Byla 3K-3-532/2014
Dėl buto pirkimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. S. ir V. S. (V. S. ) ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl buto pirkimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovai 2007 m. spalio 9 d. sudarė su atsakovu buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kuria lygiomis dalimis nupirko 14,59 kv. m bendro ploto butą (kambarį) su bendro naudojimo patalpa už 88 000 Lt, kurių 44 000 Lt pervedė Vilniaus miesto savivaldybei, o likusius 44 000 Lt ir 9261,99 Lt palūkanų įsipareigojo sumokėti iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Butui pirkti ieškovai paėmė iš banko 44 000 Lt kreditą, įkeisdami ieškovui priklausantį butą. Prasidėjus ekonomikos krizei, ieškovų turtinė padėtis pablogėjo. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovų 2007 m. spalio 9 d. sudarytą gyvenamųjų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ginčo sutartį, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo ieškovams lygiomis dalimis 44 741 Lt. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad po sutarties sudarymo atsiradusios aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir suvaržė ieškovų galimybes tinkamai vykdyti sutartį, t. y. neigiami ekonomikos pokyčiai turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, šių pokyčių nebuvo įmanoma numatyti sutarties sudarymo metu. Teismas konstatavo, kad iš esmės pasikeitė ir ieškovų turtinė padėtis: ieškovė neteko turėto gerai apmokamo darbo privačiame sektoriuje, kuris garantavo įmokų bankui ir įmokų pagal ginčo sutartį mokėjimą, patyrė sveikatos sutrikimų, buvo registruota darbo biržoje. Jos mėnesinis darbo užmokestis 2010 m. buvo 400 Lt, 2011 m. – 200 Lt. Ieškovė gauna apie 750 Lt senatvės pensiją, turi mokėti ir moka įmokas bankui po 700 Lt kas mėnesį už banko suteiktą 44 000 Lt kreditą. Ieškovas nedirba, vienintelės jo pajamos – apie 780 Lt senatvės pensija. Ieškovai yra socialiai remtini asmenys, jiems taip pat skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsakovo atsikirtimus, kad ieškovai sutarties sudarymo metu žinojo savo sveikatos būklę, darbingumą, teismas pripažino neetiškais. Teismas nenustatė bylos aplinkybių, kurios paneigtų ieškovų sąžiningumą ginčo sutarties sudarymo metu, ieškovų sąžiningą manymą, jog sutarties vykdymo metu neatsiras aplinkybių, dėl kurių sutarties vykdymas būtų suvaržytas. Nurodė, kad negalima laikyti neprotingu ir nepaaiškinamu ieškovų ketinimą įgyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas bute, kurio kita dalis jau priklausė ieškovui nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad tik esminis ieškovų turtinės padėties pasikeitimas sutarties vykdymo metu lėmė tai, jog sutarties vykdymas tapo suvaržytas. Teismas nurodė, kad atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškovais, kurie jau 2010 m. kovo mėnesį pranešė negalintys vykdyti pirkimo–pardavimo sutarties ir siūlė sutarties pakeitimą. Dėl to teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tenkino ieškinio reikalavimą nutraukti ginčo sutartį. Ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovo pagal sutartį sumokėtus 50 741,29 Lt teismas tenkino iš dalies, nurodydamas, kad nutraukiant sutartį dėl aplinkybės, jog ieškovams tapo iš esmės sudėtinga vykdyti sutartį, yra teisinga ir sąžininga, kad atsakovui turi būti atlyginami bent minimalūs nuostoliai, patirti dėl sutarties sudarymo ir vykdymo ieškovų iniciatyva. Kadangi ginčo sutartis teismo nutraukiama 4 metais anksčiau nei nustatytas terminas, teismas iš atsakovo priteistiną sumą sumažino iki 6000 Lt. Reikalavimą ieškovams mokėti palūkanas teismas pripažino nepagrįstu, nes ieškovų pirktas butas jiems iki šiol nėra perduotas, yra atsakovo nuosavybė, be to, atsakovas, gavęs iš ieškovų pusę buto kainos ir buto neperdavęs pirkėjams, nepagrįstai naudojosi pirkėjų pinigais.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. sausio 10 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir taikė restituciją – sumažino ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteistą sumą iki 41 344,94 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija atmetė atsakovo argumentus dėl reprivatizavimo negalimumo, nurodė, kad galimybė nutraukti sutartį nustatyta sutarties 4.2 punkte, kuriame nurodyta, jog neatsiskaičius su pardavėju iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. pardavėjas įgyja teisę nutraukti sutartį, ir tuo atveju dalis įmokėtos sumos (10 000 Lt) negražinama kaip bauda už prievolės nevykdymą. Kolegija nesirėmė atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika, motyvuodama, kad cituojamos ir nagrinėjamos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės skyrėsi, tačiau pažymėjo, kad aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinis padarinys – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumą ir specifiką. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Kolegija taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad ieškinio tenkinimas prieštarautų viešajam interesui, nes privatizavimo metu gautos lėšos papildo savivaldybės biudžetą, o jų gražinimas restitucijos tvarka išbalansuotų biudžetą, motyvavo, jog viešąjį interesą atitinka ir gyventojų gerovė, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais paremti civiliniai teisiniai santykiai. Be to, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pagrindinis tikslas, nurodytas šio įstatymo 1 straipsnyje, yra ne papildyti savivaldybių biudžetą, bet nustatyti valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) ar išsinuomoti sąlygas ir tvarką, savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.

10Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl CK 6. 204 straipsnio taikymo, kad po sutarties sudarymo atsiradusios aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir suvaržė ieškovams galimybę tinkamai vykdyti sutartį: ypač svarbūs ieškovų patirti neigiami ekonomikos krizės padariniai, darbų praradimas, dėl ko iš esmės pasikeitė jų turtinė padėtis. Byloje nustatytą aplinkybę, kad toliau vykdydami ginčo sutartį ieškovai rizikuoja prarasti ne tik perkamą patalpą, bet ir vienintelį būstą, nes negali sumokėti paskolos, gautos įmokai sumokėti, kolegija pripažino pateisinama priežastimi prašyti nutraukti ginčo sutartį. Juolab kad esant tokiai situacijai sutartis vis tiek turės būti nutraukta paties atsakovo iniciatyva, nes ieškovai įrodė, jog sumokėti pinigų jie nepajėgūs, todėl atsakovo nesutikimas nutraukti ginčo sutartį prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas sumažino priteisiamas netesybas (baudą) iki 6000 Lt.

11Kolegija dėl palūkanų pagrįstumo nurodė, kad ieškovai įsipareigojo mokėti ne įstatyme nustatytas, bet sutartines palūkanas, kurių dydžiai konkrečiomis sumomis nurodyti pasižadėjimo tekste kartu su 44 000 Lt skolos mokėjimo grafiku. Pasižadėjimu ieškovų įsipareigotos mokėti palūkanos neviršija Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1013 patvirtintame Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo ( pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos apraše nurodytų palūkanų, šalių buvo aptartos iš anksto, ieškovai su jomis sutiko ir pasižadėjimu sutiko jas mokėti. Be to, bendra palūkanų suma (9261,99 Lt), kuri turėjo būti sumokėta kartu su skola iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., yra nustatyta ir šalių pasirašytos sutarties 3.2 punkte. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl ieškovams iš sutarties kilo pareiga mokėti sutartyje ir pasižadėjime aptartas palūkanas. Kolegija pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog palūkanos pagal savo esmę yra mokestis už naudojimąsi pinigais, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad nepagrįsta iš ieškovų reikalauti sutartyje nustatytų palūkanų. Pirmosios instancijos teismas palūkanų teisėtumo klausimą nepagrįstai susiejo su perkamo nekilnojamojo turto perdavimo momentu, teigdamas, kad ieškovai pirktu butu negalėjo naudotis, butas nuosavybės teise tebepriklausė atsakovui. Palūkanų mokėjimas, kai pirkėjas sumoka tik pinigų dalį, numatytas Apraše ir sutartyje, atitinka įstatyme įtvirtintą reguliavimą, nes pirkėjai, nesumokėdami visos kainos iš karto, tampa pardavėjo skolininkais, todėl privalo mokėti palūkanas. Be to, nors šalys ir nebuvo formaliai pasirašę ginčo sutarties 6 punkte nustatyto atskiro buto perdavimo–priėmimo akto, faktinės bylos aplinkybės įrodo, jog ieškovams nebuvo sudaroma jokių kliūčių naudotis perkama patalpa. Juolab kad tiek ieškovui priklausantis kambarys, tiek ginčo patalpa prieš tai buvo vienas butas, kuriame gyveno ieškovės šeima, į ginčo patalpą patenkama per bendrojo naudojimo patalpą (virtuvę). Byloje pateiktame antstolės I. B. 2012 m. rugsėjo 10 d. faktinių aplinkybių protokole užfiksuota, kad ieškovė pirktu butu naudojosi, atliko remontą. Taigi, nors gyvenamoji patalpa oficialiai nebuvo perduota, tačiau ieškovai galėjo ja netrukdomai naudotis ir naudojosi. Dėl to kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl sutartinių santykių nutraukimo pasikeitus aplinkybėms (CK 6.204 straipsnis). Sutarties vykdymo pasunkėjimas neatleidžia sutarties šalies nuo pareigos vykdyti sutartį ir nesuteikia teisės sustabdyti įsipareigojimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012). Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad neigiami ekonomikos pokyčiai turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, taigi ir ieškovų turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.204 straipsnio taikymo, pateikė tikslų teisės normos citavimą, tačiau neatsižvelgė į atsakovo nurodytą netinkamą teisės normos aiškinimą ir taikymą, esmines bylos aplinkybes. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, ar aplinkybės tapo žinomos po sutarties sudarymo, ar sutarties šalis negalėjo tų aplinkybių numatyti, ar nebuvo prisiimta aplinkybių atsiradimo rizika. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama patalpų pardavimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, galėjo susitarti, kad pinigai už buto pirkimą mokami iš karto arba, privatizuojančiojo pageidavimu, išsimokėtinai per dešimt metų. Pagal Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013, privatizuojant gyvenamąsias patalpas pagal nurodyto įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, pirkėjas galėjo atsiskaityti iš karto sumokėdamas visą perkamų gyvenamųjų patalpų kainą arba išsimokėtinai per dešimt metų, pervesdamas pinigus į pardavėjo nurodytą sąskaitą. Tuo atveju, kai atsiskaitoma išsimokėtinai, pirkėjas turėjo pareigą sumokėti pradinę įmoką – penkiasdešimt procentų apskaičiuotos sumos, o likusi dalis paskirstoma tolygiai kiekvienais metais, mokant palūkanas. Įvertinus nurodytą reglamentavimą, akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi priemonių rizikai valdyti; skirtingai nei finansinės įstaigos, neturi teisės vertinti perkančiųjų subjektų mokumo. Taigi, neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinti pirkėjų mokumo. Tačiau bylą nagrinėję teismai vadovavosi rėmėsi emociniais argumentais, suabsoliutino vienos šalies interesų gynimą. Teismų praktikoje nurodyta, kad pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011). Teismai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo būtina nutraukti, o ne pakeisti sutartį. Be to, CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį dėl sutarties pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. UAB „Sauluva“, bylos Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011). Taigi, šioje teisės normoje nustatytas privalomas ikiteisminis šalių ginčo nagrinėjimas ir teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčus, turi aiškintis ne tik materialiąsias CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygas, bet ir tai, ar buvo laikytasi šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Bylą nagrinėję teismai ne tik netinkamai vertino ir taikė CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, tačiau neatsižvelgė į CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą – kreipimąsi dėl sutarties nutraukimo laikė tinkamu kreipimusi dėl sutarties pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutarties nutraukimas, nenustačius, ar pasikeitusiomis aplinkybėmis nebuvo galima jos išsaugoti, pažeidžia favor contractus principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Evekas“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-206/2012).
  2. Dėl reprivatizavimo negalimumo. Ginčo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami savivaldybei priklausantys kambariai (jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve, teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams. Teismai nepagrįstai sprendė, kad šie privatizavimo santykiai turėjo tik socialinį tikslą – valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms būstui pirkti, statyti, rekonstruoti ar išsinuomoti sąlygų ir tvarkos nustatymas. Kasatoriaus teigimu, kaina nėra nustatoma lengvatine tvarka, o pirmenybės teisės nustatymas yra logiškas, užtikrinantis turto jungimą, o ne skaidymą. Akivaizdu, kad nustatant parduodamo turto rinkos vertę svarbus ir lėšų į savivaldybės biudžetą surinkimo tikslas. Parduodamo objekto vertė nustatoma vadovaujantis įstatymu, kaina priklauso nuo vertės, taigi lėšų, apskaičiuotų pagal teisės aktus, surinkimas į biudžetą yra taip pat gintina ir saugotina vertybė. Todėl, privalėjo būti įvertinti ne tik bendrieji įstatymo tikslai, bet ir privatizavimo esmė bei pardavėjo turimų teisių sudėtis. Be to, sprendžiant sutarčių, kylančių iš privatizavimo teisinių santykių, nutraukimo klausimus, teismų praktikoje yra pažymėta, kad gyvenamųjų patalpų reprivatizavimas nėra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. K. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-206/1999; 2007 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. N. K. , bylos Nr. 3K-3-319/2007). Restitucijos taikymas, nutraukus gyvenamųjų patalpų privatizavimo sandorį, būtent ir reiškia patalpų reprivatizavimą, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra negalimas, ir tokie restitucijos padariniai prieštarauja įstatymų leidėjo ketinimui privatizuoti visą butų ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-1114/2001).
  3. Dėl netinkamo nuostolių vertinimo ir CK 6.145 straipsnio, pardavėjo teisių bei viešojo intereso pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, nebuvo tinkamai įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės nuostoliai, patirti dėl ginčo sutarties nutraukimo. Konstitucinis teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarime išaiškino dvišalės restitucijos taikymo kriterijus ir pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, kuriuo numatyta tokia pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo atveju taikoma turtinio pobūdžio priemonė kaip sutarties nutraukimas, kai pirkėjo įsigytas privatizavimo objektas grąžinamas Turto fondui, o pirkėjo už jį sumokėtos įmokos ir lėšos už privatizavimo objekto (statinio) pagerinimą jam negrąžinamos, tiek, kiek juo sudaromos prielaidos atsirasti situacijoms, kai valstybei (savivaldybei) grąžinto privatizavimo objekto vertės ir pirkėjo įmokų suma yra tokio dydžio, kad ja padengiami, bet neviršijami dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo valstybės (savivaldybės) patiriami praradimai, vertintinas kaip leidžiantis teisingai atlyginti pirkėjo valstybei (savivaldybei) padarytą žalą ir nevaržyti jo teisių labiau, nei reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, o šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinta poveikio priemonė, taikoma pirkėjui sutarties nevykdymo atveju, kaip proporcinga ir adekvati pirkėjo padarytai valstybei (savivaldybei) žalai. Taigi Konstitucinis teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai grąžinamo privatizavimo objekto vertė ir pirkėjo įmokų suma padengia savivaldybės dėl sutarties nutraukimo patirtus praradimus, nėra pagrindo grąžinti pirkėjui už privatizavimo objektą sumokėtų įmokų; be to, būtina tiksliai apskaičiuoti tiek pardavėjo praradimus, tiek pirkėjo iš privatizavimo objekto gautą naudą ir įvertinti, ar poveikio priemonė (įmokėtų sumų negrąžinimas) yra adekvati padarytai žalai. Turi būti vertinama ne tik pirkėjo gauta nauda, pardavėjo patirti nuostoliai, bet ir privatizavimo objekto vertės pokytis, kuris be jokios abejonės pagrindžia pardavėjo patirtus nuostolius. Bylą nagrinėjusiems teismams neįvertinus ginčo objekto vertės pokyčio, kitų pardavėjo patirtų nuostolių, nenustačius pirkėjo gautos naudos, negalėjo būti užtikrintas tinkamas restitucijos instituto taikymas.

14Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad po ginčo sutarties sudarymo atsiradusios aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir suvaržė ieškovams sutarties vykdymą, po sutarties sudarymo įvykę neigiami ekonomikos pokyčiai turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, šių pokyčių nebuvo galima numatyti sutarties sudarymo metu; itin svarbūs ieškovų patirti neigiami ekonomikos krizės padariniai, darbų praradimas, dėl ko iš esmės pasikeitė ieškovų turtinė padėtis. Ieškovų padėtį ypač pasunkino tai, kad vienintelį ieškovui nuosavybės teise priklausantį būstą jis yra įkeitęs paskolai gauti, kurią ieškovai paėmė iš banko pirminiam 44 000 Lt įnašui sumokėti. Praradę darbus, ieškovai neturi galimybių mokėti ir šios paskolos, o tai gresia vienintelio būsto praradimu. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsižvelgė į išvardytas bylos aplinkybes ir tai buvo pakankamas pagrindas nutraukti ginčo sutartį. Ieškovams įrodė negalį sumokėti likusios sumos, todėl atsakovas ir pats turėtų inicijuoti ginčo sutarties nutraukimą. Atsakovo argumentai dėl reprivatizavimo negalimumo nepagrįsti, nes ginčo butas taip ir nebuvo privatizuotas, nuosavybė niekada iš viešosios netapo privačia. Norėdami įgyti turtą, ieškovai turėjo įvykdyti visas mokėjimo prievoles pagal sutartį, o šiuo atveju mokėjimo prievolė iki galo nebuvo įvykdyta, todėl nuosavybės teisė į butą išliko pardavėjui. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindinių tikslų yra teisingos, prioritetas aiškiai teikiamas fizinių asmenų teisėms į būstą, tai atitinka viešąjį interesą; kitu atveju – nenutraukus ginčo sutarties – ieškovai, negalėdami išmokėti paskolos, kurią paėmė pradiniam įnašui sumokėti, prarastų vienintelį savo būstą, kuris įkeistas bankui. Nors atsakovas skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė pardavėjo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismai teisingai apskaičiavo mokėtinų sutartinių palūkanų dydį. Nors atsakovas remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, tačiau nei šiame nutarime, nei Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, nei Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1033, ar ginčo sutartyje nenustatyta sąlygos dėl už privatizuojamą būstą įmokėtų lėšų įskaitymo ir negrąžinimo galimybės. Ginčo sutartis buvo sudaryta devynerių metų laikotarpiui, ieškovai negalėjo numatyti aplinkybių, kurios turėjo įtakos sutarties vykdymui, ir išvengti nepalankių padarinių. Atsakovas nesvarstė galimybių, kaip ieškovams sušvelninti ekonomikos krizės sukeltus neigiamus padarinius, neatsižvelgė į darbo praradimą, pablogėjusią sveikatą ir kt., neišreiškė noro keisti sutarties sąlygas ir atkurti sutartinių prievolių pusiausvyrą.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Dėl sutarties nutraukimo remiantis CK 6.204 straipsnio 2 dalimi

18Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.204 straipsnį, nepagrįstai nustatė esminį sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimą. Teisėjų kolegija pasisako dėl CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, vertintinų kaip sutarties vykdymo suvaržymas, iš esmės pakeičiančių sutartinių prievolių pusiausvyrą teisinio vertinimo.

19Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius pakeisti ar juos nutraukti. CK 6.204 straipsnyje reglamentuojamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms. Remiantis CK 6.204 straipsnio 2 dalimi, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: 1) tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; 2) šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio joms atsirasti ir pan.); 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. UAB „Sauluva“, bylos Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013; kt.).

20Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas; lygiai taip pat konstatavimas, jog ir kita sutarties šalis patyrė neigiamų ekonomikos krizės padarinių, nėra pagrindas šio straipsnio netaikyti. Ekonomikos krizės situacija per se nereiškia sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimo, tačiau ji nepripažintina ir absoliučiu pagrindu, dėl kurio reikalavimai pripažinti jos įtaką sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui visais atvejais turėtų būti atmetami. Ekonomikos krizė ar kitas sutarties vykdymo sąlygų pasikeitimas ne visada sudaro pagrindą keisti sutartį – ji gali būti keičiama, jeigu toks pasikeitimas yra itin reikšmingas – iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą ir sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Evekas“, bylos Nr. 3K-3-623/2013; kt.).

21Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos nustatytų faktinių aplinkybių ir jų iš naujo nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovai patyrė neigiamų ekonomikos krizės padarinių: prarado darbą, jų gaunamos pajamos labai sumažėjo. Šiuo metu abu ieškovai taip pat nedirba, ieškovė registruota darbo biržoje. Be to, byloje nustatytos ir kitos, nesusijusios su ekonomikos krize, aplinkybės, pasunkinusios ieškovų prisiimtų prievolių vykdymą: ieškovai yra senatvės pensininkai, ieškovas turi išlaikyti mažametę dukrą, gimusią po ginčo sutarties sudarymo, pablogėjo ieškovės sveikata. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad šios po ginčo sutarties sudarymo atsiradusios aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir suvaržė ieškovams sutarties vykdymą. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Minėta, kad sprendžiant, ar sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimas yra esminis, be kitų aplinkybių, atsižvelgtina ir į sutarties šalių statusą. Nagrinėjamu atveju ieškovai yra fiziniai asmenys, senyvo amžiaus, neturintys gebėjimų prognozuoti ekonominius procesus ir galimus jų padarinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad finansinių sunkumų ieškovams kilo po ginčo sutarties sudarymo praėjus 4–5 metams. Sudarydami sutartį ieškovai turėjo pastovias pajamas, gaunamas iš darbo santykių. Nors ieškovams buvo žinoma apie artėjantį senatvės pensijos amžių, tačiau toks amžius savaime nelemia darbo santykių pabaigos, priešingai – tai reiškia papildomą pajamų šaltinį – senatvės pensiją. Ieškovams praradus darbą dėl ekonomikos krizės, kurios masto ir padarinių ieškovai negalėjo numatyti, senatvės pensija tapo vieninteliu jų pajamų šaltiniu, taigi pajamos žymiai sumažėjo. Šiuo metu ieškovai yra socialiai remtini, jų galimybės įsidarbinti ar imtis verslo dėl amžiaus, o ieškovės atveju – ir dėl pablogėjusios sveikatos, ribotos. Ieškovai taip pat turi ir įsipareigojimų bankui – turi mokėti ir moka įmokas po 700 Lt kas mėnesį, grąžindami suteiktą 44000 Lt kreditą, panaudotą pradiniam įnašui už ginčo sutartimi įgyjamą būstą. Kredito grąžinimo užtikrinimui bankui įkeistas ieškovui nuosavybės teise priklausantis būstas, kuris yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta. Vykdydami ginčo sutartį ir įsipareigojimus bankui, ieškovai liktų be pragyventi reikalingų lėšų. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, iš esmės pakeitusios prievolių įvykdymo pusiausvyrą, t. y. lėmusios, jog ieškovams iš esmės padidėjo įvykdymo kaina, ir šios aplinkybės atitiko CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytas sąlygas. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad sutarties nutraukimas atitinka tik ieškovų interesus: dėl sutarties pobūdžio ją nutraukus ir pritaikius CK 6.222 straipsnį, kasatoriui lieka nekilnojamasis turtas, dėl kurio buvo sudaryta sutartis, jis turi teisę į nuostolių, patirtų dėl sutarties nutraukimo, atlyginimą, taigi kasatoriaus turtinių interesų gynyba užtikrinama.

22CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kasatorius skunde nurodo, kad ieškovai šia teise nepasinaudojo ir iš karto prašė sutartį nutraukti. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai kreipėsi į atsakovą, prašydami sutartį nutraukti, tačiau atsakovo iniciatyva buvo deramasi dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nors sutarimo nepasiekta. Taigi, galimybė išsaugoti sutartį pakeitus jos sąlygas išnaudota, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nesilaikyta CK 6.204 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl sutarties išsaugojimo prioriteto prieš sutarties nutraukimą.

23Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai neargumentavo, kodėl buvo būtina ginčo sutartį nutraukti, o ne pakeisti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Teisėjų kolegija nurodo, kad nors teismų procesiniuose sprendimuose atskirai nėra argumentuota, kodėl sutartis nutrauktina, o ne keistina, tačiau iš visų šiuose dokumentuose išdėstytų motyvų suprantama, kad teismai traktavo, jog ieškovų finansiniai sunkumai ir pablogėjusi turtinė padėtis nėra laikino pobūdžio, ieškovai neturi ir mažai tikėtina, kad ateityje turės pakankamai lėšų ginčo sutarčiai vykdyti. Todėl net ir atidėjus įmokų mokėjimą vėlesniam laikui, kaip kad siūlė atsakovas, atsižvelgiant į ieškovų turtinę padėtį akivaizdu, kad jie nebūtų pajėgūs sumokėti įmokas iki galutinio atsiskaitymo termino – 2016 m. rugpjūčio 1 d. Dėl ieškovų nemokumo ir dėl to, kad jie neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, pagal ginčo sutarties 4.2 punktą kiltų analogiški padariniai – sutartis būtų nutraukta. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju sutarties keitimo galimybes riboja teisės aktai, kurių pagrindu vykdomas gyvenamųjų patalpų privatizavimas (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai), sutartis gali būti keičiama tiek, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms šių teisės aktų nuostatoms.

24Kasaciniame skunde taip pat pateikiamas argumentas, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimo sutarties nutraukimas, taip pat ir CK 6.204 straipsnio pagrindu, negalimas, kadangi pritaikius restituciją tai reikštų šių patalpų reprivatizavimą, kuris, remiantis suformuota teismų praktika, prieštarauja įstatymų leidėjo ketinimui privatizuoti visą butų ūkį. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimo galimybė ir pirkėjų sumokėtos sumos grąžinimas nustatytas ir tarp šalių sudarytoje sutartyje (4.2 punktas). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ir šioje byloje nagrinėjami ginčai, kilę taikant kitus įstatymus (pvz., Butų privatizavimo įstatymą), skiriasi jų ratio decidendi: kasatoriaus nurodytose bylose buvo sprendžiami ginčai dėl vienos iš privatizavimo santykių šalių – pirkėjo subjektinės sudėties, t. y. kas įgijo privatizuojamų gyvenamųjų patalpų nuosavybės teisę. Pagal tose bylose ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis gyvenamosios patalpos buvo perėjusios pirkėjų nuosavybėn. Šioje byloje ginčijamoje sutartyje nuosavybės teisės perėjimo momentas neaptartas, nurodyta, kad ginčo butas bus perduotas pirkėjams atskiru perdavimo–priėmimo aktu, visiškai atsiskaičius už perkamą butą. Nagrinėjant bylą nenustatyta nuosavybės teisės perėjimo ieškovams, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad kaip ginčo buto savininkas nurodytas atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, nuosavybės teisė ieškovams neįregistruota. Kasatorius Nekilnojamojo turto registro duomenų neginčijo, neįrodinėjo, kad jie neteisingi ir kad ginčo patalpų savininkas yra kitas, nei nurodyta Registre. Tokiu atveju kasatoriaus argumentai dėl reprivatizavimo negalimumo atmestini, kadangi reprivatizavimas šiuo atveju neįvyktų, nes nuosavybė iš viešosios nebuvo virtusi privačia, nutraukus ginčo sutartį nuosavybės teisė į parduodamas patalpas vis tiek tebepriklausytų atsakovui kaip ir iki ginčo sutarties sudarymo.

25Dėl nuostolių dydžio

26Kasatoriaus teigimu, nebuvo tinkamai įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės nuostoliai, patirti dėl ginčo sutarties nutraukimo, ir nebuvo remiamasi Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarimu. Konstitucinis Teismas tikrino, ar Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų patvirtinimo“, 49, 50.2 punktai, kuriuose buvo nustatyta, kad, per 30 dienų nuo mokėjimo termino pabaigos nesumokėjus eilinio įnašo (įmokos) su palūkanomis bei delspinigiais, privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartis besąlygiškai nutraukiama, privatizavimo objektas grąžinamas privatizavimo institucijoms, o pirkėjo įmokėta suma ir už privatizavimo objekto (statinio) pagerinimą sumokėtos lėšos negrąžinamos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams bei konkretiems įstatymams. Konstitucinis Teismas nurodė, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 49 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kad, pirkėjui neįvykdžius privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų, pirkimo–pardavimo sutartis gali būti nutraukiama, privatizavimo objektas grąžinamas Turto fondui, o pirkėjui jokiais atvejais negrąžinamos jo už privatizavimo objektą įmokėta suma ir lėšos už privatizavimo objekto (statinio) pagerinimą, buvo sudaromos prielaidos varžyti pirkėjo teises labiau nei reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, inter alia užtikrinti teisingą valstybei (savivaldybei) padarytos žalos atlyginimą, todėl šią nuostatą Teismas pripažino prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 daliai; prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 daliai. Prieštaraujančiu šiems teisės aktams taip pat pripažintas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 50.2 punktas.

27Teisės aktas, kurio atitiktį Konstitucijai ir įstatymams tyrė Konstitucinis Teismas, nagrinėjamoje byloje netaikytinas. Nurodytas Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamu atveju aktualus tiek, kiek jame pasisakyta, jog nutraukus privatizavimo procesą ir privatizavimo objektą grąžinus privatizavimo institucijai, už privatizavimo objektą sumokėtų lėšų negrąžinimas tokia apimtimi, kiek juo padengiami valstybės (savivaldybės) patiriami praradimai, vertintinas kaip leidžiantis teisingai atlyginti pirkėjo valstybei padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje taip pat sprendžiama dėl pirkėjams negrąžintinos, pardavėjo nuostolius padengiančios sumos dydžio. Ginčo sutarties 4.2 punkte numatyta sutarties nutraukimo galimybė, pirkėjui neatsiskaičius iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., ir pardavėjo pareiga per tris banko dienas grąžinti pirkėjams įmokėtas sumas, išskyrus 10 000 Lt sumą, kuri nustatyta kaip bauda pirkėjams už prievolės nevykdymą. Taigi šiuo atveju pačioje sutartyje yra sutarta dėl netesybų (baudos) pardavėjo naudai, pirkėjui pažeidus sutartinius įsipareigojimus dėl atsiskaitymo už perkamą objektą ir dėl to nutraukus sutartį. Netesybų tikslas ir yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. A. , kt. v. UAB „Šiaurinė žvaigždė“, bylos Nr. 3K-3-303/2012; kt.).

28Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nutraukiant sutartį pagal CK 6.204 straipsnį gali būti netaikomi sutartyje nurodyti sutarties nutraukimo padariniai, nes CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas suteikia sutarties šaliai, kuri dėl pasikeitusių aplinkybių negali vykdyti sutarties ir kai dėl to nėra jos kaltės, teisinį pagrindą reikalauti, kad sutartis būtų nutraukta palankesnėmis nei vienašališką sutarties nutraukimą reglamentuojančiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Evekas“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-3-206/2012), t. y. nustatant nuostolių dydį ir juos priteisiant turi būti laikomasi proporcingumo ir sutarties šalių prievolių bei interesų pusiausvyros principų. Bylą nagrinėję teismai rėmėsi sutartyje sulygtu nuostolių dydžiu, tačiau jį sumažino ir priteisė atsakovui nuostoliams atlyginti 6000 Lt netesybas, atsižvelgę į sutarties nutraukimo laiką, sumokėtą sumą bei įmokų mokėjimo laiką, kitas reikšmingas aplinkybes, taigi įvertinę tiek pardavėjo, tiek pirkėjo interesus.

29Vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, kreditorius, įrodęs, jog realiai patyrė didesnių nuostolių, turi teisę į jų atlyginimą. Šioje byloje kasatorius nuostolių atlyginimo nereikalavo ir realiai patirtų nuostolių dydžio neįrodinėjo, o kasaciniame skunde abstrakčiai teigia, kad teismo priteistas nuostolių dydis yra neteisingas.

30Atmestini ir kasatoriaus argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo, kadangi jie yra deklaratyvūs, jais neatskleidžia viešojo intereso pažeidimo esmės. Vien ta aplinkybė, kad vykdant teismo sprendimą iš savivaldybės biudžeto turės būti išmokėta ieškovams priteista suma, nesudaro pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą. Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

31Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti arba pakeisti remiantis kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi atidėjo CPK nustatyta tvarka apskaičiuoto žyminio mokesčio už kasacinį skundą mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka (CPK 84 straipsnis). Byloje iš atsakovo ieškovams lygiomis dalimis, pritaikius restituciją, priteista 41 344,94 Lt, todėl atsakovas, paduodamas kasacinį skundą, turėjo sumokėti 1240,35 Lt žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, nurodyta žyminio mokesčio suma priteistina iš kasatoriaus į valstybės biudžetą.

34Kasacinis teismas patyrė 28,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

35Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovams buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos kasacinės instancijos teisme yra 320 Lt (Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. pažymos Nr. (4.22.)-TPA-653 ir Nr. (4.22.)-TPA-652), jos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 111109233) 1240,35 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt litų 35 ct) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi.

39Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 111109233) 320 (tris šimtus dvidešimt) Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

40Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 111109233) 28,52 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

41Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovei L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų 21 046,47 Lt, jų nesant – nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių, esančių pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, areštą už 21 046,47 Lt, ieškovui V. S. (V. S. ) (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančių lėšų 21 046,47 Lt, jų nesant – nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių, esančių pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, areštą už 21 046,47 Lt.

42Nutarties kopiją išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.

43Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovai 2007 m. spalio 9 d. sudarė su atsakovu buto (duomenys neskelbtini),... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl CK 6. 204... 11. Kolegija dėl palūkanų pagrįstumo nurodė, kad ieškovai įsipareigojo... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės... 14. Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Dėl sutarties nutraukimo remiantis CK 6.204 straipsnio 2 dalimi... 18. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 19. Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar... 20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies... 21. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos... 22. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai sutarties įvykdymas... 23. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai... 24. Kasaciniame skunde taip pat pateikiamas argumentas, kad gyvenamųjų patalpų... 25. Dėl nuostolių dydžio ... 26. Kasatoriaus teigimu, nebuvo tinkamai įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės... 27. Teisės aktas, kurio atitiktį Konstitucijai ir įstatymams tyrė Konstitucinis... 28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nutraukiant sutartį pagal CK... 29. Vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, kreditorius, įrodęs,... 30. Atmestini ir kasatoriaus argumentai dėl viešojo intereso pažeidimo, kadangi... 31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, patikrinusi... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 33. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymu Lietuvos... 34. Kasacinis teismas patyrė 28,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovams buvo teikiama valstybės... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.... 38. Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 39. Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 40. Priteisti valstybei iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 41. Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 42. Nutarties kopiją išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai.... 43. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...