Byla 2-197-241/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo uždarosios akcinės bendrovės „Sedulinos vaistinė“ bankroto byloje Nr. B2-32-425/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sedulinos vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo uždarosios akcinės bendrovės „Sedulinos vaistinė“ bankroto byloje Nr. B2-32-425/2017.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sedulinos vaistinė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Inovestus“.
  2. 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teismas UAB „Sedulinos vaistinė“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus.
  3. 2017 m. gegužės 22 d. bankroto administratorė UAB „Inovestus“ kreipėsi į teismą prašydama priimti sprendimą dėl BUAB „Sedulinos vaistinė“ veiklos pabaigos, patvirtinti BUAB „Sedulinos vaistinė“ kreditorius bei jų finansinius reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti bankroto proceso metu. Bankroto administratorė nurodė, kad BUAB „Sedulinos vaistinė“ likvidavimo procedūra yra baigta.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu bankroto administratorės prašymą tenkino ir: 1) priėmė sprendimą dėl BUAB „Sedulinos vaistinė“ veiklos pabaigos, 2) patvirtino BUAB „Sedulinos vaistinė“ kreditorius bei jų finansinius reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti bankroto proceso metu, 3) įpareigojo bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 5 dalyje, 4) Z. R. išaiškino jos teisę su atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės UAB Inovestus“ padarytos 1 650 Eur žalos atlyginimo priteisimo.
  2. Teismas sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl BUAB „Sedulinos vaistinė“ pabaigos, kadangi ĮBĮ numatytos bankroto procedūros yra pabaigtos, o reikalaujami dokumentai teismui pateikti.
  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi netenkino BUAB „Sedulinos vaistinė“ bankroto administratorės UAB „Inovestus“ prašymo įtraukti į trečios eilės kreditorių sąrašą Z. R. su 1 720 Eur finansiniu reikalavimu, o BUAB „Sedulinos vaistinė“ bankroto administratorei UAB „Inovestus“ nustatė 5 dienų terminą, gavus teismo nutartį, atsiskaityti su Z. R. iš bankroto administravimui skirtų lėšų ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti teismui.
  4. Teismas nurodė, kad bankroto administratorė UAB „Inovestus“ 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašyme paaiškino, kad vykdydama teismo nutartį iš dalies atsiskaitė su Z. R., sumokėdama jai 70,00 Eur. 2017 m. rugpjūčio 7 d. įvykdo BUAB „Sedulinos vaistinė“ kreditorių komiteto posėdis dėl papildomų lėšų skyrimo atsiskaitymui su Z. R., kurio metu buvo nutarta neskirti papildomų lėšų administravimo išlaidoms apmokėti, nes BUAB „Sedulinos vaistinė“ lėšų neturi, todėl negalės įvykdyti 2017 m. gegužės 31 d. teismo nutarties. Bankroto administratorė prašė tenkinti 2017 m. gegužės 22 d. pateiktą prašymą dėl BUAB „Sedulinos vaistinė“ pabaigos.
  5. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas Z. R. išaiškino jos teisę su atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės UAB Inovestus“ padarytos žalos, t. y. 1 650 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punkto pagrindu administratorė yra prisiėmusi riziką apmokėti išlaidas iš administratoriaus lėšų, jei įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai. Teismas pažymėjo, kad šios pareigos BUAB „Sedulinos vaistinė“ bankroto administratorė UAB „Inovestus“ neįvykdė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atsakovė BUAB „Sedulinos vaistinė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo motyvuojamąją dalį dėl Z. R. patirtų bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo ir rezoliucinę dalį, kurioje Z. R. išaiškinta teisė atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės UAB „Inovestus“ padarytos 1 650 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas BUAB „Sedulinos vaistinė“ bankroto administratorės UAB „Inovestus“ pateiktą prašymą dėl įmonės pabaigos, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes skundžiamame sprendime ne tik išsprendė administratorės pateiktą prašymą, bet ir pasisakė dėl kitų, su prašymu ir su nagrinėjama byla nesusijusių klausimų, t. y. sprendė Z. R. kitu teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir išaiškino Z. R. teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės UAB „Inovestus“ padarytos žalos priteisimo.
    2. Z. R. patirtų bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-374-425/2017. Pirmosios instancijos teismo pateikti motyvai ir išaiškinimai skundžiamame sprendime peržengia ne tik bankroto bylos nagrinėjimo ribas, bet ir iš dalies keičia jau įsiteisėjusią 2017 m. gegužės 4 d. nutartį. Jei šalims neaiški įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo tvarka, šalys turi teisę kreiptis i teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Jei teismas būtų neišsprendęs visų klausimų, šalys taip pat turėjo teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, neturėjo teisės priimti jokių procesinių sprendimų, susijusių su kitos bylos nagrinėjimo dalyku. Tokius išaiškinimus pirmosios instancijos teismas pateikė nesant šalies prašymo, be to Z. R. nesant įtrauktai į BUAB „Sedulinos vaistinė“ kreditorių sąrašą, teismas pasisakė dėl byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų.
    3. Teismo sprendime pateikti motyvai ir išaiškinimai dėl administratorės neįvykdytų pareigų ir Z. R. teisės pareikšti UAB „Inovestus“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, laikytini neteisėtais ir nepagrįstai dėl to, kad UAB „Inovestus“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Bankroto administratorė, reikšdamas ieškinį Z. R. dėl žalos atlyginimo, veikė BUAB „Sedulinos vaistinė“ kreditorių interesais. Pareikštu ieškiniu buvo prašoma priteisti BUAB „Sedulinos vaistinė“ 5 323,94 Eur patirtą žalą. Vien tai, kad teismai netenkino BUAB „Sedulinos vaistinė“ pareikšto ieškinio, negali būti vertinama kaip neteisėtas bankroto administratorės veiksmas, o priteistos bylinėjimosi išlaidos Z. R. sukelta žala.
    4. Pirmosios instancijos teismo nurodytas ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktas yra skirtas visiškai kitiems teisiniams santykiams reguliuoti. Šioje teisės normoje įstatymų leidėjas siekė sureguliuoti tokius atvejus, kai teismui iškėlus supaprastintą bankrotą bankroto proceso metu gautų lėšų nepakanka net administravimo išlaidoms padengti. Būtent tokiais atvejais teismo paskirtas bankroto administratorius prisiima riziką, kad jo patirtos visos ar dalis administravimo išlaidų nėra apmokamos, t. y. patiriamos jo paties lėšomis. BUAB „Sedulinos vaistinė“ buvo iškelta ne supaprastinta bankroto byla, o bankroto proceso metu gautos lėšos buvo panaudotos IBI nustatyta tvarka, todėl ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktas nagrinėjamu atveju apskritai negalėjo būti taikomas.
    5. BUAB „Sedulinos vaistinė“ bankroto byloje gautos lėšos buvo skirtos atsiskaityti su pirmosios eilės kreditoriais – darbuotojais, o visos kitos bankroto proceso metu gautos lėšos buvo panaudotos bankroto administravimo išlaidoms padengti, neviršijant teismo ir kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos. Nuo įmonės likvidavimo pradžios iki Z. R. tapimo BUAB „Sedulinos vaistinė“ kreditore praėjo daugiau nei 2,5 metų. Bankroto administratorius per šį laikotarpį atliko visus ĮBĮ numatytus veiksmus, todėl patyrė būtinų ir reikalingų administravimo išlaidų. Z. R. kreditoriniam reikalavimui atsiradus kai jau buvo beveik baigtos bankroto procedūros ir jų eigoje patirtos administravimo išlaidos buvo apmokėtos, bankroto administratorė objektyviai negalėjo įvykdyti teismo nutarties, nes bankrutavusioje bendrovėje nebebuvo likę administravimo išlaidoms skirtų lėšų.
  2. Suinteresuotas asmuo Z. R. nustatytu laiku atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo dėl BUAB „Sedulinos vaistinė“ veiklos pabaigos, kuriuo teismas, inter alia (be kita ko), išaiškino Z. R. teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės padarytos žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
  2. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

7Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

  1. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi UAB „Sedulinos vaistinė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Inovestus“.
  2. 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi teismas UAB „Sedulinos vaistinė“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino patikslintus kreditorių finansinius reikalavimus.
  3. Bankroto administratorė, patikrinusi BUAB „Sedulinos vaistinė“ sandorius ir dokumentus, Visagino miesto apylinkės teisme pareiškė buvusiai bendrovės vadovei Z. R. ieškinį dėl 5 323,94 Eur žalos BUAB „Sedulinos vaistinė“ atlyginimo.
  4. Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-42-844/2017 atmetė ieškovės BUAB „Sedulinos vaistinė“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovei Z. R. priteisė iš BUAB „Sedulinos vaistinė“ 1 470 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-374-425/2017 Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš BUAB „Sedulinos vaistinė“ administravimui skirtų lėšų Z. R. 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
  5. 2017 m. gegužės 22 d. BUAB ,,Sedulinos vaistinė“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą, prašydama priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, taip pat patikslinti kreditorių sąrašą, įtraukiant į trečios eilės kreditorių sąrašą Z. R. su 1 720 Eur finansinio reikalavimo suma, kurią sudaro įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos iš BUAB ,,Sedulinos vaistinė“.
  6. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi BUAB ,,Sedulinos vaistinė“ bankroto administratorės UAB ,,Inovestus“ prašymo netenkino ir nustatė 5 dienų terminą, gavus nutartį, atsiskaityti su kreditore iš bankroto administravimui skirtų lėšų ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti teismui. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1353-798/2017) palikta nepakeista.
  7. Bankroto administratorė, vykdydama teismo nutartį, sumokėjo Z. R. 70 Eur ir teismui nurodė, kad BUAB „Sedulinos vaistinė“ administravimui skirtų lėšų daugiau neturi.
  8. 2017 m. rugpjūčio 28 nutartimi teismas įpareigojo bankroto administratorę pateikti paaiškinimus, kodėl BUAB „Sedulinos vaistnė“ nebeliko administravimui skirtų lėšų, ir kodėl nebuvo atsiskaityta su Z. R..
  9. 2017 m. rugsėjo 1 d. bankroto administratorė pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog visos bankroto proceso metu gautos pajamos iki teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos Z. R., buvo panaudotos atsiskaityti su pirmosios eilės kreditoriais ir administravimo išlaidoms apmokėti.
  10. 2017 m. rugsėjo 12 d. teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos ir išaiškino Z. R. teisę kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės padarytos 1 650 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

8Dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo

  1. Įmonės bankrotu siekiama teisės aktų nustatyta tvarka įmonės nemokumo būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis). Bankroto proceso tikslas ir paskirtis yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų bent jau iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014).
  2. Bankrotas yra specifinis procesas savo paskirtimi ir esme, todėl kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Viešojo intereso egzistavimą, inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (visiems) padarinius, įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Kadangi užbaigus bankroto bylą skolininkė yra paprastai likviduojama, bankroto bylos iškėlimas neišvengiamai daro įtaką visų įmonės kreditorių, taip pat visuomenės bei valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  3. Viešasis interesas civiliniame procese ginamas, įtvirtinant aktyvų teismo vaidmenį jame, kuris pasireiškia teismo pareiga rūpintis sąžiningu, greitu, tinkamu civilinės bylos išnagrinėjimu, kai kurių bylų nagrinėjimo ypatumais, kai ribojamas rungimosi principas, suteikiant teismui teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, peržengti ginčo ar skundų ribas ir kt. Civiliniame procese numatytos viešojo intereso gynimo priemonės yra procesinė garantija, kad dispozityvumo principo išimtis nebus išplėsta nei subjektams, turintiems pareigą ginti viešąjį interesą, nei taikomais gynybos būdais. Nepaisant to, viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai, kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu, visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
  4. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad bankroto administratorė 2017 m. gegužės 22 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos, kuriame taip pat prašė įtraukti į BUAB „Sedulinos vaistnė“ kreditorių sąrašą Z. R. reikalavimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi teismas Z. R. įtraukimo į BUAB „Sedulinos vaistnė“ kreditorių sąrašą išsprendė, netenkindamas bankroto administratorės prašymo ir įpareigodamas ją per 5 dienas atsiskaityti su Z. R. iš bankroto administravimui skirtų lėšų. Esant neišspręstam klausimui dėl įmonės pabaigos, pirmosios instancijos teismas vėliau šį klausimą išsprendė skundžiamu 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, kuriuo bankroto administratorės prašymas dėl įmonės pabaigos buvo patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendime pirmosios instancijos teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo išeiti už bankroto administratorės prašymo ribų ir pasisakyti dėl Z. R. teisės kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės padarytos žalos atlyginimo priteisimo, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys šio klausimo nekėlė.
  5. Pažymėtina, kad pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis administratorės prašymu dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, turėjo pareigą apsiriboti jame nurodytais reikalavimais, t. y. išspręsti klausimą dėl įmonės pabaigos, o administratorės prašymas dėl Z. R. įtraukimo į kreditorių sąrašą jau buvo išspręstas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi jo netenkinant. Vien aplinkybė, kad bankroto byla turi viešą interesą, teismui nesuteikia teisės spręsti tuos klausimus, kurių byloje dalyvaujantys asmenys neprašo, priešingu atveju būtų pažeistas civiliniame procese, tame tarpe ir bankroto procese, vyraujantis dispozityvumo principas.
  6. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies taip pat matyti, kad teismas iš esmės konstatavo ir bankroto administratorės pareigų nevykdymo faktą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė nesivadovaudamas civilinio proceso normomis, pažeisdamas teismo pareigą motyvuoti priimamus procesinius sprendimus tik visapusiškai ir išsamiai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo (ir negalėjo būti) sprendžiamas klausimas dėl Z. R. žalos atsiradimo aplinkybių nesant tokio pobūdžio pareikšto ieškinio ir jo nagrinėjimo proceso.
  7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai peržengė bankroto administratorės pateikto prašymo dėl bankrutavusios įmonės pabaigos ribas (CPK 265 straipsnis), todėl apelianto skundas tenkintinas ir Panevėžio apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo motyvuojamoji dalis dėl Z. R. patirtų bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo pašalintina iš sprendimo, o rezoliucinė dalis, kuria Z. R. išaiškinta teisė atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės UAB „Inovestus“ padarytos 1 650 Eur žalos atlyginimo priteisimo, naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu).
  8. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pasisakė dėl bankroto administratorės sukeltos žalos, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja kaip teisiškai nereikšmingų apeliacinio skundo argumentų, kuriais bankroto administratorius ginčija Z. R. kilusios žalos atsiradimo aplinkybes.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

10pašalinti iš Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pastraipą „Dėl Z. R. patirtų bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimo“.

11Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria išaiškinta Z. R. teisė atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Inovestus“ padarytos 1 650 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

12Kitas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai