Byla 3K-3-125/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vakario transportas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vakario transportas“ ieškinį atsakovui UAB „SEB VB Lizingas“ dėl įmokų pagal finansinio lizingo sutartį priteisimo; trečiasis asmuo – E. Urbonavičiaus firma „Renovila“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šalys 2004 m. gegužės 5 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 2004-050043-01 (toliau – lizingo sutartis). Pagal ją atsakovas (lizingo davėjas) įsipareigojo nupirkti iš trečiojo asmens vilkiką SCANIA R124 (toliau – lizingo objektas) ir perduoti jį naudotis ieškovui (lizingo gavėjui), o ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 184 849,31 Lt. Ieškovas 2004 m. gegužės 10 d. sumokėjo atsakovui 1757,95 Lt administracinį mokestį ir 27 501,55 Lt pradinę įmoką, o 2004 m. liepos 12 d. – 4443,34 Lt, viso – 33 696,84 Lt.

5Byloje kilo ginčas dėl lizingo objekto perdavimo ar neperdavimo fakto lizingo gavėjui ir sumokėtų pagal lizingo sutartį įmokų grąžinimo.

6Ieškovas teigia, kad atsakovas pažeidė lizingo sutartį ir realiai neperdavė jam lizingo objekto, todėl prašo priteisti jam iš atsakovo 33 696,84 Lt, kuriuos jis sumokėjo pagal lizingo sutartį, bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7Atsakovas teigia, kad jis įvykdė sutartinį įsipareigojimą ir perdavė ieškovui lizingo objektą. Jis nurodė, kad 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PP 2004-050043 įsigijo iš trečiojo asmens lizingo objektą ir 2004 m. gegužės 20 d. jį tiesiogiai ieškovui perdavė trečiasis asmuo (turto pardavėjas). Atsakovas faksu gavo iš ieškovo 2004 m. gegužės 20 d. lizingo objekto priėmimo-perdavimo aktą, jame buvo ieškovo ir trečiojo asmens parašai, po to šį aktą pasirašė atsakovas. Taigi lizingo objektą ieškovas perėmė iš trečiojo asmens pagal 2004 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo aktą. Faktą, kad lizingo objektą ieškovas gavo ir juo naudojosi, patvirtina ir jo 2004 m. liepos 12 d. atlikta įmoka už naudojimąsi lizingo objektu. Ieškovui vėliau nemokant įmokų pagal lizingo sutartį, atsakovas nuo 2004 m. spalio 22 d. nutraukė lizingo sutartį.

8Teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-554-527/2006, iškelta pagal lizingo davėjo UAB „SEB VB lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Gendera“, UAB „Antima ir Ko“, tretiesiems asmenims E. Urbonavičiaus firmai „Renovila“, VĮ „Regitra“, UAB „Vakario transportas“ dėl vilkiko SCANIA R124 2004 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos UAB „Gendera“ ir UAB „Antima ir Ko“, pripažinimo negaliojančia ir daikto (vilkiko) grąžinimo lizingo davėjui. Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006 teismo nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su lizingo objekto perdavimu ar neperdavimu pagal 2004 m. gegužės 20 d. aktą, gali turėti prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nustatė, kad 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas (lizingo davėjas) iš trečiojo asmens įsigijo lizingo objektą; 2004 m. gegužės 20 d. atsakovui faksu buvo perduotas jo priėmimo-perdavimo aktas, kurį pasirašė ieškovas (lizingo gavėjas) ir trečiasis asmuo; 2004 m. spalio 14 d. atsakovas informavo ieškovą apie vienašališką lizingo sutarties nutraukimą, jeigu iki 2004 m. spalio 21 d. nebus sumokėtas įsiskolinimas pagal lizingo sutartį. Iš 2008 m. balandžio 21 d. atsakovo pažymos matyti, kad lizingo objektas yra atsiimtas iš ieškovo nutraukus lizingo sutartį. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-554-527/2006, 2006 m. spalio 31 d. sprendimu patenkino lizingo davėjo ieškinį ir pripažino ginčo sutartį negaliojančia bei grąžino jam lizingo objektą. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad: lizingo sutarties pagrindu lizingo davėjas 2004 m. gegužės 13 d. įsigijo iš trečiojo asmens lizingo objektą ir jį 2004 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo akto pagrindu perdavė lizingo gavėjui; kad priėmimo-perdavimo akto faksimilinė kopija įrodo, jog trečiasis asmuo perdavė lizingo objektą lizingo gavėjui; kad, nesant byloje įrodymų apie tai, kad 2004 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo akto faksimilinė kopija yra suklastota ir jai esant nenuginčytai, laiko ją tinkamu rašytiniu įrodymu, vertintinu kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartį paliko nepakeistus.

12Teismas, ištyręs civilinėse bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas nurodė, kad iš bylose esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, jog atsakovas įvykdė visas lizingo sutartyje numatytas prievoles, t. y. iš trečiojo asmens įsigijo ir 2004 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė ieškovui naudotis bei valdyti lizingo objektą. 2004 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo aktas yra nenuginčytas, galiojantis ir vertinamas kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis tiek ieškovo, tiek atsakovo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad šis aktas yra suklastotas. Lizingo sutartis nutraukta dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl remiantis sutarties 18.6.2 punktu ieškovo sumokėtos pagal sutartį įmokos jam negrąžinamos. Teismas pažymėjo, kad šalių nurodyti kiti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės šiai bylai teisingai išspręsti.

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad lizingo sutartį lydinčios pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui. Šis, nebūdamas sutarties šalis, turi teisę reikšti pretenzijas pardavėjui dėl netinkamo turto perdavimo. Lizingo davėjui, kaip daikto pirkėjui ir jo savininkui, išlieka pareiga užtikrinti, kad įgytas turtas bus tinkamai perduotas valdyti ir naudoti verslo tikslams (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Jei tokia prievolė tinkamai nevykdoma dėl aplinkybių, už kurias atsako lizingo davėjas, tai lizingo gavėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį, reikalauti atlyginti nuostolius ar naudotis teise sustabdyti periodinių įmokų mokėjimą (CK 6.570 straipsnio 2, 3 dalys). Kadangi lizingas yra viena iš nuomos santykių rūšių, kai daiktas sutarties laikotarpiu valdomas ir naudojamas ne savininko, o nuomininko, tai tinkamas daikto perdavimas yra sąlyga priešpriešinėms prievolėms tinkamai įvykdyti. Prievolės perduoti daiktą tinkamas įvykdymas lizingo santykiuose reiškia tai, kad lizingo gavėjas gali nekliudomai naudoti išnuomotą ir jau perduotą turtą verslo tikslams.

14Teisėjų kolegija motyvavo, kad civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006 Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi pašalino iš Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimo motyvus apie tai, kad 2004 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo akto faksimilinė kopija patvirtina lizingo objekto perdavimą ieškovui, nes joje esantys ieškovo parašas ir spaudas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog prievolė perduoti akte nurodytą daiktą ieškovui buvo įvykdyta tinkamai. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas pašalino dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, nesukuria prejudicinio fakto nagrinėjamai bylai. Joje nustatyta, kad lizingo gavėjas, manydamas, jog lizingo davėjas netinkamai įvykdė prievolę perduoti jam akte nurodytą daiktą, nepasinaudojo teise sustabdyti periodinių įmokų mokėjimą, nutraukti lizingo sutartį (lizingo sutarties 18.2.2 punktas), nepareikalavo atlyginti nuostolių. Tai sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovas lizingo objektą gavo ir juo naudojosi. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo 2004 m. liepos 12 d. atlikta įmoka už naudojimąsi lizingo objektu. Lizingo davėjas nuo 2004 m. spalio 22 d. nutraukė lizingo sutartį, nes lizingo gavėjas nuo 2004 m. liepos 25 d. iki 2004 m. rugsėjo 25 d. nemokėjo periodinių įmokų. Lizingo gavėjas neginčijo sutarties nutraukimo pagrindo, todėl pagal lizingo sutarties 18.6.2 punktą visos iki sutarties nutraukimo lizingo davėjui sumokėtos įmokos lizingo gavėjui negrąžinamos. Lizingo sutarties nuostatos nėra nuginčytos ar pakeistos įstatymų nustatyta tvarka, todėl šalims turi įstatymo galią. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nenuginčyta 2004 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo akto faksimilinė kopija yra tinkamas įrodymas.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasatoriaus nuomone, teismai pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

17Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

19Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006, nurodė, kad 2004 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo akto faksimilinė kopija yra tinkamas įrodymas, todėl pripažino lizingo objekto perdavimo naudotis kasatoriui faktą. Kasatorius, nesutikdamas su šiais teismo motyvais, apskundė sprendimą apeliacine tvarka, nes šių aplinkybių konstatavimas buvo jam reikšmingas nagrinėjamoje byloje. Kasatoriaus prašymas pakeisti sprendimo motyvus ar jų dalį atitinka reikalavimą pakeisti teismo sprendimą, todėl pripažintinas suformuotu pagal apeliacinės instancijos teismo teises (CPK 326 straipsnis). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs kastoriaus skundą, 2007 m. gegužės 29 d. nutartyje konstatavo, kad trečiojo asmens atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, jog trečiasis asmuo 2004 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo akte nurodyto lizingo objekto lizingo gavėjui realiai (faktiškai) neperdavė nei akto surašymo dieną, nei vėliau, t. y. konstatavo teisiškai reikšmingą faktą, turintį res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas pašalino iš Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimo motyvus, kurių pagrindu konstatuota, jog 2004 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo akto faksimilinė kopija patvirtina lizingo objekto perdavimą lizingo gavėjui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, 2008 m. sausio 31 d. nutartyje konstatavo apeliacinės instancijos teismo nustatytą aplinkybę, t. y. kad 2004 m. gegužės 20 d. aktu lizingo objektas nebuvo tinkamai perduotas lizingo gavėjui, nes priklausė nuosavybės teisėmis UAB „Antimas ir Ko“.

20Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės, paneigiančios lizingo objekto perdavimo lizingo gavėjui faktą, turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Teismai nepagrįstai nesirėmė kitoje civilinėje byloje nustatytu prejudiciniu faktu, todėl priėmė neteisėtus procesinius sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas pašalino dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, nesukuria prejudicinio fakto nagrinėjamai bylai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotos CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos.

212. Teismai pažeidė CPK 18, 270 straipsnius, 279 straipsnio 4 dalį.

22Teismo sprendimo (nutarties) motyvais konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turtintys res judicata galią. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas pašalino dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, nesukuria prejudicinio fakto nagrinėjamai bylai, iš esmės prieštarauja CPK 18, 270 straipsnių, 279 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio nuostatoms, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui ir yra ydingas.

23Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

241. Kasaciniame skunde nors ir teigiama, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo bei sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarkos taisykles, tačiau iš esmės jame analizuojamos ir vertinamos teismų nustatytos faktinės aplinkybes, susijusios su priėmimo-perdavimo akto pasirašymu bei lizingo objekto perdavimu, o tai pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas. Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad lizingo davėjas savo pareigą perduoti lizingo objektą yra įvykdęs.

252. Kasatorius per daug plačiai aiškina Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006, išvadas ir motyvus. Šioje byloje buvo nagrinėjamos 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybės, o klausimai, susiję su lizingo sutarties vykdymo aplinkybėmis, joje nebuvo sprendžiami. Turto perdavimas pagal lizingo sutartį nebuvo įrodinėjimo dalykas šioje byloje, todėl, apeliacinės instancijos teismui pašalinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl daikto perdavimo pagal lizingo sutartį, jų sprendime tiesiog nebeliko. Klausimai, susiję su lizingo sutarties vykdymo aplinkybėmis, buvo sprendžiami nagrinėjamoje byloje. Dėl to kasatorius nepagrįstai reikalauja taikyti CPK 182 straipsnio 2 punktą dėl prejudicinių faktų.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl CPK normų, reglamentuojančių prejudiciją, taikymo šioje byloje

29Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos; įrodomieji faktai, t. y. įstatymuose nurodyti faktai, kurių pagrindu teismas daro išvadą apie reikšmingų ginčo (bylos) aplinkybių egzistavimą; procesinio teisinio pobūdžio faktai. Faktai nustatomi pagal faktinius duomenis – įrodymus. Įstatyme nustatyta, kokios aplinkybės yra neįrodinėjamos. Viena iš tokių – prejudicinis faktas. Jo ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas ir ekonomijos sumetimais antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. Kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu faktu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, jis turi atitikti tokias sąlygas:

  1. faktas turi būti nustatytas teismo;
  2. teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję;
  3. teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje;
  4. teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje;
  5. kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims;
  6. aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje.

30Nagrinėjamu atveju kitoje civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006 buvo nagrinėjamas lizingo sutarties absoliutaus negaliojimo klausimas (niekinis sandoris) ta apimtimi, kad lizingo gavėjas, kuris pagal lizingo sutartį veikė lizingo davėjo naudai, iš pirkėjo turėjo gauti nuosavybės teise lizingo dalyką. Teismai nustatė faktą, kad lizingo dalykas fiziškai nebuvo perduotas lizingo gavėjui, bet pripažino, kad lizingo gavėjas tinkamai įvykdė lizingo sutartį dėl pirkimo-pardavimo dalyko priėmimo lizingo davėjo nuosavybėn. Lizingo davėjo, kaip daikto savininko, ieškinys dėl daikto išreikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006 buvo patenkintas. Lizingo sutarties sudarymas yra šalių suderinti valingi veiksmai siekiant nustatyti dvejopas ir neatskiriamas sutarties šalių tarpusavio teises ir pareigas: 1) dėl sutarties dalyko perdavimo nuosavybėn savininkui (lizingo davėjui), kuris lizingo santykiuose veikia kaip nuomotojas; 2) dėl lizingo sutarties dalyko iš lizingo davėjo (nuomotojo) perdavimo naudotis ir valdyti lizingo gavėjui (nuomininkui). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad lizingo davėjo prievolės perduoti lizingo gavėjui naudoti lizingo dalyką vykdymas įėjo į civilinės bylos Nr. 2-554-527/2006 nagrinėjimo dalyką. Šia prasme kaip prejudicinis faktas yra tai, ar lizingo sutartis buvo įvykdyta dėl abiejų dalių, t. y. ir dėl daikto pirkimo-pardavimo, ir dėl jo perdavimo valdyti ir naudotis.

31Pagal šalių sudarytą sutartį daikto perdavimo santykiuose lizingo gavėjas buvo įgaliotas veikti pirkėjo vardu santykiuose su daikto pardavėju, t. y. turėjo gauti daiktą, ir tai reikštų jo gavimą nuosavybėn pirkėjui (lizingo davėjui). Civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006 priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad lizingo davėjas, veikdamas per atstovą, 2004 m. gegužės 20 d. priėmimo-perdavimo aktu perėmė nuosavybės teisę į daiktą ir tapo jo savininkas. Teismas, nustatęs faktą, kad lizingo dalykas fizine prasme lizingo gavėjui nebuvo įteiktas (perduotas), nekonstatavo, jog lizingo sutartis yra niekinė. Lizingo sutarties vykdymo požiūriu ir pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį tokia konstatacija svarbi ir nagrinėjamoje byloje.

32Minėta, kad lizingo sutarties neatskiriama dalis yra nuomos santykiai. Turto perdavimas lizingo gavėjui nėra niekinis ir nenuginčytas, todėl faktas, kad lizingo dalykas fizine prasme nebuvo perduotas lizingo gavėjui, savaime nereiškia, jog lizingo dalykas pagal nuomos santykius teisiškai nebuvo perduotas ir gautas lizingo gavėjo. Daikto perdavimas yra vykdomas ne vien fizinio jų perdavimo būdu. Lizingo davėjo pareiga perduoti daiktą lizingo gavėjui reiškia, kad lizingo davėjas (nuomotojas) įsipareigoja perduoti daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Daikto perdavimas pagal lizingo sutartį lizingo gavėjui yra vienas iš daikto perdavimo įgijėjui atvejų. Pagal CK 4.50 straipsnį daikto perdavimu sudaroma galimybė įgijėjui naudotis daiktu pagal paskirtį, atsižvelgiant į daikto būklę ir teisinį statusą. Surašant aktą dėl lizingo dalyko perdavimo sudaromas sandoris, kuriuo daikto pardavėjas sudaro galimybę daikto įgijėjui juo naudotis, bet tai nereiškia, kad daiktas fiziškai perduodamas, nes įstatyme nustatyti įvairūs daikto perdavimo būdai. Pavyzdžiui, CK 4.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktai perduodami įgijėjui daikto įteikimu ir kitais būdais, o juos gali nustatyti įstatymai ir sutartis. Nuomos sutartimi daiktas perduodamas valdyti ir naudotis. Jeigu įgijėjui (nuomininkui) sudaroma galimybė naudotis daiktu, tai galima daryti išvadą, kad nuomos dalykas perduotas. Kilnojamojo daikto valdymo atsiradimo pagrindai nustatyti CK 4.28 straipsnyje, o 4.29 straipsnyje nustatytas daikto valdymo atsiradimas per kitą asmenį. Kilnojamojo daikto valdymas atsiranda įvairiais pagrindais, o ne vien dėl fizinio daikto perdavimo. Atliekant kitus veiksmus, kurie išreiškia asmens valią užvaldyti daiktą (CK 4.28 straipsnio 8 punktas), gali būti nustatytas daikto valdymo atsiradimas. Pavyzdžiui, tai gali būti akto apie daikto priėmimą-perdavimą vykdant lizingo sutartį pasirašymas, nors lizingo dalykas fizine prasme nėra gautas. Akto pasirašymu gali būti patvirtinama, kad lizingo gavėjui nėra kliūčių arba kad jam sudarytos galimybės naudotis daiktu. Ar jis pasinaudos sudarytomis galimybėmis ir ar iš tikrųjų naudosis lizingo dalyku, valdymo atsiradimui nėra svarbu. Lizingo davėjas įvykdo pareigą perduoti daiktą lizingo gavėjui, jeigu sudaro galimybę lizingo dalyką valdyti ar juo naudotis. Šiuos veiksmus lizingo davėjas gali atlikti pats, pasitelkęs trečiuosius asmenis ar veikti per atstovą. Jeigu trečiasis asmuo ar atstovas pats yra lizingo dalyko gavėjas ir atlieka veiksmus, kurie neatitinka lizingo davėjo užduoties ar pavedimo, o nenaudingi yra pačiam trečiajam asmeniui ar atstovui, tai šiuose santykiuose sąžiningas asmuo turi būti ginamas. Lizingo davėjas, sutartyje duodamas nurodymą lizingo gavėjui iš pirkėjo gauti daiktą, nepažeidė teisinių reikalavimų, buvo sąžiningas santykiuose su trečiuoju asmeniu ar atstovu. Asmuo, kuris turėjo paimti lizingo dalyką lizingo davėjo nuosavybėn, o kartu priimti jį savo kaip lizingo gavėjo naudojimui ir valdymui, pasirašydamas priėmimo-perdavimo aktą faktiškai daikto jam neįteikus, nebuvo tikslus, nes to nenurodė akte ir neinformavo apie tai lizingo davėjo. Be to, jis aiškino, kad šis aktas nesukūrė jokių teisinių padarinių lizingo davėjui ir tuo, būdamas lizingo davėjo sutarties nuostatomis įpareigotas vykdyti sutartį, kenkė lizingo davėjo interesams. Taigi jis elgėsi nesąžiningai santykiuose su lizingo davėju. Nesąžiningas asmuo neturi būti ginamas. Dėl to teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 182 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio, 279 straipsnio 4 dalies pažeidimo ir pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

34Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šalys 2004 m. gegužės 5 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr.... 5. Byloje kilo ginčas dėl lizingo objekto perdavimo ar neperdavimo fakto lizingo... 6. Ieškovas teigia, kad atsakovas pažeidė lizingo sutartį ir realiai... 7. Atsakovas teigia, kad jis įvykdė sutartinį įsipareigojimą ir perdavė... 8. Teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad 2004 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi... 12. Teismas, ištyręs civilinėse bylose esančius rašytinius įrodymus,... 13. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija motyvavo, kad civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006 Lietuvos... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo teismų sprendimą ir nutartį panaikinti,... 17. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 18. 1. Teismai pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies... 19. Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendime, priimtame civilinėje... 20. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartimi... 21. 2. Teismai pažeidė CPK 18, 270 straipsnius, 279 straipsnio 4 dalį.... 22. Teismo sprendimo (nutarties) motyvais konstatuojami tam tikri reikšmingi... 23. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, teismų... 24. 1. Kasaciniame skunde nors ir teigiama, kad teismai pažeidė įrodymų... 25. 2. Kasatorius per daug plačiai aiškina Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m.... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl CPK normų, reglamentuojančių prejudiciją, taikymo šioje byloje... 29. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro materialinio teisinio... 30. Nagrinėjamu atveju kitoje civilinėje byloje Nr. 2-554-527/2006 buvo... 31. Pagal šalių sudarytą sutartį daikto perdavimo santykiuose lizingo gavėjas... 32. Minėta, kad lizingo sutarties neatskiriama dalis yra nuomos santykiai. Turto... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...