Byla A-756-262-14
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Tauragės rajono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–8), prašydamas: panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 3R-37(AG-18/01-2013) bei ginčą išspręsti iš esmės – panaikinti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. T1-250 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004, grąžinimo“ (toliau – ir 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymas); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Paaiškino, kad skundžiamo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo teisiniu pagrindu nurodomas Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Grąžinimo taisyklės) 5.2.2 punktas, nors turėtų būti nurodomas Grąžinimo taisyklių 5.1.1 punktas. Priimant sprendimą dėl netinkamų finansuoti pripažintų lėšų susigrąžinimo, tiek pagal Grąžinimo taisyklių 5.1.1 punktą, tiek pagal 5.2.2 punktą, turėjo būti vienokia ar kitokia forma nustatytas teisės aktų pažeidimas ir konkrečiai įvardintas jį atlikęs subjektas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas sprendimas dėl pažeidimo nustatymo būtų kokia nors forma priimtas. Nors Komisija, nurodo, jog Bendrovė iš ankstesnių ginčo dokumentų, kuriais jai buvo pranešta apie tai, kad bus pradėta netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų susigrąžinimo procedūra, žinojo, kad lėšų susigrąžinimo pagrindu atitinkamos institucijos nurodo Grąžinimo taisyklių 5.1.1, o ne 5.2.2 punktą, šie argumentai neįrodo, jog 5.2.2 punkto nurodymas ginčo įsakyme buvo tik techninė klaida, kadangi šie dokumentai tiesioginių teisinių pasekmių Bendrovei nesukėlė, todėl ir juose nurodytas teisinis pagrindas nelaikytinas esmine aplinkybe sprendžiant 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo teisėtumo klausimą. Iš šio įsakymo turinio negalima suprasti, kad sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo priimtas dėl administruojančios institucijos arba įgyvendinančios institucijos veiksmų arba neveikimo. Vadinasi, 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymas savo turiniu yra neaiškus ir netikslus, motyvų išdėstymas jame nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, o pats įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, pažeidžia teisėtumo principą ir sukuria teisinio netikrumo situaciją.

6Be to, Grąžinimo taisyklės, kurių taikymu grindžiamas skundžiamas 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymas, buvo priimtos ir Vyriausybės nutarimu patvirtintos tik 2005 m. gegužės 30 d., t. y., praėjus daugiau kaip pusketvirtų metų po 2001 m. gruodžio 13 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. PH/2001/5360 dėl paramos Projektui skyrimo priėmimo. Pareiškėjui sudarant paramos sutartį ir prisiimant pareigas, susijusias su projekto įgyvendinimu, teisinio reguliavimo, numatančio galimybę iš projekto vykdytojo susigrąžinti projekto finansavimui panaudotas tinkamas ir pagrįstas lėšas, nesant projekto vykdytojo neteisėtų veiksmų ir kaltės, nebuvo.

72012 m. gruodžio 12 d. įsakymas prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, taip pat teisėtiems pareiškėjo lūkesčiams, todėl ir argumentai dėl tinkamo projekto įgyvendinimo bei jo tikslų pasiekimo yra svarbūs, vertinant bendrą bylos kontekstą. Visos projekto įgyvendinimo metu patirtos išlaidos buvo pagrįstos ir realios, tiesiogiai susijusios su projektu, todėl Komisijos reglamento Nr. 16/2003 prasme laikytinos tinkamomis, taip pat, nepaisant keleto komponentų, nurodytų pirminiame Europos Komisijos sprendime, atsisakymo, buvo pasiekti visi projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (toliau – ir Projektas) tikslai – sukurta ir įgyvendinta regioninė komunalinių atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo sistema, visiškai atitinkanti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos reikalavimus. Bendrovė, nuosekliai ir nepažeisdama teisės aktų reikalavimų vykdžiusi ir realiai įgyvendinusi Projektą, nesitikėjo, jog praėjus 1,5 metų nuo projekto įgyvendinimo pabaigos, bus pareikalauta grąžinti dalį Projektui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto skirtų lėšų.

8Be to, sumokėti 2012 m. gruodžio 12 d. įsakyme nurodytą 2 957 408 Lt sumą pareiškėjas neturi jokių finansinių galimybių ir toks įvykdymas sukeltų neigiamas pasekmes ne tik pareiškėjui, bet ir Tauragės regiono gyventojams, kas akivaizdžiai pažeistų viešąjį interesą. Tačiau Komisija dėl šių skundo motyvų nepasisakė ir jų nevertino. Taip pat Komisija nepasisakė ir dėl kitų skundo motyvų bei argumentų, neįsigilino į bylos esmę. Tai patvirtina faktas, jog sprendimas buvo ne tik priimtas, bet ir išsiųstas tą pačią dieną, kai vyko Komisijos posėdis, t. y. 2013 m. vasario 1 d.

9UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsniui, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, taip pat teisingumo ir teisinės valstybės principams (I t., b. l. 126–136).

10Pagrįsdamas savo prašymą, pareiškėjas pažymėjo, kad Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto taikymui jokios įtakos neturi, ar kokius nors pažeidimus padarė projekto vykdytojas, visiškai nesvarbus šio subjekto kaltės klausimas, nes tam, kad atsirastų projekto vykdytojui pareiga grąžinti pinigų sumą atitinkamoms Lietuvos Respublikos ar ES institucijoms užtenka vienintelės aplinkybės konstatavimo – kad administruojanti institucija arba įgyvendinančioji institucija (t. y. subjektai, kuriems jokie finansiniai reikalavimai nereikštini) nesilaikė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Tokiu būdu, pareiškėjas, elgdamasis teisėtai ir tinkamai vykdydamas Projektą, privalo grąžinti jo vykdymui skirtas lėšas, kurios buvo išmokėtos net ne jam, o tiesiogiai darbus vykdžiusiems rangovams.

11Atsakovas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra su skundu nesutiko ir atsiliepimu (I t., b. l. 31–35) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

12Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 12 d. įsakyme padaryta techninė klaida (vietoj Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto nurodytas 5.2.2. punktas), tačiau ji nekeičia šio akto turinio bei ginčo dėl lėšų grąžinimo esmės, nes Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto taikymas pareiškėjui buvo žinomas iš ankstesnių ginčo dokumentų, kuriais jam buvo pranešta apie tai, kad bus pradėta netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų susigrąžinimo procedūra. Pareiškėjas, subjektyviai interpretuodamas 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo turinį, nurodo, kad jo dėstomoji dalis nėra aiški (neaišku, koks subjektas pinigines lėšas turi grąžinti ir kokiu pagrindu), cituoja pavienes šio įsakymo ištraukas, tačiau sąmoningai nutyli aiškias formuluotes, kurios pateikia atsakymus į iškilusius neaiškumus: <...> įgyvendinant Projektą, šalutiniam paramos gavėjui (TRATC) buvo išmokėtos paramos lėšos, kurios viršijo 2012 m. liepos 25 d. Komisijos sprendime Nr. C(2012)542 patvirtintą projekto tinkamu finansuoti išlaidų sumą.

13Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad negali būti reikalaujama pinigines lėšas grąžinti Grąžinimo taisyklių 5.1.1 punkto pagrindu, kadangi Bendrovė (projekto vykdytojas) Projekto įgyvendinimo metu nepadarė teisės aktų pažeidimo. Pareiškėjo nepagrįstu įsitikinimu, pažeidimas yra privaloma Grąžinimo taisyklių 5.1.1 punkto taikymo sąlyga, tačiau ginčo atveju turi būti nustatoma tik tai, ar projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė nei paramos sutartyje numatyta piniginių lėšų suma. Jeigu tai nustatoma, lėšos privalo būti grąžinamos. Grąžinimo taisyklėse nurodyta, kad lėšas turi grąžinti projekto vykdytojas (5 p.). Taigi, lėšų gražinimas nepriklauso nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su skundu nesutiko ir atsiliepimu (I t., b. l. 51–53) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

15Aplinkos ministerija savo poziciją grindė iš esmės analogiškais motyvais, kuriuos nurodė atsakovas atsiliepime, papildomai pažymėjo, jog Bendrovė, vykdydama Projektą dėl lėšų trūkumo atsisakė dalies komponentų, numatytų 2001 m. gruodžio 13 d. tarp Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vyriausybės, pasirašytame Finansiniame memorandume dėl projekto. Tokiu būdu, įgyvendinant Projektą, pareiškėjui buvo išmokėtos paramos lėšos, kurios viršijo Patikslintame finansiniame memorandume patvirtintą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Atsiliepime pabrėžiama, jog šiuo atveju projekto išbaigtumo klausimas nereikšmingas.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija taip pat nesutiko su skundu, todėl atsiliepimu (I t., b. l. 54–62) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

17Nurodė, jog parama Bendrovei buvo skirta Europos Komisijos 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. PH/2001/5360, kuris buvo iš dalies pakeistas 2012 m. liepos 25 d. Europos Komisijos patvirtintu sprendimu Nr. C(2012) 5424 (toliau – ir EK sprendimas). 2004 m. lapkričio 15 d. Agentūra ir pareiškėjas sudarė ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo, o 2008 m. rugpjūčio 8 d. sudarė naują sutartį dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo Nr. 2008/GPG/A20, kuriose buvo reglamentuoti Agentūros ir pareiškėjo santykiai bei atsakomybės pasiskirstymas dėl pagrindinių užduočių, aprašytų EK sprendime. Bendrovė 2009 m. birželio 10 d. raštu Nr. IS-203 kreipėsi į Agentūrą dėl EK sprendimo pakeitimo, dėl lėšų trūkumo prašydama iš projekto apimčių išimti dalį komponentų ir projekto terminą pratęsti vieneriems metams. Finansų ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl EK sprendimo pakeitimo ir gavusi Europos Komisijos 2011 m. spalio 18 d. raštą Nr. 1106242, 2011 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (4.52-08)-6K-l 112341 informavo pareiškėją, Aplinkos ministeriją, Agentūrą bei Tauragės savivaldybės administraciją, kad Europos Komisija rašte nurodė, jog pasiūlyme pakeisti EK sprendimą projekte, Europos Komisijos analizės duomenimis, pagrindinių projekto priežiūros rodiklių sumažinimo dydis 28 procentais viršija pateisinamų išlaidų, pagrįstų nenumatytos infliacijos poveikiu, dydį, kuris yra 15 procentų, todėl Europos Komisija pasiūlė rinktis vieną iš šių variantų: atsisakyti pasiūlymo keisti EK sprendimą ir stengtis užbaigti projektą, kaip buvo planuojama; peržiūrėti pasiūlymą keisti EK sprendimą, sumažinant pagrindinių rodiklių dydį pagal EK atliktą analizę; palikti esamą pasiūlymą keisti EK sprendimą, sutinkant, kad bus sumažinta tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimo suma, atsižvelgiant į nepagrįstą pagrindinių projekto rodiklių sumažinimo dydį. Finansų ministerija, atsižvelgdama į Europos Komisijos 2011 m. spalio 18 d. raštą Nr. 1106242, paprašė Bendrovę pateikti nuomonę dėl aukščiau minėtų Europos Komisijos pasiūlymų, ir Finansų ministerijai pateikti paaiškinimus, kaip buvo skaičiuojamas pagrindinių projekto priežiūros rodiklių sumažinimo dydis ir tinkamos finansuoti išlaidos, pagrįstos nenumatytu infliacijos poveikiu bei pateikti naujus skaičiavimus, pagal kuriuos atitinkamų metų infliacijos poveikis būtų taikomas tik tais metais padarytoms išlaidoms apskaičiuoti, bet ne visoms projekto lėšoms. Agentūra 2011 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. APVA-5247 atsakė į Finansų ministerijos 2011 m. lapkričio 15 d. raštą Nr. (4.52-08)-6K-l 112341, kartu pridėdama Bendrovės 2011 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. IS-377 kopiją, kurioje pateikiama informacija apie pasirašytas sutartis, paaiškinimai apie tuo metu buvusią infliaciją, taip pat paaiškinimai ir siūlymas pritarti pareiškėjo 2009 m. birželio 6 d. rašte Nr. IS-203 pateiktam EK sprendimo pakeitimo pasiūlymui. Finansų ministerija 2012 m. vasario 24 d. raštu pakartotinai informavo pareiškėją, Ministeriją, Agentūrą bei Tauragės savivaldybės administraciją apie Europos Komisijos 2011 m. spalio 18 d. raštą Nr. 1106242 ir paprašė pateikti nuomonę dėl Europos Komisijos pasiūlymų, taip pat paprašė susipažinti su rašte pateiktu Europos Komisijos taikytu pateisinamų išlaidų, pagrįstų nenumatytos infliacijos poveikiu, dydžio apskaičiavimo metodu, ir, esant papildomiems argumentams dėl galimo metodo netikslumo, juos pateikti. Finansų ministerija, atsižvelgdama į Agentūros ir pareiškėjo argumentus, 2012 m. balandžio 8 d. raštu kreipėsi į Europos Komisiją, pateikdama papildomus argumentus dėl infliacijos skaičiavimo ir prašydama į juos atsižvelgti. Europos Komisija 2012 m. balandžio 30 d. raštu informavo Finansų ministeriją, kad nekeičia savo nuomonės dėl infliacijos dydžio apskaičiavimo ir įspėjo, kad per 15 dienų nepatvirtinus, ar pasiūlymas pakeisti EK sprendimą apsiriboja tik tinkamumo finansuoti termino pratęsimu, ar taip pat apima projekto priežiūros rodiklių, numatytų EK sprendime, sumažinimą, tinkamų finansuoti projekto išlaidų suma gali būti sumažinta iki 3 875 110 EUR. Finansų ministerija 2012 m. gegužės 3 d. raštu pateikė Aplinkos ministerijai, Agentūrai ir pareiškėjui Europos Komisijos rašto kopiją ir paprašė Agentūros Finansų ministerijai pateikti su pareiškėju suderintą atsakymą dėl EK sprendimo pakeitimo. Agentūra 2012 m. gegužės 9 d. raštu Nr. APVA-1841 pateikė Finansų ministerijai Bendrovės 2012 m. gegužės 8 d. rašto Nr. IS-379 kopiją, ir nurodė, kad pareiškėjas patvirtina, jog iš projekto apimčių būtų išimti komponentai, kurie buvo nurodyti jos 2009 m. birželio 10 d. raštu Nr. IS-203 pateiktame prašyme pakeisti EK sprendimą, o Agentūra ir UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ sprendimui pritaria. Pareiškėjo 2012 m. gegužės 8 d. rašte Nr. IS-379 nurodoma, jog jis pasirinko siūlymą keisti EK sprendimą sutinkant, kad būtų sumažinta tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimo suma (tinkama finansuoti projekto išlaidų suma yra tokia, kokia numatyta EK sprendime). Atsižvelgdama į tai, kad finansiniame memorandume buvo nustatytos didesnės finansavimo sumos ir pareiškėjui buvo išmokėta didesnė paramos lėšų suma, negu nurodyta EK sprendime, 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštu paprašyta Agentūros nustatyta tvarka ir terminais pradėti lėšų susigrąžinimo procedūrą.

18II.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu (I t., b. l. 152–161) pareiškėjo UAB „Tauragės rajono atliekų tvarkymo centras“ skundą atmetė.

20Teismas nustatė, kad Bendrovės vykdytam Projektui Europos komisijos 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. PH/2001/5360 dėl Sanglaudos fondo paramos skyrimo Tauragės apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui buvo skirta parama. Europos komisija 2012 m. liepos 25 d. sprendimu, atsižvelgusi į 2009 m. rugpjūčio 18 d. pateiktą prašymą iš dalies pakeisti sprendimą Nr. PH/2001/5360 dėl išlaidų tinkamumo datos, projekto apimties sumažinimo ir fizikinių rodiklių patikslinimo, iš dalies pritarė minėto sprendimo pakeitimui ir nustatė, kad didžiausios tinkamos finansuoti viešosios arba lygiavertės išlaidos, į kurias galima atsižvelgti apskaičiuojant paramos sumą yra 5 535 871 EUR, o didžiausia pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumento paramos suma yra 3 875 110 EUR (I t., b. l. 101–102). Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. T1-250, atsižvelgus į tai, kad Bendrovei išmokėta paramos suma viršijo Europos komisijos 2012 m. liepos 25 d. sprendime nustatytas lėšų sumas, įpareigojo pareiškėją per 60 dienų nuo šio įsakymo įteikimo dienos į Agentūros sąskaitą grąžinti pagal projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 netinkamomis pripažintas lėšų sumas – 2 957 408 Lt (ES lėšų dalis – 2 240 772,77 Lt; bendrojo finansavimo lėšų dalis – 716 635,23 Lt) (I t., b. l. 41). Minėto įsakymo teisiniu pagrindu nurodomas Taisyklių 5.2.2. punktas. Komisijos 2013 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 3R-37(AG-18/01-2013) atmestas pareiškėjos skundas dėl Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo panaikinimo (I t., b. l. 11–15).

21Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant Bendrovės reikalavimų panaikinti Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą bei Komisijos 2013 m. vasario 1 d. sprendimą, pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

22Iš skundo motyvų bei jame išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tuo, kad: 1) skundžiamas Agentūros 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymas yra netinkamai grindžiamas Grąžinimo taisyklių 5.2.2. punktu, nes pareiškėjas teisės aktų, reglamentuojančių paramos sutarties vykdymą, nepažeidė; 2) nebuvo nustatytas pažeidimas, kuris yra būtina sąlyga taikyti Grąžinimo taisyklių 5.1.1 punkte numatytas sankcijas.

23Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarką ir sąlygas reglamentuoja Grąžinimo taisyklės, kurių 5.1.1. punkte nustatyta, kad išmokėtos paramos lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją paramos sutartyje. Pagal Grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktą, išmokėtos paramos lėšos turi būti grąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Iš minėtų teisės normų analizės matyti, kad jomis nustatytas besąlyginis paramos lėšų grąžinimas, jeigu nustatomas teisės aktų pažeidimas, dėl kurio buvo neteisėtai išmokėta parama ar jos dalis. Be to, Grąžinimo taisyklių 5.1.1 punkto nuostatos taikomos ir neteisėtai išmokėtos paramos grąžinimas nesiejamas su projekto vykdytojo kalte, ar jo padarytais teisės aktų pažeidimais. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad skundžiamame Agentūros 2012 m. gruodžio 12 d. įsakyme netiksliai nurodytas Bendrovei išmokėtų paramos lėšų gražinimo pagrindas ir vietoje šiame sprendime nurodyto Grąžinimo taisyklių 5.2.2. punkto, turėjo būti nurodomas Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punktas.

24Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, kad individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas adm. byloje Nr. A556‑15/2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui ir šių bendrųjų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų privalo paisyti ir paramos lėšas administruojančios institucijos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 17 d. sprendimas adm. byloje Nr. A556-336/2011).

25Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. LVAT praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartis adm. byloje Nr. A575‑651/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A442‑1411/2011 ir kt.). Todėl, sprendžiant Bendrovės skundo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti, ar aptartas Agentūros 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo netikslumas gali būti pripažįstamas esminiu šio sprendimo trūkumu, t. y. tokiu, dėl kurio turi būti panaikintinas ir pats sprendimas.

26Byloje esantys įrodymai – Bendrovės 2011 m. lapkričio 15 d. ir 2012 m. rugsėjo 12 d. raštas, Finansų ministerijos 2011 m. lapkričio 15 d., 2012 m. lapkričio 8 d., 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštai, Agentūros 2011 m. lapkričio 21 d. raštas (I t., b. l. 42–45, 46–47, 78, 83–84) – liudija, kad pareiškėjui buvo žinoma apie tai, jog Europos Komisijos pozicija dėl jo prašymo pakeisti Europos komisijos sprendimą dėl vykdomo projekto yra neigiama, pradėta netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų susigrąžinimo procedūra, o pats pareiškėjas šioje procedūroje aktyviai dalyvavo, ne kartą išreiškė savo nuomonę. Be to, Finansų ministerijos 2011 m. lapkričio 15 d. rašte, adresuotame ir Bendrovei, nurodoma, kad Europos komisijos analizės duomenimis, pasiūlyme pakeisti Europos komisijos sprendimą dėl projekto Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ pateiktas pagrindinių projekto priežiūros rodiklių sumažinimo dydis 28 procentais viršija pateisinamų išlaidų, pagrįstų nenumatytos infliacijos poveikiu, dydį, kuris lygus 15 procentų (I t., b. l. 78). Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakyme aiškiai ir detaliai aprašomos faktinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pats sprendimas dėl paramos dalies sugrąžinimo.

27Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Bendrovei buvo žinomos visos faktinės aplinkybės, lėmusios skundžiamo sprendimo priėmimą, todėl Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo trūkumai, t. y. netiksliai nurodytas šio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, savaime neleidžia pripažinti jį visiškai nemotyvuotu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad Bendrovės vykdytam projektui parama buvo skirta Europos komisijos 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. PH/2001/5360, pakeistu Europos komisijos 2012 m. liepos 25 d. sprendimu, todėl išmokėtos paramos suma negalėjo viršyti šiame sprendime nurodytų lėšų. Todėl, akivaizdu, jog: 1) paramos dalis, viršijanti Europos komisijos 2001 m. gruodžio 13 d. sprendime (pakeistame 2012 m. liepos 25 d. sprendimu) nurodytą lėšų sumą, pareiškėjui buvo išmokėta neteisėtai; 2) ši paramos dalis neteisėtai išmokėta iš esmės dėl paramą administruojančios institucijos kaltės.

28Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo trūkumas, nurodant, kad jis grindžiamas Grąžinimo taisyklių 5.2.2. punktu, o ne 5.1.1. punktu, laikytinas technine klaida, iš esmės nepaneigia šio sprendimo rezoliucinėje dalyje Bendrovei nustatytų įpareigojimų teisėtumo, todėl skundo reikalavimas minėtą sprendimą panaikinti yra nepagrįstas ir atmestinas. Taip pat pripažintina, kad Komisija 2013 m. vasario 1 d. sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančius aktus taikė tinkamai.

29Dėl Bendrovės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su parašymu ištirti Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto nuostatų atitiktį Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams, teismas pažymėjo, jog savo prašymą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad dėl Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo jai tektų prisiimti papildomą finansinę naštą, tai apsunkintų jos vykdomą veiklą, ir jai galimai grėstų bankrotas. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai pagal savo reguliavimo apimtį, normų turinį ar formą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 5.1.1. punkto normomis nustatytu reguliavimu siekiama užtikrinti neteisėtai išmokėtų paramos lėšų efektyvų susigrąžinimą, nepaisant to, dėl kieno kaltės šios lėšos buvo išmokėtos. Taigi, ūkio subjektai, kuriems paramos lėšos yra išmokamos neteisėtai, negali įgyti teisėtų lūkesčių, jog šios lėšos nebus susigrąžinamos, todėl pareiškėjo argumentai, kad Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punktu nustatytu reguliavimu yra pažeidžiami Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatos (Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva; valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą), o taip pat teisinio saugumo ir teisinės valstybės principai, yra grindžiami subjektyviu teisės aiškinimu ir nelaikytini teisiškai reikšmingais. Pažymėtina, kad Bendrovės motyvai, kuriais yra grindžiamas minėtas prašymas, iš esmės yra susiję su galimu jos finansinės padėties pablogėjimu, ar didele žala jos vykdomai veiklai. Vertinant minėtus pareiškėjo argumentus, pažymėtina, kad ūkio subjektai, patiriantys turtinės ar neturtinės žalos dėl viešojo administravimo institucijų neteisėtų sprendimų, savo teises gali ginti teikdami teismui skundus dėl šios žalos atlyginimo (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.). Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas užtikrina neteisėtais valstybės institucijų veiksmais ar sprendimais sukeltos žalos atlyginimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto atitikties Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms, o taip pat teisėtų lūkesčių teisinio saugumo ir teisinės valstybės principams, todėl Bendrovės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu prašymu yra netenkintinas.

30Atsižvelgiant į tai, kad visi pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, netenkintinas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31III.

32Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu (I t., b. l. 169–180) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punktas neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui bei konstituciniams teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisingumo principams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

331. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo įsakymas atitinka VAĮ reikalavimus, t. y. kad Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo trūkumas, nurodant, kad jis grindžiamas Grąžinimo taisyklių 5.2.2. punktu, o ne 5.1.1. punktu, laikytinas technine klaida, kuri nepaneigia šio sprendimo rezoliucinėje dalyje Bendrovei nustatytų įpareigojimų teisėtumo. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, jog 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo turinys tiesiogiai neatskleidžia, kuris subjektas padarė pažeidimą, kurio pagrindu lėšos turi būti grąžintos (atitinkamai, kuri teisės norma – Grąžinimo taisyklių 5.1.1 ar 5.2.2 punktas – turi būti pritaikyta). Pirmasis skundžiamo įsakymo 1 punkto sakinys suformuluotas lyg konstatuojant būtent projekto vykdytojo (pareiškėjo) veiksmų neteisėtumą. Apie kitų valstybinių institucijų prisidėjimą bei jų priimtų sprendimų įtaką susiklosčiusiai situacijai įsakyme neužsiminta, taip sudarant pagrįstas prielaidas pareiškėjui manyti, jog Grąžinimo taisyklių 5.2.2. punktas įsakymo preambulėje nurodytas ne atsitiktinai, o tikslingai ir sąmoningai. Šių argumentų teismas netyrė ir nevertino. Apelianto manymu, teismo nurodyti argumentai, jog byloje esantys įrodymai liudija, kad Bendrovei buvo žinoma apie tai, jog Europos Komisijos pozicija dėl jos prašymo pakeisti Europos Komisijos sprendimą dėl vykdomo projekto yra neigiama, pradėta netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų susigrąžinimo procedūra, o pats pareiškėjas šioje procedūroje aktyviai dalyvavo, neįrodo, jog Grąžinimo taisyklių 5.2.2 punkto nurodymas 2012 m. gruodžio 12 d. įsakyme buvo tik techninė klaida. Pirma, teismas klaidingai nurodė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia savo argumentus – Finansų ministerijos byloje yra pateiktas 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. (4.52-2409)-6K-1206850, o 2011 m. lapkričio 15 d. ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštų Finansų ministerija nėra priėmusi; Agentūros 2011 m. lapkričio 21 d. rašto byloje taip pat nėra pateikta, yra 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. APVA-2997. Taigi, netikslus ir neteisingas rašytinių įrodymų nurodytas tik patvirtina, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, tinkamai ir visapusiškai neįvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais savo skundą grindžia pareiškėjas. Be to, nei Finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. (4.52-2409)-6K- 1206850, adresuotas Agentūrai, nei Agentūros 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. APVA-2997 tiesioginių teisinių pasekmių Bendrovei nesukėlė, todėl ir teisinis pagrindas, nurodytas juose, nelaikytinas esmine aplinkybe, sprendžiant 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo teisėtumo klausimą.

342. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino Grąžinimo taisyklių nuostatas, todėl nepagrįstai nusprendė, jog Grąžinimo taisyklių 5.2.2. ir 5.1.1. punktais nustatytas besąlyginis paramos lėšų grąžinimas, jeigu nustatomas teisės aktų pažeidimas, dėl kurio buvo neteisėtai išmokėta parama ar jos dalis, o Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto nuostatos taikomos ir neteisėtai išmokėtos paramos grąžinimas nesiejamas su projekto vykdytojo kalte, ar jo padarytais teisės aktų pažeidimais. Apelianto manymu, tai, kad Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punktas gali būti taikomas nesant projekto vykdytojo kaltės (jo padaryto teisės pažeidimo), savaime nereiškia, kad viešojo administravimo subjektai, taikydami minėtą Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto nuostatą neprivalo nustatyti teisės akto taikymo pagrindų ir sąlygų bei priimti nemotyvuotą sprendimą. Europos Sąjungos paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės), nustato tvarką, kuria vadovaudamosi Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu. Pažeidimas – tai Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Grąžinimo taisyklių 5.2.2. punktas reguliuoja atvejį, kuomet sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Vadinasi, 2012 m. gruodžio 12 d. įsakyme nurodytas lėšų susigrąžinimo teisinis pagrindas ne tik taikytinas esant projekto vykdytojo (šiuo atveju – pareiškėjo) veiksmų neteisėtumui, bet ir atlikus teisės aktuose numatytą tokios veikos tyrimą ir nustatyta tvarka konstatavus pažeidimą. Grąžinimo taisyklių 5.1.1 punkte (kuris tariamai ginčo įsakyme ir turėjo būti nurodytas, bet įvykusi techninė klaida) reglamentuota situacija, kai sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją paramos sutartyje. Šiuo atveju specialios procedūros administruojančiosios arba įgyvendinančiosios institucijos veikos neteisėtumui konstatuoti Pažeidimų nustatymo taisyklės nenumato, tačiau taisyklių 7 punkte atskirai nurodoma, kad pažeidimas taip pat gali būti nustatomas tuomet, kai paramą administruojanti institucija neatlieka arba netinkamai atlieka jai pavestas paramos administravimo funkcijas. Sistemiškai aiškinant Pažeidimų nustatymo taisyklių 1, 2, 6 ir 7 punktų nuostatas, darytina išvada, kad tiek esant Grąžinimo taisyklių 5.2.2. punkto pažeidimui, tiek esant Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto pažeidimui privalo būti nustatytas ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių pažeidimas, jį padaręs asmuo, kokie to asmens veiksmai sąlygojo pažeidimą.

353. Teismas nepasisakė dėl visų apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytų argumentų (ginčo įsakymas prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, teisėti pareiškėjo lūkesčiai pažeidžiami, Projektas užbaigtas ir visi jo tikslai pasiekti, pareiškėjas negali sumokėti reikalaujamos sumos ir kt.). Toks nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

364. Teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl Grąžinimo taisyklių 5.1.1 punkto atitikimo Konstitucijai. Pirmos instancijos teismas iš esmės neįsigilino į pareiškėjo prašymą, jame nurodytus kreipimosi argumentus vertino formaliai, nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų, dėl ko nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

37Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (II t., b. l. 8–17) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, taip pat iš pareiškėjo atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

381. Įsakyme nurodant Gražinimo taisyklių 5.2.2. punktą, vietoje 5.1.1. punkto, buvo padaryta išimtinai techninė klaida, kuri iš esmės nekeičia 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo turinio bei nesuponuoja jo neteisėtumo. Faktą, kad Grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktas buvo nurodytas tik per klaidą, akivaizdžiai patvirtina įsakymo turinys (faktai, argumentai), kurie nurodyti įsakyme ir kuriais Agentūra vadovavosi jį priimdama. Lingvistinė ginčo įsakymo analizė patvirtina, jog pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti, kokiu Grąžinimo taisyklių punktu remiantis, šis įsakymas priimtas. Be to, tai, kad pareiškėjui ginčijamas įsakymas buvo aiškus ir jis suprato/turėjo suprasti, kad prašomos grąžinti lėšos yra susijusios su 2012 m. liepos 25 d. Europos Komisijos iš dalies pakeistu spendimu ir juo sumažintu finansavimu aptariamam Projektui (taigi ir Grąžinimo taisyklių 5.1.1. p.), patvirtina atsakovo kartu su atsiliepimu į skundą teiktas 2012 m. lapkričio 8 d. Finansų ministerijos raštas Nr. ((4.52-2409)-5K-1218806, 5K-1128403, 5K-1128403, 1202144)-6K-1209124, kuris, kaip matyti iš adresatų sąrašo, buvo pateiktas ir pareiškėjui. Esama teismų praktika patvirtina, kad sprendimą priimančios institucijos valia neprivalo būti išdėstyta viename teisės taikymo rašytiniame akte, priimant sprendimą gali būti remiamasi ne tik jos pačios parengtais dokumentais (LVAT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-750/2004).

392. Grąžinimo taisyklių 5.1.1 punkte numatyta, kad sprendimas priimamas ir lėšos susigrąžinamos jeigu projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją paramos sutartyje. Taigi, ginčo atveju turi būti nustatoma tik tai, ar projekto vykdytojui (pareiškėjui) buvo išmokėta didesnė nei paramos sutartyje numatyta piniginių lėšų suma. Lėšų grąžinimas nepriklauso nuo to, dėl kokių asmenų veiksmų paramos lėšos buvo išmokėtos neteisėtai. Pagal pareiškėjo cituojamas Pažeidimų nustatymo taisykles, pažeidimas suprantamas kaip Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių (Pažeidimo nustatymo taisyklių 2 p.), o šių taisyklių 6 ir 7 punktuose nėra pateikiamas baigtinis pažeidimų sąrašas. Šiuo atveju ginčo įsakyme buvo aiškiai nurodyta, kad Europos Komisija 2012 m. liepos 25 d. sprendimu, kuris nebuvo kvestionuojamas ir ginčytas, nusprendė sumažinti Projektui skiriamą paramą. Dėl šios priežasties nustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė paramos dalis, kuri viršijo Europos Komisija 2012 m. liepos 25 d. sprendimu patvirtintą Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Pats paramos lėšų, viršijančių tinkamų finansuoti išlaidų sumą, išmokėjimas yra laikomas pažeidimu.

403. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nepasisakė dėl tam tikrų pareiškėjo argumentų, nes jie yra mažareikšmiai ir teisiškai nelaikytini esminiais, o teismas nėra įpareigotas atsakyti į kiekvieną pateiktą argumentą. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas išsamiai pagrindė byloje esančiais įrodymais ir teisės normomis, todėl teismo sprendimas yra motyvuotas ir išsamus. Be to, teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pažeistų teisėtų lūkesčių principo yra niekinis, nes teismas savo sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė dėl ūkio subjektų teisėtų lūkesčių principo ir Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto santykio. Pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams kilti nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes pareiškėjas savo aktyviais veiksmais dalyvavo Europos Komisijos sprendimo pakeitimo procese, buvo išsamiai informuotas apie Europos Komisijos nuomonę ir žinojo riziką dėl tinkamų Projektui finansuoti išlaidų sumažinimo, taip pat sutiko su tokiu išlaidų sumažinimu. Be to, pareiškėjo argumentai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą taip pat nepagrįsti.

41Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (II t., b. l. 2–4) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Aplinkos ministerijos manymu, apelianto argumentai yra nepagrįsti, pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (II t., b. l. 20–28) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

43Finansų ministerija remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, jog apelianto teiginiai dėl teisėtų lūkesčių nepagrįsti: dokumentai, susiję su finansuojamų iš Sanglaudos fondo lėšų projektų įgyvendinimu, saugomi trejus metus nuo galutinės išmokos gavimo datos. Valstybės kontrolei Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. IX- 1667 „Dėl pavedimo Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos struktūrinės paramos auditus“, pavesta atlikti Lietuvos Respublikoje gaunamos ES struktūrinės paramos auditus ir parengti baigiamąją audito deklaraciją. Valstybės kontrolė, atlikdama baigiamuosius projektų auditus, įsitikina, kad išlaidų ataskaitos yra teisingos, pagrindinės operacijos yra teisėtos ir atliktos, o projektai įgyvendinti vadovaujantis Europos Komisijos sprendimų skirti paramą projektams sąlygų ir projektų tikslų.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Apeliacinis skundas atmestinas.

47Nustatyta, kad Europos Komisija 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. PH/2001/5360 pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdomam Projektui („Tauragės regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“) skyrė paramą. 2001 m. gruodžio 13 d. tarp Europos Komisijos bei Lietuvos Respublikos buvo pasirašytas Finansinis memorandumas Nr. 2001/LT/16/P/PE/004, kuriuo nustatyta, jog maksimalios viešos arba ekvivalentiškos išlaidos, į kurias gali būti atsižvelgiama paskaičiuojant paramą, bus 6 629 786 EUR, o maksimali paramos suma – 4 640 850 EUR (Komisijos byla, I t., b. l. 14–25). Europos Komisija 2012 m. liepos 25 d. sprendimu, atsižvelgusi į 2009 m. rugpjūčio 18 d. nacionalinių institucijų pateiktą prašymą iš dalies pakeisti sprendimą Nr. PH/2001/5360 dėl išlaidų tinkamumo datos, projekto apimties sumažinimo ir fizikinių rodiklių patikslinimo, iš dalies pritarė minėto sprendimo pakeitimui ir, be kita ko, nustatė, kad didžiausios tinkamos finansuoti viešosios arba lygiavertės išlaidos, į kurias galima atsižvelgti apskaičiuojant paramos sumą yra 5 535 871 EUR, o didžiausia pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumento paramos suma yra 3 875 110 EUR (I t., b. l. 101–102).

48Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ ginčija Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymą Nr. T1-250, kuriuo, atsižvelgus į tai, jog Bendrovei išmokėta paramos suma viršijo Europos Komisijos 2012 m. liepos 25 d. sprendime nustatytas lėšų sumas, pareiškėjas buvo įpareigotas per 60 dienų nuo šio įsakymo įteikimo dienos į Agentūros sąskaitą grąžinti pagal projektą Nr. 2001/LT/16/P/PE/004 netinkamomis pripažintas lėšų sumas – 2 957 408 Lt (ES lėšų dalis – 2 240 772,77 Lt; bendrojo finansavimo lėšų dalis – 716 635,23 Lt) (I t., b. l. 23, 41). Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 3R-37(AG-18/01-2013) atmetė pareiškėjo skundą dėl Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo panaikinimo (I t., b. l. 11–15).

49Apeliaciniu skundu pareiškėjas skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą (I t., b. l. 152–161), kuriuo jo skundas dėl Komisijos 2013 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 3R-37(AG-18/01-2013) bei Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. T1-250 panaikinimo, atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. T1-250 neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes jame nurodytas neteisingas šio įsakymo priėmimo pagrindas ir įsakymas savo turiniu yra neaiškus; pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto nuostatas; be to, teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų bei nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

50Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skundžiamame teismo sprendime nurodytus argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės dėl visų aplinkybių, kurios kvestionuojamos pareiškėjo apeliaciniame skunde, yra išsamiai bei tinkamai jas motyvuojant pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime.

51Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pateikiamą minėtų nuostatų aiškinimą. LVAT ne kartą pažymėjo, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010). Kadangi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pažymėtina, kad šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011).

52Be to, individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010).

53Šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu), tačiau administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tokių tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

54Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija įvertino skundžiamą Agentūros direktoriaus įsakymą ir konstatuoja, jog jis iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, procesas, kurio metu buvo siekiama iš dalies pakeisti pareiškėjo vykdomą Projektą (sumažinti Projekto apimtį dėl lėšų trūkumo bei išlaidų, pagrįstų nenumatytos infliacijos poveikiu, atsiradimo) vyko nuo 2007 metų pabaigos (Tauragės regiono plėtros tarybos posėdžio 2007 m. gruodžio 6 d. protokolas Nr. R-25, Komisijos byla, I t., b. l. 53–57). Pareiškėjas šiame procese dalyvavo aktyviai: teikė alternatyvius pasiūlymus dėl tolimesnio Projekto įgyvendinimo (Komisijos byla, I t., b. l. 48–52); taip pat teikė Finansinio memorandumo (Europos Komisijos sprendimo Nr. 2001/LT/16/P/PE/004) pakeitimo pasiūlymus (Komisijos byla, I t., b. l. 68–82). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas žinojo ir tai, jog Europos Komisijos sprendimas dėl Projekto pakeitimo (finansinių aspektų) yra neigiamas (Komisijos byla, I t., b. l. 105, III t., b. l. 62–64, ir kt.). Apie Europos Komisijos 2012 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. C(2012)5424 (kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas Nr. PH/2001/5360 dėl Sanglaudos fondo paramos skyrimo projektui „Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“) bei apie tai, kad susidarė skirtumas tarp paskirtos paramos ir realiai išmokėtos sumos, todėl pagal Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punktą bus pradėta netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų susigrąžinimo procedūra, Aplinkos projektų valdymo agentūra pareiškėją UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ informavo 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. APVA-2997 (Komisijos byla, I t., b. l. 120–121). Minėtame rašte buvo išsamiai nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nagrinėjamoje byloje ginčijamas Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymas (jame nurodyta ir tai, jog išsamūs skaičiavimai pareiškėjui pateikti elektroniniu paštu). Pažymėtina, kad savo nesutikimą su reikalavimu sumokėti nurodytą skirtumą (tarp Europos Komisijos sprendime nurodytos bei realiai išmokėtos Europos Sąjungos paramos lėšų dalies) pareiškėjas išreiškė 2012 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. IS-692, adresuotu Finansų ministerijai, Aplinkos ministerijai bei Agentūrai (I t., b. l. 43–45), į kurį Finansų ministerija atsakė 2012 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. ((4.52-2409)-5K-1218806, 5K-1128403, 5K-1128403, 1202144)-6K-1209124 – juo dar kartą pažymėta, jog Europos Komisija nekeičia savo nuomonės dėl tinkamų finansuoti išlaidų, pagrįstų nenumatytos infliacijos poveikiu, dydžio apskaičiavimo, taip pat, kad dėl susidariusio skirtumo tarp Projektui paskirtos paramos ir realiai išmokėtos sumos, vadovaujantis Grąžinimo taisyklėmis bus pradėta netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų susigrąžinimo procedūra. Vadinasi, pareiškėjui, kaip subjektui, vykdančiam Projektą, kurio finansavimui iš Sanglaudos fondo lėšų skirta parama, ginčijamas 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymas (jo turinys bei tai, kad prašomos grąžinti lėšos yra susijusios su 2012 m. liepos 25 d. Europos Komisijos iš dalies pakeistu spendimu ir juo sumažintu finansavimu aptariamam Projektui, taip pat kad netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų susigrąžinimo procedūra vykdoma pagal Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punktą) buvo (arba turėjo būti) aiškus ir suprantamas.

55Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktam Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto aiškinimui, todėl šių argumentų iš naujo nekartoja. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi tik tai, jog pats pareiškėjas poziciją, kuria pritariama pirmosios instancijos teismo aiškinimui, išreiškė teismui pateiktame prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Grąžinimo taisyklių 5.1.1. punkto atitikimo Konstitucijai ištyrimo (I t., b. l. 126–136). Pareiškėjas pripažįsta, kad specialios procedūros administruojančios arba įgyvendinančios institucijos veiklos neteisėtumui (Grąžinimo įstatymo 5.1.1. punkto atžvilgiu) Europos Sąjungos paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307, nenumato ir kad Grąžinimo įstatymo 5.1.1. punkto taikymui, užtenka konstatuoti vienintelę aplinkybę – kad administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė Europos Sąjungos ir/ar Lietuvos Respublikos teisės aktų ir/ar tarptautinių sutarčių, dėl ko projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma didesnė už nurodytąją paramos sutartyje. Kaip minėta, šios aplinkybės konstatuotos bei suprantamai išdėstytos skundžiamame Agentūros direktoriaus 2012 m. gruodžio 12 d. įsakyme.

56Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, nes klaidingai nurodė rašytinius įrodymus: pareiškėjo teigimu, teismo nurodomų 2011 m. lapkričio 15 d. ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštų Finansų ministerija išvis nėra priėmusi, o Agentūros 2011 m. lapkričio 21 d. raštas į bylą nėra pateiktas (pareiškėjas nenurodo minėtų raštų numerių). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visi minėti dokumentai į bylą pateikti: Finansų ministerijos 2011 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. (4.52-08)-6K-1112341, kuris, be kita ko, buvo išsiųstas ir pareiškėjui, yra nagrinėjamos administracinės bylos I tomo 78–80 puslapiuose; o Finansų ministerijos 2012 m. rugpjūčio 10 d. raštas Nr. (4.52-2409)6K-1206850 – I tomo 99 puslapyje; Agentūros 2011 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. APVA-5247 yra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos III tomo 67 puslapyje, taip pat nagrinėjamos administracinės bylos I tomo 83 puslapyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai atsižvelgė bei įvertino šiuos dokumentus.

57Apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl dalies pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių, atmestinas, kadangi tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, tiek pagal LVAT formuojamą praktiką, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją). Įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinį, pareiškėjo skundo dalyką bei pagrindą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniu skundu skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimus.

58Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylos proceso šalių prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl sprendžiant individualų ginčą taikytino teisės akto (jo dalies) atitikimo Konstitucijai ar kitiems Konstitucijos 105 straipsnyje nurodytiems teisės aktams, negali būti tapatinami su materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, kurie formuluojami keliant ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str.) ir išsprendžiami priimant vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų. Pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pirmosios instancijos teismas išsprendė remdamasis individualią bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, kadangi teismui pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodytų įstatymo normų atitikties Konstitucijai nekilo. Taigi, apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

59Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl šis prašymas netenkinamas. Pažymėtina, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

60Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, ABTĮ 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį, sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

61Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

62Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau –... 5. Paaiškino, kad skundžiamo 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo teisiniu pagrindu... 6. Be to, Grąžinimo taisyklės, kurių taikymu grindžiamas skundžiamas 2012 m.... 7. 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymas prieštarauja teisingumo, protingumo bei... 8. Be to, sumokėti 2012 m. gruodžio 12 d. įsakyme nurodytą 2 957 408 Lt sumą... 9. UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašė teismo kreiptis... 10. Pagrįsdamas savo prašymą, pareiškėjas pažymėjo, kad Grąžinimo... 11. Atsakovas Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra su skundu... 12. Atsakovas paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 12 d. įsakyme padaryta techninė... 13. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad negali būti reikalaujama pinigines... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su skundu nesutiko ir... 15. Aplinkos ministerija savo poziciją grindė iš esmės analogiškais motyvais,... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija taip pat nesutiko su... 17. Nurodė, jog parama Bendrovei buvo skirta Europos Komisijos 2001 m. gruodžio... 18. II.... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu (I... 20. Teismas nustatė, kad Bendrovės vykdytam Projektui Europos komisijos 2001 m.... 21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendžiant Bendrovės... 22. Iš skundo motyvų bei jame išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas... 23. Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės... 24. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies... 25. Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto... 26. Byloje esantys įrodymai – Bendrovės 2011 m. lapkričio 15 d. ir 2012 m.... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad... 28. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Agentūros direktoriaus 2012 m.... 29. Dėl Bendrovės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą su parašymu... 30. Atsižvelgiant į tai, kad visi pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti,... 31. III.... 32. Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu... 33. 1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo... 34. 2. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino Grąžinimo taisyklių... 35. 3. Teismas nepasisakė dėl visų apelianto pirmosios instancijos teismui... 36. 4. Teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl Grąžinimo... 37. Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra su apeliaciniu skundu nesutinka... 38. 1. Įsakyme nurodant Gražinimo taisyklių 5.2.2. punktą, vietoje 5.1.1.... 39. 2. Grąžinimo taisyklių 5.1.1 punkte numatyta, kad sprendimas priimamas ir... 40. 3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nepasisakė dėl tam... 41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su apeliaciniu skundu... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija su apeliaciniu skundu... 43. Finansų ministerija remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV.... 46. Apeliacinis skundas atmestinas.... 47. Nustatyta, kad Europos Komisija 2001 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr.... 48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo... 49. Apeliaciniu skundu pareiškėjas skundžia Vilniaus apygardos administracinio... 50. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka,... 51. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Viešojo administravimo... 52. Be to, individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo... 53. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo... 54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija įvertino... 55. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktam... 56. Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo... 57. Apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė... 58. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylos proceso... 59. Atsakovas Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo UAB... 60. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro... 61. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 62. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą... 63. Nutartis neskundžiama....