Byla 2K-54-222/2017

Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam R. P. (R. P.), jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), vertėjai Loretai Kireilytei,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Tomo Tuklerio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžio.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams, BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalie 1 punkto b papunkčiu, švelnesnę bausmę pakeitus griežtesne ir paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Tuo pačiu nuosprendžiu patenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš R. P. priteista 837,22 Eur.

6Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu:

7panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio dalis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. P. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių;

8pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio dalis dėl R. P. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir ši veika perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį; paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė.

9Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

111. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio 24 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje – parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Viršuliškių g. 30, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pasinaudodamas mažareikšme priežastimi sudavė kiemsargiui V. K. vieną smūgį kumščiu į kairįjį šoną, dėl to V. K. padarė kairės pusės VI, VII ir VIII šonkaulių lūžius su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį.

122. Apeliacinės instancijos teismas R. P. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, o nuteistojo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą veiką perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 1 dalį nustatęs, kad R. P. pirmiau nurodytu laiku ir vietoje dėl mažareikšmės priežasties sudavė V. K. vieną smūgį kumščiu į kairįjį šoną, padarė jam kairės pusės VI, VII ir VIII šonkaulių lūžius su oro ir kraujo susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, taip nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. K.. Šis teismas konstatavo, kad nuteistojo R. P. veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir kad kaltinime nesant nurodytam nusikalstamą veiką kvalifikuojančiam požymiui – chuliganiškoms paskatoms, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo R. P. nuteisti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

133. Kasaciniu skundu Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

143.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį.

153.2. Kasaciniame skunde aptariant BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kuriais prieš asmenį panaudojamas fizinis smurtas, dėl to aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė turtinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, nutraukiamas renginys, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, sustabdomas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015). Veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai kaltininkas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008,

162K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Kasatoriaus teigimu, bylos įrodymais patikimai nustatyta, kad R. P. viešoje vietoje – požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, t. y. tuo, kad nukentėjusiajam, su kuriuo jo niekas nesiejo, dirbusiam savo tiesioginį darbą, pasiteiravus dėl šiukšlinimo, panaudojo prieš jį fizinį smurtą. Tokie nuteistojo veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Be to, dėl jų atsirado padariniai – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, paties nukentėjusiojo ir prekybos centre dirbusių darbuotojų darbas. Kasatorius pažymi, kad svarbu ir tai, jog nukentėjusiojo bendradarbis, norėjęs sudrausminti nuteistąjį, sulaukė iš jo grasinimų, dėl to pasijuto įbaugintas. Į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad R. P. nesiekė viešosios tvarkos sutrikdymo padarinių. Anot kasatoriaus, nuteistasis numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia, dėl to pirmiau nurodytų nuteistojo veiksmų vertinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laikytinas tinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu.

173.3. Kasatorius, pasisakydamas dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodo, kad teismų praktikoje chuliganiškos paskatos, be kita ko, konstatuojamos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas tokiems veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas savo poziciją dėl veikos perkvalifikavimo, pripažino, kad būtent menkavertė dingstis yra esminis chuliganiškų paskatų (nusikalstamą veiką kvalifikuojantis) požymis. Šiuo atveju, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, buvo atskleista tokių paskatų esmė, o ne apsiribota vien formaliu deklaravimu, kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Kasatorius pažymi, kad kaltinamajame akte R. P. nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota aiškiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad chuliganiškos paskatos nuteistajam nebuvo inkriminuotos. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu niekam abejonių dėl tokio veikos kvalifikavimo nekilo; pats nuteistasis, ar jo gynėjas nepareiškė, kad kaltinimas yra neaiškus, ir nenurodė, kad veikos padarymas dėl chuliganiškų paskatų nuteistajam nebuvo inkriminuotas. Kasatorius teigia, kad tai, jog kaltinime chuliganiškos paskatos buvo nurodytos, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės bei išvada apie tai, kad R. P. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

184. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Tuklerio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis su pakeitimais.

19Dėl R. P. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

205. Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

21Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tokio įstatymo aiškinimo iš esmės laikėsi ir nuosprendyje pateikė tinkamus teisinius argumentus, pagrindžiančius nuteistojo R. P. veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

225.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nukentėjusysis V. K. parodė, jog dirbdamas kiemsargiu parduotuvės „Maxima“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė nuteistąjį R. P. kartu su moterimi kažką kraunantį iš automobilio, priėjo arčiau, nuteistasis jo paklausė, ko šis žiūri, tada prišoko ir vieną kartą jam sudavė. Nuteistasis R. P. parodė, kad įvykio vietoje kartu su sutuoktine pamatęs besiartinantį nukentėjusįjį pagalvojo, kad jis benamis, pasakė, jog nei cigarečių, nei pinigų neturi, prašė palikti ramybėje. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo nebuvo jokio aiškaus asmeninio pobūdžio konflikto, jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, o smurtą prieš jį nuteistasis panaudojo dėl mažareikšmės dingsties, t. y. dėl to, kad nukentėjusysis prie jo prisiartino ir žiūrėjo. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistojo R. P. smūgio, kuris nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sudavimo paskatos buvo chuliganiškos, jam suvokiant, kad smurtą naudoja dėl mažareikšmės dingsties, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamo įvykio aplinkybių bei R. P. veikos ir daryti priešingų išvadų.

235.2. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad R. P. pateiktame kaltinime nebuvo nurodytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos, ir iš esmės tuo argumentavo veikos perkvalifikavimą į BK 138 straipsnio 1 dalį. Minėta apeliacinės instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes, kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, R. P. veiksmai aprašyti ir kvalifikuoti pakankamai aiškiai, be nuteistajam inkriminuoto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto (įstatymo norma), kuriame numatyta veiką (nesunkų sveikatos sutrikdymą) kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos, nurodytos ir faktinės aplinkybės, atskleidžiančios tokių paskatų turinį, įvardyta, kad R. P. smūgį sudavė pasinaudodamas mažareikšme priežastimi. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą R. P. nurodė, jog kaltinimą suprato ir nei jam, nei jo gynėjui klausimų dėl kaltinamojo akto turinio nekilo. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynybai R. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą faktas buvo žinomas, kaltinamasis ir jo gynėjas nuo tokio kaltinimo ir gynėsi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gynyba viso proceso metu siekė paneigti smūgio nukentėjusiajam sudavimo faktą, o apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir minėto fakto įrodytumu, iš esmės neginčijant baudžiamojo įstatymo taikymo (kvalifikavimo) teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinime papildomai nurodžius, jog R. P. nukentėjusįjį nesunkiai sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, gynyba būtų buvusi iš esmės kitokia. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BPK 255 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios nagrinėjimo teisme ribas, nebuvo pažeistos, R. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu teisėtai nuteistas už nusikalstamą veiką (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), dėl kurios buvo kaltinamas ir dėl kurios byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

245.3. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo R. P. veiką į BK 138 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal byloje nustatytas ir teismų nuosprendžiuose nurodytas faktines aplinkybes, R. P. veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

25Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

266. BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant minėtą BK straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015).

276.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek aprašant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje darant išvadas dėl veikos teisinio vertinimo (kvalifikavimo) nėra nurodyta, kuo pasireiškė realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, t. y. iš esmės nenurodyti veikos padariniai. Antai pirmosios instancijos teismas BK 284 straipsnio 1 dalies taikymą motyvavo tuo, kad R. P. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje – elgėsi įžūliai, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi smogė nukentėjusiajam V. K., tai sukėlė pasekmes – nukentėjusiajam V. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas tik formaliai sprendė, kad R. P. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nuosprendyje tinkamai neatskleisdamas, kaip konkrečiai tokių padarinių buvimas pasireiškė šioje situacijoje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teisingos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog R. P. veikė viešoje vietoje (tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas), kad jo veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Tačiau, kaip minėta, tokie veiksmai (sveikatos sutrikdymų padarymas) savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose. Kartu pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais aplinkybes, atskleidžiančias visus būtinuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, aptardamas veikos padarinius, nurodė tai, kad gulintį sumuštą nukentėjusįjį (bet ne pačius smurtinius veiksmus prieš jį) matė liudytojas O. Š.. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti minėtoje situacijoje buvus realiai sutrikdytą visuomenės rimtį ar tvarką, nes nėra teismų išvadų apie tai, kad įvykį, t. y. įžūlius nuteistojo veiksmus, be jo sutuoktinės ir nukentėjusiojo, būtų matę daugiau pašalinių asmenų, kad kiltų sumaištis, kad nuteistojo veiksmais būtų sutrikdytas kitų žmonių darbas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje būtų sutrikdytas eismas ar pan.

286.2. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą išteisinti R. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, grindė tyčios pažeisti viešąją tvarką R. P. veiksmuose nebuvimu ir konstatavo, kad nuteistojo tyčia buvo nukreipta į nukentėjusįjį. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neteisinga. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia būtent chuliganišką, o ne privatų konflikto pobūdį patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės (iki įvykio nukentėjusysis su nuteistuoju nebuvo pažįstami, smurtą viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį nuteistasis panaudojo dėl mažareikšmės dingsties – nukentėjusiojo prisiartinimo ir žiūrėjimo), chuliganiškas, įžūlus ir moralės požiūriu nepriimtinas nuteistojo elgesys. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis suvokė, jog viešoje vietoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam be tai pateisinančios priežasties demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką, tačiau nenustačius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymio – pavojingų veikos padarinių (realaus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo), bylos dalis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį R. P. turi būti nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4, 6 punktais,

Nutarė

30Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendį su pakeitimais:

31panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

32Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.