Byla 1A-108-898/2020

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, nuteistajam D. Ž. nuteistajam V. V. nuteistųjų gynėjui advokatui Aivarui Raišučiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Ž. ir V. V. gynėjo advokato A. Raišučio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Į paskirtą bausmę įskaitytas D. Ž. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. (viena para). Tuo pačiu nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

3A. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo D. Ž. priteista 4 (keturi) eurai turtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5I.

6Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

71.

8V. V. ir D. Ž. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: D. Ž. 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,15 promilės girtumas), viešoje vietoje – ( - ), veikdamas kartu su V. V., tyčia, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, vandališkais bendrais veiksmais, V. V. priėjus prie J. S., griebus šiam ranka už J. S. marškinėlių (5 Eur vertės) krūtinės srityje, tokiu būdu juos suplėšius, po to ranka sudavus J. S. vieną smūgį į dešiniąją akį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. S. sužalojimą – poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po to D. Ž. užsimojo rankoje laikytu pagaliu į J. S., tuo sukėlė šiam išgąstį bei nubėgęs su pagaliu rankoje prie stovinčio kitoje gatvės pusėje ir konfliktą bandančio nuraminti V. D., griebė V. D. gynusiam sūnui M. D. už marškinėlių (4 Eur vertės) ir juos suplėšė, tokiu būdu, veikdami kartu D. Ž. ir V. V., įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamiesi, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šie D. Ž. ir V. V. veiksmais kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

9II.

10Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

112.

12Apeliaciniuose skunduose prašoma išteisinti D. Ž. ir V. V. nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymių. D. Ž. skunde taip pat prašoma (jei nuteistasis nebūtų išteisintas) sušvelninti paskirtą bausmę ir skirti su laisvės apribojimu nesusijusią bausmę – baudą ir leisti ją sumokėti per 6 – 12 mėnesių.

132.1.

14Skunduose nurodoma, kad teismas nesiaiškino bylos esmės, neteisingai suprato faktines bylos aplinkybes, nepakankamai motyvavo savo išvadas bei neteisingai vertino įrodymus. Teismas neišsprendė visų prieštaravimų, kurie turėjo būti vertinami nuteistųjų naudai.

152.2.

16Pabrėžiama, kad nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi ir netikslūs, todėl neaišku kokius objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius realizavo nuteistieji. M. D. parodymuose teigiama, kad marškinėlius D. Ž. suplėšė sugriebęs už kairio peties, bet A. P. ir V. D. nurodė, kad nukentėjusysis buvo sugriebtas krūtinės srityje. A. P. teigia, kad po kaimą D. Ž. su V. V. nuolat vaikšto kartu bei terorizuoja kaimynus. Tuo tarpu V. D., M. D., J. S., V. S. teigė, jog konflikto metu D. Ž. matė pirmą kartą ir jo nepažįsta. J. S. teigė, kad smūgį į akį sudavė V. V., o M. D. teigia, kad J. S. jam sakė, kad smūgį sudavė D. Ž.. M. D. tėvai A. P. ir V. D. teigė, kad vaikas buvo išgąsdintas, bet pats M. D. nurodė, kad jam baisu nebuvo. Pats nukentėjusysis M. D. nurodė, kad nuteistąjį nustūmė ant asfalto, o tai patvirtina, kad prieš D. Ž. buvo panaudota jėga. Teismas neatsižvelgė, kad J. S. mėlynė buvo 4 dienų senumo (nustatyta ekspertizės metu), nors visi liudytojai ir nukentėjusieji teigė, kad ji atsirado konflikto metu. Tokių faktinių aplinkybių neatitikimas, turėtų būti vertinamas ne vidiniu teismo įsitikinimu, o nuteistųjų naudai, kadangi pagal nekaltumo prezumpcijos principą, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nuteistieji nurodė, kad jokių fizinių veiksmų neatliko, o nukentėjusiųjų/liudytojų parodymai iš esmės skyrėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame teismo posėdyje. Teismas nevertino nukentėjusiųjų veiksmų – priešiškumo, konfliktiškumo, įžeidimų, provokacijos nuteistųjų atžvilgiu.

172.3.

18Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad nuteistuosius užpuolė A. P. šunys. Nuteistieji (o ypač D. Ž.) negali būti kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, nes J. S. galimai buvo sužalotas nuo V. V., be to jis galėjo nežymiai susižaloti ir kitais būdais. Nėra vieningų liudytojų parodymų, kokiomis aplinkybėmis J. S. buvo sužalotas. Nukentėjusysis taip pat buvo agresyvus, provokavo konfliktą, abi pusės buvo neblaivios, todėl dėl kilusio konflikto yra ir nukentėjusiojo kaltės.

192.4.

20Skunduose pabrėžiama, kad D. Ž. veiksmai laikant pagalį buvo skirti atbaidyti juos užpuolusiems šunims ir pagalys naudojamas kaip savigynos priemonė. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką (sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, panika). Tokių padarinių pirmosios instancijos teismas nenustatė.

212.5.

22Skunduose teigiama, kad teismas pirmą kartą tiesiamiems V. V. (pensinio amžiaus) ir D. Ž. paskyrė akivaizdžiai per griežtas bausmes. Nuteistieji nekėlė pavojaus liudytojams, neatliko jokių fizinių veiksmų, nenorėjo sutrukdyti viešosios tvarkos. Nuteistieji ir nukentėjusysis konfliktavo, nes buvo provokuojami nukentėjusiojo.

232.6.

24D. Ž. teigiamai vertinama asmenybė, nebuvo teistas, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šiol nėra padaręs jokių naujų teisės pažeidimų, yra jauno amžiaus, atsakingas, turintis šeimą (augina du nepilnamečius vaikus), nėra linkęs smurtauti, nepiktnaudžiauja alkoholiu, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, o teistumas gali sukelti jam neigiamų pasekmių. Nuteistasis sumokėjo skundžiamame nuosprendyje nurodytą civilinę žalą ir tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nusikalstamos veikos tikslams pasiekti pakaktų ir sankcijoje numatytos švelnesnės rūšies bausmės – baudos. Pirmą kartą teisiamiems asmenims turėtų būti skiriama bauda. Skirtina bauda turėtų būti artima minimaliam bausmės dydžiui. Atsižvelgiant į baudos dydį, nuteistojo turtinę ir šeimyninę padėtį, pareigą atlyginti civilinius ieškinius turėtų būti nustatytas ilgesnis nei vienerių metų baudos sumokėjimo terminas.

252.7.

26V. V. teigiamai vertinama asmenybė, nebuvo teistas, yra atsakingas asmuo, nėra linkęs smurtauti, nepiktnaudžiauja alkoholiu, o teistumas gali sukelti jam neigiamų pasekmių. Nesunkus padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, o bausmės tikslams pasiekti – nuteistajam turėtų būti panaikinta nustatyta sankcija ir jis išteisinamas. V. V. bandymas suduoti smūgį negali būti laikomas įžūliu elgesiu. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, kai kaltininkas pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. V. V. veika – bandymas suduoti smūgį, neatitinka BK 284 straipsnyje įtvirtintų objektyviųjų požymių. Smūgio sudavimas nebuvo sėkmingai užbaigtas veiksmas ir galėtų būti kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas padaryti BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą

272.8.

28Skunduose prašoma iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes abu nuteistieji konflikto metu nebuvo neblaivūs.

293.

30Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

314.

32Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras apeliacinius skundus prašė atmesti.

33III.

34Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

35Apeliaciniai skundai atmetami.

365.

37Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai iširtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės ir V. V. su D. Ž. pagrįstai pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

38Dėl įrodymų vertinimo

396.

40Apylinkės teismas įvertino, kad V. V. ir D. Ž. kaltais prisipažino iš dalies, o jų parodymais dėl smūgio J. S. nesudavimo ir M. D. marškinėlių nesuplėšymo nesivadovavo, nes jie prieštaravo kitiems byloje surinktiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje surinktus duomenis ir konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog V. V. sudavė J. S. į veidą (dešinę akį). Tokias aplinkybes parodė nukentėjusysis J. S., jo žmona taip pat parodė, jog matė kaip V. V. sudavė jos vyrui į veidą, po akimi buvo raudona. M. D. patvirtino, kad įvykio metu matė guzą po nukentėjusiojo kaimyno akimi. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atvykus pagal iškvietimą J. S. veide matėsi patinusi dešinė akis. Minėtas aplinkybes patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. S. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kietu buku daiktu, prieš 2?4 paras iki apžiūros. Taip pat, iš esmės visi įvykyje dalyvavę asmenys (J. S., M. D., V. D., A. P., V. S.) patvirtino, kad matė kaip D. Ž. buvo sugriebęs nepilnamečiui M. D. už marškinėlių. Skundų teiginiai, kad V. V. bandymas suduoti smūgį nebuvo sėkmingas ir jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti. Apylinkės teismas remdamasis ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma padarė pagrįstą išvadą, kad V. V. veikdamas kartu su D. Ž. nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

417.

42Apeliaciniame skunde teigiama, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką (sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, panika), o tokių padarinių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-3-489/2018). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017). Priešingai nei teigiama skunde apylinkės teismas konkrečiai įvardijo nuteistųjų veiksmais sukeltus padarinius. Nurodė, kad nuteistųjų veiksmai sukėlė sumaištį ir sutrikdė aplinkinių (kaimynų) rimtį, kurie matė konfliktą, stojo ginti, šaukė kviesti policiją ir t.t., kas rodo, kad viešoji tvarka ir rimtis buvo sutrikdyta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu. Nuteistųjų atliktų veiksmų pobūdis bei aplinkybė, jog įvykį ne tik matė, bet ir buvo į jį įtraukti kaimynai, patvirtina, jog dėl nuteistųjų įžūlaus elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Dėl V. V. ir D. Ž. įžūlaus elgesio buvo sutrukdyti nukentėjusiųjų dienos planai, nukentėję asmenys išsigando, buvo sukrėsti ir šokiruoti, įvykis sukėlė jiems neigiamas emocijas.

438.

44Skunduose pabrėžiama, kad D. Ž. veiksmai laikant pagalį buvo skirti nubaidyti juos užpuolusiems šunims ir pagalys naudojamas kaip savigynos priemonė, o dėl įvykio yra kalti ir nukentėjusieji, nes provokavo konfliktą, buvo neblaivūs. Tai, jog nuteistieji galimai gynėsi nuo juos užpuolusių šunų ir reagavo į galimai provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus, nepateisina jų neteisėto elgesio ir nesumenkina jų nusikalstamų veiksmų pavojingumo (konflikto metu suduotų smūgių, fizinio kontakto metu suplėšytų marškinėlių). Šiuo atveju nuteistųjų atlikti veiksmai – neadekvati reakcija į galimai išprovokuotą konfliktą ir pasirinktas netinkamas jo sprendimo būdas, smurto prieš nukentėjusįjį naudojimas dėl mažareikšmės priežasties, taip pat nepilnamečio sugriebimas už rūbų juos suplėšant, pagrįstai kvalifikuoti kaip įžūlus elgesys. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji įvykio metu buvo neblaivūs.

459.

46Skunduose pabrėžiama, kad nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi ir netikslūs. Teisėjų kolegijos vertinimu skunduose nurodyti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų netikslumai nėra esminiai ir nepaneigia V. V. ir D. Ž. kaltės padarius nusikalstamą veiką. Skunde nurodoma, kad M. D. paaiškino, jog D. Ž. marškinėlius suplėšė jį sugriebęs už kairio peties, o A. P. ir V. D. nurodė, kad nukentėjusysis buvo sugriebtas krūtinės srityje. Šie neatitikimai nepaneigia fakto, jog D. Ž. konflikto metu buvo priėjęs prie nepilnamečio M. D. ir sugriebęs jį suplėšė jo marškinėlius. Šią aplinkybę patvirtina minėti liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai bei rašytiniai įrodymai ? 2019 m. kovo 1 d. daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 48–54), kuriame fiksuota 2018 m. rugsėjo 8 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktų M. D. marškinėlių apžiūra, ir nustatyta, jog ant marškinėlių priekinės dalies apačioje yra dvi skylės, po kaire ir dešine pažastimi yra skylės, marškinėlių iš kairės ir dešinės pusių prie apykaklės yra skylės palei siūles. Skunde nurodomas parodymų neatitikimas, kad A. P. teigė, jog po kaimą D. Ž. su V. V. nuolat vaikšto kartu bei terorizuoja kaimynus, o V. D., M. D., J. S., V. S. teigė, jog konflikto metu D. Ž. matė pirmą kartą ir jo nepažįsta, nagrinėjamos situacijos kontekstui neturi jokios reikšmingos įtakos ir nepaneigia, kad įvykio dieną minėti nuteistieji asmenys buvo kartu ir veikė nusikalstamai. Nukentėjusiojo M. D. teiginys, kad jam nebuvo baisu (nors jo tėvai tvirtino, kad vaikas buvo išgąsdintas) nepaneigia fakto, jog V. V. ir D. Ž. viešoje vietoje elgėsi neadekvačiai ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

4710.

48Skunduose pabrėžiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog J. S. mėlynė buvo 4 dienų senumo (nustatyta ekspertizės metu), ir nepagrįstai rėmėsi liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais, jog ji atsirado konflikto metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog gynyba klaidingai interpretavo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3189/2018(01) pateikiamus rezultatus. Išvadoje nurodyta, kad J. S. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, kietu buku daiktu, prieš 2?4 paras iki apžiūros; sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Tai, kad išvadoje konstatuota, jog nukentėjusiajam poodinė kraujosruva padaryta prieš 2?4 paras iki apžiūros, nereiškia, kad ji buvo padaryta prieš įvykį. Konfliktas su J. S. vyko 2018 m. rugsėjo 8 d., o tyrimas dėl padaryto sumušimo baigtas 2018 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus 3 dienoms po įvykio. Taigi, specialisto išvadoje fiksuota išvada, jog J. S. padarytas sužalojimas galėjo atsirasti prieš 2?4 paras iki apžiūros, būtent ir patvirtina faktą, jog nukentėjusysis buvo sužalotas D. Ž. ir V. V. sukelto viešosios tvarkos sutrikdymo metu V. V. sudavus smūgį nukentėjusiajam. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad sumušimas galėjo atsirasti po įvykio, bet iki apžiūros, nes smūgio sudavimo faktas yra patvirtintas jau aptartais įrodymais.

4911.

50Teismo posėdžio metu gynyba taip pat kėlė abejones dėl sužalojimo padarymo mechanizmo, kad V. V. esant dešiniarankiui jis negalėjo dešine ranka smūgiuoti į dešinę J. S. veido pusę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus tiek rašytinius įrodymus, tiek apklaustų asmenų parodymus, tokias gynybos keliamas versijas laiko paremtas subjektyviu vertinimu. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta kaip tiksliai buvo suduotas smūgis, kokioje pozicijoje tuo metu buvo nukentėjusysis ir nuteistasis V. V., tačiau tai nepaneigia smūgio sudavimo fakto, kuris patvirtintas byloje ištirtais įrodymais.

5112.

52Nors byloje nebuvo ginčo dėl kitų V. V. ir D. Ž. nustatytų nusikalstamos veikos padarymo požymių, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, atsižvelgdamas į nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog tam tikros aplinkybės turi būti pašalintos iš kaltinimo. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje pateiktame nusikalstamos veikos kaltinamiesiems aprašyme, konstatuota, jog asmenys nusikalstamą veiką padarė bendrais vandališkais veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, jog vandališki veiksmai kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikytini svetimo turto daužymu, ardymu, padegimu, apipylimu dažais ar kitokiu niokojimu. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad V. V. ir D. Ž. veiksmai nebuvo nukreipti į tyčinį svetimo turto gadinimą, o tai, kad konflikto metu buvo suplėšyti nukentėjusiųjų marškinėliai, negali būti laikoma tokio masto veiksmais, jog juos pripažinti vandališkais. Kolegijos vertinimu, tai yra konflikto eigoje kilęs veiksmų padarinys, todėl šis nusikalstamos veikos objektyvusis požymis šalintinas iš nustatytų kaltinimo faktinių aplinkybių. Taip pat šalintinas piktybiško tyčiojimosi objektyvusis požymis, nes patyčios BK 284 straipsnio prasme yra demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais, vadinant žmogų žeidžiančiais žodžiais, atliekant žeidžiančius veiksmus ar rodant gestus ir t. t. Byloje nustatyta, kad nuteistieji ir nukentėjusysis J. S. konflikto metu keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau tokie nuteistųjų veiksmai negali būti laikomi piktybišku tyčiojimusi, nes išsakytais necenzūriniais žodžiais nebuvo siekiama viešai pasityčioti iš nukentėjusiojo, o šie necenzūriniai žodžiai iš esmės buvo kilusio konflikto dalis. Taip pat iš kaltinimo pašalintas nustatytas konkretus D. Ž. apsvaigimo nuo alkoholio promilių laipsnis, nes nenustatyta, koks konkretus D. Ž. apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis buvo įvykio metu, 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 15.00 val. T. y. byloje paties D. Ž. parodymais nustatyta, jog iki įvykio jis buvo vartojęs alų, po įvykio taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, o sulaikytas ir neblaivumas jam nustatytas praėjus daugiau nei 2 val. po įvykio (2018 m. rugsėjo 8 d., 18.27 val. nustatyta 1.15 prom., t. 1, b. l. 103), tad akivaizdu, jog nėra tikslių duomenų, koks apsvaigimo laipsnis D. Ž. buvo veikos padarymo metu.

5313.

54Taigi, pašalinus 12 pastraipoje aptartus požymius, nustatytomis laikytinos šios V. V. ir D. Ž. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės: D. Ž. 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – ( - ), veikdamas kartu su V. V., tyčia, nesilaikydami elementarių moralės bei elgesio normų, V. V. priėjus prie J. S., griebus šiam ranka už J. S. marškinėlių (5 Eur vertės) krūtinės srityje, tokiu būdu juos suplėšius, po to ranka sudavus J. S. vieną smūgį į dešiniąją akį, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam J. S. sužalojimą – poodinę kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po to D. Ž. užsimojo rankoje laikytu pagaliu į J. S., tuo sukėlė šiam išgąstį bei nubėgęs su pagaliu rankoje prie stovinčio kitoje gatvės pusėje ir konfliktą bandančio nuraminti V. D., griebė V. D. gynusiam sūnui M. D. už marškinėlių (4 Eur vertės) ir juos suplėšė, tokiu būdu, veikdami kartu, D. Ž. ir V. V., įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

5514.

56Teisėjų kolegija pažymi, jog 12 pastraipoje aptarti patikslinimai neturi jokios įtakos nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei jokios reikšmės paskirtos bausmės dydžiui (jo pakeitimui į švelnesnį). BK 284 straipsnyje yra numatyti alternatyvūs nusikalstamos veikos objektyvieji sudėties požymiai (viešosios tvarkos pažeidimo būdai) ir baudžiamoji atsakomybė gali kilti esant bent vienam iš jų. V. V. ir D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nes įžūliu elgesiu (panaudodami fizinį smurtą prieš asmenį) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

57Dėl bausmės rūšies

5815.

59D. Ž. apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšimi. Teigiama, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui turėtų būti paskirta bauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau išsamiai nemotyvavo, kodėl skiria D. Ž. laisvės apribojimo bausmę. Priešingai nei teigiama skunde, teismas nėra įpareigotas pirmą kartą teisiamam asmeniui skirti tik baudą. Įstatymas numato, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui, esant alternatyvių bausmių, negali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė (BK 55 straipsnis). Atsižvelgus į bylos aplinkybių kontekstą nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis ? laisvės apribojimas ? yra per griežta ar neteisinga. Nors skunde prašoma paskirtą laisvės apribojimą pakeisti į baudą, tačiau už BK 284 straipsnyje numatytą nesunkų nusikaltimą minimalus įstatymo sankcijoje numatytas baudos dydis yra 50 MGL, t. y. 2500 Eur. Byloje nustatyta, jog D. Ž. dirba pagal verslo liudijimą, yra vedęs ir augina du nepilnamečius vaikus, tačiau kokios yra jo šeimos mėnesio pajamos, nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad skunde prašoma paskirtos baudos sumokėjimui nustatyti vienerių metų terminą (įvertinus nuteistojo turtinę ir šeimyninę padėtį), tad darytina išvada, kad net ir minimalios baudos paskyrimas D. Ž., galėtų neproporcingai apsunkinti šeimos finansinę padėtį dėl ko nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai. Paskyrus laisvės apribojimo bausmę savo veikos neigiamus padarinius patirtų tik pats nuteistasis ir tokiu būdu būtų tinkamai įgyvendinti baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai.

6016.

61Skunde nurodoma, jog nuteistasis atlygino civiliniame ieškinyje nurodytą žalą (4 Eur) ir tai turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei atsižvelgta skiriant bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu šiuo konkrečiu atveju tokios ypatingai nežymios žalos atlyginimas, negali būti pripažinta D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors formaliai toks D. Ž. veiksmas – turtinės žalos atlyginimas – atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau kitų aplinkybių kontekste (nepripažinimas kaltės, neatsiprašymas nukentėjusiųjų, nesigailėjimas dėl savo veiksmų) toks veiksmas necharakterizuoja D. Ž. išskirtinai teigiamai ir tik parodo jo siekį bent įgyvendinus formalias įstatyme numatytas sąlygas, sušvelninti savo teisinę padėtį.

6217.

63V. V. skunde taip pat yra dėstomi argumentai dėl paskirtos per griežtos bausmės rūšies, tačiau skunde nėra prašoma jos pakeisti ir teigiama, kad V. V. turėtų būti išteisintas, nes nepadarė nusikalstamos veikos. Nesant prašymo keisti bausmės rūšį apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva šio klausimo nesvarsto. Tai, kad nėra pagrindo išteisinti V. V., aptarta 6–11 pastraipose, kolegija tų pačių argumentų nekartoja.

6418.

65Skunduose taip pat prašoma iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, nes abu nuteistieji konflikto metu nebuvo neblaivūs. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek nuteistieji, tiek jų gynėjas nepakankamai atidžiai susipažino su skundžiamu nuosprendžiu, nes V. V. atžvilgiu apylinkės teismas šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės net nenustatė. D. Ž. atžvilgiu apylinkės teismas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatė pagrįstai. D. Ž. neblaivumą įvykio metu patvirtina M. D. parodymai, kuriuose jis teigia, kad jaunesnis vyras (D. Ž.) negalėjo išstovėti tiesiai, rėkė ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Aplinkybę dėl D. Ž. girtumo patvirtino ir nukentėjusysis J. S. teigdamas, kad nuteistieji buvo išgėrę, tai matėsi iš jų eisenos, nes eidami svyravo. Pats D. Ž. pripažino, kad prieš išeinant pasivaikščioti (prieš įvykį) buvo išgėręs skardinę alaus. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo praėjus daugiau nei 2 val. ir sulaikius D. Ž., jam buvo nustatytas 1.15 promilės neblaivumas. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu D. Ž. neblaivumo laipsnis galėjo būti ir kitoks, tačiau tai nepaneigia fakto, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67V. V. ir D. Ž. gynėjo advokato A. Raišučio apeliacinius skundus atmesti.

68Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžio nustatomąją dalį pašalinant iš veikų aprašymo formuluotes „(nustatytas 1,15 promilės girtumas“, „vandališkais veiksmais“, „piktybiškai tyčiodamiesi“.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. A. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo D. Ž.... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. I.... 6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 7. 1.... 8. V. V. ir D. Ž. nuteisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent:... 9. II.... 10. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai... 11. 2.... 12. Apeliaciniuose skunduose prašoma išteisinti D. Ž. ir V. V. nesant jų... 13. 2.1.... 14. Skunduose nurodoma, kad teismas nesiaiškino bylos esmės, neteisingai suprato... 15. 2.2.... 16. Pabrėžiama, kad nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi ir netikslūs,... 17. 2.3.... 18. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad nuteistuosius užpuolė A. P.... 19. 2.4.... 20. Skunduose pabrėžiama, kad D. Ž. veiksmai laikant pagalį buvo skirti... 21. 2.5.... 22. Skunduose teigiama, kad teismas pirmą kartą tiesiamiems V. V. (pensinio... 23. 2.6.... 24. D. Ž. teigiamai vertinama asmenybė, nebuvo teistas, nuo nusikalstamos veikos... 25. 2.7.... 26. V. V. teigiamai vertinama asmenybė, nebuvo teistas, yra atsakingas asmuo,... 27. 2.8.... 28. Skunduose prašoma iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies panaikinti... 29. 3.... 30. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 31. 4.... 32. Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus... 33. III.... 34. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Apeliaciniai skundai atmetami.... 36. 5.... 37. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir... 38. Dėl įrodymų vertinimo... 39. 6.... 40. Apylinkės teismas įvertino, kad V. V. ir D. Ž. kaltais prisipažino iš... 41. 7.... 42. Apeliaciniame skunde teigiama, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo... 43. 8.... 44. Skunduose pabrėžiama, kad D. Ž. veiksmai laikant pagalį buvo skirti... 45. 9.... 46. Skunduose pabrėžiama, kad nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi ir... 47. 10.... 48. Skunduose pabrėžiama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog J. S. mėlynė... 49. 11.... 50. Teismo posėdžio metu gynyba taip pat kėlė abejones dėl sužalojimo... 51. 12.... 52. Nors byloje nebuvo ginčo dėl kitų V. V. ir D. Ž. nustatytų nusikalstamos... 53. 13.... 54. Taigi, pašalinus 12 pastraipoje aptartus požymius, nustatytomis laikytinos... 55. 14.... 56. Teisėjų kolegija pažymi, jog 12 pastraipoje aptarti patikslinimai neturi... 57. Dėl bausmės rūšies... 58. 15.... 59. D. Ž. apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos... 60. 16.... 61. Skunde nurodoma, jog nuteistasis atlygino civiliniame ieškinyje nurodytą... 62. 17.... 63. V. V. skunde taip pat yra dėstomi argumentai dėl paskirtos per griežtos... 64. 18.... 65. Skunduose taip pat prašoma iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies panaikinti... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 67. V. V. ir D. Ž. gynėjo advokato A. Raišučio apeliacinius skundus atmesti.... 68. Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m....