Byla 3K-3-129/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“ kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Baltijos laivų statykla“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami ieškovės reikalavimai: 1) priteisti iš atsakovo 28 101,95 Lt turtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn.; 2) priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovą nuo 2006 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį apskaičiuoti ir kompensuoti ieškovei profesinės ligos gydymo išlaidas bei negautas pajamas, kurios lygios ieškovės vidutinio atlyginimo ir VSDFV dėl profesinės ligos išmokamų pašalpų skirtumui. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė nuo 1994 m. birželio 27 d. dirbo pas atsakovą laidų rinkinių formuotoja. Ieškovei 2003 m. rugsėjo 11 d. buvo nustatyta profesinė liga, dėl pablogėjusios sveikatos ji buvo perkelta dirbti lengvesnį, mažiau apmokamą darbą, o 2005 m. sausio 4 d. darbo sutartis nutraukta pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą (kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo). Ieškovei buvo nustatytas 5 procentų darbingumo netekimas dėl profesinio susirgimo iki 2006 m. birželio 30 d., vėliau – iki 2008 m. birželio 8 d. Ieškovės teigimu, jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes sužalota jos sveikata, ji neteko dalies pajamų, buvo atleista iš darbo pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Ieškinyje nurodyta, kad padarytą turtinę žalą sudaro buvusio ieškovės vidutinio darbo užmokesčio ir jos iš darbdavio bei VSDF gautų išmokų – 26 979,86 Lt skirtumas (negautos pajamos) ir gydymo išlaidos – 1122,09 Lt. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovė praktiškai neteko galimybės susirasti bei dirbti darbą pagal sveikatą ir taip gauti lėšų pragyventi bei išlaikyti tinkamą savo padėtį visuomenėje; jos liga neišgydoma ir toliau tik progresuos, todėl ieškovė pasmerkta nepavydėtinai egzistencijai, nuolat kenčiant skausmus ir kitus su tuo susijusius nepatogumus. Be to, atsakovas elgiasi nesąžiningai, nepagrįstai žemina ieškovę, sukelia jai papildomus nepatogumus bei išgyvenimus, stengiasi komplikuoti padėtį.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei š atsakovo 10 774,46 Lt; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovo įmonėje laidų rinkinių formuotoja dirbo nuo 1994 m. birželio 27 d. iki 2005 m. sausio 4 d., kai buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Profesinės ligos patvirtinimo aktu ieškovei nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. nustatytas profesinis susirgimas. Dėl profesinio susirgimo ieškovei nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. birželio 8 d. nustatytas 5 procentų darbingumo netekimas. Teismas nurodė, kad iš 2006 m. birželio 16 d. ekspertizės akto matyti, jog ieškovė profesine liga susirgo dirbdama pas atsakovą, darbas kitose įmonėse profesinės ligos išsivystymui įtakos neturėjo, ieškovės pateikti vaistų receptai ir skirtos fizioterapinės procedūros skirti profesinei ligai gydyti. Teismas nustatė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu ieškovei dėl profesinio susirgimo išmokėta 2785,70 Lt netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Remdamasis 2003 m. rugsėjo 18 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu, teismas nustatė, kad ieškovė nebuvo apmokyta pagal higienos ir pirmosios pagalbos teikimo mokymo programą, atsakovas nepakankamai rengė ir vykdė darbo aplinkos gerinimo priemones darbo vietose. Teismas pažymėjo, kad atsakovo įmonėje 2003 m. rugpjūčio 13 d. atlikus darbo sąlygų higieninės charakteristikos įvertinimą, nustatyta, jog: ieškovė dirbo labai kenksmingomis sąlygomis, 89,5 proc. pamainos laiko turėjo dirbti fiksuota poza, kai taip dirbti buvo leidžiama ne daugiau kaip 25 proc. pamainos laiko; įmonėje nebuvo atliekami periodiniai sveikatos tikrinimai dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių; ieškovė nebuvo apmokyta higienos įgūdžių. Įvertinęs įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus bei DK 260 straipsnio 2 dalies, 261 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir šie pažeidimai sukėlė ieškovės profesinę ligą. Nustatęs, kad ieškovė dėl profesinio susirgimo gydymo iki 2006 m. gruodžio 1 d. turėjo 1122,09 Lt išlaidų, teismas konstatavo, jog ši suma priteistina iš atsakovo. Teismo vertinimu, ieškovės išlaidos gydymui nėra aiškiai išreikštos periodais, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovą periodiškai mokėti už gydymą netenkintinas, tačiau tai netrukdo ieškovei kreiptis dėl faktiškų gydymo išlaidų priteisimo, jei atsakovas gera valia ateityje nesutiks jų atlyginti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl profesinės ligos neteko 5 proc. darbingumo, taip pat neteko galimybės gauti 5 proc. pajamų, t. y. 62,92 Lt per mėnesį (1258,43 Lt X 5 proc.) arba 2,97 Lt per darbo dieną (59,36 Lt X 5 proc.). Teismas konstatavo, kad ieškovei išmokėta 2785,70 Lt vienkartinė netekto darbingumo kompensacija tik iš dalies padengia jos netektas pajamas, kurios už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. birželio 10 d. sudarytų 3020,16 Lt (62,92 Lt X 48 mėn.), todėl iš atsakovo priteistina 234,46 Lt žalos atlyginimo iki 2008 m. birželio 9 d. (CK 6.288 straipsnis). Teismas sprendė, kad reikalavimas žalos atlyginimą priteisti kaip turėto vidutinio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išmokos skirtumą yra nepagrįstas, prieštarauja įstatymui, todėl atmestinas. Nustatęs, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės susirgo profesine liga, sunkiai valdo ranką, jaučia nepatogumus, dažnai serga, ją kamuoja skausmai, teismas sprendė, jog atsakovas privalo atlyginti ir neturtinę žalą, kurios dydį nustatydamas teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas neigia akivaizdų žalos padarymo faktą, nepasirūpino ieškovei suteikti jos sveikatos būklę atitinkančio darbo, gera valia nesutiko sumokėti už ligos gydymą, taip pat į sumažėjusias galimybes ieškovei susirasti darbą, padarytos turtinės žalos dydį, abejotiną ieškovės išgijimo galimybę.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2007 m. liepos 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, tik patikslino, kad iš atsakovo ieškovei priteista 1902,55 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Nustačiusi, kad ieškovė nuo 2000 m. sausio 1 d. iki jos atleidimo iš darbo dienos buvo draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, kolegija pažymėjo, kad profesinės ligos ieškovei nustatymas priskiriamas draudiminiams įvykiams ir jai padaryta žala turi būti atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Kolegija konstatavo, kad pagal nurodytą įstatymą atsirado ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajai netekto darbingumo kompensaciją, o ieškovei padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Remdamasi komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvadomis, kolegija nurodė, kad esminės įtakos ieškovės profesinės ligos išsivystymui ir darbingumo netekimui turėjo kenksmingos darbo sąlygos atsakovo bendrovėje, o darbas kitose įmonėse neturėjo žymesnės įtakos ieškovės darbingumo netekimui dėl profesinės ligos. Vertindama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos II teritorinio skyriaus teiginius, kad darbingumo netekimo procentai turi būti paskirstyti, nes darbas kitose įmonėse turėjo įtakos ieškovės darbingumo netekimui, kolegija konstatavo, kad ši išvada duota ne ekspertų, o žemesnės kvalifikacijos specialistų, be to, ekspertizės metu ši išvada buvo ekspertų įvertinta ir paneigta, todėl vadovautinasi ekspertų išvada. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovo, kaip darbdavio, neteisėtų veiksmų ir kaltės bei nurodė, kad bylos duomenys patvirtina atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą ir atsakovo kaltę. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo apskaičiuota atlygintina žala. Pažymėjusi, kad ieškovės profesinio darbingumo netekimas nustatytas nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. birželio 8 d., kolegija nurodė, jog iki 2004 m. birželio 10 d. ieškovei profesinio darbingumo netekimas nebuvo nustatytas, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti netektos darbo užmokesčio dalies. Sutikusi su pirmosios instancijos teismo nustatytu atlygintinos neturtinės žalos dydžiu, kolegija nurodė, kad ateityje, paaiškėjus, jog ieškovei padaryta didesnė žala, negu šiuo metu konstatuota, ieškovė galės kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl žalos atlyginimo, įskaitant ir neturtinės žalos atlyginimo.

8III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu ieškovė S. M. prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nutarties dalis dėl netektų pajamų priteisimo bei įpareigojimo apskaičiuoti ir kas mėnesį mokėti periodines išmokas bei dėl šios dalies priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo ieškovei už laikotarpį nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. 26 745,40 Lt netektų pajamų bei įpareigoti atsakovą kas mėnesį apskaičiuoti ir mokėti netektas pajamas, kaip ieškovės vidutinio atlyginimo ir Sodros išmokų skirtumą; 2) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant iš atsakovo ieškovei dar 190 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Nustatydami padarytos žalos dydį, teismai neteisingai taikė materialinės teisės normas ir nesivadovavo visiško žalos atlyginimo principu. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai, apskaičiuodami netektų pajamų dydį, turėjo taikyti CK 6.251 straipsnio, 6.254 straipsnio 2 dalies, 6.283 straipsnio 1 dalies, 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatas. Anot kasatorės, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus apžvalgoje „Įstatymų taikymas teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojus asmenį, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ (toliau – Apžvalga) pateiktus išaiškinimus jos (kasatorės) nuostolius sudaro vidutinio atlyginimo ir darbdavio bei Sodros išmokų skirtumas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netektų pajamų dydį neteisėtai skaičiavo taikydamas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatas, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti netektų pajamų atlyginimą kaip vidutinio atlyginimo ir Sodros išmokų skirtumą prieštarauja įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidos.

112. Kasatorė nurodo, kad, nustatydami žalos atlyginimo terminą, teismai žalą skaičiavo tik nuo 2004 m. birželio 10 d. ir nesivadovavo teismų praktika, apibendrinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 2 bei Apžvalgoje. Minėtame Senato nutarime išaiškinta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo momento; profesinės ligos atveju laikoma, kad žala padaryta nuo profesinės ligos patvirtinimo momento. Kasatorė pažymi, kad jai profesinė liga nustatyta 2003 m. rugsėjo 11 d. Kasatorė teigia, kad teismų išvada žalą skaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 10 d. neatitinka materialinės teisės normų, visiško žalos atlyginimo principo ir teismų praktikos. Remdamasi CK 6.288 straipsnio 1 dalimi, kasatorė teigia, kad žalos atlyginimas turi būti skaičiuojamas nuo profesinės ligos nustatymo, t. y. nuo 2003 m. rugsėjo 11 d.

123. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismai žalos atlyginimą gali priteisti konkrečia pinigų suma arba periodinėmis išmokomis arba įpareigoti atsakingą asmenį užtikrinti žalos atlyginimą. Kasatorė teigia, kad bylą nagrinėję teismai, netenkindami jos reikalavimo įpareigoti darbdavį kas mėnesį skaičiuoti ir atlyginti negautas pajamas bei gydymo išlaidas, nesivadovavo teisės normomis bei protingumo ir sąžiningumo principais, nes teismas turi teisę nustatyti konkrečius veiksmus (CPK 271 straipsnio 1 dalis, 273 straipsnis), įgalinančius užkirsti kelią teisės pažeidimui ir taip apginti pažeistą teisę. Anot kasatorės, neišspręsdami šio reikalavimo (neįpareigodami darbdavio atlikti veiksmus, įgalinančius atlyginti žalą), teismai nevykdė CK 1.138 straipsnyje nustatytos pareigos ginti ieškovės teises, t. y. užkirsti kelią jos teisę pažeidžiantiems veiksmams (CK 1.138 straipsnio 3 punktas).

134. Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jos atsakovas nevykdė pareigos suteikti ieškovei darbą pagal jos sveikatos būklę ir taip nesiėmė veiksmų žalai sumažinti, tačiau nevertino šio fakto pasekmių žalos dydžiui. Anot kasatorės, teismai, nesivadovaudami CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nevertino sužalojimo pasekmių, jo įtakos ieškovės padėčiai ir gyvenimo kokybės pablogėjimui, taip pat nevertino aplinkybės, kad jai sužalota dešinė ranka. Kasatorės nuomone, jos netektys, nuolatiniai skausmai ir išgyvenimai įvertinti netinkamai ir neturtinės žalos dydis nustatytas nesilaikant CK reikalavimų.

14Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismo taikyta netektų pajamų skaičiavimo metodika yra teisinga ir pagrįsta teisės normomis. Anot atsakovo, ieškovės teiginys, kad negautomis pajamomis turi būti laikomas ieškovės vidutinio atlyginimo ir VSDF išmokų skirtumas, yra nepagrįstas jokiomis teisės normomis, prieštarauja CK 6.283, 6.290, 6.251 straipsnių nuostatoms bei teismų praktikai. Atsiliepime pažymima, kad ieškovė 95 proc. yra darbinga, o dėl profesinės ligos ji prarado tik 5 procentus darbingumo, kurie ir turi būti kompensuojami. Atsakovo teigimu, ieškovė neturi reikalavimo teisės į ateityje būsimas (ar nebūsimas) gydimosi išlaidas, nes jos teisė dar nepažeista, išlaidos nepatirtos. Atsakovas nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl negautų pajamų dydžio nustatymo, žalos atlyginimo laikotarpio, neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsti.

15Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“ prašo: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti; 2) pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nutarties dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš atsakovo ieškovei 761,02 Lt. Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Apeliacinės instancijos teismas priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo grindė eksperto išvada ir pažeidė CPK 218 straipsnį, todėl netinkamai nustatė, kad dėl ieškovės darbingumo netekimo yra atsakingas tik atsakovas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-211/2006, konstatavo, kad pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės išvada vertinama pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai; eksperto išvadoje nurodytos aplinkybės turi būti išanalizuotos ir gali būti paneigtos visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo išvadomis. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatliko eksperto išvadoje nurodytų aplinkybių analizės, nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaringumo ir nemotyvuotai bei nepagrįstai nevertino kitais oficialiaisiais įrodymais nustatytų aplinkybių, dėl to eksperto išvados įvertinimas neatitinka teisės normų reikalavimų. Anot kasatoriaus, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad įtakos profesiniam susirgimui turėjo ieškovės darbas ir kitose įmonėse: iš 2003 m. rugpjūčio 13 d. darbo sąlygų higieninės charakteristikos matyti, kad ieškovės darbo stažas veikiant kenksmingiems veiksniams buvo aštuoniolika su puse metų kitose bendrovėse ir tik devyneri metai atsakovo įmonėje; profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte konstatuota, kad ieškovės darbas daugelyje įmonių turėjo profesinės rizikos veiksnių. Be to, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus 2005 m. gruodžio 1 d. rašte nurodyta, kad darbingumo netekimo procentai turi būti paskirstyti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, vertindamas eksperto išvadą, nevertino ir neanalizavo šių aplinkybių, todėl nepagrįstai nurodė, kad, esant prieštaravimams tarp Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadų bei eksperto išvados, teismas vadovaujasi ekspertizės aktu. Netinkamai nustačius atsakovo atsakomybės apimtį ir priežastinį ryšį, netinkamai buvo išspręstas klausimas ir dėl turtinės žalos dydžio nustatymo, todėl sprendimas turi būti pakeistas, turtinę žalą skaičiuojant pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą, jog atsakovas yra atsakingas tik dėl dviejų procentų darbingumo netekties.

172. Anot kasatoriaus, bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad ieškovė neprivalo įrodyti neturtinės žalos fakto, prieštarauja CK 6.246-6.250 straipsniams, CPK 178, 182 straipsniams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Legrona“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-376/2007). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Gedmintienė v. R. Švilpa ir kt., bylos Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Rasikas v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-337/2006). Bylą nagrinėję teismai, iš dalies tenkindami ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir neatsižvelgdami į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos padarymą, nenustatę civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų ir preziumuodami neturtinės žalos padarymo faktą, pažeidė CK 6.250 straipsnį bei CPK 178 straipsnį.

183. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nes nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Minkuvienė v. I. Miežys, bylos Nr. 3K-3-364/2007; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Zdanys ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija ,,Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Lemežys v. UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007; 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Jankaitienė v. V. Čimbaras, bylos Nr. 3K-7-159/2005; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ravaitis v. F. A. Katinas, bylos Nr. 3K-3-9/2006). Kasaciniame skunde pažymima, kad ieškovė neturtinės žalos dydį grindė dviem pagrindiniais argumentais – tariamu susidorojimu su ja, neva neteisėtai atleidžiant iš darbo, ir abejotina pasveikimo tikimybe. Anot atsakovo, pirmasis iš nurodytų argumentų laikytinas galimu pagrindu neturtinei žalai atsirasti, tačiau ieškovė neskundė atleidimo iš darbo teisėtumo, todėl neturtinė žala turėjo būti priteista vadovaujantis CK 6.250, 6.283 straipsniais. Antrasis iš ieškovės nurodytų argumentų buvo paneigtas apeliacinės instancijos teismo, kurio vertinimu, tokia aplinkybė neturi įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgė į atsakovo elgesį. Tačiau, kaip pažymi kasatorius, jis neneigė susirgimo profesine liga fakto, o tik prašė teismo tinkamai įvertinti visas byloje reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės darbu kitose įmonėse ir to darbo įtaką susirgimui. Anot atsakovo, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnį turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui įtakos turinti kriterijų visuma – aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis ir mažesnis. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas vienpusiškai vertino įstatyme nurodytus kriterijus, pasisakydamas dėl atsakovo veiksmų, kurie neva leidžia priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą, tačiau nenurodė aplinkybių, kurios apskritai leistų daryti išvadą dėl neturtinės žalos buvimo, juolab nebuvo įvertintas pačios ieškovės elgesys prasidėjus ligos simptomams: ar ji kreipėsi į medikus, ar neslėpė ligos simptomų, taip prisidėdama prie ligos progresavimo (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys). Atsakovo teigimu, jo kaltės forma – neatsargumas, todėl tai turėjo būti taip pat įvertinta nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, šioje byloje turėjo būti atsižvelgiama ir į analogiškose bylose priteisiamas neturtinės žalos sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Chmelevskienė v. UAB „Club 8 Company“, bylos Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Savickas v. AB „Panevėžio statybos trestas“,. bylos Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. Jocius v. UAB „Rejona“, bylos Nr. 3K-3-540/2006), tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neteko tik 5 procentų darbingumo, kad atsakovo kaltės forma – neatsargumas priteista 10 000 Lt neturtinė žala, atsakovo nuomone, neatitinka formuojamos praktikos ir prieštarauja CK normoms, reglamentuojančioms neturtinės žalos dydžio nustatymą.

19Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovė S. M. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas negali reikšti pretenzijų dėl ekspertizės išvadų, nes kasacijoje galima ginčyti tik tuos klausimus, kurie buvo nurodyti apeliaciniame skunde, tuo tarpu atsakovas tokio reikalavimo apeliaciniame skunde nekėlė. Anot ieškovės, Darbo kodekso komentare išaiškinta, kad nustačius sveikatos sužalojimo faktą ieškovei nereikia įrodinėti neturtinės žalos fakto. Ieškovės vertinimu, atsakovo kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Ieškovė dirbo pas atsakovą laidų rinkinių formuotoja nuo 1994 m. birželio 27 d. iki 2005 m. sausio 4 d., kai buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Profesinės ligos patvirtinimo aktu ieškovei nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. nustatytas profesinis susirgimas – profesinė dešinio žasto periartrozė, profesinis dešinio žasto ir dilbio fibromiozitas. 2003 m. rugpjūčio 13 d. darbo sąlygų higieninės charakteristikos įvertinime nurodyta, kad ieškovė pas atsakovą dirbo labai kenksmingomis sąlygomis, 89,5 proc. pamainos laiko turėjo dirbti fiksuota poza, kai taip dirbti buvo leidžiama ne daugiau kaip 25 proc. pamainos laiko; įmonėje nebuvo atliekami periodiniai sveikatos tikrinimai dėl kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, ieškovė nebuvo apmokyta higienos įgūdžių. Dėl profesinio susirgimo ieškovė neteko 5 proc. profesinio darbingumo terminuotai, nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. birželio 8 d. Ieškovės profesinės ligos išsivystymui ir darbingumo netekimui esminę įtaką turėjo kenksmingos darbo sąlygos pas atsakovą, tuo tarpu ieškovės darbas kitose įmonėse tam neturėjo didesnės įtakos.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacinio teismo paskirtis – spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus.

25Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra materialinės teisės normų, reglamentuojančių darbdavio materialinę atsakomybę, kai darbuotojas suserga profesine liga ir kai darbuotojui padaroma neturtinė žala, bei atitinkamų proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, taip pat patikrinimas, ar bylą nagrinėję teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasacinis teismas bylą nagrinėja neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas nėra ieškovės kasacinio skundo teiginiai apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę“ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Apžvalgos išaiškinimų, nes tai yra metodinė medžiaga, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, nuo kurios nukrypimas yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas kasacijos pagrindas, formuojama kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis.

26Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taigi Konstitucija įtvirtina žmogaus teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas. Šio principo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. DK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Taigi šiose darbo įstatymų normose imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas. DK 248 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojas sužalojamas ar miršta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų socialiniu draudimu (DK 249 straipsnis), o šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtinė žala. DK 249 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo ar jo mirties arba dėl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.

27CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 18 d. nutartyje, priimtoje A. J. Butkus v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, byla Nr. 3K-7-1115/2003, konstatavo, kad ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad darbdavio atsakomybė yra deliktinė, o draudiko – sutartinė, ieškovui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal šį įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje T. Kovalevskaja v Vilniaus miesto savivaldybė, AB Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3, AB „Markučiai“, byla Nr. 3K-3-103/2005, aiškino CK 6.283 straipsnio 1 ir 4 dalių santykį; konstatavo, kad „jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys“. Taigi teismų praktika formuojama taip, kad darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo.

28Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės kasacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netektų pajamų dydį neteisėtai skaičiavo taikydamas Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nuostatas, nes apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys nepatvirtina, kad teismas taikė šį įstatymą.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad visiškas žalos atlyginimas reiškia, jog nukentėjęs darbuotojas turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokia būtų buvusi, jei nebūtų padaryta žala. Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Dėl to atlyginant žalą būtina įvertinti, kad ją atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatydami ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad dėl profesinio susirgimo ieškovė yra netekusi 5 proc. profesinio darbingumo, ir pagal tai apskaičiuodami priteistiną turtinę žalą, tinkamai taikė materialinės teisės normas. Tuo tarpu ieškovės kasacinio skundo argumentai apie tai, kad bylą nagrinėję teismai taikė netinkamą žalos (nuostolių) skaičiavimo metodiką, atmestini kaip nepagrįsti.

30Žala dėl profesinio susirgimo daroma nuo susirgimo momento, o ji paaiškėja nuo tada, kai profesinis susirgimas konstatuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Teisė į žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai dėl profesinio susirgimo, atlyginimą, atsiranda nuo profesinio susirgimo konstatavimo teisės aktų nustatyta tvarka momento. Pareiga atlyginti žalą atsiranda nuo darbingumo netekimo fiziniam asmeniui nustatymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Adomaitis v. VĮ Anykščių miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-512/2006). CK 6.288 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Šioje teisės normoje įtvirtintas principas, kad žalos atlyginimas turi būti mokamas nuo žalos padarymo dienos, taikomas tada, kai žala atsiranda iš karto atlikus neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu, jeigu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo iki žalos atsiradimo praeina tam tikras laikas, žalos atlyginimas mokamas nuo žalos atsiradimo dienos. Pagal nagrinėjamos bylos faktinius duomenis, aplinkybė, jog ieškovei 2003 m. rugsėjo 11 d. buvo nustatyta profesinė liga, reiškia atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos konstatavimą. Tačiau faktiniai bylos duomenys ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės kasacinio skundo argumentų apie tai, kad bylą nagrinėję teismai, priteistiną žalą skaičiuodami už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 10 d., netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė visiško žalos atlyginimo principą.

31Byloje nustatyta, kad dėl profesinio susirgimo ieškovė yra netekusi 5 proc. profesinio darbingumo terminuotai nuo 2004 m. birželio 10 d. iki 2008 m. birželio 8 d. Apskųstais procesiniais sprendimais ieškovės negautos pajamos, kaip žalos atlyginimas, priteistos už visą minėtą laikotarpį, taigi žalos atlyginimas dėl negautų pajamų ieškovei priteistas visiškai. Taip pat visiškai tenkintas ir ieškovės reikalavimas dėl turėtų gydymo išlaidų priteisimo. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą kompensuoti būsimas gydymo išlaidas yra pagrįstas prielaidomis, tarp jų ir dėl ginčo tarp šalių dėl tokių išlaidų atlyginimo ateityje buvimo. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, netenkindami ieškovės reikalavimų įpareigoti atsakovą kas mėnesį apskaičiuoti ir kompensuoti ieškovės profesinės ligos gydymo išlaidas bei negautas pajamas, nepažeidė teisės normų reikalavimų, o atitinkami ieškovės kasacinio skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

32CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Šimkuvienė v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Nagrinėjamos bylos duomenys, apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog dėl ieškovės sveikatos sužalojimo yra atsakingas tik atsakovas, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini atsakovo kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 218 straipsnį.

33CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės susirgo profesine liga, ją kamuoja skausmai, ji sunkiai valdo ranką, jaučia nepatogumus, dažnai serga. Tokiu būdu byloje yra nustatyta aplinkybė, kad ieškovei yra padaryta neturtinė žala. Atsakovas, kasaciniame skunde teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai nesprendė neturtinės žalos fakto nustatymo klausimo, netinkamai interpretuoja apskųstus teismų procesinius sprendimus. Dėl to minėtas ir kiti su juo susiję atsakovo kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas apskųstų procesinių sprendimų neteisėtumas dėl neturtinės žalos padarymo fakto, atmestini kaip nepagrįsti.

34Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Šioje teisės normoje nepateikta išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys, apskųstų teismų procesinių sprendimų turinys ir kasacinių skundų argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai, nustatydami ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, pažeidė materialinės teisės normas. Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nėra galutinai suformuota, todėl šiuo aspektu konstatuoti nagrinėjamoje byloje nukrypimą nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos pakankamo pagrindo nėra. Apskųstų procesinių sprendimų motyvavimo aspektai nevertintini kaip teikiantys pagrindą naikinti apskųstus procesinius sprendimus. Apibendrinant išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, todėl aptariami kasacinių skundų argumentai atmetami,

35Patikrinusi apskųstus teismų procesiniu sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai neduoda pagrindo naikinti arba keisti apskųstus sprendimą ir nutartį, todėl jie paliktini nepakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

36Kasacinių skundų netenkinant, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.