Byla 2K-303/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, išteisintojo J. P. gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – J. P. (J. P.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinio ieškovo UAB „Taksi 222333“ civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

2Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžiu J. P. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per šešis mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Civilinio ieškovo UAB „Taksi 222333“ civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinta iš dalies – iš J. P. UAB „Taksi 222333“ priteista 400 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat UAB „Taksi 222333“ pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžiu J. P. buvo nuteistas, o Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu išteisintas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2012 m. lapkričio 30 d., apie 2.45 val., viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Fabrik“, esančio Klaipėdoje, J. Janonio g. 27, pribėgęs prie UAB „Taksi 222333“ automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. ( - ), tyčia spyrė į jį ir sulankstė galinį bamperį bei dešinės pusės sparną.

5Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendį.

6Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 284 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus nuomone, teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti, kad J. P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nes, priešingai nei sprendė teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad išteisintojo veiksmai buvo įžūlūs, padaryti dėl chuliganiškų paskatų, visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.

7BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo požymiai, kurie privalo būti įrodyti bei pagrįsti bylos duomenimis, yra veikos padarymo vieta – viešoji, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ir kilę padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visi šie nusikalstamos veikos sudėties požymiai J. P. veiksmuose buvo nustatyti.

8Abiejų instancijų teismai neginčytinai nustatė, kad J. P. veika buvo padaryta viešoje vietoje – šalia naktinio klubo „Fabrik“, esančio Klaipėdoje, J. Janonio g. 27, be to, esant pašaliniams asmenims.

9BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli savarankiški viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus elgesys yra tais atvejais, kai panaudojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai – kai sunaikinamas ar sugadinamas turtas. Teismai nustatė, kad įvykio metu J. P. viešoje vietoje tyčia spyrė į automobilį ir jį apgadino, o tai reiškia, kad J. P. veiksmai buvo padaryti vienu iš viešosios tvarkos pažeidimo alternatyvių būdų – vandališkais veiksmais, dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

10Nustatant viešosios tvarkos pažeidimui būdingą tyčią, svarbu konstatuoti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai yra pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su veika gali rodyti kaltininko veiksmų aiškios motyvacijos nebuvimas, spontaniška veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. P. įsižeidė, nes klientai pasirinko kitą taksi, todėl priėjęs prie taksi automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. ( - ) vairuotojo išplūdo jį įvairiais necenzūriniais žodžiais, reiškė priekaištus dėl klientų nuviliojimo, susinervinęs nuėjo prie minėto automobilio galo ir pradėjo koja spardyti dešinės pusės galinį sparną bei bamperį. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tiek taksi vairuotojai, tiek liudytojai A. P. ir V. M. vieni su kitais nebuvo pažįstami, jų nesiejo jokie asmeniniai santykiai. Taigi J. P. veiksmų tyčia buvo nukreipta ne į turto sugadinimą, o į norą pademonstruoti pasipiktinimą ir nepasitenkinimą dėl įvykusios situacijos. J. P. veiksmai aiškiai prieštaravo visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms. Išteisintasis dėl menkavertės priežasties viešoje vietoje griebėsi vandališkų veiksmų ir taip akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, todėl veika buvo padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tada, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, kuriame aprašyta tos veikos sudėtis, dispozicijoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenurodytas veikos motyvas, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį veikos padarymo motyvai neturi reikšmės – jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai.

11BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtis materiali, t. y. BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai kyla padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdyta įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010). Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad dėl išteisintojo veiksmų buvo sutrikdyta taksi paslaugas teikiančio automobilio veikla, t. y. dėl įvykusio konflikto taksi vairuotojas negalėjo suteikti paslaugos iš karto atvykęs į iškvietimo vietą, turėjo raminti besikeikiantį ir pykstantį J. P., kviesti policijos pareigūnus, kurie taip pat privalėjo reaguoti į iškvietimą ir įvykį. Taksi klientai buvo priversti ne tik stebėti demonstratyvų, moralės ir etikos normoms prieštaraujantį agresyvų J. P. elgesį, bet ir dėl jų akivaizdoje demonstratyviai reiškiamų pretenzijų, keiksmažodžių ir turto gadinimo patyrė neigiamų emocijų, t. y. pasijuto labai nemaloniai, išsigando, laukė, kol taksi vairuotojai išsiaiškins tarp jų kilusį konfliktą. Visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas pasireiškė ir tuo, kad buvo sugadintas turtas.

12Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kasatorius daro išvadą, kad J. P. veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai J. P. veiką kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas J. P. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

13Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio kasacinis skundas netenkintinas.

14Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo

15Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas.

16BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013).

17Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

18Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

19Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).

20Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį J. P. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2012 m. lapkričio 30 d., apie 2.45 val., viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Fabrik“, esančio Klaipėdoje, J. Janonio g. 27, pribėgęs prie UAB „Taksi 222333“ automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. ( - ), tyčia spyrė į jį ir sulankstė galinį bamperį bei dešinės pusės sparną.

21Byloje nėra ginčo ir nekyla abejonių dėl to, kad J. P. inkriminuoti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – prie naktinio klubo, kur buvo ir bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys. Iš veikos aprašymo taip pat matyti, kad J. P. veiksmai, kelis kartus spiriant į automobilį, buvo įvertinti kaip įžūlus elgesys, o padaryti automobilio apgadinami – kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Byloje, be kita ko, yra duomenų, kad dėl tokių J. P. veiksmų liudytojai V. M., A. P. bei A. L. pasijuto nemaloniai, vėliau apie įvykį A. L. (sugadinto taksi automobilio vairuotojas) pranešė policijai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taip pasireiškusi J. P. inkriminuota veika apeliacinės instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinta neatitinkanti BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau turinti svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo veikos požymių (BK 187 straipsnio 1 dalis), dėl kurios procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (BPK 407-417 straipsniai).

22Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas iš esmės nenustatė J. P. veiksmuose įžūliu elgesiu nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo, t. y. dalies BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių (veikos, jos padarymo būdo, padarinių bei tyčios), todėl jį išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Su tokiu teismo sprendimu ir padarytomis išvadomis nėra teisinio pagrindo nesutikti. Byloje nustatyta, kad J. P. elgesį (kelis kartus spyrė į taksi automobilį) lėmė tai, kad jo klientai įsėdo į kitą automobilį, kuris, jo nuomone, toje aikštelėje negalėjo stovėti, t. y. iš esmės supykęs, kad kitas taksi paslaugas teikiantis asmuo neleistinai nuviliojo jo klientus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šią aplinkybę, rodančią, kad J. P. paskatos nebuvo chuliganiškos, taip pat tai, kad svetimo turto sugadinimas nebuvo demonstratyvus bei bauginantis, konfliktas truko labai trumpai, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog, elgdamasis teismų nustatytu būdu ir išreikšdamas savo nepasitenkinimą susidariusia situacija, J. P. siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, akivaizdžiai rodė nepagarbą žmogui ir visuomenei apskritai, suprato savo veiksmus kaip viešosios tvarkos pažeidimą, numatė tokius padarinius bei jų siekė. Nors, kaip nurodyta pirmiau, viešosios tvarkos sutrikdymo motyvai neturi tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau dominuojančių motyvų, kurie nelaikyti chuliganiškais, nustatymas ir kitos konfliktinę situaciją apibūdinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju paneigia J. P. veiksmų vertinimą kaip įžūlaus pobūdžio nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą bei tyčios pažeisti viešąją tvarką buvimą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. P. padaryti veiksmai – spyriai į automobilį – neatitinka teisinės įžūlaus elgesio sampratos. Pagal teismų formuojamą praktiką veiksmai, pasireiškę svetimo turto niokojimu, vertinami kaip vandališki (o ne įžūlūs) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010, 2K-37/2012), tačiau tokio pobūdžio veiksmai J. P. apskritai nebuvo inkriminuoti. Konstatuotina, kad J. P. veiksmai nevertintini kaip pavojingi viešajai tvarkai ir rimčiai.

23Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad dėl J. P. veiksmų liudytojai taksi klientai ir apgadinto taksi automobilio vairuotojas pasijuto nemaloniai, vėliau dėl įvykio buvo pranešta policijai, tačiau įvykyje dalyvavusiems asmenims nebuvo sukeltas didelis išgąstis, jie nebuvo šokiruoti, šiurkščiai pažeminti, nebuvo nutraukta jų kelionė, padaryta kitokia reikšminga žala, visas įvykis truko kelias minutes, nė vienas asmuo nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Byloje nustatyti iš esmės nedideli automobilio apgadinimai, aplinkinių reakcija dėl to ir kitos aplinkybės rodo, kad padariniai savo pobūdžiu nesiekė tokio pavojingumo, kokio reikalaujama kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip realų viešosios tvarkos sutrikdymą. Taigi, įvertinus liudytojų reakciją, J. P. veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, sukeltus nežymius padarinius, kitas aplinkybes, nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, kad dėl J. P. veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti pavojingi padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

24Atsižvelgdama į visumą išdėstytų aplinkybių, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog J. P. veiksmuose nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties, teisingai aiškino ir taikė BK 284 straipsnio 1 dalies normą ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl tenkinti prokuroro kasacinį skundą – panaikinti išteisinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį – nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

25Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

26Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. birželio 6 d. prašymu Nr. (4.22.) TPA-896 prašo valstybės naudai priteisti iš J. P. 320 Lt už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Prašyme nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2014 m. birželio 10 d. sudaro advokato užmokestis – 320 Lt.

27Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

28BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą kasacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014), taip pat tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamoje byloje, kurioje J. P. išteisintas, buvo paduotas prokuroro kasacinis skundas išteisintojo J. P. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, J. P. teismo posėdyje nedalyvavo ir pats gynėjo nepasirinko. Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sprendimu gynėjo dalyvavimas šioje byloje pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis), todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs J. P. antrinę teisinę pagalbą. Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti prokuroro kasacinį skundą laikydama jį nepagrįstu ir pripažindama, kad J. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą nėra pagrindo.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą.

31Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 320 Lt išlaidų valstybės naudai priteisimo už advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą išteisintajam J. P.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžiu J. P.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą,... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nuosprendžiu J. P.... 5. Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės... 6. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 7. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji viešosios... 8. Abiejų instancijų teismai neginčytinai nustatė, kad J. P. veika buvo... 9. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli savarankiški viešosios... 10. Nustatant viešosios tvarkos pažeidimui būdingą tyčią, svarbu konstatuoti,... 11. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėtis materiali,... 12. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kasatorius daro išvadą, kad J. P.... 13. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros... 14. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo... 15. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284... 16. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar... 17. Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine... 18. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nusikalstamos veikos... 19. Kita vertus, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos... 20. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį J.... 21. Byloje nėra ginčo ir nekyla abejonių dėl to, kad J. P. inkriminuoti... 22. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas iš... 23. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad dėl J. P.... 24. Atsižvelgdama į visumą išdėstytų aplinkybių, kasacinės instancijos... 25. Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti... 26. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. birželio... 27. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 28. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Atmesti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros... 31. Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos...