Byla 2A-1845-553/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-26111-871/2014 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 75 000 Lt (21 721,5 Eur) netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2012-10-12 su atsakovu sudarė Preliminarią buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2013-12-01 parduoti ieškovei atidalintą buto dalį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal šios sutarties 10.9 p., atsakovas turėjo pranešti ieškovei apie pagrindinės buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo vietą ir laiką, tačiau tokio pranešimo ieškovė iki šiol nėra gavusi. Atsižvelgdama į tai, ieškovė padarė išvadą, kad atsakovas pagrindinę buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti atsisakė. Kadangi Preliminarios buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 p. šalys susitarė, jog, pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, jis ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po pirkėjo pareikalavimo privalo atlyginti jam dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsiradusius nuostolius, kurie, šalių susitarimu, yra 75 000 Lt (21 721,5 Eur). Į buto rekonstrukciją ieškovė įdėjo 17 093 Lt (4 950,47 Eur) nuosavų lėšų, o būtent: 2012-12-17 7 151 Lt perdavė atsakovui grynais pinigais, atsakovas turi grąžinti ieškovei 9 692 Lt iš 16 483,32 Lt bendros ieškovės pirktų namo stogo rekonstrukcijai reikalingų čerpių kainos, 250 Lt iš 500 Lt, 2012-12-18 sumokėtų konstruktoriui už stogo konstrukcijų projektą. 2013-12-09 ieškovė išsiuntė atsakovui raštišką reikalavimą sumokėti 75 000 Lt (21 721,5 Eur) netesybas bei atlyginti patirtas buto rekonstrukcijos išlaidas. Atsakovas savo prievolę iš dalies pripažino ir grąžino ieškovei 9 959 Lt (2 884,33 Eur), tačiau likusios 7 134 Lt (2 066,15 Eur) sumos negrąžino ir netesybų nesumokėjo. Kadangi netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.), tai ieškovei iš atsakovo priteistinos 75 000 Lt (21 721,5 Eur) netesybos. Ieškovės teigimu, atsakovas, matydamas, kad buto atskyrimo ir įregistravimo sutartyje nustatytu terminu atlikti nespėja, turėjo jai apie tai pranešti ir paprašyti terminą pratęsti, tačiau atsakovas to nepadarė. Iš atsakovo pateikto NTR išrašo matyti, kad 2014-05-28 suformuoti du atskiri butai - 89,11 kv. m. ir 73,61 kv. m. Sudarant sutartį, ieškovė su atsakovu tarėsi, kad jai parduodamas butas bus viename aukšte ir apie 50 kv. m. ploto. Tačiau atsakovas abu butus įrengė per du aukštus, ir jų plotai žymiai didesni už 50 kv. m. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas sutarties vykdyti neketino, t. y. iki 2013-12-01 viename aukšte suformuoti apie 50 kv. m. ploto butą ir jį ieškovei parduoti.

6Atsakovas atsiliepimu bei tripliku su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad ieškovė neteisingai aiškina šalių 2012-10-12 sudarytos Preliminarios buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 p. Iš jo turinio matyti, kad pagrindinės buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas susietas ne tik su 2013-12-01, bet ir su nuo pardavėjo nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių buto atskyrimas ir įregistravimas gali užtrukti. Į tai atsižvelgiant, aptariamame sutarties punkte numatyta, kad pagrindinės buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas gali būti pratęstas. VĮ „Registrų centras“ pateikus Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, nekilnojamojo daikto padalijimas buvo užfiksuotas 2014-05-20. Taigi pagrindinė buto dalies pirkimo-pardavimo sutartis galėjo būti sudaryta ne anksčiau kaip po 2014-05-28. Atsakovo teigimu, Preliminari buto dalies pirkimo-pardavimo sutartis, vadovaujantis CK 6.218 str., nutraukta dar nuo 2013-11-03 dėl ieškovės kaltės. Pagal Sutarties 6.3 p. bei 7.1 p. ieškovė įsipareigojo savo lėšomis padengti perkamo buto rekonstrukcijos bei vidaus įrengimo kaštus, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė. 2013-09-26 elektroniniu laišku ieškovė buvo informuota apie tai, kad, jai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Sutartis bus nutraukta. Ieškovė raginime nustatytu terminu, iki 2013-10-03, nei atlygino bent dalį atsakovo išlaidų, patirtų vykdant rekonstrukcijos darbus, nei susisiekė su atsakovu dėl tolimesnio sutarties vykdymo. Bendra ieškovės įvardijama jos patirtų išlaidų suma sudaro 17 093 Lt (4 950,47 Eur), kai buto rekonstrukcija, suformuojant du savarankiškus nekilnojamojo turto objektus, bei vidaus įrengimas kainavo daugiau nei 450 000 Lt (130 329,01 Eur). Taigi, ieškovė atsakovui sumokėjo vos 8 proc. (225 000 Lt ieškovės atlygintina darbų vertė * 17 093 Lt ieškovės atlyginta darbų vertė) visos sumos, kurią Sutartimi ji buvo įsipareigojusi sumokėti. Tiek iki Sutarties sudarymo, tiek ją sudarius, ieškovė neatlygintinai naudojosi butu adresu ( - ), tačiau nemokėjo jokių mokesčių (už komunalines paslaugas, sunaudotą elektros energiją, dujas, vandenį). Tokiu būdu ieškovės skoliniai įsipareigojimai viršijo 5 000 Lt (1 448,1 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė apmokėjo tik dalį įsiskolinimo paslaugų tiekėjams, kad galėtų tęsti rekonstrukcijos darbus, likusį įsiskolinimą atsakovas buvo priverstas padengti iš savo lėšų. Taigi ieškovės įvardijama 7 134 Lt (2 066,15 Eur) dydžio atsakovo negrąžintų lėšų suma neatitinka tikrovės. Sutarties sąlyga dėl netesybų negali būti taikoma, kadangi pažeidžia šalių lygybės ir jų interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Pirma, esant civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, šalims numatyta skirtinga civilinė atsakomybė. Antra, 75 000 Lt (21 721,5 Eur) dydžio netesybos sudaro 60 proc. Sutarties, kurioje numatyta buto dalies pardavimo kaina - 125 000 Lt (36 202,5 Eur), vertės, t. y. neprotingai didelės. Todėl, siekiant užkirsti kelią kreditoriui pasipelnyti bei praturtėti kitos šalies sąskaita, šiuo atveju turi būti ne tik įvertinamas ieškovės reikalavimo pagrįstumas, bet ir sprendžiama dėl netesybų sumažinimo.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-24 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 7 134 Lt (2 066,15 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 489,36 Lt (141,73 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovės 109,49 Lt (31,71 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovės 15,27 Lt (4,42 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

9Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad buvo atliktas šalių sudarytos preliminariosios sutarties pakeitimas – termino pratęsimas, kuris turėjo būti atliktas privaloma tokiai sutarčiai rašytine forma. Byloje nėra duomenų, kad po sutartyje numatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos (2013-12-01) atsakovas teikė ieškovei informaciją apie buto atidalijimą, prašė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Kadangi iki sutartyje numatyto termino ir po jo pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, laikytina, jog prievolė tokią sutartį sudaryti pasibaigė. Tokiais atvejais dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo kaltai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.165 str. 4 d.). Atsakovas nurodė, kad preliminarią sutartį jis nutraukė 2013-09-26 pranešimu nuo 2013-11-03 dėl to, kad ieškovė savo lėšomis nepadengė perkamo buto rekonstrukcijos bei vidaus įrengimo kaštų, t. y. pažeidė sutartį iš esmės. Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, kadangi 2013-12-01 ji iš atsakovo negavo jokio pranešimo apie sutarties sudarymo vietą ir laiką. Du atskiri butai buvo suformuoti tik 2014-05-28. Butų plotai 89,11 kv. m. ir 73,61 kv. m., kai sutartimi buvo sutarta, kad ieškovei bus atskirtas ir parduotas apie 50 kv. m. viename aukšte. Ieškovės teigimu, tai patvirtina, kad atsakovas sutarties vykdyti neketino, t. y. iki 2013-12-01 viename aukšte suformuoti apie 50 kv. m. ploto butą ir jį ieškovei parduoti. Teismas pažymėjo, kad iš 2013-09-26 atsakovo ieškovei siųsto elektroninio laiško, kurį atsakovas laiko pranešimu apie sutarties nutraukimą, nėra aišku, kokį konkretų esminį sutarties pažeidimą ieškovė padarė. Atsakovas nustatė ieškovei savaitės terminą su juo susisiekti, tačiau nenustatė vykdytino įsipareigojimo konkretaus dydžio ir apimties. 2013-09-26 elektroniniame laiške atsakovas taip pat nurodė, kad butą ieškovei parduos, tik kai ji apmokės visus rekonstrukcijos darbus ir padalijimo į du butus bei buto pridavimo kaštus, tačiau 2013-09-26 sutarties objektas - ieškovės perkamas butas, padalijimo būdu suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas - dar neegzistavo, kadangi buto, kuris turėjo būti padalintas į du butus, rekonstrukcija buvo baigta 2013-10-09, o rekonstruotas butas į du butus buvo padalintas 2014-05-20. Nors ieškovė nurodė, kad ji buvo įsipareigojusi padengti tik pertvarų (sienų) bei lubų perdangų įrengimo ½ dalį kaštų, tačiau teismas, įvertinęs ieškovės veiksmus, perkant čerpes, sumokant konstruktoriui už stogo konstrukcijų projektą, šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, padarė išvadą, kad ieškovė sutartimi buvo įsipareigojusi savo lėšomis ne tik padengti pertvarų (sienų) bei lubų perdangų įrengimo ½ dalį kaštų, bet ir prisidėti prie rekonstrukcijos, vidaus įrengimo kaštų, tačiau tik ta apimtimi, kiek darbai ir kaštai bus susiję su jos perkamu butu, kuris šalių susitarimu turėjo būti apie 50 kv. m. Atsakovo teiginius, kad jie su ieškove buvo susitarę rekonstrukciją vykdyti bendromis lėšomis, teismas atmetė kaip neįrodytus. Be to, pažymėjo, kad ieškovė, besiruošianti pirkti apie 50 kv. m. butą, vienoda dalimi prisidėti prie viso, apie 160 kv. m., atsakovo nuosavybės teise turimo daikto rekonstrukcijos negali. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė nei kokie buvo pertvarų (sienų) bei lubų perdangų įrengimo kaštai, nei kokie buvo perkamo buto rekonstrukcijos, vidaus įrengimo kaštai, patirti 2013-09-26 dienai. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie realiai patirtas ieškovės perkamo buto atskyrimo-įrengimo išlaidas, atsiradusias iki 2013-09-26, kai atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl sutarties nutraukimo. Perkamo buto rekonstrukcijos karštų dalį, kurią ieškovė įsipareigojo padengti, iki 2013-10-09 objektyviai buvo neįmanoma apskaičiuoti, nes nebuvo aišku, koks bus suformuotas ieškovės perkamas butas, kokiose konkrečiose vietose bus padarytos perkamo buto pertvaros (sienos), kokio ploto bus naujai įrenginėjamos pertvaros (sienos) ir perkamo buto lubų plotas ir t. t. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė iš esmės pažeidė sutartinius įsipareigojimus, o atsakovas iš esmės negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis. Teismas pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas ieškovei padengti skolas už gyvenimą jo bute niekaip nesusijęs su šalių įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį vykdymu. Taigi teismas sprendė, kad atsakovas 2013-09-26 sutartį nutraukė savo iniciatyva ir rizika dar iki pagrindinės sutarties sudarymo termino. Tai teismas įvertino, kaip atsakovo atsisakymą iki 2013-12-01 sudaryti pagrindinę sutartį. 2013-12-17 ir 2014-01-06 atsakovas už rekonstrukciją grąžino ieškovei dalį pinigų - 9 959 Lt (2 884,33 Eur). Iš tokių atsakovo veiksmų, teismas sprendė, jog atsakovas savo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį vykdyti nebeketino ir suvokė, kad sutartis nesudaryta ne dėl ieškovės kaltės. Du atskiri butai - 89,11 kv. m. ir 73,61 kv. m. per du aukštus, kai šalys sutartimi susitarė, kad ieškovei bus atskirtas ir parduotas apie 50 kv. m. butas viename aukšte, buvo suformuoti tik 2014-05-28. Todėl teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad tai patvirtina, jog atsakovas sutarties vykdyti neketino, t. y. iki 2013-12-01 viename aukšte suformuoti apie 50 kv. m. ploto butą ir jį ieškovei parduoti. Atsakovas neįrodė, ir teismas nenustatė, kad ieškovė būtų nepagrįstai atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, ar kad kokie nors jos veiksmai būtų sutrukdę sudaryti sutartį sutartu terminu. Įvertinęs aplinkybių ir įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, kad pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Be to, teismo vertinimu, atsakovo veiksmus, sudarant preliminarią sutartį ir ją vykdant, galima pripažinti nesąžiningais. Pagal Sutarties 7.1 p., pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalo atlyginti pirkėjui dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsiradusius nuostolius, kurie šalių susitarimu yra 75 000 Lt (21 721,5 Eur), todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsiradusius nuostolius. Teismo vertinimu, šalių sutartyje numatyti nuostoliai, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, yra neprotingai dideli ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes nuostolių dydis sudaro net 60 proc. preliminariosios sutarties vertės. Atsižvelgdamas į tai, kad netesybos negali būti pasipelnymo šaltinis bei pagrindas nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, teismas sprendė, jog šalių nustatytos netesybos mažintinos iki ieškovės įrodytų ir realiai patirtų dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nuostolių dydžio (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismo nuomone, toks netesybų sumažinimas atitiktų ir šalių interesų pusiausvyrą, nes sutarties sąlygos dėl šalių atsakomybės turi būti lygiavertės. Teismas nustatė, kad ieškovės patirti realūs nuostoliai dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra 17 093 Lt (4 950,47 Eur), didesnių nuostolių ieškovė byloje ir neįrodinėjo. Kadangi dalį nuostolių - 9 959 Lt (2 884,33 Eur) – atsakovas ieškovei atlygino, tai yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti likusią dalį - 7 134 Lt (2 066,15 Eur) – į buto rekonstrukciją investuotų pinigų, kaip nuostolių atlyginimą (CK 6.258 str. 2 d., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nes didesnių nuostolių priteisimas suteiktų ieškovei galimybę nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Teismas pažymėjo, kad, jeigu atsakovas mano, jog ieškovė jam skolinga už komunalines paslaugas, jis turi teisę pareikšti ieškinį bendra tvarka. Vadovaudamasis CK 6.37 str. bei 6.210 str. 1 d., teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7 134 Lt (2 066,15 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Proporcingai patenkintų (9,51 proc.) ir atmestų (90,49 proc.) reikalavimų daliai teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė M. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą pakeisti, priteistą netesybų dydį padidinant iki 75 000 Lt (21 721,5 Eur), atitinkamai pakeičiant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

11Nurodė, kad:

121. Sutartyje numatytos 75 000 Lt (21 721,5 Eur) netesybos buvo suderintos šalių valia, todėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas jų ginčyti negali. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010.

132. Sutartyje numatytos 75 000 Lt (21 721,5 Eur) netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių kreditoriui įrodinėti nereikia. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2010-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010.

143. Kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei savo reikalavimą pagrindus, jam priteisiama didesnė suma. CK 6.73 str. 1 d. ir 6.258 str. įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2010-11-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010.

154. Teismas, priteisdamas 7 134 Lt (2 066,15 Eur) netesybas, kai ieškovė patyrė realius 17 093 Lt (4 950,47 Eur) nuostolius, pažeidė CK 6.73 str. 2 d. Konstatavęs, jog šalių sudarytoje sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, teismas nenurodė, kokiais kriterijais remdamasis ir dėl kokių šios bylos aplinkybių sutartines netesybas sumažino.

165. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad buto dalies kaina preliminarioje sutartyje yra nurodyta be buto rekonstrukcijos kaštų, kai netesybų dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į būsimas buto rekonstrukcijos išlaidas (Preliminarios buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 p.).

176. Teismo sprendimu įteisinta situacija, kai sutartinės prievolės neįvykdęs atsakovas, faktiškai nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, nes iš jo priteista tik iš ieškovės gauta pinigų suma.

18Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą palikti nepakeistą.

19Papildomai nurodė bei akcentavo, kad:

201. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti jo pasipelnymo šaltiniu, nukentėjusios šalies piktnaudžiavimu savo teise bei nepagrįstu praturtėjimu kitos šalies sąskaita. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2003-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003, 2003-11-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, 2007-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007.

212. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 7 134 Lt (2 066,15 Eur) – likusią neatlygintą nuostolių dalį. Iš ieškovės patirtų 17 093 Lt (4 950,47 Eur) išlaidų, 9 959 Lt (2 884,33 Eur) atsakovas ieškovei yra grąžinęs.

223. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės. Ypač, kai atsakovas prisijungė prie ieškovės iniciatyva parengtos sutarties, kurioje netesybos numatytos tik sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusiam atsakovui. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005, 2005-11-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005.

234. Iškilus netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, įrodinėdamas nuostolius, netesybas privalo pagrįsti. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad 60 proc. visos sutarties vertės netesybos yra protingo dydžio bei atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus.

245. Teismas, netesybas sumažindamas, atsižvelgė į šalių sutartinių santykių pobūdį, sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, faktines bylos aplinkybes, ieškovės patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, CK 6.251 str. numatytą visiško nuostolių atlyginimo principą bei nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų sumažinimas taip pat nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją bei užkirsti kelią šaliai piktnaudžiauti savo teise.

256. Netesybos, kaip civilinės atsakomybės forma, atlieka nuostolių kompensuojamąją, bet jokiu būdu ne baudinę funkciją. Apeliantė reikalauja baudinių netesybų, tačiau tokios netesybos CK nenustatytos, ir tai nuolat pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003, 2003-11-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, 2007-03-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama, nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

27Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-10-12 tarp ieškovės M. M. ir atsakovo A. S. buvo sudaryta Preliminari buto dalies pirkimo-pardavimo sutartis, kuria šalys įsipareigojo iki 2013-12-01 sudaryti Buto pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys sutartyje numatė, kad, jeigu pirkimo-pardavimo objekto atskyrimas ir įregistravimas užtruktų ne dėl pardavėjo (A. S.) kaltės, numatytas terminas gali būti pratęstas (Sutarties 2.1 p.).

28Pagal Sutarties 3.1 p., pirkimo-pardavimo objekto kaina - 125 000 Lt (36 202,5 Eur). Pagal Sutarties 7.1 p., pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pardavėjas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po pirkėjo (M. M.) pareikalavimo privalo atlyginti pirkėjui dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsiradusius nuostolius, kurie šalių susitarimu yra 75 000 Lt (21 721,5 Eur) (t. I b. l. 6-10). Į buto rekonstrukciją ieškovė įdėjo 17 093 Lt (4 950,47 Eur) nuosavų lėšų (t. I b. l. 11-14). Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nekilo. 2013-12-09 ieškovė išsiuntė atsakovui raštišką reikalavimą sumokėti 75 000 Lt (21 721,5 Eur) netesybas bei grąžinti 18 614 Lt (5 390,99 Eur), kuriuos ji įdėjo į buto rekonstrukciją (t. I b. l. 15). 2013-12-17 ir 2014-01-06 atsakovas už rekonstrukciją grąžino ieškovei dalį pinigų - 9 959 Lt (2 884,33 Eur) (t. I b. l. 16).

29Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai šalių sudarytoje sutartyje numatytas netesybas sumažino iki įrodytų nuostolių dydžio.

30Apeliantė skunde nurodė, kad 2012-10-12 Preliminarią buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje numatytos 75 000 Lt (21 721,5 Eur) dydžio netesybos, šalys suderino savo valia, todėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas jų ginčyti negali. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog CK 6.258 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės/aiškiai per didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Sąvokos „neprotingai didelės“, „aiškiai per didelės“ yra vertinamojo pobūdžio. Taigi įstatymų leidėjas teismui yra suteikęs diskrecijos teisę šiuos terminus vertinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Preliminarios buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties 7.1 p. numatyta, kad, pardavėjui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalo atlyginti pirkėjui dėl pagrindinės sutarties nesudarymo atsiradusius nuostolius, kurie šalių susitarimu yra 75 000 Lt (21 721,5 Eur). Pagal Sutarties 3.1 p., pirkimo-pardavimo objekto kaina - 125 000 Lt (36 202,5 Eur). Vadinasi, Sutartyje numatytas netesybų dydis sudaro net 60 proc. preliminariosios sutarties vertės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokio dydžio netesybos yra neprotingai didelės ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tačiau tai nereiškia, kad yra suformuota Lietuvos teismų praktika, jog, mažinant „aiškiai per dideles“ netesybas, yra priteisiami būtent minimalūs šalies patirti nuostoliai.

31Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo riba – jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo. Pagal CK 6.261 straipsnį sutarčių ar įstatymo nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ginčo netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, į atsakovo veiksmus, sudarant preliminarią sutartį ir ją vykdant, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino, kaip nesąžiningus, ir atsakovas to neginčija, į tai, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog Sutarties vykdyti atsakovas neketino, t. y. iki 2013-12-01 viename aukšte suformuoti apie 50 kv. m. ploto butą ir jį ieškovei parduoti. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, netesybų dydį sumažindamas iki minimalaus, pernelyg paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, 25 000 Lt (7 240,5 Eur) netesybų dydis, sudarantis 20 proc. preliminariosios sutarties vertės, šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei nepažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyros.

32Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

33Ieškovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o sprendimas keičiamas, padidinant pirmosios instancijos teismo priteistas 7 134 Lt (2 066,15 Eur) netesybas iki 15 041 Lt (4 356,17 Eur) (25 000 Lt – atsakovo grąžinti 9 959 Lt).

34Atsižvelgiant į tai, perskirstomos iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos.

35Kadangi ieškovės patenkinto reikalavimo dalis sudaro 33,33 proc., tai ieškovei iš atsakovo priteisiama 595,54 Lt (172,48 Eur) žyminio mokesčio, 18,33 Lt (5,31 Eur) už duomenis iš VĮ „Registrų centras“, 101,32 Lt (29,34 Eur) vykdymo išlaidų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 999,9 Lt (289,59 Eur) išlaidų advokato pagalbai - iš viso 1 715,09 Lt (496,72 Eur).

36Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 2 036,77 Lt (589,94 Eur) žyminį mokestį (t. II b. l. 5). Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteisiama 678,86 Lt (196,61 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme.

37Bendra ieškovei iš atsakovo priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 393,95 Lt (693,33 Eur).

38Kadangi ieškovės atmesto reikalavimo dalis sudaro 66,67 proc., tai atsakovui iš ieškovės priteisiama 80,67 Lt (23,36 Eur) už duomenis iš VĮ „Registrų centras“.

39Valstybei iš ieškovės priteisiamos 11,25 Lt (3,26 Eur) pašto išlaidos.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 331 str.,

Nutarė

41Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą pakeisti:

42Padidinti ieškovei iš atsakovo priteistas 2 066,15 Eur netesybas iki 4 356,17 Eur, atitinkamai nuo šios sumos skaičiuoti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.

43Priteisti ieškovei M. M. iš atsakovo A. S. 693,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44Priteisti atsakovui A. S. iš ieškovės M. M. 23,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45Priteisti Valstybei iš ieškovės 3,26 Eur pašto išlaidų.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo... 5. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2012-10-12 su atsakovu sudarė... 6. Atsakovas atsiliepimu bei tripliku su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti... 7. Nurodė, kad ieškovė neteisingai aiškina šalių 2012-10-12 sudarytos... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-24 sprendimu ieškinį patenkino iš... 9. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad buvo atliktas šalių... 10. Ieškovė M. M. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 11. Nurodė, kad:... 12. 1. Sutartyje numatytos 75 000 Lt (21 721,5 Eur) netesybos buvo suderintos... 13. 2. Sutartyje numatytos 75 000 Lt (21 721,5 Eur) netesybos laikomos iš anksto... 14. 3. Kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei savo reikalavimą... 15. 4. Teismas, priteisdamas 7 134 Lt (2 066,15 Eur) netesybas, kai ieškovė... 16. 5. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad buto dalies kaina preliminarioje... 17. 6. Teismo sprendimu įteisinta situacija, kai sutartinės prievolės... 18. Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei... 19. Papildomai nurodė bei akcentavo, kad:... 20. 1. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą... 21. 2. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 7 134 Lt (2 066,15 Eur) –... 22. 3. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatytos... 23. 4. Iškilus netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, įrodinėdamas... 24. 5. Teismas, netesybas sumažindamas, atsižvelgė į šalių sutartinių... 25. 6. Netesybos, kaip civilinės atsakomybės forma, atlieka nuostolių... 26. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2012-10-12 tarp ieškovės M. M.... 28. Pagal Sutarties 3.1 p., pirkimo-pardavimo objekto kaina - 125 000 Lt (36 202,5... 29. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju... 30. Apeliantė skunde nurodė, kad 2012-10-12 Preliminarią buto dalies... 31. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo... 32. Kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo... 33. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti Vilniaus... 34. Atsižvelgiant į tai, perskirstomos iš šalių priteistos bylinėjimosi... 35. Kadangi ieškovės patenkinto reikalavimo dalis sudaro 33,33 proc., tai... 36. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 2 036,77 Lt (589,94 Eur)... 37. Bendra ieškovei iš atsakovo priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2... 38. Kadangi ieškovės atmesto reikalavimo dalis sudaro 66,67 proc., tai atsakovui... 39. Valstybei iš ieškovės priteisiamos 11,25 Lt (3,26 Eur) pašto išlaidos.... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimą pakeisti:... 42. Padidinti ieškovei iš atsakovo priteistas 2 066,15 Eur netesybas iki 4 356,17... 43. Priteisti ieškovei M. M. iš atsakovo A. S. 693,33 Eur bylinėjimosi... 44. Priteisti atsakovui A. S. iš ieškovės M. M. 23,36 Eur bylinėjimosi... 45. Priteisti Valstybei iš ieškovės 3,26 Eur pašto išlaidų....