Byla 2A-909-560/2017
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija, UAB „Corpus A“, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams V. S. ir A. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija, UAB „Corpus A“, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. S. 28 172,47 Lt skolą už laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2014-04-30 tiektą šilumos energiją 433,49 kv. m ploto atsakovei priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), 2 091,31 Lt materialiąsias palūkanas, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovo – A. S. 9 797,42 Lt skolą už laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2014-04-30 tiektą šilumos energiją 165,73 kv. m ploto ir 162, 61 kv. m ploto atsakovui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), 516,26 Lt materialiąsias palūkanas, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė V. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepaaiškina, kodėl neturėjo atsakovei pretenzijų iki 2011-12-01. Atsakovei įsigyjant patalpas dokumentuose nebuvo nurodyta, jog patalpų šildymo būdas yra centrinis šildymas. Ieškovė reikalauja mokėti už 433,49 kv. m plotą, nors keli radiatoriai įrengti tik 172,51 kv. m plote. Atsakovė nėra informuota apie Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrijos įsteigimą ir jai nėra žinomas nei vienas Bendrijos nutarimas, todėl jai negalioja sprendimai. Ieškovė yra pripažinusi atsakovės patalpoms įrengto skaitiklio faktą ir vadovavosi jo rodmenimis iki 2011-02-01. Atsakovė nesutinka su Valstybinės energetikos inspekcijos išvada. Atsakovei negali būti taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas šilumos energijos paskirstymo metodas Nr. 4, nes tokio atsakovė niekada nepasirinko.

    5

  3. Atsakovas A. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovui priklausančioms patalpoms niekada nebuvo tiekiama centralizuota šilumos energija, ką patvirtino ir ekspertas D. K.. Ieškovas šilumos energiją tiekia pagal V. N. įmonės „Termoprojektas“ parengtus brėžinius. Atsakovas jam priklausančiose patalpose įsirengė šildymo vėdinimo sistemą su kaloriferiais ir tai paneigia aplinkybę, kad atsakovas savo veiksmais patvirtino esančius šalių santykius dėl šilumos energijos tiekimo ir vartojimo. Civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 nėra nei vieno brėžinio ar kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovui priklausančių patalpų šildymą iš centralizuotų sistemų. Atsakovas remiasi antstolio S. M. 2014-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

    6

  4. Trečiojo asmens UAB „Corpus A“ atstovai bylos nagrinėjimo metu iš esmės palaikė ieškovės poziciją. Paaiškino, kad UAB „Corpus A“, vykdydama pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą fiksuodavo tik pastato įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis. Tam procesui neretai trukdė atsakovai, nes šilumos punktas yra jiems priklausančiose patalpose.

    7

  5. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nurodė, kad konstatuoti, ar šildymo sistemų atjungimas yra teisėtas, turi teisę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
  6. Trečiasis asmuo Negyvenamųjų patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

    8

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-14 sprendimu ieškinį tenkino: iš atsakovės V. S. priteisė 8 159,31 Eur skolą ir 605,68 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (8 764,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 264,68 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Vilniaus energija“ naudai; iš atsakovo A. S. – 2 837,53 Eur skolą ir 149,52 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (2 987,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 92,07 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Vilniaus energija“ naudai; iš atsakovės V. S., ir atsakovo A. S. – lygiomis dalimis 34,48 Eur (po 17,24 Eur iš kiekvieno atsakovo) pašto išlaidas valstybės naudai.
  2. Teismo nuomone, šiam ginčui turi prejudicinę reikšmę aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Toje byloje A. S. taip pat rėmėsi argumentu, kad jam priklausančios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) niekada nebuvo prijungtos prie šilumos, tiekiamos centralizuotai, sistemos, bet vis tik pripažino, kad dalis jo patalpų yra šildoma. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-17 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimą paliko nepakeistą, pripažinęs, kad apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybes ir vertindamas A. S. teiginį, kad jo nurodyta negyvenamoji patalpa R-22 nebuvo šildoma, pažymėjo, kad patalpoje R-22 nurodyta, kad šildymo nėra, tačiau šios patalpos suformuotos padalinus patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2014-07-17 nutartyje konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog A. S. įvykdė įstatymų, reikalavimus, kurie nustato atsijungimo nuo bendros namo šildymo sistemos tvarką, todėl atsakovas liko centrinės šilumos sistemos vartotojas.
  3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-20 sprendime konstatavo, jog ieškovė UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nei atsakovas, nei atsakovė nepateikė įrodymų, kad laikydamiesi norminių aktų reikalavimų atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos. Esant tokiai situacijai atsakovai išliko centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojais.
  4. Iš Nekilnojamojo turto registro buvo gauti duomenys apie atsakovams pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančias patalpas, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad 433,49 kv. m ploto patalpų yra centralinis (2002-07-11 kadastro duomenys). Dėl A. S. priklausančios 165,73 kv. m ploto patalpos R-22 yra 2003-10-07 fiksuoti duomenys, kad nėra šildymo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų paslaugų, tačiau teismas civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 jau yra nustatęs, kad ta patalpa yra suformuota padalijus patalpą, kurioje buvo centralizuotas šildymas. Pagal 2007-12-27 registro duomenis 162,61 kv. m ploto patalpų šildymo būdas ir centralizuotų sistemų. Atsakovo pateiktuose pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro 2003-10-07 duomenyse nurodytas šildymo būdas centrinis iš centralizuotų sistemų, kai pagrindinio pastato plotas 2 041,39, o rūsio (pusrūsio) – 680,91 kv. m. Teismo nuomone, atsakovams nesilaikius teisės aktuose nustatytos tvarkos dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos Nekilnojamojo turto registro duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovams centralizuotai nebuvo tiekiama šilumos energija. Taip sprendžiama todėl, kad net ir esant nekilnojamojo turto registre duomenimis apie tai, kad skiriasi bendras pastato plotas nuo šildomo ploto, nesant patalpoms identifikuotoms, negalima nustatyti, kuris konkrečiai plotas nėra šildomas. Bet to, kokiu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys negali paneigti ar patvirtinti šildymo būdo teisėtumo, kai nėra jokių dokumentų, suderinimų, įrodančių atskiros šildymo pastate sistemos įteisinimą, kurių pagrindu galėtų būti padaryti pakeitimai Nekilnojamojo turto registre.
  5. Dr. D. K. teigimu, apžiūrėjus atsakovų patalpose esančius šildymo prietaisus, nustatyta, jog tos patalpos šildomos atskirai ir šilumos energija apskaitoma pagal atskirą skaitiklį. Vertinimo aktas, informacinis raštas bei liudytojo dr. D. K. parodymai leidžia teigti, kad pastate, į kurį tiekiama centralizuota šilumos energija, atskiros patalpos gali būti šildomos kitais būdais, tačiau, teismo vertinimu, tie būdai turi būti įteisinti, t. y. norminių aktų nustatyta tvarka įvykdytas patalpų atjungimas nuo centralizuotos šilumos sistemos ir nustatyta tvarka priimti eksploatuoti atjungtų patalpų šildymo prietaisai. Teismas pažymėjo, kad atskiro šilumos energijos apskaitos prietaiso įrengimas su ieškove nėra suderintas.

    11

  6. Atsakovai kaip argumentu, kad jų patalpoms netiekiama centralizuota šilumos energija rėmėsi UAB „Corpus A“ sudarytu pastato (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemos aprašu, kurio skyriuje „1. Bendras sistemos aprašymas“ nurodyta, kad pastato šildymo plotas sudaro 2 425 kv. m, kuriam jų patalpos nepriskirtos. Iš Valstybinės energetikos inspekcijos 2015-11-18 rašto Nr. 2R-3505 teismas sprendė, kad minėtas aprašas sudarytas tik 2015 m. pabaigoje, todėl atsakovų apraše nurodyti duomenys neturi reikšmės ginčui.

    12

  7. V. N. įmonė „Termoprojektas“ pagal UAB „Autopartis“ užsakymą parengė 2000 m. spalį suderintą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto projektą prisijungti prie Vilniaus šilumos tinklų. Patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „Autopartis“ atsakovė įsigijo 2002-05-17, o atsakovas – 2003-11-27 ir 2011-05-17. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų jėgomis įrengta atskira šildymo sistema ir apskaitos prietaisai būtų suderinti ir priimti eksploatuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Tokio suderinimo nepatvirtina nei antstolio S. M. 2014-08-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nei kiti atsakovų pateikti įrodymai. Atsakovas, remdamasis aplinkybe, jog tik 2015-01-25 sužinojo apie V. N. įmonės „Termoprojektas“ 2000 m. parengtą projektą siekė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-23 nutartimi procesą atnaujinti buvo atsisakyta. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-09 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-23 nutartį paliko nepakeistą, pripažinęs pagrįstu apylinkės teismo argumentą, jog ta aplinkybė, kad V. N. įmonė „Termoprojektas“ 2000 m. parengė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto techninį projektą nereiškia, kad 2011-02-01 – 2013-01-31 laikotarpiu nebuvo tiekta šilumos energija iš centralizuotų sistemų. Sprendžiant šį ginčą, teismo nuomone, šilumos energija iš centralizuotų sistemų buvo tiekiama ir vėlesniu laikotarpiu.

    13

  8. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad būtų atlikę bent dalį būtinų veiksmų, siekdami įteisinti atskirą šildymo sistemą, o jų argumentai apie tai, kad į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), centralizuotai tiekiant šilumos energiją atsakovų patalpos nešildomos arba šildoma tik jų dalis, arba, kad atsakovai daliai patalpų įrengė atskirą šildymo sistemą, yra nepagrįsti, nes tokia šildymo sistema nėra suderinta norminių aktų nustatyta tvarka, nėra nustatyta tvarka priimti eksploatuoti atsakovų patalpoms numatyti apskaitos prietaisai. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovų vykdomą veiklą spręstina, jog poreikis šildyti patalpas yra. Teismas pastebėjo ir tai, kad vertinant atsakovų teiktus įrodymus apie, jų teigimu, įrengtą alternatyvią šildymo sistemą, pripažintina, jog atsakovai pateikė įrodymus apie oro vėdinimo, o ne šildymo sistemą.

    14

  9. 2011-12-15 Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) bendrijos narių susirinkime buvo nutarta pasirašyti atskiras šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su ieškove. 2013-03-28 bendrijos narių susirinkime patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų dauguma pritarė, kad mokesčiai už paslaugas ir suvartotą šilumos kiekį būtų skaičiuojami proporcingai savininko turimų patalpų plotui. Pagal visas aplinkybes ieškovė, pagrįstai paskirstydama šilumos kiekį, vadovavosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu metodu Nr. 4 (toliau – Metodas Nr. 4). Teismas pažymėjo, jog tiekiant į pastatą centralizuotą šilumos energiją ir bendraturčiams nepasirinkus šilumos paskirstymo metodo bet kokiu atveju turėtų būti parinktas pastato šildymo sistemą ir kitas sąlygas atitinkantis metodas, todėl atsakovų argumentai, kad jiems neprivalomi bendrijos nutarimai, atmestini, nes pagal įvadinį skaitiklį gautas šilumos energijos kiekis turi būti paskirstomas šilumos energijos vartotojams. Remiantis Metodo Nr. 4 1.2 ir 3 punktais visas pastate suvartotas šilumos kiekis apskaitomas atsiskaitomuoju šilumos energijos prietaisu – įvadiniu šilumos skaitikliu, kas reiškia, kad visus mokesčius už suvartotą šilumos energiją, ieškovė skaičiavo remiantis tik įvadinio skaitiklio parodymais, t. y. mokesčius skaičiavo tik už faktiškai suvartotą šilumos kiekį.

    15

  10. Kadangi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tinklų, teismas pripažino, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Dėl nurodyto atsakovai turi pareigą mokėti už jų patalpoms tenkančios šilumos energijos kiekį.

    16

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18

  1. Atsakovai V. S. ir A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimu nesutinka, prašo skirti ieškovei 5 792,00 Eur baudą ir 50 procentų iš šios baudos po lygiai paskirti atsakovams, priteisti žyminį mokestį. Nurodo, jog niekur nėra nurodytas apeliantei priklausančių 433,49 kv. m patalpų šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Apelianto rūsio patalpose centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų nebuvo įrengtas, apeliantas įrengė rekuperacinę šildymo sistemą. Apeliantė įsirengė šildymą pirmo aukšto patalpose pagal projektą. Ieškovė aplinkybę, jog ginčo patalpose yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, įrodinėjo mokesčių paskaičiavimo pažyma, PVM sąskaitomis – faktūromis, gyventojų registro pažyma, VĮ Registro centro išrašais, tačiau privalomo techninio dokumento – šildymo sistemos aprašo, nei vieno techninio dokumento nepateikė.
  2. 2002-05-22 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai pasirinko šilumos energijos apskaitą pagal apskaitos prietaisus, nuo 2002-05-22 metodo Nr. 5 niekas neatšaukė. Todėl 2002-05-22 UAB „AUTOPARTIS“ pasirašė sutartį. Ieškovė priėmė pastato šilumos punktą ir du jo skaitliukus. Sutartyje susitarė, kad šilumos kiekį apskaičiuos pagal „apskaitos prietaisų rodmenis“. Sutinkamai su V. N. įmonės „Termoprojektas“ brėžiniais, sudarant sutartį pastato šilumos punkte buvo įrengti du skaitliukai. Apeliantė pirmo aukšto patalpų šilumos energijos tiekimo sutartį sudarė 2002-05-22 „konkliudentiniais veiksmais“, ja susitarė skaičiuoti pagal skaitiklį, įrengtą jos atšakoje. Nuo 2002-05-22 sąžiningai vykdė savo prievolę, laiku ir tinkamai atsiskaitė, ieškovė pretenzijų neturi.
  3. Tik 2013-03-28 bendrijos nariai už suvartotą šilumos energiją pastato šildomose patalpose sau nusprendė skaičiuoti proporcingai pagal savininko (nuomininko) patalpų plotą. Bendrijos 2013-03-28 sprendimas liečia tik jos narius, o apeliantai nėra nariai.
  4. Turi būti atsižvelgta į antstolio S. M. faktinių aplinkybių protokolą, Dr. D. K. išvadą ir parodymus, į tai, kad teismas neskyrė ekspertizės.
  5. Nėra pagrindo remtis prejudiciniais faktais, nes jie atsirado netinkamai ginantis apeliantui, be to, jie kilo iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto išrašo klaidingo išrašo („statybos pradžios metai: 1197 m.“), o ieškovė įrodymų, kad kiti išrašo įrašai teisingi, nepateikė.
  6. V. N. įmonės „Termoprojektas“ 2000 m. prijungimo prie šilumos tinklų objekto paso dalyje „Šildomų patalpų plotas m“ (8) nurodyta, kad pastato unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 2E3p, adresu (duomenys neskelbtini): šildomas plotas 2 425 kv. m., t. y. niekada nebuvo suprojektuota 2 905,25 kv. m. ploto centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų sistema. Nors teismas nustatė, kad skiriasi bendras pastato ir šildomas plotas, tačiau ieškinį nepagrįstai tenkino.
  7. Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ pateikė į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantė sutinka, kad pirmo aukšto patalpos yra šildomos, nesutinka dėl rūsio šildymo, tačiau buto (patalpos) kadastro duomenyse numatyta, kad V. S. priklausančių patalpų visas plotas 433,49 kv. m (tiek rūsio, tiek pirmo aukšto) yra centrinis.
  8. Teismas pagrįstai rėmėsi prejudiciniais sprendimais ir pateikė išvadą, kad atskirą šildymo sistemą savo patalpoms šildyti apeliantai galėtų eksploatuoti tik įvykdę teisės aktų reikalavimus.
  9. Tarp apeliantų ir ieškovės nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo- pardavimo sutartis, tačiau tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.
  10. Apeliantai rūsio patalpų atjungimą atliko nepaisydami galiojusiu teisiniu reglamentavimu įtvirtintos namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių tvarkos. Tokiais atvejais asmuo tebeturi energiją naudojančius įrenginius ir išlieka šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykių dalyviu.
  11. Apeliantai teigia, kad rūsio patalpos niekada nebuvo prijungtos prie bendros šildymo sistemos, kas prieštarauja civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 ir civilinėje byloje Nr. 2A-1391- 653/2013 nustatytoms aplinkybėms.
  12. Apeliantai remiasi N. įmonės „Termoprojektas“ projektu. Prijungimo prie šilumos tinklų objekto pasas (apeliantų prašyme nurodyta lapas ŠM-2) yra pastato šilumos punkto projektavimo stadijoje techninio projekto paruošto 2000 m. dalis, o jo duomenys, dėl šildomo ploto pateikti preliminarūs. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2134-798/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-18477-819/2015 pateikė išvadą, kad net ir esant šiems apeliantų dokumentams byloje, tai nereiškia, kad nebuvo teikta šilumos energija rūsio patalpoms ir šių dokumentų pateikimas neturi reikšmės įsiteisėjusiam sprendimui.
  13. Tretieji asmenys Negyvenamųjų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), bendrija, UAB ‚Corpus A“, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovei V. S. skolos sudarymo metu priklausė 433,49 kv. m ploto patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos nuo R-1 iki R-7, R16, R17 ir pirmame aukšte esančios patalpos, pažymėtos nuo 1-2 iki 1-1-7 ir nuo 1-21 iki 1-25, o atsakovui A. S. priklausė 162,61 kv. m ploto patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 165,731 kv. m ploto patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

21Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Atsakovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nepagrįstai, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovų patalpos ginčo laikotarpiu buvo šildomos, šilumą tiekiant centralizuota šildymo sistema, kadangi rūsio patalpose centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų nebuvo įrengtas, o apeliantė įsirengė šildymą pirmo aukšto patalpose pagal projektą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės reikalaujamas įsiskolinimas yra priteistinas iš atsakovų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiam ginčui prejudicinę reikšmę turi aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 priimtu įsiteisėjusiu sprendimu, kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2014-07-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1391-653/2013. Nurodytoje byloje A. S. taip pat rėmėsi argumentu, kad jam priklausančios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) niekada nebuvo prijungtos prie tiekiamos centralizuotai šilumos sistemos, bet vis tik pripažino, kad dalis jo patalpų yra šildoma. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybes ir vertindamas A. S. teiginį, kad jo nurodyta negyvenamoji patalpa R-22 nebuvo šildoma, pažymėjo, kad patalpoje R-22 nurodyta, kad šildymo nėra, tačiau šios patalpos suformuotos padalinus patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Be to Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad buvo svarbu nustatyti, ar suformavus naujas patalpas R-22, jos buvo tinkamai atjungtos nuo centralizuotų šildymo sistemų. Vilniaus apygardos teismas 2014-07-17 nutartyje konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog A. S. įvykdė įstatymų reikalavimus, kurie nustato atsijungimo nuo bendros namo šildymo sistemos tvarką, todėl atsakovas liko centrinės šilumos sistemos vartotojas.
  2. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog toks sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė reikšmė galioja taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015; 2015-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015, kt.).
  3. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateiktu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika, pagrįstai sprendė, jog aplinkybės, kad atsakovui priklausančios ginčo patalpos buvo prijungtos prie centralizuotos šildymo sistemos bei laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2013-01-31 atsakovas buvo centrinės šilumos sistemos vartotoju, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimu, yra prejudiciniai faktai šioje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų nurodomi argumentai, jų manymu, pagrindžiantys negalimumą remtis nurodytais prejudiciniais faktais, o konkrečiai tai, kad prejudicinių faktų atsiradimą sąlygojo atsakovo netinkama gynyba civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 bei tai, kad jie kilo iš klaidingo VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto išrašo, nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti prejudicinę galią nurodytiems faktams, nustatytiems civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovų argumentą, jog atsakovui priklausančiose ginčo patalpose centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų niekada nebuvo įrengtas, atmeta.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo pareiga šioje byloje pirmosios instancijos teismo pagrįstai paskirstyta, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, t. y. ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovams atsirado pareiga apmokėti ieškovės reikalaujamą priteisti skolą, o atsakovai – kad ieškovė reikalauja priteisti skolą nepagrįstai. Šiame kontekste pažymėtina, jog įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016; 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių – pagrindo konstatuoti šių taisyklių pažeidimo byloje nėra.
  5. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje Nr. 2-15384-864/2013 2013-11-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu įsiteisėjusiu sprendimu, kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2014-07-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1391-653/2013, konstatavus, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) (prejudicinis faktas), bei nustačius, kad nagrinėjamoje byloje nei atsakovas, nei atsakovė nepateikė įrodymų, jog laikydamiesi norminių aktų reikalavimų atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos bei jų jėgomis įrengta atskira šildymo sistema ir apskaitos prietaisai būtų suderinti ir priimti eksploatuoti teisės aktų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai išliko centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojais, kas yra pagrindu ieškovei iš atsakovų priteisti jos reikalaujamą įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų vertinimo bei tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas nagrinėjamam ginčui aplinkybes. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovų argumentai apie tai, jog į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), centralizuotai tiekiant šilumos energiją atsakovų patalpos nešildomos arba šildoma tik jų dalis, arba, kad atsakovai daliai patalpų įrengė atskirą šildymo sistemą, yra nepagrįsti arba, kitaip tariant, negali sukurti atsakovų pageidaujamų teisinių pasekmių (reikalaujamo priteisti įsiskolinimo nepagrįstumo pripažinimo), nes tokia šildymo sistema nėra suderinta norminių aktų nustatyta tvarka, nėra nustatyta tvarka priimti eksploatuoti atsakovų patalpoms numatyti apskaitos prietaisai. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovų argumentus dėl netinkamo į bylą pateiktų įrodymų vertinimo atmeta kaip nepagrįstus.
  6. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir esant Nekilnojamojo turto registre duomenimis apie tai, kad bendras pastato plotas skiriasi nuo šildomo ploto, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes Nekilnojamojo turto registro duomenys negali paneigti ar patvirtinti šildymo būdo teisėtumo, kai nėra jokių dokumentų, suderinimų, įrodančių atskiros šildymo pastate sistemos įteisinimą, kurių pagrindu galėtų būti padaryti pakeitimai Nekilnojamojo turto registre.
  7. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  8. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

  1. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai, kad ieškovė pateikė ieškinį, kuris buvo tenkintas bei patikrinus šio procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuota, kad nėra pagrindo jo panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais, patvirtina tik tai, kad ieškovė pagrįstai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovų prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

  1. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovės naudai, atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme priteisimo atmetamas.

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

25Atsakovų V. S. ir A. S. apeliacinį skundą atmesti.

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai