Byla 2A-1202-221/2014
Dėl skolos priteisimo ir prievolės pripažinimo daline atsakomybe, nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-162-570/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei D. Š., trečiajam asmeniui M. Š. dėl skolos priteisimo ir prievolės pripažinimo daline atsakomybe, nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t., b. l. 2-5), kuriuo prašė pripažinti įsipareigojimą pagal 2008 m. vasario 21 d. susitarimą atsakovės ir trečiojo asmens bendra daline atsakomybe, priteisti iš atsakovės 25 000 Lt jo sumokėtą avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad jis 2008 m. vasario mėnesį iš sutuoktinių M. Š. ir D. Š. nusprendė įsigyti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį pastatą – sandėlį – beicinę, ( - ), su kitais statiniais, esančiais ( - ). Kadangi jam pastatas buvo reikalingas kaip gyvenamasis namas, jis su M. Š. susitarė, kad pastarasis iki 2008 m. rugpjūčio 30 d. parengs jį pakeitimui į gyvenamąjį namą, t. y. sutvarkys namo aplinką, įstatys langus, uždengs stogą, įves elektros instaliaciją, atliks vidaus apdailą ir kt. Kadangi Š. trūko lėšų, jis jiems davė 50 000 Lt avansą, o galutinę kainą už namą susitarė 350 000 Lt. Sutartį jie pasirašė D. Š. akivaizdoje. Pinigus jis perdavė sutarties sudarymo metu, t. y. 2008 m. vasario 21 d., 20 000 Lt buvo perduota grynaisiais, kuriuos jis minėtą dieną nusiėmė nuo banko sąskaitos, o likusius pinigus jis turėjo kaip santaupas namuose, dalis buvo eurais, kita dalis litais. Darbų perdavimo priėmimo aktas surašytas nebuvo, nes 2008 m. rudenį pašlijo atsakovės ir trečiojo asmens santykiai, buvo pradėtas jų skyrybų procesas, todėl namo Š. jam nepardavė. Atsakovės ir trečiojo asmens skyrybų byloje jis buvo įstojęs kaip kreditorius su savarankiškais reikalavimais, tačiau jo reikalavimai buvo palikti nenagrinėti, suteikiant teisę juos reikšti atskiroje byloje. M. Š. ir D. Š. santuoka nutraukta 2013 m. balandžio 6 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu. Jo, kaip kreditoriaus, reikalavimas šioje byloje liko neišspręstas. Patvirtino, kad M. Š. jam grąžino 25 000 Lt, t. y. pusę gauto avanso, o D. Š. sumokėti jai priklausančią dalį atsisakė. Mano, kad 2008 m. vasario 21 d. susitarimas buvo sudarytas Š. šeimos interesais, nes gautos lėšos buvo panaudotas bendram buvusių sutuoktinių turtui pagerinti. Be to, ieškovo ketintas įsigyti pastatas po santuokos nutraukimo atiteko atsakovei, todėl ir ji turi prievolę grąžinti dalį avanso.

6Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 45-48) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad ji ginčijamo susitarimo nepasirašė, šiam susitarimui nepritarė, jo nepatvirtino ir apie jį sužinojo tik pradėjus jos ir M. Š. skyrybų procesą. Santuokos nutraukimo byloje M. Š. buvo išsiuntęs pranešimą A. K., kuriame jis pripažino, kad tai jo asmeninė prievolė, kurią jis privalo vykdyti, todėl ši prievolė yra jo asmeninė. Patvirtino, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ji su M. Š. valdė ginčo statinį – beicinę, kurią sutvarkius ir pakeitus jos paskirtį į gyvenamąją, jie ketino ateityje parduoti arba palikti dukroms. Pastatą remontavo ir tvarkė iš savų sutaupytų lėšų. 2008 metais pavasarį–vasarą buvo vykdomi ginčo beicinės darbai, t. y. buvo įrengta elektros instaliacija, įstatyti langai, uždengtas namo stogas, daromi vidaus apdailos darbai. Visus jų šeimos finansinius klausimus tvarkė buvęs sutuoktinis M. Š.. Be to, neaišku, kokia tai sutartis, nes joje galima įžvelgti ir rangos, ir paskolos, ir gyvenamojo namo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties požymių. Jei tai būtų įvertinta kaip preliminarioji namo pirkimo–pardavimo sutartis, pagal įstatymą ji tokią sutartį turėjo pasirašyti. Santuoka nutraukta 2013 metais, ginčo beicinė po santuokos nutraukimo atiteko jai, tačiau vėliau sudegė. Šiuo metu ji pastatą atstatinėja.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu (1 t., b. l. 188-190) ieškinį tenkino – priteisė ieškovui iš atsakovės 25 000 Lt skolą, pripažįstant įsipareigojimą pagal 2008 m. vasario 21 d. susitarimą atsakovės D. Š. bei trečiojo asmens M. Š. bendra daline atsakomybe, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3500 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovės 27 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad 50 000 Lt paskolos (avanso) skolos gavėjui M. Š. vykdant šeimos turto – ginčo namo remonto darbus, rūpinantis šeimos gerbūviu, tenkinant šeimos poreikius, esant dideliems kreditiniams įsipareigojimams, paėmimas pripažintinas būtinu išlaikyti šeimos namų ūkį, todėl šią prievolę pripažino solidaria sutuoktinių D. Š. ir M. Š. prievole. Teismo vertinimu, ginčo sutartis turi ir rangos, ir paskolos, ir preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties požymių. Šioje byloje aiškinantis tikrąją šalių valią, sutarties neįvykdymo priežastis ir kt., teismas nustatė, jog ginčas kilo tik dėl rangos-paskolos sutarties vykdymo, todėl tokios rūšies sutartį galėjo sudaryti ir vienas sutuoktinis. Ieškovo trečiajam asmeniui perduotus 50 000 Lt vertino kaip avansą, kurį sutuoktiniai, neįvykdę savo sutartinių įsipareigojimų, turi grąžinti. M. Š. gautas lėšas panaudojo verslo plėtros interesams, šis sandoris yra tiesiogiai susijęs su šeimos interesais išlaikyti šeimos namų ūkį, todėl susijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Atsakovės argumentą, kad apie sandorį ji nežinojo, teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismo vertinimu, ieškovė negalėjo nežinoti apie sutuoktinio atliekamus atsiskaitymus už perkamas prekes pastato remontui ir kartu turėjo pareigą pasidomėti į šį turtą investuotų lėšų kilme; žinodama apie savo ir sutuoktinio pajamas, neprieštaravo dėl šių investicijų, todėl teismas darė išvadą, kad apie išlaidas statybos remonto darbams atlikti atsakovei buvo žinoma. Teismas sprendė, jog verslo plėtrai vieno iš sutuoktinių sudaryta sutartis yra skirta šeimos namų ūkiui išlaikyti, o iš tokios sutarties kylančios prievolės yra solidariosios sutuoktinių prievolės. Atsakovė, neprieštaraudama gautų lėšų panaudojimui verslo plėtrai, tokiu būdu davė tam faktinį sutikimą. Teismas nurodė, kad pagrindo abejoti tuo, kad A. K. neturėjo lėšų avansui sumokėti negalima, kadangi 20 000 Lt jis nusiėmė iš banko sąskaitos sandorio sudarymo dieną, o kitas lėšas jis turėjo sutaupęs. Teismui nustačius, kad D. Š. santuokos metu buvo solidariai atsakinga pagal prievolę su A. K., nutraukus santuoką ir nepadalinus prievolės, ji transformavosi į bendrąją dalinę prievolę, kurią ji turi vykdyti.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 1-5) atsakovė prašo teismo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-162-570/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, visiškai neatsižvelgė į prijungtos civilinės bylos Nr. 2-388-374/2013 medžiagą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei paaiškinimus.

152. Teismas netinkamai išaiškino ir nustatė, kad ginčas kilo tik dėl rangos-paskolos sutarties vykdymo, visiškai nevertino tarp M. Š. ir A. K. 2008 m. vasario 21 d. sudaryto susitarimo, kaip preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis turi būti rašytinės formos, formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį daro negaliojančią. Preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo apeliantės, kaip sutuoktinės sutikimo, todėl tokia sutartis yra negaliojanti. Apeliantės nuomone, iš 2008 m. vasario 21 d. preliminarios sutarties kylanti prievolė turi būti pripažinta asmenine trečiojo asmens M. Š. prievole.

163. Teismas neteisingai ir be pagrindo atmetė apeliantės argumentą, kad santuokos nutraukimo byloje M. Š. buvo pripažinęs, jog iš 2008 m. vasario 21 d. sutarties kylanti prievolė yra jo asmeninė. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, teismas turėjo M. Š. prisiimtą prievolę A. K. pagal 2008 m. vasario 21 d. sutartį pripažinti asmenine prievole, kurią privalo vykdyti pats M. Š.. Nagrinėjamu atveju M. Š., sudarydamas 2008 m. vasario 21 d. susitarimą be apeliantės žinios ir sutikimo, dar labiau blogino šeimos padėtį, kadangi sutuoktiniai iš AB Šiaulių banko jau buvo paėmę 57 900 EUR kreditą. M. Š. taip pat be apeliantės žinios ir sutikimo 2008 m. balandžio 3 d. su S. S. sudarė paskolos sutartį 200 000 Lt sumai. M. Š. santuokos nutraukimo byloje kreditorius A. K., S. S. bei AB Šiaulių banką pranešimais informavo, kad po santuokos nutraukimo visas prievoles vykdys jis pats. AB Šiaulių bankas įkeistą bankui turtą pardavė iš varžytynių. M. Š. elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nelaikė, kad prievolė buvo skirta būtiniems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pagal 2008 m. vasario 21 d. sudarytą susitarimą kylanti prievolė neturėjo būti pripažinta apeliantės ir trečiojo asmens bendra daline prievole.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 19-22) ieškovas ir trečiasis asmuo, atstovaujami advokato R. B., prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti galioti; priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių sudarytoje sutartyje yra tiek rangos, tiek preliminarios pirkimo–pardavimo, tiek ir paskolos sutarties požymių, todėl tikrieji šalių ketinimai vertintini pagal tikslus, atliekamus veiksmus bei pasiektus rezultatus. Šioje byloje iš šalių susitarimo, jų valios, nustatyta, kad ginčas kilo tik dėl rangos–paskolos sutarties vykdymo. Nagrinėjamu atveju dominavo rangos teisiniai santykiai, kurių sudarymui antrojo sutuoktinio sutikimas nėra reikalingas ar būtinas, tokios rūšies sutartį sudaryti gali ir vienas sutuoktinis. Akivaizdu, kad ieškovas suinteresuotam asmeniui buvo suteikęs 50 000 Lt, kuriuos turėjo investuoti į jam bei apeliantei priklausantį nekilnojamąjį turtą, jį pagerinti, tačiau šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, dėl ko suinteresuotam asmeniui perduotos lėšos, kurios buvo investuotos į turtą, po santuokos nutraukimo atitekusį apeliantei, turi būti priteistos. Nagrinėjamoje byloje M. Š. 2008 m. vasario 21 d. iš ieškovo gautos lėšos buvo panaudotos verslo plėtros interesams, šis sandoris yra tiesiogiai susijęs su šeimos interesais išlaikyti šeimos namų ūkį, todėl susijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Remonto darbai buvo atliekami, galimai visa suma ir buvo panaudota pastato remontui, o pagerintas pastatas po skyrybų atiteko atsakovei D. Š., todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad 2008 m. vasario 21 d. sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos šeimos interesais ir šeimos poreikiams tenkinti. Pastatas – beicinė, į kurį buvo investuotos iš ieškovo gautos lėšos, buvo verslo projektas, iš kurio sutuoktiniai Š. planavo gauti lėšų. Trečiasis asmuo M. Š. nurodė, kad jų turėtas nekilnojamasis turtas (beicinė) buvo numatytas parduoti, prieš tai pakeitus jo paskirtį iš ūkinio pastato į gyvenamąjį namą, atitinkamai suremontavus, pagerinus būklę. Iš šio sandorio Š. turėjo gauti pelno, kuris, neginčytinai, buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktiniai, gavę iš ieškovo avansą, atliko tam tikrus pastato pakeitimus bei pagerinimus, dėl kurių turto vertė ženkliai padidėjo. Apeliantės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, šalys ne kartą sprendė klausimą dėl bylos baigimo sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl to trečiasis asmuo buvo išreiškęs poziciją, kad po santuokos nutraukimo visas prievoles pagal 2008 m. vasario 21 d. susitarimą dėl 50 000 Lt avanso grąžinimo vykdys jis pats, kuri bylos eigoje keitėsi, taip pat nebuvo patvirtinta galutiniame sprendime. Todėl tokia, vienoje iš santuokos nutraukimo bylos stadijų išreikšta pozicija, nebuvusi patvirtinta sprendimu, savaime nereiškia, kad ji ir turi būti priimta bei patvirtinta. Apeliantės teiginys, kad M. Š. sudarytas susitarimas buvo nenaudingas šeimos interesams, blogino šeimos padėtį, yra klaidinantis teismą. Sutuoktiniai Š. nekilnojamąjį turtą, kurį planavo realizuoti už 350 000 Lt, buvo įgiję už ženkliai mažesnę kainą, investicijos į jį taip pat buvo daug mažesnės nei pajamos, kurias buvo planuojama gauti. Tokiu būdu tik santuokos nutraukimo proceso pradžia neleido kilti toms pasekmėms, kurių link sutuoktiniai ėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sandoris, kuris buvo sudarytas tarp ieškovo bei trečiojo asmens, buvo skirtas šeimos interesams tenkinti, atsakovės sutikimo šiuo atveju nereikėjo, kadangi sandoris bei šalių veiksmai leido pagrįstai konstatuoti, jog esminės aplinkybės, dėl kurių nebuvo įvykdyti šalių įsipareigojimai, buvo rangos sutarties įsipareigojimų neįvykdymas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

21Byloje kilo ginčas dėl prievolės, kilusios iš vieno iš sutuoktinių pasirašytos sutarties, pačios sutarties teisinio kvalifikavimo ir skolos priteisimo.

22Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai ieškovo A. K. bei trečiojo asmens M. Š. 2008 m. vasario 21 d. sudaryto susitarimo nevertino kaip preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties, pasisakydamas, jog ginčas kilo dėl rangos–paskolos sutarties vykdymo. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu. Pažymėtina, kad esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu (CK 6.193 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne vieną kartą išaiškinta šios normos prasmė bei pabrėžta, kad svarbiausia yra tai, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2002; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; kt.).

23CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai – aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys).

24Nagrinėjamoje byloje iš pateikto ieškovo ir trečiojo asmens sudaryto susitarimo, paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytojo I. K. parodymų, spręstina, jog tai sutartis dėl kitos (pagrindinės), t. y. pirkimo–pardavimo, sutarties sudarymo. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

25Apeliantė teigia, jog preliminarusis susitarimas turi būti rašytinės formos, sudarytas nesant jos kaip sutuoktinės sutikimo dėl turto, priklausančio jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, perleidimo ateityje, todėl yra negaliojantis. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarioji sutartis gali būti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, bet galima ir situacija, kad preliminariąją sutartį sudaro vienas iš sutuoktinių, o šią sutartį įvykdyti (sudaryti pagrindinę sutartį) trukdančios priežastys pašalinamos iki pagrindinės sutarties sudarymo. Tai gali būti padaroma ne tik gaunant įstatymo reikalaujamos formos bendro su sutuoktine sutarimo parduoti nekilnojamąjį daiktą preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis patvirtinimą (jai sudarant pagrindinę sutartį ar išduodant įgaliojimą sutuoktiniui tokį sandorį sudaryti – CK 3.92 straipsnio 4 dalis), ar pakeičiant parduodamo turto teisinį statusą.

26Konkrečiu atveju sudarytu preliminariu susitarimu nekilnojamasis daiktas, t. y. beicinė, nebuvo baigta įrengti kaip gyvenamasis namas, kurį parengti parduoti įsipareigojo trečiasis asmuo. Taigi sudarytu preliminariu susitarimu pati beicinė ir daiktinės teisės į ją neperleidžiamos, o tik įsipareigojama tai padaryti ateityje, M. Š. atlikus tam tikrus darbus. Teisėjų kolegija pažymi, jog nesant kito sutuoktinio, konkrečiu atveju apeliantės, sutikimo perleisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, pagrindinė sutartis negalės būti sudaryta, todėl ir sutikimo nedavusio sutuoktinio daiktinės teisės į turtą nepasikeis. Nagrinėjamoje byloje terminas, per kurį M. Š. buvo įsipareigojęs parengti beicinę pardavimui, t. y. terminas sudaryti pagrindinę sutartį, praėjęs, beicinės teisinis režimas nepasikeitė, todėl apeliantės teisės šiuo aspektu nepažeistos. Pažymėtina, jog jai šis pastatas atiteko šalims santuokos metu pasidalijus turtą.

27Bylos medžiaga pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas A. K., vykdydamas su trečiuoju asmeniu sudarytą susitarimą, perdavė jam 50 000 Lt. Kadangi preliminarioji sutartis liko neįgyvendinta, t. y. pinigai perduoti nepasiektam tikslui, todėl jie turi būti grąžinti juos perdavusiam asmeniui (CK 6.237 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006).

28Pažymėtina, kad nei trečiasis asmuo, nei apeliantė aplinkybės, jog pinigai turi būti grąžinti ieškovui, neginčijo. Kaip nustatyta byloje, trečiasis asmuo M. Š. 25 000 Lt sugrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl likusių pinigų priteisimo atsakove nurodydamas kitą turto savininkę, t. y. apeliantę, kurios teigimu, teismas nepagrįstai prievolę pripažino ne asmenine M. Š. prievole, bet bendra daline prievole. Teisėjų kolegija atmeta argumentus dėl prievolės pripažinimo M. Š. asmenine prievole. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

29Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

30Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendros sutuoktinių prievolės, kuriose yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas, gali būti solidariosios arba dalinės. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra pažymėjusi, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

31Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje pagrįstai prievolę ieškovui pripažino solidaria sutuoktinių prievole. Atsižvelgdama į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, dėl ko prievolė buvo pripažinta solidaria, todėl jų nekartoja, tačiau nesutinka su apylinkės teismo motyvais dėl prievolės pripažinimo daline. Teismas nurodė, jog nutraukus santuoką ir prievolės nepadalinus ji transformavosi į dalinę prievolę. Kolegija pažymi, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; kt.). Kadangi konkrečiu atveju, kaip matyti iš ieškovo reikalavimų, jis ieškinį reiškia vien tik D. Š., taigi, sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai motyvavo, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė teisingas išvadas pripažindamas prievolę daline.

32Kolegija nesutinka su apeliante, kad jos buvęs sutuoktinis prisiimdamas prievolę, nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes, kaip nustatyta byloje, iš A. K. gauti pinigai buvo naudojami įrengti beicinę kaip gyvenamąjį namą ir jį parduoti už 350 000 Lt. Taigi, iš šio sandorio Š. turėjo gauti pelno, kuris, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tiek ieškovas, tiek pats trečiasis asmuo M. Š., būtų skirtas šeimos poreikiams tenkinti, o gauti pinigai investuoti turimam turtui pagerinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pinigų paėmimas buvo būtinas siekiant išlaikyti namų ūkį. Apeliantei prašant pripažinti, kad ieškovui yra skolingas tik vienas M. Š., jos pareiga buvo įrodyti, kad 2008 m. vasario 21 d. susitarimas buvo sudarytas ne šeimos interesais. Atsakovė, teigdama, kad pinigai nebuvo naudojami šeimos interesams, turėjo pateikti byloje šios aplinkybės įrodymus, tačiau tokių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė (CPK 178 straipsnis).

33Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos argumentą, jog santuokos nutraukimo byloje M. Š. buvo pripažinęs, kad prievolė yra asmeninė. Kaip matyti iš bylos medžiagos (1 t., b. l. 49), M. Š. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir apie tai informavo kreditorių (CK 3.126 straipsnis), nurodydamas, jog prievolę vykdys jis. Teisėjų kolegijos nuomone, vien iš tokio pareiškimo negalima teigti, kad prievolė yra asmeninė, tuo labiau, kad su tuo nesutiko kreditorius, be to, bylos nagrinėjimo metu keitėsi paties M. Š. pozicija. Pažymėtina ir tai, kad minėta santuokos nutraukimo byla baigta bendru sutikimu sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau joje ši prievolė nėra nurodyta kaip asmeninė M. Š. prievolė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nelaikė prievolės A. K. asmenine M. Š. prievole.

34Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teisėjų kolegija nepasisako, atkreipdama dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

35Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 23-24), iš kurių matyti, jog išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

38Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš apeliantės D. Š., a. k. ( - ) ieškovui A. K., a. k. ( - ), 500 Lt išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu (1 t., b. l. 2-5), kuriuo prašė... 5. Nurodė, kad jis 2008 m. vasario mėnesį iš sutuoktinių M. Š. ir D. Š.... 6. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 45-48) su ieškiniu nesutiko,... 7. Nurodė, kad ji ginčijamo susitarimo nepasirašė, šiam susitarimui... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu (1 t.,... 10. Teismas nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 1-5) atsakovė prašo teismo panaikinti... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, visiškai... 15. 2. Teismas netinkamai išaiškino ir nustatė, kad ginčas kilo tik dėl... 16. 3. Teismas neteisingai ir be pagrindo atmetė apeliantės argumentą, kad... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 19-22) ieškovas ir trečiasis... 18. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 21. Byloje kilo ginčas dėl prievolės, kilusios iš vieno iš sutuoktinių... 22. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai ieškovo A. K. bei trečiojo asmens... 23. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi rangovas įsipareigoja... 24. Nagrinėjamoje byloje iš pateikto ieškovo ir trečiojo asmens sudaryto... 25. Apeliantė teigia, jog preliminarusis susitarimas turi būti rašytinės... 26. Konkrečiu atveju sudarytu preliminariu susitarimu nekilnojamasis daiktas, t.... 27. Bylos medžiaga pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad... 28. Pažymėtina, kad nei trečiasis asmuo, nei apeliantė aplinkybės, jog pinigai... 29. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo... 30. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja... 31. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje... 32. Kolegija nesutinka su apeliante, kad jos buvęs sutuoktinis prisiimdamas... 33. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos... 34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto... 35. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 36. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš apeliantės priteistinos... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 38. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti iš apeliantės D. Š., a. k. ( - ) ieškovui A. K., a. k. ( - ), 500...