Byla 2S-1273-603/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L. S. ir V. S. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovų L. S. ir V. S. solidariai 12 865,11 Lt, t. y. 3 725,88 Eur, skolos, 147,32 Lt, t. y. 42,67 Eur, delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-30 nutartimi civilinę bylą pakartotinai sustabdė iki bus išnagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-01-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-879-232/2014. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2014 kasacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2014-01-10 nutartį paliko nepakeistą. 2015-01-15 nutartimi teismas priėmė ieškovės ieškinio atsakovams dėl skolos bei delspinigių priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-03 nutartimi priteisė iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės valstybės naudai 198,80 Eur valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų.

6Teismas konstatavo, kad CPK 277 str. 1 d. 3 p. numato, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Pagal CPK 94 str. 1 d., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Iš 2015-01-15 teismo nutarties matyti, jog teismas priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukė, tačiau bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė. Pagal teismų formuojamą praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Vilniaus apygardos teismo 2015-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-645-302/2015). Analizuojant šalių procesinį elgesį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinė byla buvo iškelta būtent ieškovo iniciatyva, kuris vėliau savo reikalavimų atsisakė, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas susijusioje civilinėje byloje priėmė jam nepalankų sprendimą, todėl yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Kadangi atsakovams buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir remiantis LR Konstitucijos 127 straipsniu, pagal kurį Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės valstybės naudai priteisė 198,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7Ieškovas (apeliantas) Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-03 nutartį ir nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1047-845/2015 pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L. S. bei V. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovų L. S. ir V. S. solidariai 12 865,11 Lt skolos, 147,32 Lt delspinigių, iš viso - 13 12,43 Lt pagal 2007-10-09 gyvenamųjų patalpų su bendrojo naudojimo patalpomis pirkimo - pardavimo sutartį, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-03-25 nutartimi civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6694-466/2011 pagal L. S., V. S. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl 2007-10-09 gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir įmokėtų įmokų grąžinimo. 2014-01-15 nutartimi teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2014-01-10 priėmė nutartį Nr. 2A-879-232/2014, kuria iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-30 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1865-845/2014 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L. S. ir V. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo iki bus išnagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-01-10 nutarties Nr. 2A- 879-232/2014. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2014-01-10 nutartį palikus nepakeistą, Vilniaus miesto savivaldybė 2015-01-14 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje Nr. 2-1047-845/2015. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-15 nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, priėmė ieškovo ieškinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo atsisakymą bei civilinę bylą nutraukė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-03 skundžiama nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ir priteisė iš ieškovo valstybės naudai 198,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas skundžiamą nutartį priėmė, remdamasis CPK 277 str. 1 d. 3 punkto nuostatomis bei CPK 94 str. 1 dalimi, motyvuodamas tuo, kad ši civilinė byla buvo iškelta būtent ieškovo iniciatyva, kuri vėliau savo reikalavimų atsisakė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susijusioje civilinėje byloje priimto ieškovui nepalankaus sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Skundžiama nutartis yra neaiški, nemotyvuota, dviprasmiška ir iš nutarties apskritai nėra aišku kokiu pagrindu ir kieno iniciatyva yra priimta. Vilniaus miesto savivaldybės žiniomis, 2015-03-31 buvo teikti dokumentai dėl bylinėjimosi išlaidų patyrimo šioje nagrinėjamoje byloje, tačiau teismo nutartyje nėra minimi jokie prašymai. Susidaro įspūdis, kad teismas savo iniciatyva priteisė 198,80 Eur sumą, nors akivaizdu, kad teismui 2015-03- 31 buvo teikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo CPK 277 str. 1 d. 3 punktą, CPK 94 str. 1 dalį, o kaip pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas įvardija CPK 88 str. 1 d. 8 punktą, 93 str. 1 dalį bei 98 straipsnį. Vėl gi, remiantis minėtais straipsniais, teismas nurodo, kad yra priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovų naudai iš ieškovo, nors realiai teismas rezoliucinėje dalyje priteisia patirtas išlaidas Lietuvos valstybei, o ne atsakovams. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1198-657/2014). Ieškovo įsitikinimu, šiuo atveju toks procesinis sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje negalėjo būti priimtas, kadangi neatitinka nei teisingumo, nei protingumo, o juo labiau, sąžiningumo principų.

9Visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi CPK 277 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju, papildomo sprendimo institutu yra nepagrįsta remtis, kadangi, kaip yra ir nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, toks institutas yra specialus, jo taikymo pagrindai aiškintini siaurai (CPK 3 str. 6 d.). Be to, papildomo sprendimo galima išvengti, jei byloje dalyvaujantis asmuo, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai naudotųsi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1774/2013). Juo labiau, kad vadovaujantis CPK 277 str. nuostatomis, papildomas sprendimas yra priimamas, jeigu teismas byloje yra priėmęs sprendimą (o ne nutartį, kaip yra šiuo atveju), ir klausimas dėl papildomo sprendimo apskritai gali būti iškeliamas tik per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

10Antra, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Kai byla baigiama priimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ir šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Šios bendrosios civilinio proceso teisės normos taikomos visais atvejais, jei specialiosios teisės normos nenustato kitaip. Iš nurodytų nuostatų galima daryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, jei teismas iki procesinio sprendimo, kuriame sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, neturi duomenų ir įrodymų apie tokių išlaidų dydį. Pagal CPK 93 ir 94 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui atsisakius ieškinio. Kaip minėjo, teismas rėmėsi CPK 94 str. 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, visų pirma, turėjo atsižvelgti į tai, kad įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui laiku nebuvo pateikti, t. y. teismas spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo tokių duomenų neturėjo ir šio klausimo išspręsti negalėjo. Vilniaus miesto savivaldybės žiniomis, įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui buvo pateikti tik 2015-03-31, t. y. jau po bylos išnagrinėjimo, po skundžiamos nutarties priėmimo dienos. Taigi, praėjus daugiau nei pusantro mėnesio nuo skundžiamos nutarties priėmimo, teismas neturėjo pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą vadovaujantis CPK 94 str. 1 dalimi (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1759-390/2014). Ieškovo įsitikinimu, teismas turėjo įvertinti ir atsižvelgti į CPK 98 str. 1 dalies nuostatas (kuriomis ir rėmėsi priimdamas skundžiamą nutartį), numatančias, kad 98 straipsnyje numatytos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo esmės pabaigos. Taigi, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti teismo priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, tik tuo atveju, jei apie šių išlaidų buvimą ir dydį teismui yra žinoma iki atitinkamo teismo procesinio sprendimo priėmimo.

11Trečia, ieškovo įsitikinimu, skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, jog teismas nepagrįstai motyvuoja bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš ieškovo, nurodydamas, kad „atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį". Taigi, teismas, priteisdamas bylinėjimosi baidas iš ieškovo, rėmėsi tuo, kad būtent ieškovo iniciatyva buvo pradėtas ginčas, o vėliau jo iniciatyva atsisakyta reikalavimų dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Vilniaus miesto savivaldybei nepalankaus teismo sprendimo priėmimo. Ieškovas nesutinka su minėtais teismo argumentais ir pažymi, kad šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybių visumą ir tinkamai įvertinti esamą situaciją, o ne formaliais pagrindais priimti skundžiamą nutartį. Būtina atkreipti teismo dėmesį, jog Vilniaus miesto savivaldybė ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo už įsigytas gyvenamąsias patalpas pateikė pagrįstai ir teisėtai. Primintina, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, t. y. buvo sudaryta 2007-10-09 gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje numatytų įsipareigojimų atsakovai tinkamai ir laiku nevykdė. Todėl ieškovas įgijo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą, kad būtų apginti jo, kaip sąžiningos šalies interesai. Ieškinys šioje byloje teismui buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo mėn. ieškovui pateikus reikalavimą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovų, atsakovai atitinkamai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl minėtos 2007-10-09 gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir įmokėtų įmokų grąžinimo, motyvuodami L. ir V. S. sunkia materialine padėtimi - pastarieji dėl sunkios materialinės padėties neturi galimybių įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį ir išpirkti gyvenamąją patalpą, esančią ( - ). Šis ieškinys teisme buvo priimtas 2011 m. pradžioje. Vilniaus miesto savivaldybė visų pirma, šioje nagrinėjamoje byloje teikė prašymą dėl minėtų bylų sujungimo, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-03-25 nutartimi atmetė ieškovo prašymą. Vilniaus miesto savivaldybė taip pat siūlė atsakovų inicijuotą ginčą spręsti taikiai, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino. Ieškovo įsitikinimu, negalima šiuo atveju vienareikšmiškai laikyti, kad dėl ieškovės kaltės buvo inicijuotas ginčas, kad tik dėl ieškovo kaltės byla negalėjo būti išnagrinėta iš esmės ir dėl to ji turi atlyginti patirtas atsakovų išlaidas. Būtent dėl atsakovų inicijuotos civilinės bylos dėl 2007-10-09 gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ši nagrinėjama byla buvo vilkinama ir stabdomas nagrinėjimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, tinkamai neįvertino bylos aplinkybių ir ieškovo procesinio elgesio, todėl nepagrįstai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Be to, dar kartą pabrėžia, kad bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymi, kad prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovai procesiniuose dokumentuose nebuvo suformulavę, bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai nustatytu laiku iki nutarties nutraukti civilinę bylą nebuvo pateikti, todėl skundžiama nutartis naikinta.

12Atsakovai L. S. ir V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-03 nutartį. Nurodo, kad pats ieškovas savo iniciatyva buvo pareiškęs ieškinį atsakovams, o vėliau pats savo iniciatyva šio ieškinio atsisakė. Atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų pagrindu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, dėl to valstybė nagrinėjamoje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų. Advokatas nebuvo teismo informuotas apie bylos atnaujinimą ir nutraukimą, ir šios aplinkybės tapo žinomos tik 2015-03-30 telefonu pasiteiravus teismo apie bylos nagrinėjimą ir elektroniniu paštu gavus teismo nutartį dėl bylos nutraukimo. Gavus minėtą teismo nutartį dėl bylos nutraukimo, 2015-03-31 teismui buvo pateiktas atskirasis skundas ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-03-30 pažyma dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų teikiant teisinę pagalbą atsakovams.

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atstovo pagalba priėmus ieškovo ieškinio atsisakymą ir nutraukus civilinę bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

16Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1047-845/2015 pagal Vilniaus miesto savivaldybės pateiktą ieškinį atsakovams L. S. bei V. S. dėl 12 865,11 Lt skolos, 147,32 Lt delspinigių, iš viso - 13 12,43 Lt pagal 2007-10-09 gyvenamųjų patalpų su bendrojo naudojimo patalpomis pirkimo - pardavimo sutartį solidariai priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-03-25 nutartimi civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6694-466/2011 pagal L. S., V. S. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl 2007-10-09 gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir įmokėtų įmokų grąžinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-15 nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, nes Vilniaus apygardos teismas 2014-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-879-232/2014 iš dalies pakeitė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-30 nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams L. S. ir V. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo iki bus išnagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-01-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A- 879-232/2014. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus bylą kasacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2014-01-10 nutartį palikus nepakeistą, Vilniaus miesto savivaldybė 2015-01-14 teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1047-845/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-15 nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, priėmė ieškovo ieškinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo atsisakymą bei civilinę bylą nutraukė. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-03 skundžiama nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ir priteisė iš ieškovo valstybės naudai 198,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17Pagal CPK 93, 94, 96 ir 98 straipsnių nuostatas, atsakovai turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jeigu sprendimas būtų priimtas jų naudai arba jeigu ieškovas atsisakytų ieškinio dėl priežasčių, nesusijusių su atsakovų geranorišku pareikšto reikalavimo patenkinimu. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad priešinga šalis privalo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu jos yra sąlygotos, pagrįstu kitos šalies siekiu apginti savo interesus, ir turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, jeigu priešinga šalis neįrodo tokių išlaidų pagrįstumo. Tokiu būdu, siekiant užtikrinti šalių lygybės įstatymui principą, nors Civilinio proceso kodeksas tiesiogiai nenumato, kaip sprendžiamas atsakovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas, kuomet teismas priėmė ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra pagrindas analogiškai spręsti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą ir šiuo atveju. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsisakymą nuo ieškinio, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-01-10 nutarties teisėtumo, pastarąją paliko nepakeistą, o ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas nagrinėjamoje byloje būtent ir buvo kildinamas iš 2007-10-09 pirkimo - pardavimo sutarties. Taigi, pagrindo vertinti, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos paties atsakovų veiksmų ar neveikimo, privertusių ieškovą kreiptis į teismą, t. y. sąlygotos ieškovo pagrįsto reikalavimo, nėra. Nagrinėjamuoju atveju yra pagrindas konstatuoti tik tai, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl ieškovo veiksmų – kreipimosi į teismą su ieškiniu atsakovams L. S. ir V. S., kuriems, siekiant apginti savo interesus, pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-04 sprendimus (b. l. 160 – 165, 1 t.) buvo suteikta antrinė tesinė pagalba, ir tokiu būdu valstybė patyrė 198,90 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (b. l. 193, 195, 1 t.). Todėl, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ieškovas privalo šiuo nagrinėjamu atveju atlyginti valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 3 str. 6 d., 93, 94, 96, 98, 277 str., CK 1.5 str. 4 d.).

18Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

19Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

20Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-30 nutartimi civilinę bylą... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-03 nutartimi priteisė iš ieškovo... 6. Teismas konstatavo, kad CPK 277 str. 1 d. 3 p. numato, jog teismas, priėmęs... 7. Ieškovas (apeliantas) Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo... 8. Teismas skundžiamą nutartį priėmė, remdamasis CPK 277 str. 1 d. 3 punkto... 9. Visų pirma, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 10. Antra, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos,... 11. Trečia, ieškovo įsitikinimu, skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, jog... 12. Atsakovai L. S. ir V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo jį... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 15. Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 16. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta... 17. Pagal CPK 93, 94, 96 ir 98 straipsnių nuostatas, atsakovai turėtų teisę į... 18. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos... 19. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str.,... 20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį palikti...