Byla 2A-1842-614/2016
Dėl iškeldinimo, išvadą teikianti institucija -Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams J. S. ir N. S. dėl panaudos teisės pripažinimo ir pagal atsakovų priešieškinį ieškovei dėl iškeldinimo, išvadą teikianti institucija -Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė N. K. 2015 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti ieškovei teisę iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis buto, esančio ( - ) 20,44 kv. m. ploto kambariu ir 8,01 kv. m. ploto bendrojo naudojimo patalpa (virtuve). Priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas Lietuvos Respublikos valstybės naudai. Nurodė, kad 1991 m. liepos 23 d. mirus J. S., o 1993 m. rugpjūčio 3 d. ieškovės seseriai A. S., ieškovė buvo paskirta be globos likusių vaikų J. S. ir N. S. globėja. Paaiškino, jog ieškovė su sesers šeima gyveno bute, adresu ( - ), kuris priklausė Valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui. Pažymėjo, jog pagal tuo metu galiojusius įstatymus, ieškovė buvo įgijusi teisę privatizuoti minėtą butą. Ieškovė buvo pagrindinė buto nuomininkė, tačiau Senamiesčio seniūnijoje jai buvo nurodyta, kad butas turi būti privatizuojamas atsakovų vardu, todėl 1995 m. sausio 16 d. ieškovė ir atsakovas J. S. pasirašė susitarimą, jog butas bus privatizuojamas J.S. vardu, 1996 m. kovo 28 d. ieškovė, kaip atsakovų atstovė, pasirašė buto privatizavimo sutartį, pagal kurią butas abiejų globotinių vardu įgytas lygiomis dalimis. Už įsigyjamą butą ieškovė sumokėjo 131,94 Lt grynais ir 118,13 Lt „investiciniais čekiais“. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė N. S. dar vaikystėje išsikraustė gyventi į Ukrainą ir ten gyveno iki 2015 metų, tuo tarpu J. S. gyveno su ieškove ginčo bute. Tačiau 2011 metais sudarius santuoką ir 2012 metais gimus vaikui, atsakovas. Nurodė, 2012 metais po vaiko gimimo, atsakovas pradėjo reikalauti ueškovės išsikraustyti. Ieškovei nesutikus, nes neturi lėšų įsigyti būstą, todėl išsikraustė atsakovas su šeima. Ieškovė teigė, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teises į privatizuojamą butą, juo naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais kaip savininko šeimos nariai. Paaiškino, jog ieškovė ir atsakovas J. S. pasirašė susitarimą pirkti privatizuojamą butą, taigi, ieškovei išliko teisė naudotis privatizuotu butu.

4Atsiliepime atsakovas J. S. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė norėjo butą privatizuoti savo vardu, tačiau Vilniaus miesto valdyba, gindama nepilnamečių interesus, nesutiko, todėl atsakovų motinos butas, esantis ( - ), 1996 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo privatizuotas atsakovų vardu lygiomis dalimis. Pažymėjo, jog ieškovė buto išpirkimui panaudojo atsakovų motinos investicinius čekius, o grynuosius pinigus sumokėjo iš už globą gaunamų pinigų. Nurodė, jog su ieškove sutarė gerai, tačiau atsakovui sudarius santuoką ir susilaukus vaikų, ieškovė pradėjo konfliktuoti. Paaiškino, jog ieškovė į minėtą butą neįleido iš Ukrainos į Lietuvą grįžusios gyventi atsakovės N. S., konfliktais privertė išsikelti ir atsakovą. Pažymėjo, jog ieškovė pasisavino nuosavybės dokumentus, trukdo atsakovams naudotis ir disponuoti savo turtu. Nurodė, jog po sutuoktinio mirties, ieškovė paveldėjo jo butą, esantį ( - ). Paaiškino, jog globėjas neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą.

5Atsiliepime atsakovė N. S. prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo išvežta į Ukrainą ne savo noru, visada troško grįžti į Lietuvą, todėl 2015 metais, Ukrainoje susiklosčius nepalankioms gyvenimo sąlygoms, atsakovė su dukra grįžo į Lietuvą, tačiau ieškovė jos neįleido į butą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neatiduoda buto nuosavybės dokumentų, todėl atsakovė negali susitvarkyti reikiamų dokumentų gyvenimui Lietuvoje. Paaiškino, jog vaiko globėjas neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą, o ieškovė naudodamasi tuo, kad atsakovo J. S. vardu pasirašė privatizavimo sutartį, reiškia teises į atsakovų butą, taip pat ieškovė neleidžia atsakovams naudotis jiems priklausančiu turtu, taip pažeisdama jų teises.

6Atsakovai J. S. ir N. S. priešieškiniu prašė atmesti ieškovės ieškinį, iškeldinti ją ir I. K. su joms priklausančiu turtu iš buto ( - ). Taip pat įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovams buto nuosavybės dokumentus ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai priešieškinį grindė iš esmės tapačiais atsiliepimams į ieškinį argumentais. Nurodė, jog atsakovų motina A. S. dar prieš mirtį buvo pateikusi dokumentus dėl buto, esančio ( - ), privatizavimo. Buto išpirkimui panaudoti atsakovų motinos investiciniai čekiai, taip pat lėšos, gautos iš pašalpos už atsakovų globą. Pažymėjo, jog ieškovės vyras turėjo butą ( - ). Nurodė, jog atsakovui sudarius santuoką, susilaukus vaikų, ieškovė pradėjo konfliktuoti, įžeidinėti atsakovą ir jo šeimą, taip siekdama juos išgyvendinti iš minėto buto, atsakovas, nuogąstaudamas dėl vaikų saugumo, su šeima išsikraustė. 2015 m. liepos 8 d. apie 18 val. atsakovas su sutuoktine grįžo į butą pasiimti jiems priklausančių daiktų, tačiau ieškovė juos išvijo. Todėl atsakovė priversta su mažamete dukra gyventi pas svetimus žmones ir naudotis savo turtu galės tik iškeldinus ieškovę. Pažymėjo, jog ieškovė pasisavino ir negrąžina atsakovams buto nuosavybės dokumentų, trukdo atsakovams naudotis ir disponuoti savo turtu. Pažymėjo, jog su atsakove gyventi viename bute neįmanoma, policijos pareigūnų įspėjimai jos neveikia.

7Atsiliepime ieškovė N. K. prašė atsakovų priešieškinį atmesti ir patenkinti ieškinį. Nurodė, kad ieškovei liko teisė naudotis butu, vadovaujantis 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, numačiusioms, jog nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamą butą, juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai, buvę savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai šiuo butu naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais. Paaiškino, jog butui privatizuoti ieškovė panaudojo savo investicinius čekius, o atsakovas J. S. paveldėjo tėvų investicines sąskaitas, kurias, sulaukęs pilnametystės, pardavė. Nurodė, jog už butą atsiskaitė savo lėšomis, nes tuo metu dirbo. Paaiškino, jog atsakovė N. S. grįžusi iš Ukrainos lankėsi pas ieškovę, jokio konflikto nebuvo, iš namų jos nevarė. Pažymėjo, jog konfliktai su atsakovu J. S. ir jo žmona kildavo dėl to, kad pastarieji varė ieškovę iš namų. Nurodė, jog ieškovė jokių kliūčių naudotis butu atsakovams nesudaro, ieškovė siekia apginti savo teisę naudotis butu, nes kitos gyvenamosios vietos neturi. Paaiškino, jog po vyro mirties su vaikais paveldėjo butą, esantį ( - ), tačiau buvo priversti jį parduoti, kad padengtų susidariusias skolas. Pažymėjo, jog teises į naudojimąsi ginčo butu reiškia ne kaip atsakovų globėja, bet kaip buvusi buto nuomininkė, gyvenamąją vietą ginčo bute deklaruoja nuo 1981 m. sausio 12 d. Paaiškino, jog turi tik VĮ „Registrų centras“ išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurį gauti gali ir atsakovai, kitokių buto nuosavybės dokumentų neturi.

  1. 8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir iškeldino N. K. ir I. K. iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), su visu joms priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovų naudai lygiomis dalimis 241 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), atsakovų įgytas 1996 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi.

11Iš gyvenamojo buto įkainojimo akto ( - ) matyti, jog pirkėja įvardijama S.A.B., t. y. atsakovų motina, taigi privatizavimo procesą pradėjo būtent atsakovų motina A. S..

121993 m. rugpjūčio 23 d. mirus atsakovų motinai, nepilnamečių globa buvo suteikta ieškovei. Iš pateikto į bylą 1995 m. sausio 16 d. susitarimo nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas J. S. susitarė, kad butas bus privatizuojamas atsakovo J. S. vardu. Teismas darė išvadą, kad ieškovė privatizuojant ginčo butą jame negyveno. Tokiu būdu ieškovė nėra tas subjektas, kuriam taikomos nurodytos nuostatos ir teismo nurodytu pagrindu panaudos santykiai tarp ieškovės ir buto savininkų nesusiklostė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti ieškovei panaudos teisės į ginčo butą.

13Teismas pažymėjo, jog globėjas privalo veikti globotinio interesais, todėl aplinkybė, jog buto kainą sumokėjo ieškovė, nepanaikina atsakovų nuosavybės teisės į ginčo butą. I instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovei teisės iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis buto, esančio ( - ), 20,44 kv. m. ploto kambariu, ir 8,01 kv. m. ploto bendrojo naudojimosi patalpa.

14Savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti asmenis iš jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Nagrinėjamu atveju varžomos atsakovų teisės, ieškovė naudojasi turtu, o atsakovai savo nuožiūra negali juo naudotis. Neišsikeldama iš buto ieškovė, pažeidžia atsakovų kaip minėto buto savininkų teises bei teisėtus interesus naudotis bei valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį butą, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

15Teismas konstatavo, jog ieškovės nepilnamečio vaiko, iškeldinant ieškovę, interesai nebus pažeidžiami, kadangi nesant galimybės užtikrinti tėvams vaikų gyvenamąją vietą, jais privalo tinkamai pasirūpinti Vaiko teisių pasaugos tarnyba – suteikiant laikiną apgyvendinimą laikinuose globos namuose iki kol tėvai galės užtikrinti savo vaikams gyvenamąjį būstą. Įstatymas numato tėvų pareigą užtikrinti tinkamą vaiko gyvenamąją vietą. Be to, teismas konstatuoja, kad vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko gynimo principams ir vien nepilnamečių vaikų interesai negali būti suabsoliutinami.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliantė N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir jos ieškinį tenkinti pilnai, pripažinti ieškovei teisę iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis buto, esančio ( - ), 20,44 kv. m. ploto kambariu, pažymėtu indeksu 6-4, ir 8,01 kv. m. ploto bendrojo naudojimo patalpa (virtuve), pažymėta indeksu 6-1; atmesti J. S. ir N. S. priešieškinį.

17Apeliantė nurodė, kad privatizavimo metu ji gyveno bute, esančiame ( - ), jos gyvenamoji vieta ten deklaruota nuo 1981-01-12 d. ir 2015-02-11 d. Šis ieškovės adresas nurodytas ir 1993-09-02-02 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkyje, kuriuo ji buvo paskirta atsakovų globėja, 1996-03-22 d. mokėjimo už buto privatizavimą kvite bei 1996-03-28 d. buvo privatizavimo sutartyje.

18Pateiktas 1995 m. vasario 16 d. ieškovės ir atsakovo J. S., kaip buto, esančio ( - ) gyventojų, susitarimas, kuriame nurodyta, kad butas bus privatizuojamas J. S. vardu. Ieškovė atsisakiusi teisės į buto privatizavimą, pagal LR Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnį įgijo teisę į jo panaudą. 1995 m. sausio 16 d. susitarimas dėl buto privatizavimo turinys atskleidžia, kad susitarimą pasirašė ieškovė savo vardu, kaip buto gyventoja, nes jeigu būtų pasirašiusi kaip N. S. globėja, šiame susitarime taip ir būtų nurodyta. Be to, byloje nustatyta, kad buto privatizavimo metu N. S. gyveno pas ieškovės seserį V. K. Ukrainoje. Susitarimo pasirašymo metu nepilnametė buvo ne tik N. S., bet ir J. S., todėl jeigu ieškovė būtų pasirašiusi kaip atsakovės globėja, tokiu atveju, turėjo pasirašyti ir kaip atsakovo globėja, tačiau to nepadarė. Pažymima, kad liudytojui S. K., kai mirė atsakovų tėvas buvo vos vieneri metai, o kai mirė jų motina - treji, todėl jis tam tikrų aplinkybių atsiminti negali. E. K. yra atsakovų pusseserė ir su pastaraisiais bendrauti pradėjo tik prieš keletą metų. Anksčiau su ieškovės šeima ji visai nebendravo, todėl kur ieškovė gyveno ginčo laikotarpiu ji nežinojo. A. U. yra kaimynė, pastarajai, toks įspūdis, jog ieškovė buvo išsikrausčiusi pas savo vyrą galėjo susidaryti dėl to, kad tuo metu sunkiai sirgo ieškovės vyro motina, jai reikėjo pagalbos ir ieškovė labai daug laiko praleisdavo jos namuose. Minėti liudytojai buvo pakviesti atsakovų iniciatyva ir liudijo neobjektyviai, tai kas naudinga atsakovams.

19Ieškovė mano, kad nagrinėjant šį ginčą net nėra svarbu kur ji gyveno 1991-1993 metais, kai mirė atsakovų tėvai ar 1989 m. kai ieškovė sudarė santuoką, nes buto privatizavimas vyko 1995-1996 metais. Byloje buvo svarbu nustatyti ar ieškovė gyveno ginčo bute būtent jo privatizavimo laikotarpiu. Ieškovė tuo metu buvo atsakovų šeimos nare, nes nuo 1993-09-02 d. buvo jų oficiali globėja ir ieškovės gyvenamoji vieta buvo kartu su globotiniais. Jeigu ne ieškovės aktyvus veiksmai, tai atsakovai ginčo buto nuosavybės teise visai nebūtų įgiję. Poreikis įrodinėti, kad ieškovė gyveno ginčo bute jo privatizavimo laikotarpiu atsirado tik susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu, todėl ieškovė į bylą teikia įrodymus dėl atliktų mokėjimų už komunalines paslaugas, kurie įrodo, kad ieškovė ginčui svarbiu laikotarpiu mokėjo už komunalines paslaugas ir savo santuokos liudijimą, nes skundžiamame sprendime minima, kad po santuokos ieškovė neva išsikraustė.

20Atsakovai J. S. ir N. S. su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą nepakeistą.

21Atsakovai nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, pateikdama tikrovės neatitinkančias ginčo buto privatizavimo aplinkybes ir nutylėdama, kad ji pati savo netinkamu elgesiu - skandalais grasinimais ir skundais padarė atsakovų gyvenimą nuosavame bute neįmanomu, privertė su mažamečiais vaikais glaustis pas gimines, neįleido į butą net pasiimti daiktų, tvirtindama, kad butą ji privatizavo už savo pinigus. Atsakovų teigimu, už buto komunalines paslaugas ieškovė ir jos šeima nemoka, todėl atsakovams iš šio buto išsikėlus susidarė skola, apie kurią atsakovė sužinojo atsitiktinai ir dabar atsakovai kaip buto savininkai turi ją padengti, nors kelis metus nesinaudoja butu.

22Orderį ginčo butui gavo atsakovų senelis. Seneliui ir tėvams mirus, pagrindine buto nuomininke tapo atsakovų motina A. S.. Atsakovai nurodė, kad ieškovė ginčo bute buvo registruota, tačiau nuo 1989 metų gyveno savo sutuoktinio O. K. bute. 1993 m. rugpjūčio 3 d. mirus atsakovų motinai, ieškovė (motinos sesuo) buvo paskirta atsakovų globėja, nors tuo metu ginčo bute negyveno. Mažametę atsakovę ieškovė atidavė auginti seseriai į Ukrainą. Atsakovas ginčo bute gyveno su tėvo broliais, o ieškovė į ginčo butą atsikraustė tik 1996 metais, kai atsakovas tarnavo kariuomenėje.

23Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė norėjo butą privatizuoti savo vardu, tačiau jis buvo privatizuotas atsakovų vardu lygiomis dalimis. Pridūrė, kad ta aplinkybė, kad už butą sumokėjo ieškovė, nepanaikina atsakovų nuosavybės teisės į ginčo butą. Atsakovų manymu, ieškovė nepateikė jokių įrodymu, kad naudojasi atsakovams priklausančiomis patalpomis nuomos ar panaudos pagrindais. Atsakovai teigė, kad ieškovė gaudavo valstybės pašalpą už globą ir iš šių lėšų kurį laiką mokėjo už komunalines paslaugas. Nurodė, kad ai atsakovas pradėjo dirbti, už komunalines paslaugas mokėjo jis pats, ką patvirtina ir apeliantės pridėtos sąskaitų kopijos. Pažymėjo, kad atsakovai turi mažų vaikų, kuriems reikalingos sąlygos normaliai ir ramiai gyventi, o ieškovė užėmusi visą butą, skandalais, riksmais ir skundais padarė gyvenimą bute neįmanomu, todėl buto savininkų teisės gali būti įgyvendinamos tik iškeldinus ieškovę iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

27Prasidėjus apeliaciniam procesui apeliantė pateikė naujus rašytinius įrodymus – mokėjimų už bute teiktas komunalines paslaugas dokumentų ir santuokos liudijimo kopijas (b.l. 136-161). CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantei nebuvo užkirstas kelias teikti minėtus įrodymus pirmosios instancijos teisme. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo paskaičius teismo sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, kolegija atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būto pateikti pirmosios instancijos teisme.

28Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, nustatyta, kad trijų kambarių butas, esantis ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovams J. S. ir N. S. lygiomis dalimis po 1/2. Atsakovų nuosavybės teisė įregistruota 1996-03-28 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr.2-1945 pagrindu (b.l. 3). Į bylą pateikta minimo buto pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 8) patvirtina, jog butas įgytas jį privatizuojant įstatymo nustatyta tvarka, pagal Vilniaus m. Senamiesčio seniūnijos 1996-02-26 d. sprendimą ( - ).

29Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, įtvirtinta VPBĮIDNAMĮ 12 straipsnyje.

30Sprendžiant klausimą dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, būtina atsižvelgti į tai, kad, į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą grąžinus privačios nuosavybės konstitucinį institutą, buvo pradėtos kurti teisinės prielaidos privačios nuosavybės teise grindžiamai ūkio sistemai grąžinti ir toliau plėtoti. Taigi gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis bei viena valstybės socialinės ekonominės politikos krypčių, turinčios tikslą sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti nuomojamas gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Butų privatizavimu buvo siekiama, kad gyvenamosios patalpos taptų privačia nuosavybe, t. y. kad savininkas būtų joje gyvenantis asmuo. Asmens teisė privatizuoti valstybės (savivaldybės) turtą atsiranda tik teisės akto pagrindu. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikrą laikotarpį užtrunkantis procesas. Tai lemia teisinių santykių, susiklosčiusių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, specifiką ir sudėtingumą, o teismui sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – pareigą aiškinti bei taikyti butų privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, vertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

31Kolegija pažymi, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pirkti gyvenamąsias patalpas šio įstatymo pagrindu turėjo asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamos gyvenamosios patalpos nuomininkai ar jų šeimos nariai arba asmenys, kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Nuomininkai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d., tačiau jeigu asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, laiku nepadavė atitinkamų pareiškimų, jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamąsias patalpas privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d. (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys).

32Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad, prasidėjus butų privatizavimo procesui, Vilniaus m. Senamiesčio seniūnijai prašymą dėl minimo buto privatizavimo padavė atsakovų motina A. S.. Pirmosios instancijos teisme liudytojai patvirtino ir ieškovė neneigia, jog butas buvo skirtas atsakovų tėvams. Byloje yra duomenys, kad ieškovė epizodiškai gyveno ginčo bute, o 1993-08-23 mirus atsakovų motinai A. S. 1993-09-02 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1636V atsakovams N. S. ir J. S. esant nepilnamečiams ji buvo skirta vaikų globėja ( - ) (b.l. 6). 1994-09-16 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą patvirtina, jog atsakovai po motinos mirties ir po tėvo lygiomis dalimis paveldėjo tėvo ir motinos pinigines lėšas bei investicinius čekius (b.l. 114).

33Kaip nurodė pati apeliantė N. K., ji norėjo privatizuoti ginčo butą, tačiau seniūnija to padaryti jai neleido, nurodė privatizuoti vaikų vardu. Iš bylos dokumentų taip pat matyti, kad atsakovų motinos A. S. prašymo pagrindu Vilniaus m. Senamiesčio seniūnijos privatizavimo tarnyba 1996-02-26 pirkėjui S. A. apskaičiavo mokėtiną už butą kainą (b.l. 112-113). Į bylą pateiktas buto įkainojimo aktas ir iš jo matyti, kad pirkimas įforminamas mirusiosios vaikų - atsakovų J. S. ir N. S. vardu.

34Kaip jau minėta, pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pirkti gyvenamąsias patalpas šio įstatymo pagrindu turėjo asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamos gyvenamosios patalpos nuomininkai ar jų šeimos nariai arba asmenys, kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuomotojo buvo pripažinta ir tuometiniuose dokumentuose nurodyta kaip mirusiosios atsakovų motinos ar tėvo, kurie buvo pagrindiniai buto nuomininkai, šeimos narė. Galimai dėl šios priežasties seniūnija ir neleido ieškovei buto privatizuoti savo vardu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės į bylą pažeiktos pažymos apie tai, kad jos gyvenama vieta tam tikru periodu buvo deklaruota ginčo bute, nepatvirtina aplinkybės, jog apeliantė buvo pagrindine buto nuomininke ar jo (jos) šeimos nariu galiojusio CK 1964 m. redakcijos normų prasme.

35Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti kitokių išvadų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, kad apeliantė nebuvo privatizavimo subjektas galiojusių teisės normų aspektu.

36Kolegija pažymi, jog galiojusio 1964 m. redakcijos CK 329 straipsnis nustatė, jog nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Vaikų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Kiti giminės tik esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygoms gali būti pripažįstami nuomininko šeimos nariais teismine tvarka. Tuo tarpu globėjai, apsigyvenę globotinio gyvenamoje patalpoje, neįgyja globotinio šeimos narių teisių.

37Apeliantė skunde nurodo, kad ji su atsakovu J. S. sudarė susitarimą, kad butas bus privatizuotas atsakovų vardu, todėl įgijo panaudos teisę į butą. Kolegijos vertinimu toks apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

38Byloje yra pateiktas 1995-01-16 patvirtintas notarinėse formos susitarimas tarp septyniolikmečio atsakovo J. S. ir apeliantės N. K., kad butas bus privatizuojamas atsakovų vardu. Tačiau šis dokumentas apeliantės pozicijos nepatvirtina. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Susitarimo sudarymo metu atsakovui buvo septyniolika metų, o atsakovei tuo metu buvo šešeri metai. Galiojusio 1964 m. redakcijos CK 13 straipsnio pirma dalis nustatė, jog už nepilnamečius iki penkiolikos metų amžiaus sandorius jų vardu sudarinėja tėvai, įtėviai arba globėjai. Minimo Kodekso 14 straipsnio pirma dalis nustatė, jog nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja, turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą. Taigi, logiška, kad atsakovas J. S. susitarimą dėl buto privatizavimo pas notarę pasirašė pats, o tuo metu mažametė atsakovė pasirašyti susitarimo negalėjo ir ji buvo atstovaujama globėjos – apeliantės.

39Kaip jau buvo minėta, po A. S. mirties jos turtą, t.y. pinigines sumas, kvotą su priklausančia indeksacija ir piniginius indėlius su priklausančiais procentais, esančias sąskaitose Nr. ( - ) paveldėjo atsakovai lygiomis dalimis. Būdama atsakovų globėja ir rūpintoja apeliantė turėjo panaudoti vaikų turtą ir lėšas jų interesais, kas, tikėtina ir buvo padaryta butą privatizuojant atsakovų vardu.

40Kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantė neturėjo ir neįgijo panaudos teisės į ginčo butą, o kitų teisėtų pagrindų gyventi ginčo bute taip pat nenurodė.

41Sutiktina su pirmosios instancijos teismo galiojančio CK 4.37 straipsnio 1 dalies aiškinimu, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.39 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. Taigi, savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti asmenis iš jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.

42Atsakovai priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovę N. K. ir jos dukrą I. K. iš atsakovams priklausančio buto, esančio ( - ), ieškovė pripažino, jog naudojasi atsakovams nuosavybės teise priklausančiu butu ir jo neatlaisvina, taigi, apeliantei nepateikus duomenų, patvirtinančių jos teisę naudotis atsakovams nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino apeliantę teismo tvarka.

43Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, surinko pakankamą kiekį bylai išspręsti reikalingų įrodymų, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei ir valstybei, kuria ši atstovavo, neatlyginamos.

46Atsakovai duomenų apie tai, kad būtų patyrę kokias nors bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme į bylą nepateikė.

47Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329-330 straipsniais, teismas

Nutarė

48Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė N. K. 2015 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 4. Atsiliepime atsakovas J. S. prašė ieškinį atmesti ir priteisti... 5. Atsiliepime atsakovė N. S. prašė atmesti ieškinį ir priteisti... 6. Atsakovai J. S. ir N. S. priešieškiniu prašė atmesti ieškovės ieškinį,... 7. Atsiliepime ieškovė N. K. prašė atsakovų priešieškinį atmesti ir... 8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį... 10. Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), atsakovų... 11. Iš gyvenamojo buto įkainojimo akto ( - ) matyti, jog pirkėja įvardijama... 12. 1993 m. rugpjūčio 23 d. mirus atsakovų motinai, nepilnamečių globa buvo... 13. Teismas pažymėjo, jog globėjas privalo veikti globotinio interesais, todėl... 14. Savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti asmenis iš jam nuosavybės teise... 15. Teismas konstatavo, jog ieškovės nepilnamečio vaiko, iškeldinant ieškovę,... 16. Apeliantė N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. vasario 29 d.... 17. Apeliantė nurodė, kad privatizavimo metu ji gyveno bute, esančiame ( - ),... 18. Pateiktas 1995 m. vasario 16 d. ieškovės ir atsakovo J. S., kaip buto,... 19. Ieškovė mano, kad nagrinėjant šį ginčą net nėra svarbu kur ji gyveno... 20. Atsakovai J. S. ir N. S. su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį... 21. Atsakovai nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, pateikdama tikrovės... 22. Orderį ginčo butui gavo atsakovų senelis. Seneliui ir tėvams mirus,... 23. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė norėjo butą privatizuoti savo vardu,... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 27. Prasidėjus apeliaciniam procesui apeliantė pateikė naujus rašytinius... 28. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, nustatyta, kad trijų kambarių... 29. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m.... 30. Sprendžiant klausimą dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, būtina... 31. Kolegija pažymi, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį... 32. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad, prasidėjus butų privatizavimo... 33. Kaip nurodė pati apeliantė N. K., ji norėjo privatizuoti ginčo butą,... 34. Kaip jau minėta, pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį... 35. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 36. Kolegija pažymi, jog galiojusio 1964 m. redakcijos CK 329 straipsnis nustatė,... 37. Apeliantė skunde nurodo, kad ji su atsakovu J. S. sudarė susitarimą, kad... 38. Byloje yra pateiktas 1995-01-16 patvirtintas notarinėse formos susitarimas... 39. Kaip jau buvo minėta, po A. S. mirties jos turtą, t.y. pinigines sumas,... 40. Kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantė... 41. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo galiojančio CK 4.37 straipsnio 1... 42. Atsakovai priešieškiniu prašė iškeldinti ieškovę N. K. ir jos dukrą I.... 43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei ir valstybei,... 46. Atsakovai duomenų apie tai, kad būtų patyrę kokias nors bylinėjimosi... 47. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti...