateikė tik 2020 m. sausio 30 d. Pareiškėjai teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis buvo siųsta, ji nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad terminą praleido ne dėl savo kaltės ir kodėl tiek delsė jį paduoti.

32Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, įvertinusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 48 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. Š. neįrodė, jog terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių.

33Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartyje nurodė, jog pagal Civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalį, vykdomąjį dokumentą gali sustabdyti antstolis, pareiškėjai ar kitam proceso dalyviui pateikus prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad klausimai dėl VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2017 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. 46 teisėtumo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje buvo išnagrinėti, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis yra įsiteisėjusi, o pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties apskundimo terminas yra praleistas, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, pareiškėjos prašymai panaikinti atsakovo 2017 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 46 ir vykdomąjį raštą, jeigu sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra įvykdytas, yra nepagrįsti. Teigia, kad pareiškėja nurodytų atskirojo skundo reikalavimų nepagrindė.

34Teisėjų kolegija konstatuoja:

35IV.

36Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, ir šio termino neatnaujinus, teisėtumas bei pagrįstumas.

37Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje eAS-588-602/2019, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

38Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, inter alia (be kita ko) advokatus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies 1 punktas). Tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui; atstovas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Jeigu atstovavimo santykiai pasibaigia, atstovas privalo atlikti šioje dalyje nurodytus veiksmus dėl tų procesinių dokumentų, kurie iš teismo buvo išsiųsti atstovui iki to momento, kai teisme buvo gautas pranešimas apie atstovavimo santykių pabaigą. Jeigu pasibaigus atstovavimo santykiams atstovas dėl objektyvių priežasčių negali įteikti procesinių dokumentų atstovaujamajam, apie tai jis privalo nedelsdamas pranešti teismui ir grąžinti jam gautus procesinius dokumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalis, be kita ko, nustato, kad teismas šaukimus ir pranešimus advokatams įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad proceso šalims, neatvykusioms į teismo posėdį, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiunčiami nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos (nuorašai), taip pat atskiraisiais skundais neskundžiamų nutarčių sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutarčių perduoti bylą pagal jos priskirtinumą kitam teismui patvirtintos kopijos (nuorašai). Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalies nuostatos turi būti taikomos ir teismo siunčiamoms nutartims, todėl nutartį priėmus proceso šalims nedalyvaujant, šios nutarties kopija elektroninių ryšių priemonėmis yra siunčiama pareiškėjo atstovui (advokatui), nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis ir (arba) ar išreiškė pageidavimą teismo nutartį gauti elektroninių ryšių priemonėmis.

39Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

40Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinės bylos proceso šalims, taip pat ir pareiškėjai bei jos atstovui advokatui Valentinui Račiui per EPP buvo išsiųsta tą pačią dieną, kurią ji buvo priimta, t. y. 2019 m. gruodžio 30 d. (II t., b. l. 102, 103). Atsižvelgiant į tai, 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena – 2019 m. gruodžio 31 d. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 ir 8 dalys), todėl paskutinė atskirojo skundo dėl nurodytos nutarties pateikimo diena buvo 2020 m. sausio 7 d. Pareiškėja atskirąjį skundą teismui paštu išsiuntė 2020 m. vasario 5 d. (II t., b. l. 131), t. y. beveik mėnesiu praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą terminą.

41Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminus. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę.

42Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėja bei jos atstovas teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuoti apie sprendžiamą klausimą dėl atsakovo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų ir L. Š. buvo įpareigota iki 2019 m. gruodžio 27 d. pateikti teismui atsiliepimą į šį prašymą (II t., b. l. 94, 95, 96), šie dokumentai pareiškėjai (jos atstovui) laikomi tinkami įteiktais, tačiau priimtu teismo procesiniu sprendimu ji nesidomėjo. L. Š. nesusisiekė su Vilniaus apygardos administraciniu teismu ir nesiekė išsiaiškinti, kokiu būdu ir kada jai bus pateikta priimtos nutarties kopija. Tik praėjus mėnesiui nuo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties priėmimo, pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. asmeniškai kreipėsi į teismą ir gavo šios nutarties kopiją. Taigi, pareiškėja, vos ėmusi aktyvių veiksmų teismo nutarčiai gauti, ją gavo. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad L. Š. (jos atstovas) anksčiau negalėjo kreiptis į skundžiamą nutartį priėmusį teismą dėl šios nutarties kopijos gavimo arba kad pareiškėjai (jos atstovui) būtų buvusios sudarytos kitokios kliūtys laiku parengti atskirąjį skundą. Nors L. Š. nurodė, kad atstovavimo sutartis iš karto po 2017 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio buvo nutraukta, tačiau jokių įrodymų, kad tą dieną tarp jos ir advokato Valentino Račio atstovavimo santykiai pasibaigė, teismui nepateikė. 2017 m. gruodžio 12 d. sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 45 (jos išraše) (I t., b. l. 159–160) nėra nurodyta jos galiojimo trukmė, todėl preziumuojama, kad atstovavimo sutartis buvo neterminuota. Atsižvelgęs į tai, teismas pagrįstai pareiškėjos atstovui siuntė 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį. Pažymėtina, kad apie atstovavimo santykių pasibaigimą teismas buvo informuotas tik L. Š. 2020 m. sausio 30 d. prašymu (II t., b. l. 111). Net jeigu atstovavimo santykiai jai siunčiant teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir buvo pasibaigę, kaip nurodė L. Š., atstovas apie gautus dokumentus privalėjo nedelsdamas pranešti atstovaujamajai ir sudaryti jai galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Net ir gavęs nutartį, atstovas apie atstovavimo santykių pasibaigimą teismo neinformavo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atstovas šią administracinę bylą nuolat stebėjo. Kadangi advokato Valentino Račio EPP paskyra 2020 m. sausio 30 d. buvo panaikinta, teisėjų kolegija šios informacijos patikrinti negali, tačiau net jeigu to ir nebūtų buvę, nebūtų galima daryti išvados, kad pats atstovas apie pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį nežinojo ir dėl to neturėjo galimybės apie ją informuoti L. Š.. Be to, pati pareiškėja turėjo EPP prieigą prie nagrinėtos bylos, ji jos nebuvo deaktyvavusi, o tai reiškia, kad L. Š. turėjo galimybę operatyviai per EPP gauti dokumentus ir juos peržiūrėti. Aplinkybė, kad pareiškėja prie bylos per EPP paskutinį kartą buvo prisijungusi tik 2019 m. spalio 23 d., liudija tik apie jos nerūpestingumą bei nesidomėjimą byla. Pažymėtina, kad A. Z. 2020 m. vasario 20 d. liudijimas yra tik minėto asmens nuomone, neturinti jokios įrodomosios galios, ir negali būti laikomas patvirtinančiu svarbias aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas atskirajam skundui paduoti.

43Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatytos jokios objektyvios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jai (jos atstovui) laiku paduoti atskirąjį skundą, o terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas dėl L. Š. (jos atstovo) nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjai piktnaudžiauti savo teisėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, L. Š. nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

44Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs pareiškėjai termino atskirajam skundui paduoti ir atsisakęs priimti jos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties panaikinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio L. Š. atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

45Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi tiek pareiškėjos skundas, tiek jos atskirasis skundas nebuvo patenkinti, L. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos.

46Bylinėjimosi išlaidas prašo atlyginti ir atsakovas. Nurodo, kad pateiktas išlaidų pagrindimas ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su procesu, jos buvo būtinos ir realiai patirtos bei neviršija galimo priteisti maksimalaus dydžio.

47Pažymėtina, kad pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, atsakovas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras patyrė išlaidų, kurios atmetus L. Š. atskirąjį skundą, atsakovui privalo būti atlygintos.

48Nustatyta, kad atsakovą VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrą atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Duelex“ advokatas Mindaugas Balevičius (II t., b. l. 154 ). Patirtoms išlaidoms pagrįsti atsakovas pateikė 2020 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija DLX Nr. 20-0026 544,5 Eur sumai (II t., b. l. 164 ). Akcinės bendrovės „Swedbank“ 2020 m. kovo 6 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras advokatų profesinei bendrijai „Duelex“ sumokėjo 544,5 Eur (II t., b. l. 163 ), taigi darytina išvada, kad atsakovas atstovui už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.

49Nustatyta, kad advokatas Mindaugas Balevičius VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vardu parengė atsiliepimą į pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą ir šią teisinę paslaugą įvertino 544,5 Eur suma.

50Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

51Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimaliai gali būti priteisiama 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojant maksimalią už atskirojo skundo parengimą galimą atlyginti sumą, turi būti taikomas tas pats koeficientas (Rekomendacijų 8.15 punktas), todėl atsakovo rėmimasis Rekomendacijų 8.2 punktu, nustatančiu maksimalų atlygintinos sumos dydį už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), negali būti laikomas pagrįstu.

52Nustatyta, kad atsakovo atsiliepimas į pareiškėjos atskirąjį skundą buvo parengtas ir už jo parengimą buvo atsiskaityta 2020 m. kovo 6 d., todėl atsižvelgiant į 2019 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) (1 317,6 Eur), darytina išvada, kad atsakovui VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui gali būti atlyginama maksimali 527,04 Eur suma. Atsižvelgiant į atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį ir jame keliamų klausimų pobūdį bei sudėtingumą, darytina išvada, kad atsakovui už nurodyto dokumento parengimą gali būti atlyginta teisinga, pagrįsta ir pakankama 400 Eur suma.

53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

54Pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą atmesti.

55Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

56Atsakovui valstybės įmonei Statybos produkcijos sertifikavimo centrui iš pareiškėjos L. Š. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų.

57Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja L. Š. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu... 7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi... 8. Atsakovas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras pateikė teismui... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi... 10. Pareiškėja L. Š. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė... 11. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi... 14. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo... 15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2020 m. sausio 29 d. ir 30 d. pateikė... 16. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą... 17. Teismas nustatė, kad nutartis L. Š. buvo išsiųsta 2019 m. gruodžio 30 d.... 18. Teismas, įvertinęs L. Š. prašyme nurodytas aplinkybes, nelaikė jų... 19. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad vykdomąjį dokumentą gali sustabdyti... 20. III.... 21. Pareiškėja L. Š. 2020 m. vasario 20 d. atskirajame skunde prašo Vilniaus... 22. Pareiškėja paaiškina, kad ji 2017 gruodžio 12 d. su advokatu Valentinu... 23. L. Š. pažymi, kad 2020 m. sausio 29 d. ir 30 d. pateikė teismui prašymus... 24. L. Š. nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas klaidingai supranta... 25. Atsakovas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras atsiliepime į... 26. Atsakovas nurodo, kad nėra duomenų, jog 2017 m. gruodžio 12 d. tarp... 27. Atsakovas nurodo, kad pareikėja neneigė, jog turėjo prieigą prie... 28. Atsakovo nuomone, L. Š., žinodama arba turėdama žinoti, jog antrą kartą... 29. Atsakovas taip pat prašo atlyginti jam 544,5 Eur išlaidų, patirtų atstovui... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 31. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Vilniaus apygardos administracinis... 32. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, įvertinusi Administracinių bylų... 33. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2020... 34. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 35. IV.... 36. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir... 38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad proceso šalys savo interesus teisme... 39. Administracinių bylų teisenos įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta,... 40. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos... 42. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėja bei jos atstovas teisės aktų... 43. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 44. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso... 46. Bylinėjimosi išlaidas prašo atlyginti ir atsakovas. Nurodo, kad pateiktas... 47. Pažymėtina, kad pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį... 48. Nustatyta, kad atsakovą VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrą... 49. Nustatyta, kad advokatas Mindaugas Balevičius VĮ Statybos produkcijos... 50. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77... 51. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame... 52. Nustatyta, kad atsakovo atsiliepimas į pareiškėjos atskirąjį skundą buvo... 53. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40... 54. Pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą atmesti.... 55. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį... 56. Atsakovui valstybės įmonei Statybos produkcijos sertifikavimo centrui iš... 57. Nutartis neskundžiama....