Byla 2A-358-264/2015
Dėl tėvystės nuginčijimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-388-814/2014 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Jonavos rajono VTAS) dėl tėvystės nuginčijimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas ieškinyje prašė nuginčyti D. J. (gim. ( - )) gimimo akto įraše ( - ), sudarytame Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS 2005-10-24 įrašą skiltyje „Tėvas“, kur tėvu yra nurodytas ieškovas R. J. bei priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuo 2004 m. pradžios padėjo su atsakove intymiai bendrauti, ji pastojo. Nėštumo metu su ja susipyko, todėl ( - ) gimus vaikui jis buvo užregistruotas atsakovės pavarde. Kai vaikui buvo trys mėnesiai, jie pradėjo kartu gyventi, po devynių mėnesių vėl susipyko ir gyveno apie metus atskirai. 2007 m. išvyko pusmečiui uždarbiauti į Švediją, grįžus susitaikė su atsakove ir kartu pragyveno iki 2013 m. kovo mėnesio. 2011-07-23 su atsakove susituokė, jis pasiėmė žmonos pavardę, nes nenorėjo traumuoti vaiko, kadangi vaikas jau žinojo savo pavardę bei pripažino pareiškimu savo tėvystę vaiko atžvilgiu. 2013 m. kovo mėn. atsakovė išvyko į Angliją, iš kurios grįžusi, gruodžio mėnesį pasakė, kad D. J. – ne jo vaikas.

6Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas tikrai nėra sūnaus D. tėvas. Ieškovas pareiškimu pripažino savo tėvystę, nors aiškiai žinojo, kad nėra jo biologinis tėvas. Tarp ieškovo ir vaiko buvo užsimezgęs socialinis emocinis ryšys.

7Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad labai svarbi yra socialinė tėvystė. Ieškovas 2011 m. sąmoningai pripažino savo tėvystę pareiškimu, kai vaikui buvo 6 metai. Tarp ieškovo ir vaiko buvo glaudus ryšys, kuris nenutrūkęs ir šiandien. Ieškovas sąmoningai, pripažindamas tėvystę, prisiėmė pareigą rūpintis vaiku, nors žinojo, kad jis nėra jo biologinis tėvas. Ir tik pašlijus santykiams su atsakove, nutarė kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo. Mano, kad ieškinys turėtų būti atmetamas kaip prieštaraujantis vaiko interesams.

8I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei L. J. iš ieškovo R. J. 1090,49 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė valstybės naudai iš ieškovo R. J. 15,14 Lt pašto išlaidų.

10Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas R. J. nėra vaiko D. J. tėvas. Nors ieškovas teigė, kad jam abejonių dėl tėvystės kilo tik tada, kai atsakovė 2013 m. gruodžio mėn. grįžusi iš Anglijos jam pasakė, kad jis nėra tikrasis D. J. tėvas, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, jais nesivadovavo. Be to, teismas ieškovo pakviestų liudytojų parodymus, kaip nenuoseklius, vertino kritiškai.

11Teismo vertinimu, atsakovė, priešingai nei teigė ieškovas, nuosekliai ir aiškiai išdėstė savo poziciją, nurodė aplinkybes, kad su ieškovu intymiai bendrauti pradėjo tik jau po vaiko gimimo, apsigyveno tik tada, kai vaikui buvo daugiau nei metukai, todėl ieškovas niekaip negalėjo būti D. tėvu. Atsakovė būtent dėl to sūnų įregistravo savo pavarde, nenurodydama tėvo, o ieškovas nuo vaiko gimimo žinojo, kad jis nėra vaiko tėvu. Tokias atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai I. L., A. A., G. M., V. D., P. V. (seniūnas) J. V. (mokytoja), iš dalies ir ieškovo motina V. C.. Teismo vertinimu, paties atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu, t.y. kad jis vaiko tėvystę pareiškimu pripažino tik 2011 m., po jo ir atsakovės santuokos, kai vaikas jau buvo 6 metų amžiaus, kai su L. J. jau gyveno keletą metų, nereikalavo vaikui suteikti savo pavardės, o pats priėmė ieškovės (kartu ir vaiko) pavardę, iš dalies patvirtino aplinkybę, kad jis jau ankščiau žinojo, jog nėra D. J. tėvu.

12Teismas įvertinęs ir ištyręs visą byloje surinktą medžiagą, laikė, kad ieškovas niekaip neįrodė savo teiginio, kad apie tai, jog jis nėra D. J. tėvas, sužinojo tik 2013 m. gruodžio mėn., praėjus dvejiems metams po to, kai savo pareiškimu pripažino tėvystę. Visuma ištirtų aplinkybių leido teismui daryti išvadą, kad ieškovas sąmoningai, nuo vaiko gimimo žinodamas, kad nėra D. J. tėvu, 2011 m. pripažino savo tėvystę vaiko atžvilgiu, tokiu būdu prisiimdamas atitinkamas teises ir pareigas šio vaiko atžvilgiu, o tėvystę nuginčyti nori pašlijus jo ir sutuoktinės šeimyniniams santykiams.

13Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas R. J. D. J. augino daugelį metų, juo rūpinosi, auklėjo ir išlaikė kaip savo vaiką, tarp jų susiklostė artimi tėviški santykiai. Tėvo ir sūnaus ryšys ir šiandien nėra nutrūkęs, vaikas jokio kito asmens nepripažįsta tėvu. Biologinio tėvo nustatymas byloje yra neaiškus, todėl, nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Todėl tėvystės nuginčijimas prieštarautų vaiko interesams.Teismas atsakovės reikalavimu taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Ieškovas apeliaciniame skunde ( b. l. 113 – 116) prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkes teismo 2014-10-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti ieškovui iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

161. Teismas netinkamai taikė CK nuostatas reglamentuojančias ieškinio senatį, taip pat padaryti ir kiti CPK pažeidimai nagrinėjant bylą. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, nebuvo nustatyta D. J. kilmė. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, dėl ko neteisingai išspręsta byla ir priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo ginčo šalių įrodinėtas aplinkybes.

172. Nors su atsakove ieškovas nuolat pykosi ir taikėsi, nors kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, kaime sklido kalbos, kad ieškovas nėra D. tėvas, tačiau neturėdamas net kartais iškildavusias abejones patvirtinančių įrodymų, ieškovas neturėjo pagrindo ir kreiptis į teismą dėl tėvystės ginčijimo. Tačiau, kai abejones 2013 m. gruodžio mėn. 26 d. patvirtino pati atsakovė, tiesiai pasakydama, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, tuomet ir atsirado pagrindas ieškovui kreiptis į teismą bei ginčyti tėvystę. Todėl ieškovo įsitikinimu pirmosios instancijos teismas pažeidė normas, reglamentuojančias ieškinio senatį ir šie pažeidimai yra esminiai.

183. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali aplinkybė - kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Teismo nurodyti argumentai, kad tiek ieškovas, tiek visi kiti kaime žinojo, kad atsakovės sūnaus tėvas nėra ieškovas, o kitas vyras, taip pat nėra teisiškai reikšmingi. Ieškovas su atsakove buvo pažįstami seniai, gyveno viename kieme, nors ir ne reguliariai, tačiau bendraudavo, todėl kai ji pasakė, kad laukiasi ieškovo vaiko, ieškovas neturėjo pagrindo tuo abejoti. Kad visas kaimas žinojo, jog kažkas kitas yra vaiko tėvas, taip pat yra neįtikėtina, tuo labiau, kad pati atsakovė pripažino tiksliai nežinanti, kas yra tikrasis vaiko tėvas, todėl ieškovo nuomone nelogiška būtų teigti, kad atsakovė pasakotų visam kaimui, kad laukiasi kažkieno kito vaiko. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų negali nei patvirtinti, nei paneigti kas iš tikrųjų yra atsakovės vaiko tėvas. Nors du apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovės vaiko tėvas, kurio pavardė- B..

194. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Nagrinėjama civilinė byla kyla iš šeimos teisinių santykių, todėl tokią bylą nagrinėjantis teismas privalėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad byla būtų išspręsta teisingai (CPK 376 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šios procesinės nuostatos nesilaikė, apsiribodamas tik tais įrodymais, esančiais byloje, o jų, nepakanka tam, kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Ne vienas liudytojas teisme užsiminė, kad vaiko galimas biologinis tėvas yra kažkoks gretimame kaime gyvenantis asmuo, pavarde B.. Tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų identifikuoti šį asmenį, neįpareigojo ir atsakovės suteikti bent kokius duomenis apie šį asmenį. Tėvystė yra teisinis tėvo ir vaiko ryšys, reiškiantis socialinį ir teisinį jų ryšio pripažinimą. Ieškovo nuomone, jeigu asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, nenuginčijant tėvystės vien remiantis vaiko interesų pažeidimu, būtų ribojama vaiko teisė žinoti savo kilmę ir, kad jo tėvu ir būtų tikrasis vaiko tėvas, taip pat būtų pažeidžiamos ir asmens, kuris įrašytas vaiko tėvu teisės. Teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieškovo teisės ginčyti tėvystę - tai iš esmės ne apsaugo, o pažeidžia ir vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą.

20Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą ( b. l. 120 – 122) prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-10-09 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neatitinkantį faktinių bylos aplinkybių bei vieningai suformuotos LAT teismų praktikos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto. Atsiliepime nurodomo šie argumentai:

211. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog kaime buvo kalbos, kad vaikas yra ne apelianto, pats apeliantas patvirtina skunde, jog tokias kalbas girdėjo, jos kaip atsakovės nuoseklūs parodymai yra, jog apeliantui nuo pat vaiko gimimo buvo žinoma, kad vaikas yra ne jo, todėl akivaizdžiai yra praleistas vienerių metu terminas ginčyti tėvystę. Be to, jokių kitų įrodymų apeliantas nepateikė teismui, išskyrus DNR ekspertizę, kurią buvo galima atlikti ir anksčiau, todėl visiškai nepagrįsti apelianto teiginiai, jog tik gavęs atsakovės patvirtinimą, jog vaikas ne jo, jis kreipėsi į teismą. Todėl teisingai ir pagrįstai teismas darė išvadą, jog apeliantas yra praleidęs vienerių metų terminą ginčyti tėvystę ir anksčiau nesiėmė jokių priemonių savo subjektinėms teisėms ginti ir neginčijo faktinės tėvystės.

222. Teismas teisingai sprendė, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, nes per visą bendravimo laikotarpį tarp apelianto ir vaiko susiformavo glaudūs apelianto ir vaiko santykiai, vaikas pripažįsta R. J. savo tėvu ir yra prie jo prisirišęs. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys duomenys, atsakovės bei liudytojų parodymai.

233. Remiantis LAT praktika apelianto argumentai neatitinka formuojamos teismų praktikos. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LAT praktika dėl senaties taikymo tokios kategorijos bylose bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurios buvo išsamiai ištirtos liudytojų parodymais bei pačio apelianto teiginiais, kad jam buvo žinomos aplinkybės dėl tėvystės dar iki kreipiantis į teismą 2013 metais gruodžio mėnesį. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pripažįstama, kad socialinė tėvystė yra tokia pat svarbi kaip biologinė (CK 3.148 str.). Todėl siekiant nuginčyti asmens tėvystę būtina ne tik įrodyti, kad asmuo nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau taip pat įrodyti, kad jis nėra ir socialinis, psichologinis vaiko tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-304/2010).

244. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas pareiškimu yra pripažinęs tėvystę, t.y. sąmoningai apsisprendęs būti vaiko tėvu. Nors aiškiai žinojo, nuo pat vaiko gimimo, jog nėra biologinis tėvas vaikui. Teisingai apeliantas nurodė, kad pareiškimu pripažinti tėvystę šalys nusprendė netraumuoti vaiko, nes tarp ieškovo ir vaiko buvo užsimezgęs socialinis emocinis ryšys vaikas ieškovą vadina „tėčiu" iki pat šios dienos.

25IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

26Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27Šios apeliacijos dalykas yra tėvystės nuginčijimo bei senaties termino taikymo klausimas. Pirmos instancijos teismas, remdamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principu, konstatavo, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, taikė ieškinio senatį, tuo pagrindu ieškinį atmetė. Ieškovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad apie tai, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas sužinojo tik 2013 m. gruodžio pabaigoje, todėl vienerių metų termino tėvystės nuginčijimui nepraleido, kad jo ryšys su vaiku sužinojus, kad jis nėra vaiko tėvu, nutrūko, o teismas nesiėmė priemonių nustatyti tikrąją D. J. kilmę.

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismas teisingai nustatė vaiko interesų gynybos principo turinį nagrinėjamu atveju. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, svarbūs yra ne tik ieškovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaiku yra nutrūkęs, tačiau ir vaiko požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas. Šioje nagrinėjamoje byloje labai svarbus aspektas yra tai, kad vaikas nežino, kad ieškovas nėra biologinis vaiko tėvas. Tikėtina, kad ši žinia gali jį neigiamai paveikti, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju labai svarbu išlaikyti šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko D. J. teisinio statuso aiškumą.

29Pažymėtina, kad ieškovas 2011-11-02 pareiškimu pripažindamas savo tėvystę vaikui prieš daugiau nei 3 metus, kartu prisiėmė ir su tuo susijusias tėvo pareigas, kurių negalima lengvabūdiškai atsisakyti. Byloje nustatyta, kad po vaiko gimimo, šalims pradėjus kartu gyventi (nuo 2007 m.) per 8 metus susiformavo itin glaudūs ieškovo ir vaiko santykiai. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir vaiko amžių bei ieškovo ir vaiko ilgametį ryšį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų. Atsakovė byloje nurodė, kad iki vaiko gimimo ji draugavo su dviem vyrais ir nežino, kas yra jos vaiko tėvas. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, tėvystės nuginčijimo faktas nėra svarbesnis už vaiko interesus. Nors, kaip nurodo apeliantas, su vaiku jis nebendrauja nuo tada, kai atsakovė jam pasakė, kad jis nėra vaiko tėvu, tačiau tai nepaneigia fakto, jog vaikas daugelį metų laiko jį savo tėvu. Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

30Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas vaiko gimimo įraše ( - ) buvo įrašytas tėvu. Todėl, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali yra antra aplinkybė, t.y., kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste.

31Kaip nurodo pats ieškovas apeliaciniame skunde, aplinkybę, kad nėra vaiko biologinis tėvas sužinojo 2013 m. gruodžio mėn. kai jam apie tai pasakė atsakovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra fakto klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis tik 2013 m. gruodžio mėn. sužinojo nesąs vaiko D. J. tėvu. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Kaip ne kartą pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2008 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; ir kt.).

32Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai, o ne formaliai, taikė ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo vaikui D. J.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas. Nors apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog jis nėra vaiko tėvu, sužinojo tik 2013 m. gruodžio mėn., tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos teiginius laikė nepakankamais ieškinio senaties termino skaičiavimui nuo šios datos. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsakovės, liudytojų I. L., A. A., G. M., V. D., P. V., J. V. paaiškinimų matyti, kad šalys artimai bendrauti pradėjo tik po vaiko gimimo, apie 2006 m. pab.-2007 m. apsigyveno kartu, 2011-07-23 šalys susituokė, ieškovas vaiko gimimo akto įraše Nr. ( - ) tėvu įrašytas 2011-11-02 pareiškimo pagrindu, todėl aplinkybė, kad ieškovas nėra biologiniu vaiko tėvu, jam turėjo būti žinoma jau nuo vaiko gimimo ir ši aplinkybė ieškovo jokiais kitais objektyviais įrodymais nepaneigta (CPK 178 str.). Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti šių liudytojų parodymais, kurie patvirtina atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas sprendimą. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad asmuo turi elgtis apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Ieškovui 2011-11-02 pareiškimu pripažinus tėvystę ir ją įregistravus Jonavos rajono sav. administracijos CMS papildant vaiko D. J. gimimo akto įrašą Nr. ( - ), įrašant ieškovą vaiko tėvu (civilinės būklės akto įrašas Nr. ( - )), šie tikrovės neatitinkantys duomenys turėjo būti žinomi ieškovui iki 2011-11-02. Taigi būtent nuo tos datos prasidėjo ieškovo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą vienerių metų termino eiga Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2014-01-13 ir ženkliai praleido ieškinio senaties terminą. Kolegijos nuomone, ieškinio senaties termino atnaujinimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškovo ieškinį atmetė.

33Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė žinoti, kas yra biologinis jo tėvas, nesusijusi su įrašu jo gimimo liudijime, nes vaikas turi teisę ir galimybę žinoti apie savo biologinį tėvą ir tuo atveju, kai dokumentuose tėvu įrašytas kitas asmuo, o tai, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą, sprendžia vaiko motina. Nors apeliantas nurodo, kad du liudytojai nurodė kaip galimą vaiko biologinį tėvą kitame kaime gyvenantį asmenį pavarde Balandis, tačiau biologinio tėvo nustatymas išlieka neaiškus, nes atsakovė nesuinteresuota šio klausimo sprendimu, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos vaiko teisės žinoti savo biologinį tėvą, laikytinas nepagrįstu.

34Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai biologinio tėvo nustatymas nėra aiškus, esamos tėvystės nuginčijimas sukeltų vaikui grėsmę netekti teisės į išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo teisėtai ir pagrįstai taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi dar iki 2011-11-02 įregistruojant tėvystę, ieškovas žinojo, kad D. J. nėra jo biologinis sūnus, tačiau tam neprieštaravo.

35Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšminti ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami.

36Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

37Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pažymi, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Todėl nesant pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovės prašymu priteisiamos jos turėtos 115, 85 Eur (400 Lt) teisinės pagalbos išlaidos už advokato padėjėjo parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios pripažintinos kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (b. l. 122-126)(CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.1 d.).

39Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

40apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš R. J. priteisti 115, 85 Eur (šimto penkiolikos eurų ir 85 euro centų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme L. J..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas ieškinyje prašė nuginčyti D. J. (gim. ( - )) gimimo akto įraše... 6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir... 7. Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos... 8. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad ieškovas R. J. nėra vaiko D. J.... 11. Teismo vertinimu, atsakovė, priešingai nei teigė ieškovas, nuosekliai ir... 12. Teismas įvertinęs ir ištyręs visą byloje surinktą medžiagą, laikė, kad... 13. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas R. J. D. J. augino daugelį metų, juo... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ... 15. Ieškovas apeliaciniame skunde ( b. l. 113 – 116) prašo panaikinti Jonavos... 16. 1. Teismas netinkamai taikė CK nuostatas reglamentuojančias ieškinio... 17. 2. Nors su atsakove ieškovas nuolat pykosi ir taikėsi, nors kaip paaiškėjo... 18. 3. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali... 19. 4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad... 20. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą ( b. l. 120 – 122) prašo... 21. 1. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog kaime buvo kalbos, kad vaikas yra... 22. 2. Teismas teisingai sprendė, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko... 23. 3. Remiantis LAT praktika apelianto argumentai neatitinka formuojamos teismų... 24. 4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas pareiškimu yra... 25. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 26. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 27. Šios apeliacijos dalykas yra tėvystės nuginčijimo bei senaties termino... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, o... 29. Pažymėtina, kad ieškovas 2011-11-02 pareiškimu pripažindamas savo... 30. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas vaiko gimimo įraše (... 31. Kaip nurodo pats ieškovas apeliaciniame skunde, aplinkybę, kad nėra vaiko... 32. Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai, o ne... 33. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, nėra tik... 34. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai biologinio tėvo... 35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai... 36. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 38. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto atsakovės prašymu priteisiamos jos... 39. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 40. apeliacinį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9...