Byla e2A-88-459/2019
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Danutės Žvinklytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas V. M. ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus (toliau – ir NŽT Palangos skyrius) 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. ( - ); 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtinti žemės sklypo, formuojamo po ieškovui V. M. priklausančiais pastatais, kadastro duomenis, nustatytus UAB „Almontus“; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išnuomoti ieškovui ne aukciono tvarka šį žemės sklypą.

72.

8Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad žemės sklypo kadastro duomenys nustatomi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau –Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) (Nuostatų 12 p.). Tam, kad būtų galima patvirtinti nustatytus kadastro duomenis, nekilnojamojo turto kadastro byla teikiama žemėtvarkos skyriui tikrinti. Jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina (Nuostatų 67 p.). Toks suderinimas yra pagrindas žemėtvarkos skyriaus vadovui patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. NŽT Palangos skyrius žemės sklypo kadastrinę bylą patikrino ir 2017-02-10 suderino, o tai reiškia, kad nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, tačiau skundžiamame sprendime nurodo priešingai, kad yra aplinkybės, dėl kurių toks žemės sklypo planas negali būti suderintas, o žemės sklypo kadastro duomenys patvirtinti: „Žemės sklypas negalės būti suformuotas, kadangi teritorija, kurioje Detaliuoju planu suprojektuotas Žemės sklypas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - Miškų schema) yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Detaliojo plano sprendiniai galėjo būti įgyvendinti iki Miškų schemos įsigaliojimo, t. y., Detalusis planas patvirtintas 2000 m. kovo 21 d., o Miškų schema patvirtinta 2004 m. lapkričio 3 d., kadangi per šį laikotarpį Detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti, o minėtas Žemės sklypas pagal Miškų schemą priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, turi būti tikslinami minėti teritorijų planavimo dokumentai ir jie tarpusavyje turi derėti. Žemės sklypas pirmiausia turi būti išimtas iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, tuomet Žemės sklypas galėtų būti suformuotas (patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys) ir Jums išnuomotas.“

93.

10Taigi, NŽT Palangos skyrius atsisakymo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis pagrindu nurodo tai, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Miškų schemai, t. y. nurodo tą patį pagrindą, kaip ir žemės sklypo kadastrinės bylos patikrinimo akte Nr. ( - ), kurio teisėtumas buvo patikrintas nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT), kuris panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2014-11- 24 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. ( - ) ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių iš naujo patikrinti žemės sklypo, adresu ( - ), kadastrinę bylą. NŽT Palangos skyrius, vykdydamas LVAT nutartį, žemės sklypo kadastrinę bylą patikrino ir 2017-02-10 suderino, tuo patvirtindamas, kad žemės sklypo plotas, paskirtis, naudojimo būdas, ribos, ribų posūkio taškų koordinatės, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti kadastro duomenys buvo nustatyti tinkamai. NŽT Palangos skyrius, netvirtindamas žemės sklypo kadastro duomenų, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-874-386/2015 jų nederindamas, nurodo tą pačią priežastį – detalusis planas tariamai prieštarauja Miškų schemai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatyti administracinėje byloje Nr. 1-874-386/2015 prejudiciniai faktai, kad detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypo plotas buvo neteisėtai įtrauktas į Miškų schemą, negali būti ginčijami NŽT Palangos skyriaus ir yra privalomi kitiems teismams. NŽT Palangos skyrius, atsisakydamas patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis, ginčijamame sprendime nurodė vėl tą patį pagrindą, kuris buvo jau prejudiciniais faktais pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl ši sprendimo dalis prieštarauja LR CPK 18 str. Tos pačios faktinės aplinkybės, kad detaliuoju planu suplanuotas žemės sklypo plotas buvo neteisėtai įtrauktas į Miškų schemą, iš naujo šioje byloje nebeįrodinėtinos pagal LR CPK 182 str. 2 p., o kitų motyvų NŽT Palangos skyrius nepateikė. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 2.4 p. imperatyviai numato, kad „žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypu formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus“. Ši teisės norma numato baigtinį teritorijų planavimo dokumentų sąrašą, kuriuo vadovaujantis gali būti formuojami žemės sklypai, ir jame nėra Miškų schemos. NŽT Palangos skyriaus motyvas, kad žemės sklypas turi būti formuojamas pagal Miškų schemos sprendinius, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2.4 punktui, todėl NŽT Palangos skyriaus sprendimo dalis dėl atsisakymo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis pripažintina neteisėta iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

114.

12Taip pat nurodo, kad atsakovė neteisingai taiko ir aiškina Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nuostatą – ji reiškia, pirma, kad teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais turi būti formuojamas žemės sklypo dydis toks, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį; antra, žemės sklypas gali būti išnuomotas tik tokio dydžio, koks reikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, o ne pagal paskirtį, kuri bus ateityje. Pažymi, kad minėtoje normoje ir kitose Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatose nėra draudimo teritorijų planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais formuoti žemės sklypą, kurio naudojimo būdas skirtųsi nuo jame esančių pastatų paskirties, kaip ir nėra draudimo išnuomoti pastatų savininkams žemės sklypą, kurio naudojimo būdas nesutampa su pastatų paskirtimi, įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Jeigu taip būtų, būtų paneigta galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, o teritorijų planavimas taptų beprasmis.

135.

14Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašo ieškinio netenkinti. Nurodė, kad, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-20 sprendimą, NŽT Palangos skyrius ieškovo V. M. pateiktus žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dokumentus įvertino ir 2017-02-10 juos suderino, kadangi pateikti dokumentai atitinka detaliojo plano sprendinius, 2017-03-01 su raštu Nr. ( - ) „Dėl valstybės reikšmės miškų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje“ kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašydamas įvertinti situaciją pagal parengto 2000-03-21 detaliojo plano sprendinius teritorijoje prie pastatų, adresu ( - ). Šiame rašte taip pat buvo pažymėta, kad suprojektuotas žemės sklypas yra valstybinės reikšmės miškui priskirtoje teritorijoje, jis neturėtų būti priskiriamas miško žemei ir dėl šios priežasties turėtų būti patikslinti valstybinės reikšmės miškų duomenys Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-03-31 raštu Nr. ( - ) „Dėl valstybinės reikšmės miškų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje“ informavo NŽT Palangos skyrių, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 (Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimas) patvirtino miestams priskirtų valstybinės reikšmės miškų plotus, ir teritorija prie pastatų ( - ), yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miško žemė. Pažymėjo, kad teritorijoje prie ieškovui V. M. priklausančių pastatų, esančių ( - ), galioja du teritorijų planavimo dokumentai – Palangos miesto savivaldybės tarybos 3-ojo šaukimo 48-ajame posėdyje 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ patvirtintas ( - ) gyvenvietės detalusis planas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija) patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema.

156.

16Tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

17II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

187.

19Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovo V. M. ieškinys tenkintas, panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. ( - ); atsakovė įpareigota patvirtinti žemės sklypo, formuojamo po ieškovui V. M. priklausančiais pastatais, kadastro duomenis, nustatytus UAB „Almontus“; atsakovė įpareigota įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnuomoti ieškovui ne aukciono tvarka šį žemės sklypą; teismas taip pat priteisė iš atsakovės ieškovui 1 074 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismo motyvai:

207.1.

21Nustatė, kad byloje yra aktualus Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių iš esmės dėl to paties dalyko ir tais pačiais pagrindais dėl UAB „Almontus“ parengtos žemės sklypo kadastrinės bylos suderinimo.

227.2.

23Nurodė, kad minėtame Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo sprendime konstatuota, jog specialiojo plano teritorijų planavimo dokumentą (Miškų schemą) rengusių institucijų veiksmai, dėl kurių detaliuoju planu suformuotas sklypas neatsižvelgus į visiems asmenims bei institucijoms privalomą teritorijų planavimo dokumentą buvo įtrauktas į miškų plotą, negali nulemti asmeniui neigiamų pasekmių atsiradimo bei jų šalinimo šio asmens sąskaita.

247.3.

25Nurodė, kad 2017-01-30 sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės pasisakė ne tik dėl atskiros kadastrinių matavimų bylos suderinimo procedūros, tačiau apskritai dėl visos žemės sklypo suformavimo procedūros, kai du skirtingi teritorijų planavimo dokumentai yra nesuderinami.

267.4.

27Pažymėjo, kad atsakovės sprendime nurodyti motyvai, jog ieškovui V. M. negali būti išnuomotas žemės sklypas, nes Nekilnojamojo turto registre nesutampa žemės sklypo ir pastatų naudojimo paskirtis, yra nepagrįsti, ir konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė patvirtinti kadastro duomenis, kadangi rėmėsi tais pačiais motyvais, dėl kurių jau buvo pasisakyta Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-30 sprendime.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

298.

30Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

318.1.

32Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti, privalo vadovautis sprendimų priėmimo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas teritorijų planavimo dokumento sprendinius įgyvendinti nėra galimybės. Nurodo, kad valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai gali būti įgyvendinti tik pakeitus ieškovui V. M. priklausančių pastatų (unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) (toliau – Pastatai) paskirtį į komercinę paskirtį arba jei teisės aktų nustatyta tvarka būtų patikslinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir patikslinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Šiuo metu teritorija, kurioje yra ieškovui V. M. nuosavybės teise priklausantys Pastatai, priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams pagal specialųjį planą.

338.2.

34Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo V. M. ieškinio reikalavimą įpareigoti apeliantę patvirtinti žemės sklypo, formuojamo po Pastatais, kadastro duomenis, nustatytus BUAB „Almontus“, kadangi apeliantė, pagal sprendimą įvertinusi pateiktus žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, juos suderino.

358.3.

36Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnuomoti ieškovui V. M. ne aukciono tvarka žemės sklypą.

378.4.

38Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), kadangi išvadas padarė nevertindamas visų nurodytų argumentų, padarydamas išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjant bylą nebuvo išaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, neįvertinti pateikti byloje įrodymai.

399.

40Ieškovas V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

419.1.

42Nurodo, kad apeliantė tik deklaratyviai pateikia apeliacinio skundo motyvus be konkrečių įrodymų.

439.2.

44Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai, itin atsakingai ir išsamiai išstudijavo didelės apimties bylą ir 2018-06-04 sprendime pateikė absoliučiai visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

459.3.

46Nurodo, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde nenurodė, kokios konkrečiai aplinkybės liko neišaiškintos ir kokie įrodymai byloje liko neįvertinti, kaip konkrečiai pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Apeliacinis skundas netenkintinas.

5010.

51Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5211.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5412.

55Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. ( - ) ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtinti žemės sklypo, formuojamo po ieškovui V. M. priklausančiais pastatais, kadastro duomenis, nustatytus UAB „Almontus“, bei įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnuomoti ieškovui ne aukciono tvarka šį žemės sklypą, pagrįstumo ir teisėtumo.

56Dėl apeliacinio skundo dalyko

5713.

58Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas V. M. 2011-10-14 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. ( - ) nuosavybės teise adresu ( - ), įsigijo tris poilsio pastatus (unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - )), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – poilsio, vieną pastatą – klubą (unikalus Nr. ( - )), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kultūros, ir vieną pastatą – biliardinę (unikalus Nr. ( - )), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – sporto. UAB „Almontus“ atliko šio žemės sklypo, esančio po pastatais, kadastrinius matavimus, parengė kadastrinę bylą su žemės sklypo planu, kurios pagrindu po pastatais, esančiais adresu ( - ), priklausančiais V. M., turėjo būti suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas. 2014 m. lapkričio mėn. UAB „Almontus“ žemės sklypo kadastrinę bylą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriui patikrinti ir suderinti. NŽT Palangos skyrius surašė 2014-11-24 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. ( - ), kuriame nurodė pastabas, kad parengta kadastro duomenų byla neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 11 punkto, nes teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimu Nr. l 154 (2013-11-13 nutarimo Nr. 1046 redakcija). UAB „Almontus“ 2014-11-27 NŽT Palangos skyriaus kadastro duomenų bylos patikrinimo aktą Nr. ( - ) ikiteismine tvarka apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vadovui, tačiau skundas 2015-01-23 raštu Nr. ( - ) buvo atmestas. UAB „Almontus“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti patikrinimo aktą Nr. ( - ) ir iš naujo išnagrinėti prašymą dėl žemės sklypo kadastrinės bylos patikrinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-05-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-874-386/2015 atmetė UAB „Almontus“ skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. UAB „Almontus“ šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-30 nutartimi UAB „Almontus“ apeliacinį skundą tenkino – panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-05-20 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2014-11-24 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. ( - ) ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių iš naujo patikrinti žemės sklypo, adresu ( - ), kadastrinę bylą. NŽT Palangos skyrius, vykdydamas LVAT nutartį, žemės sklypo kadastrinę bylą patikrino ir 2017-02-10 suderino, tuo patvirtindamas, kad žemės sklypo plotas, paskirtis, naudojimo būdas, ribos, ribų posūkio taškų koordinatės, specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir kiti kadastro duomenys buvo nustatyti tinkamai. 2017-05-02 ieškovas V. M. pateikė NŽT Palangos skyriui prašymą patvirtinti jau nustatytus ir suderintus žemės sklypo kadastro duomenis ir išnuomoti šį sklypą. NŽT Palangos skyrius 2017-06-14 priėmė sprendimą Nr. ( - ) netenkinti V. M. prašymo ir netvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų ir neišnuomoti jam žemės sklypo. Ieškovas dėl šio sprendimo panaikinimo, kadastro duomenų patvirtinimo ir žemės išnuomojimo kreipėsi į teismą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovo V. M. ieškinys patenkintas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. ( - ) panaikintas, o atsakovė įpareigota patvirtinti žemės sklypo, formuojamo po ieškovui V. M. priklausančiais pastatais, kadastro duomenis, nustatytus UAB „Almontus“, ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais įpareigota išnuomoti ieškovui ne aukciono tvarka šį žemės sklypą.

5914.

60Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą suformuoti žemės sklypą ir jį išnuomoti, privalo vadovautis sprendimų priėmimo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas teritorijų planavimo dokumento sprendinius įgyvendinti nėra galimybės. Nurodo, kad valstybinės žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai gali būti įgyvendinti tik pakeitus ieškovui V. M. priklausančių pastatų (unikalūs Nr. ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - )) paskirtį į komercinę paskirtį arba jei teisės aktų nustatyta tvarka būtų patikslinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir patikslinta valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Šiuo metu teritorija, kurioje yra ieškovui V. M. nuosavybės teise priklausantys Pastatai, priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams pagal specialųjį planą.

6115.

62Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliantės argumentu, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šioje byloje yra aktualus Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-789-602/2016, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių iš esmės dėl to paties dalyko ir tais pačiais pagrindais dėl UAB „Almontus“ parengtos žemės sklypo kadastrinės bylos suderinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta skundžiamame sprendime, jog parengtoje kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas atitinka detalųjį planą, kuriuo po minėtais pastatais, adresu ( - ), suplanuotas 1 800 kv. m žemės sklypas, o Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatanti pareigą ir suteikianti teisę žemės naudotojams ir valdytojams vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais (nagrinėjamu atveju – detaliuoju planu), taip pat garantuoja, kad paprastai teisės naudotis savo nuosavybe detaliajame plane nustatytu būdu negali būti paneigtos, kitaip būtų nepaisoma Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinto nuosavybės teisių apsaugos prioriteto. Taigi, Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje aktualiu klausimu jau konstatavo, kad susidarius tokiai faktinei situacijai, kai parengtas žemės sklypo planas ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę žemės naudotojui atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su jo įstatymo saugomo intereso įgyvendinimu, atitinka žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, tačiau neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento – specialiojo plano, nepriklausomai nuo to, dėl ko minėtas neatitikimas atsirado (dėl valdžios institucijų klaidos ar pan.), Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata aiškiai apibrėžia žemės naudotojo teisę vadovautis detaliuoju planu ir kartu suponuoja viešojo administravimo institucijos pareigą nepažeisti šios teisės priimant administracinius aktus.

6316.

64Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad žemės naudotojo teisės galės būti įgyvendintos patikslinus specialųjį planą. Nagrinėjamu atveju žemės naudotojas (fizinis asmuo, kuris yra pastatų savininkas, turintis teisę naudotis žeme, reikalinga pastatų naudojimui) negali būti priskirtas prie asmenų, galinčių būti specialiojo plano teritorijų planavimo organizatoriumi, žemės naudotojas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių jo naudojamas detaliajame plane pažymėtas sklypas buvo įtrauktas į Miškų schemą. Valstybės institucijos siūlo žemės naudotojui padaryti neįmanomą dalyką, tuo pažeisdamos principą impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma). Pripažinus, jog žemės naudotojo parengtas planas turėtų atitikti ne tik Detalųjį planą, bet ir specialųjį planą, pagal kurį visas sklypas priskirtas miško teritorijai, žemės naudotojas negalės įgyvendinti savo teisių pagal galiojantį detalųjį planą (kuriame sklypas priskirtas komercinei teritorijai), negalės baigti sklypo formavimo proceso prie naudojamų nuosavybės teise priklausančių pastatų, tuo bus paneigta nuosavybės teisės esmė, o nuosavybės teisė negali būti tiek apribota, kad būtų visiškai paneigta jos esmė.

6517.

66Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apeliantės teiginius, kad visų pirma turėtų būti keičiamas detalusis planas, kuriame turėtų būti numatytas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Pažymėtina, kad detaliajame plane ginčo sklype nėra numatytas miškas, o Miškų schema patvirtinta 2004 m. lapkričio 3 d., t. y. daug vėliau nei detalusis planas, ir tai, kad jis nebuvo įgyvendintas, nepaneigia jo galiojimo ir privalomumo. Pasak apeliantės, pirma turėtų būti pakeistas detalusis planas, suderinant jį su Miškų schema ir į jį įtraukiant miško žemę, ir tik tada sprendžiama dėl miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis. Tačiau pažymėtina, kad remiantis Miškų įstatymo 11 straipsniu nėra numatyta galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis komercinės paskirties žemės sklypams formuoti. Taigi, šiuo atveju būtų išspręstas ne ieškovo V. M. nuosavybės teisių gynimo klausimas, o būtų suderinti du planai, kurie paneigtų ieškovo teisę į nuosavybę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog valdžios institucijų klaidų ištaisymo klausimai sprendžiami nuo jų nukentėjusių asmenų naudai, ypač tais atvejais, kai tai neprieštarauja kitų individualių asmenų interesams. Kitaip tariant, bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita.

6718.

68Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo V. M. ieškinio reikalavimą įpareigoti apeliantę patvirtinti žemės sklypo, formuojamo po Pastatais, kadastro duomenis, nustatytus BUAB „Almontus“, kadangi apeliantė, pagal sprendimą įvertinusi pateiktus žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus, juos suderino.

6919.

70Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apeliantė pateiktus žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentus suderino neaptikusi Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 8.1–8.10 papunkčiuose nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų. Tų pačių Taisyklių 21 p. nustatyta, kad jeigu žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas žemės sklypo planas yra suderintas ir jeigu teritoriniam padaliniui yra pateiktas žemės sklypo savininko (naudotojo) ar jo įgalioto asmens prašymas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis, sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo minėto žemės sklypo plano suderinimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė nepagrįstai remdamasi tais pačiais motyvais, dėl kurių jau buvo pasisakyta anksčiau minėtame Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-30 sprendime, atsisakė patvirtinti kadastro duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas kaip neteisėtą panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2017 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. ( - ) ir pagrįstai įpareigojo pabaigti atlikti jos kompetencijai priskirtas procedūras formuojant žemės sklypą – patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis.

7120.

72Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnuomoti ieškovui V. M. ne aukciono tvarka žemės sklypą.

7321.

74Pažymėtina, kad 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 30.8 p. numatyta, kad kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomojamame žemės sklype (teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, sudaromoje valstybinės žemės nuomos sutartyje kartu su esamais išnuomojamo žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) naudojimo būdu turi būti numatyta galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą į paskirtį ir (ar) būdą, nurodytus savivaldybės bendrajame plane ir (ar) jos dalies bendrajame plane, jeigu šis parengtas. Ši nuostata patvirtina, kad žemės naudojimo paskirtis ir būdas gali būti keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus ir paskirties neatitikimas negali būti priežastis neišnuomoti žemės sklypo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą ir įpareigojo apeliantę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnuomoti ieškovui V. M. ne aukciono tvarka žemės sklypą.

7522.

76Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), kadangi išvadas padarė nevertindamas visų nurodytų argumentų, padarydamas išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjant bylą nebuvo išaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, neįvertinti pateikti byloje įrodymai.

7723.

78Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad ja remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

7924.

80Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi šioje byloje, darydama išvadas dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, dėl jos priimto 2017 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. ( - ) ir įpareigojimų jai patvirtinti žemės sklypo, formuojamo po ieškovui V. M. priklausančiais pastatais, kadastro duomenis, nustatytus UAB „Almontus“, ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išnuomoti ieškovui ne aukciono tvarka šį žemės sklypą, pagrįstumo įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

8125.

82Visų bylos rašytinių įrodymų visumos vertinimo pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tai, jog atsakovė deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

83Dėl bylos procesinės baigties

8426.

85Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

86Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

8727.

88Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas nepateikė teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

89Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

90Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas V. M. ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) panaikinti Nacionalinės... 7. 2.... 8. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad žemės sklypo kadastro duomenys... 9. 3.... 10. Taigi, NŽT Palangos skyrius atsisakymo patvirtinti žemės sklypo kadastro... 11. 4.... 12. Taip pat nurodo, kad atsakovė neteisingai taiko ir aiškina Žemės įstatymo... 13. 5.... 14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 15. 6.... 16. Tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, Valstybinė... 17. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimu... 20. 7.1.... 21. Nustatė, kad byloje yra aktualus Lietuvos Respublikos vyriausiojo... 22. 7.2.... 23. Nurodė, kad minėtame Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo... 24. 7.3.... 25. Nurodė, kad 2017-01-30 sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 26. 7.4.... 27. Pažymėjo, kad atsakovės sprendime nurodyti motyvai, jog ieškovui V. M.... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 29. 8.... 30. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio... 31. 8.1.... 32. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą suformuoti... 33. 8.2.... 34. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo V. M.... 35. 8.3.... 36. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantę... 37. 8.4.... 38. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas,... 39. 9.... 40. Ieškovas V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 41. 9.1.... 42. Nurodo, kad apeliantė tik deklaratyviai pateikia apeliacinio skundo motyvus be... 43. 9.2.... 44. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai, itin atsakingai ir... 45. 9.3.... 46. Nurodo, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde nenurodė, kokios konkrečiai... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 49. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 50. 10.... 51. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 52. 11.... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 54. 12.... 55. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 56. Dėl apeliacinio skundo dalyko... 57. 13.... 58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas V. M. 2011-10-14... 59. 14.... 60. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu nurodo, kad Nacionalinė... 61. 15.... 62. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliantės argumentu, kadangi... 63. 16.... 64. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad žemės... 65. 17.... 66. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apeliantės teiginius, kad visų... 67. 18.... 68. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino... 69. 19.... 70. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus,... 71. 20.... 72. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo... 73. 21.... 74. Pažymėtina, kad 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo... 75. 22.... 76. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės... 77. 23.... 78. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė... 79. 24.... 80. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 81. 25.... 82. Visų bylos rašytinių įrodymų visumos vertinimo pagrindu teisėjų kolegija... 83. Dėl bylos procesinės baigties... 84. 26.... 85. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių... 86. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 87. 27.... 88. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas... 89. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 90. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą...