Byla 2-1437/2012
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jonosfera“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-522-280/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ondubalt“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei UAB „Jonosfera“, tretieji asmenys T.N. ir V.B. dėl įsiskolinimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB „Ondubalt“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Jonosfera“, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 3 d. papildomo susitarimo 1 straipsnį dalyje, kurioje numatyta, kad UAB „Ondubalt“ sutinka ne ginčo tvarka sumokėti (užskaityti) 80 000 eurų dydžio UAB „Jonosfera“ įsipareigojimų nevykdymo mokestį; pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 2 d. atliktą 276 224 Lt įskaitymą; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 276 224 Lt skolos; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 28 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštavo 200 000 Lt sumai atsakovui UAB „Jonosfera“ priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą bei trečiuosius asmenis, o turto neturint arba turint nepakankamai, ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias Lietuvos Respublikos bankuose, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti naudotis tretiesiems asmenims, leidžiant vykdyti tik atsiskaitymus su ieškovu. 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi padidino taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir papildomai areštavo atsakovo turtą 80 000 Lt sumai.

6Atsakovas UAB „Jonosfera“ pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą galimų nuostolių atlyginimą užtikrinti 345 056,24 Lt apimties banko garantija arba piniginėmis lėšomis, o ieškovui neįvykdžius tokio įsipareigojimo per teismo nustatytą terminą, panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (t. 3, b.l. 2-7). Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestas (t. 3, b.l. 40-43).

7Atsakovas UAB „Jonosfera“ pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą galimų nuostolių atlyginimą užtikrinti 345 056,24 Lt apimties banko garantija arba piniginėmis lėšomis, o ieškovui neįvykdžius tokio įsipareigojimo per teismo nustatytą terminą, panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei nutartį vykdyti skubiai (t. 3, b.l. 57-62). Atsakovas nurodo, kad ilgas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi dideles neigiamas pasekmes jam kaip verslo subjektui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kenkia jo reputacijai. Atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali disponuoti areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu ir dėl to gali prarasti galimybę sudaryti naudingą sandorį, o areštavus jam priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, atsakovas neteko galimybės vystyti komercinės veiklos, investuoti turimų lėšų. Atsakovas nurodo, kad bendras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų patirti nuostolių dydis yra apytiksliai 345 056,24 Lt (galima naujos paskolos areštuotų lėšų apimtimi kaina 10 676,39 Lt, areštuotų lėšų panaudojimo apyvartoje galimos pajamos 71 939,85 Lt, palūkanų AB SEB bankui dydis 262 440 Lt (negalint grąžinti kredito, pardavus areštuotą nekilnojamąjį turtą)).

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovo pakartotinio prašymo dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino (t. 3, b.l. 66-68). Teismas nekartojo 2012 m. kovo 27 d. nutartyje nurodytų motyvų, nes atsakovas jų iš esmės pakartotiniu prašymu nenuginčijo. Nurodė, kad atsakovas tinkamai ir pakankamai nepagrindė patiriamų nuostolių dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nepateikė, kiek nuostolių patyrė už praėjusį laikotarpį nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, nors atsakovas turi didesnes galimybes pagrįsti galimų ir iš esmės jau patirtų nuostolių atsiradimą, nes laikinosios apsaugos priemonės taikytos dar 2010 metais. Teismo vertinimu, atsakovas galimai siekia išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, realizuoti turimą turtą, kad ieškovas neturėtų galimybės išieškoti skolos, jeigu ji būtų priteista. Juo labiau, kad atsakovas pats prašyme nurodo, jog negali parduoti nekilnojamojo turto bei padengti banko išduotą kreditą.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Jonosfera“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apelianto teigimu, konkretus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtų nuostolių dydis galėtų paaiškėti tik baigus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, konkretus nuostolių dydis būtų įrodinėjamas įsiteisėjus apeliantui palankiam teismo sprendimui, o šiuo atveju yra sprendžiamas nuostolių atsiradimo tikėtinumo klausimas, o ne šalių ginčas dėl žalos atlyginimo.
  2. Teismas nurodė, kad pinigų areštas visada susijęs su nuostoliais. Todėl teismui patvirtinus nuostolių atsiradimo akivaizdumą bei apeliantui pagrindus taikomas palūkanų normas atitinkamoje rinkoje, nėra jokio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima atsisakyti užtikrinti bent minimaliausius atsakovo patiriamus nuostolius dėl palūkanų, galimų gauti sudarius indėlio sutartį dėl areštuotų lėšų - 91 527,51 Lt. Nuo sąskaitų areštavimo dienos iki numanomos galutinio ir neginčijamo teismo sprendimo priėmimo dienos (3 metai) už areštuotas lėšas banke galėtų gauti apytiksliai 8 887,81 Lt palūkanų, nes pagal Lietuvos banko statistiką 2010 m. liepos mėnesį nefinansinių korporacijų naujų indėlių bankuose iki vienerių metų terminui palūkanų norma sudarė 3,23 % metinių palūkanų (per trejus metus tai sudaro 9,69 %). Apeliantas teigia, kad prašyme nurodė ir kitus jo galimus patirti nuostolius ir jų atsiradimo tikėtinumą tinkamai įrodė.
  3. Negalėdamas panaudoti areštuotų pinigų apyvartinėms lėšoms, apeliantas patiria dar didesnius nuostolius dėl to, kad panaudoti pinigai apyvartoje jam suteikia didesnes augančias pajamas nei palūkanos pagal indėlius. Atsakovo metinis veiklos pelningumas yra 21,29 %, todėl panaudotos sumos per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį (3 metai), būtų išaugusios iki 71 939,85 Lt.
  4. Siekiant kompensuoti apyvartinių lėšų trūkumą, jam gali tekti skolintis lėšas didesnėmis palūkanomis iš trečiųjų asmenų. Pagal Lietuvos banko statistiką 2012 m. sausio mėnesio naujų bankų paskolų nefinansinėms korporacijoms ilgiau nei 1 metų terminui palūkanų norma buvo 7,76%, todėl atitinkamos apimties lėšų skolinimosi kaina metams sudarytų mažiausiai apie 7 117,59 Lt, o pusantrų metų laikotarpiui, kurį tikėtinai truks šis teisminis procesas – 10 676,39 Lt.
  5. Iki apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto arešto buvo sudaręs dvi tarpininkavimo sutartis bei siekė parduoti šį turtą, tačiau jį areštavus, apeliantas prarado galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims atlygintinai už 1 620 000 Lt sumą, kuri turėjo būti panaudota iš AB SEB banko paimto 1 630 000 Lt kredito grąžinimui. Kredito palūkanas sudaro 4,1 % marža ir vieno mėnesio VILIBOR, kuris nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki dabar svyruoja apytiksliai nuo 1 % iki 1,6 %, t.y. bendros palūkanos yra apie 5,4 %. Todėl nuo norėto parduoti, tačiau areštuoto nekilnojamojo turto kainos 3 metams tai sudarytų 262 440 Lt palūkanų, kurios laikytinos atsakovo nuostoliais. Apelianto teigimu, bendras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimų patirti nuostolių dydis yra 345 056,24 Lt.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Ondubalt“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, nes Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta (t. 3, b.l. 79-81). Ieškovas nurodo, kad apelianto prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo iš esmės grindžiamas prieštaringais teiginiais, kurie yra hipotetinio pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais. Neaišku, kuo remiantis apeliantas nurodo, kad įmonei trūksta apyvartinių lėšų ir siekiant kompensuoti apyvartinių lėšų trūkumą, jam gali tekti skolintis iš trečiųjų asmenų, nes kaip teigia apeliantas, jo metinis veiklos pelningumas sudaro 21,29%. Juo labiau, kai apeliantas teigia, kad areštuotų piniginių lėšų nenaudotų apyvartinėms lėšoms, o padėtų indėlį į banką. AB SEB banko kreditavimo sutartis, kurią užtikrinant įkeistas nekilnojamasis turtas, sudaryta 2003 metais, jos galiojimo terminas pratęstas 2011 metais, kai įkeisto turto areštas jau buvo įregistruotas. Todėl akivaizdu, kad tiek apeliantas, tiek bankas turėjo įvertinti visą su įkeisto turto areštu susijusią riziką, apelianto galimybes grąžinti paskolą, tačiau kliūčių pratęsti paskolos grąžinimo terminą nebuvo.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apelianto prašymą dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.

18Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės galimybės rungtis. Rungimosi esmė – kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja ne tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ir sprendžiant atskirus procesinius klausimus byloje, taigi, ir klausimus dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tai reiškia, kad proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo galimybę ir preliminarų dydį. Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-695/2008). Jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011).

19Apeliantas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindė tuo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones jis, negalėdamas disponuoti nekilnojamuoju turtu bei piniginėmis lėšomis, patiria ir ateityje dar patirs didelius nuostolius, o būtent: apeliantui nėra galimybės sudaryti banko indėlio sutarties, areštuotų lėšų negali naudoti apyvartinėms lėšoms ir gauti pelną vykdomojoje komercinėje veikloje, siekdamas kompensuoti apyvartinių lėšų trūkumą, gali tekti skolintis lėšų didesnėmis palūkanomis iš trečiųjų asmenų, negali parduoti nekilnojamojo areštuoto turto ir gautomis lėšomis atsiskaityti su banku pagal kredito sutartį.

20Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl jo nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimą realių (o ne hipotetinių) nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad apelianto prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo iš esmės grindžiamas prieštaringais teiginiais. Viena vertus, apeliantas teigia, kad jis patiria 8887,81 Lt nuostolius negalėdamas dėl areštuotų piniginių lėšų (91 721,50 Lt) sudaryti banko indėlio sutarties ir gauti palūkanas, kita vertus, prieštaraudamas išsakytam teiginiui apie banko indėlį, nurodo, kad patiria 71 939,85 Lt nuostolį, nes tų pačių areštuotų lėšų (91 721,50 Lt) jis negali naudoti apyvartinėms lėšoms ir gauti pelną. Tačiau nei vienam iš šių argumentų apeliantas nepateikia realiai tikėtinų nuostolių patvirtinančių įrodymų: jis pats atskirajame skunde iš esmės nurodo, kad praeityje nesikreipęs dėl indėlio sutarčių sudarymo, taigi, nors tokia galimybė apskritai neatmestina, jų tikėtinumas yra labiau hipotetinis nei realus, tuo tarpu vien tik iš pateiktos 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas, galėdamas panaudoti areštuotas pinigines lėšas įmonės komercinėje veikloje, ir per sekančius trejus metus gautų pelną (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Taigi, esant tokiam prieštaringam aiškinimui net nėra vienareikšmiškai aišku, kuriam iš apelianto nurodytų tikslų bei apskritai ar tik šiais tikslais(vienu iš jų) lėšos iš tikrųjų ir būtų panaudotos

21Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytu argumentu, kad neaišku, kodėl apeliantui gali tekti skolintis piniginių lėšų iš trečiųjų asmenų, kai, apelianto teigimu, jo metinis veiklos pelningumas sudaro 21,29%. Apie realų skolinimosi būtinumą ir realius veiksmus šia linkme po to, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įrodymų nėra pateikta. Todėl apelianto argumentas, kad siekiant kompensuoti apyvartinių lėšų trūkumą jis gali patirti 10 676,39 Lt nuostolių pasiskolinus lėšų iš trečiųjų asmenų didesnėmis palūkanomis yra nepagrįstas, hipotetinis bei prieštaraujantis jo paties argumentams.

22Apeliantas teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. nekilnojamojo turto arešto, prarado galimybę areštuotą turtą atlygintinai perleisti tretiesiems asmenims, todėl neturėjo galimybių gautas lėšas panaudoti iš AB SEB banko paimto 1 630 000 Lt kredito grąžinimui. Dėl to atsakovas patyrė 262 440 Lt nuostolių, nes pardavus turtą ir padengus kreditą apeliantui nereikėtų mokėti palūkanų, kurios trims metams sudaro 262 440 Lt. Apelianto pateikti įrodymai – dvi 2009 m. sausio 23 d. tarpininkavimo sutartys su UAB „Ober-haus“ (t. 3, b.l. 21-23, 24-26), kolegijos nuomone, nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys realią galimybę parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Juo labiau, kad tarpininkavimo sutartys sudarytos 2009 m. sausio 23 d., o laikinosios apsaugos priemonės taikytos nuo 2010 m. liepos 28 d., duomenų apie potencialius pirkėjus, kurie būtų siekę įsigyti turtą, tačiau negalėję to padaryti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nėra pateikta. Taip pat iš pateikto 2011 m. kovo 23 d. sudaryto 2003 m. vasario 14 d. kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 15 matyti, kad kredito limito grąžinimo terminas pratęstas iki 2012 m. kovo 23 d. (t. 3, b.l. 27). Pažymėtina, kad kredito sutarties pakeitimas sudarytas esant įkeisto turto areštui, todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad tiek apeliantas, tiek bankas turėjo įvertinti visą su įkeisto turto areštu susijusią riziką, apelianto galimybes grąžinti paskolą, o tai įvertinus kliūčių pratęsti paskolos grąžinimo terminą nebuvo. Kitų įrodymų, kurie įrodytų realią apelianto galimybę parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodyti 262 440 Lt nuostoliai jų realaus tikėtinumo prasme nėra pagrįsti. Teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog įstatyme numatyta atsakovo teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimą sietina su galimybe padengti galimus nuostolius būtent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų, bet ne dėl kokių nors kitokių faktų ar įvykių, kurių įvykdymo tikimybė grindžiama vien prielaidomis (Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2601/2011).

23Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai, nepatvirtina, kad apelianto nurodomi nuostoliai yra realiai tikėtini ir jie būtų sąlygoti būtent 2010 m. liepos 28 d. ir 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

24Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

25Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi apeliantui išaiškino, kad jis dėl galimų neteisėtų antstolio veiksmų, sukeliančių atsakovui nuostolius, turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į antstolio procesinę veiklą kontroliuojantį teismą, taip pat gali prašyti antstolio areštuoti kitą jam priklausantį turtą ar panaikinti areštą turtui, kurio suma viršija teismo nutartimi nustatytą sumą. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad apeliantas savo teises gali ginti, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar įnešti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, kuri užtikrintų ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymą, pateikti banko garantiją, laidavimą (CPK 146, 148 str.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

Nutarė

28Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo BUAB... 5. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 28 d. nutartimi tenkino ieškovo... 6. Atsakovas UAB „Jonosfera“ pateikė teismui prašymą dėl nuostolių,... 7. Atsakovas UAB „Jonosfera“ pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovo... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Jonosfera“ (toliau – apeliantas) prašo... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Ondubalt“ prašo... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali... 18. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai... 19. Apeliantas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos... 20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė... 21. Taip pat teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovo atsiliepime į atskirąjį... 22. Apeliantas teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t.y.... 23. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone,... 24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės... 25. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios... 26. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338... 28. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį palikti...