Byla 2A-556-798/2017
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. V., „Balticums Viena Insurance Group“ AAS, veikiantis per Lietuvos filialą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Centro poliklinika, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. V., „Balticums Viena Insurance Group“ AAS, veikiantis per Lietuvos filialą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė A. A. ieškinyje, kurį patikslinusi, prašė: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 56-38; 2) priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centro poliklinika 116,72 Eur (403,00 Lt) turtinės žalos atlyginimą ir 579,24 Eur (2 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.
  2. Nurodė, kad ieškovė 2012 m. gegužės–liepos mėn. atsakovės VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių pirminės asmens sveikatos priežiūros centre gydėsi dantis. Po 43-ojo danties plombavimo procedūros buvo likęs sutinimas, kuris nepraėjo apie dvi savaites, ieškovei skaudėjo, svaigo galva, po plomba buvo išsiliejęs kraujas. Po vienerių metų iškrito 43-iojo danties plomba, todėl ieškovė kreipėsi į kitus privačius odontologus, kurie paaiškino, kad atsakovės poliklinika paslaugas suteikė nekokybiškai. 2013 m. rugsėjo 17 d. ieškovė pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai skundą Nr. T3-308 „Dėl VšĮ Centro poliklinikoje suteiktų paslaugų“. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus Kontrolės Nr. T3-308/2013 ataskaitoje (2013-12-16 Nr. D17-263-(1.27)) ir Tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakyme Nr. T1-1705 konstatavo, jog ieškovei buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir pažeista pacientės teisė į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su 2014 m. kovo 13 d. pareiškimu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2014 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 56-38 nusprendė, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Centro poliklinika ieškovei žala nebuvo padaryta, nustatyti trūkumai atsirado dėl neužbaigto gydymo, todėl prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkino. Ieškovė su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimu nesutiko ir teigė, jog dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų ji patyrė neturtinę žalą, t. y. fizinį skausmą.
  3. Atsakovė VšĮ Centro poliklinika atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
  4. Nurodė, kad Akreditavimo tarnyba tyrimo metu vertino tik medicininę dokumentaciją, o ne pacientės dantų būklę. Teisės aktų ir poliklinikos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimai, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, savaime negalėjo turėti ir neturėjo įtakos ieškovės dantų būklei, nes iš esmės nustatyti pažeidimai, susiję su medicininių dokumentų pildymu, kurio trūkumai teiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms tiesiogiai nedarė jokios įtakos: nei diagnozavimui, nei tolimesnės gydymo taktikos parinkimui. Ieškovė lankėsi ne vienoje privačioje sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje, todėl toks ieškovės nepastovumas kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės apsisprendimo ir noro nuosekliai ir tinkamai prižiūrėti savo burnos ertmę ir dantis. Poliklinikoje buvo sudaryta komisija pacientės (ieškovės) dantų būklei įvertinti, kuri pateikė išvadą, kad reikalingas 43-iojo danties kaklelio srities kariozinės ertmės plombavimas. Ieškovė nesutiko su gydytojų komisijos pateikta išvada ir gydymo atsisakė bei savo parašu nesutiko patvirtinti atsisakymo. Gydytojai dėmesingai, rūpestingai ir atidžiai atliko savo profesines pareigas, todėl neteisėtų veiksmų negalima konstatuoti, nes jų nebuvo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad gydytojų odontologų veiksmai buvo draudžiami teisės aktų ir sukėlė nuostolių ir neturtinę žalą, dėl ko gali kilti civilinė atsakomybė.
  5. Atsakovė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, o dalyje dėl Komisijos sprendimo panaikinimo – išnagrinėti iš esmės.
  6. Nurodė, kad ginčas yra kilęs tarp sveikatos priežiūros įstaigos, t. y. tarp poliklinikos ir pacientės, bet ne tarp Komisijos, priėmusios sprendimą, ir pacientės, todėl atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos procesinė padėtis byloje yra neteisinga. Pažymėjo, jog Komisija šiuo atveju veikė kaip ikiteisminė institucija, ji jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Atsižvelgiant į pacientės apsilankymų dažnumą poliklinikoje ir pasirašytų sutikimų paslaugoms teikti kiekį, Komisija sprendė, kad gydymas įstaigoje nebuvo epizodiškas, todėl pacientė turėjo visas sąlygas ir galimybes, kilus neaiškumams dėl teikiamų paslaugų apimties ir teksto, po kuriuo pasirašinėjo ne kartą, užduoti klausimus ir gauti visą ją dominančią informaciją iš gydžiusios gydytojos. Pacientės nurodyti ir specialistų konsultantų nustatyti trūkumai atsirado dėl neužbaigto pradėto gydymo. Komisija nustatė, kad poliklinika dėl neužbaigto gydymo raštais nuo 2012 m. kvietė ieškovę pakartotinei apžiūrai, tačiau ieškovė atsisakė bendradarbiauti su poliklinika ir tęsė gydymą kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje.
  7. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos specialistai, įvertinę ieškovės sveikatos būklę, pateikė išvadą, kad atsakovės teiktos paslaugos buvo nekokybiškos, sukėlė žalą, buvo dantų plombavimo defektų. Dėl to atsakovės nepagrįstai teigė, kad žala sveikatai nebuvo padaryta, o nustatyti trūkumai atsirado dėl neužbaigto gydymo. Ji niekada nebuvo kviesta pakartotiniai apžiūrai ir gydymui ir niekas neminėjo, kad gydymas dar nėra baigtas. Gydytojai ignoravo ieškovės nusiskundimus, reiškė pretenzijas dėl to, kad ieškovė lankosi su nepagrįstais prašymais. Ieškovės nenoras tęsti gydymą pas atsakovą poliklinikoje yra ne žalos atsiradimo priežastis, o padarytos žalos pasekmė.
  8. Atsakovė VšĮ Centro poliklinika triplike papildomai nurodė, kad iš kartu su dubliku pateiktų prieduose esančių įrašų galima daryti išvadą tik apie ieškovės būdą, charakterio savybes, bet ne dėl jos konkrečių nusiskundimų teikiamomis paslaugomis. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė lankėsi ne vienoje privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl toks ieškovės nepastovumas ir vis kitos paslaugas teikiančios įstaigos ieškojimas kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės apsisprendimo ir noro nuosekliai ir tinkamai prižiūrėti savo burnos ertmę ir dantis. Pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. Atsakovės nuomone ieškovė netinkamai rūpinosi savo sveikata, nes nesutiko su poliklinikos gydytojų siūlomu gydymu, nuolat keitė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas, galimai pašalino kai kuriuos įrašus iš savo asmens sveikatos istorijos.
  9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V. prašė ieškinį atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

  1. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl gydymo įstaigos teiktų odontologinių paslaugų kokybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės, kuriomis yra grindžiama pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui.
  2. Teismas vadovavosi ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusiu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (toliau – PTŽSAĮ), kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientams turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra. Pažymėjo, jog bendrieji protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti.
  3. Teismas iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymo „Dėl pacientei A. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Nr. T1-1705“, nustatė, kad 2012-05-09, 2012-09-19, 2013-09-02, 2013-09-09 pacientei A. A. VšĮ Centro poliklinika asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pacientei (ieškovei) suteikus nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas savaime nereiškia, kad galima taikyti VšĮ Centro poliklinikai civilinę atsakomybę, nes teismas nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio tarp šių 2012-05-09, 2012-09-19, 2013-09-02,2013-09-09 pacientei A. A. atsakovės VšĮ Centro poliklinika asmens sveikatos priežiūros teiktų paslaugų ir ieškovės prašomos priteisti žalos.
  4. Vertindamas gydytojos S. V. veiksmų visumą, teismas padarė išvadą, jog šioje byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovės nurodomų pasekmių ir gydytojos S. V. veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės VšĮ Centro poliklinika 116,72 Eur (403,00 Lt) turtinės žalos atlyginimą ir 579,24 Eur (2 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat teismo vertinimu, aplinkybė, jog 2012-09-19, 2013-09-02 ir 2013-09-09 gydytoja odontologė S. V. raštiškai neįformino apie pacientei A. A. siūlytos gydymo taktikos atsisakymą, dėl ko pažeidė pareigą tvarkyti odontologijos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, yra formalus teisės aktų reikalavimų pažeidimas, neturintis priežastinio ryšio tarp šių gydytojos S. V. neteisėtų veiksmų ir ieškovės prašomos priteisti žalos, nes pati ieškovė neužbaigė pradėto gydymo nuo 2012 m. ją kviečiant pakartotinei apžiūrai, bei nesutiko su VšĮ Centro poliklinika bendradarbiauti, nes ieškovė norėjo toliau tęsti gydymą kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tesimas, atsižvelgęs į ekspertizės išvadas, kurios yra nuoseklios ir teismas neturėjo pagrindo jomis abejoti, padarė išvadą, kad gydytojos S. V. parinktas gydymo procesas buvo adekvatus ieškovės būklei, o šios gydytojos kaltė dėl gydymo metodo padarinių nenustatyta. Teismas nenustatė, kad VšĮ Centro poliklinikos gydytoja S. V. veikė tyčia ar nerūpestingai ir, jog būtent ši gydytoja atliko neatsargius veiksmus. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį, nes ieškovė, nesutikdama su teismo ekspertizės išvadomis, nepateikė šias išvadas paneigiančių įrodymų. Tai, kad bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais, kadangi šie įrodymai gauti, pritaikius specialiąsias žinias, atlikti konkrečios specifinės srities specialistų, kurie gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Nagrinėjamu atveju būtent iš ekspertizės akto gauta informacija atitinka medicininių kortelių duomenis. Paneigus gydytojo kaltės prezumpciją, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nenustačius sąlygų gydytojo civilinei atsakomybei atsirasti, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Be to nėra įrodytas ir ieškovės patirtas turtinės ir neturtinės žalos dydis, nes ieškovė prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kaip būsimas gydymo išlaidas.
  5. Teismas nevertino kitų argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
  6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą ieškovės naudai priteisti iš atsakovo VšĮ Centro poliklinikos 116,72 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 579,24 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimo pagrįstumo

  1. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 56-38 „Dėl A. A. pareiškimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo šį sprendimą naikinti, atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant ieškovės pareiškimą Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, buvo gautos Žalgirio klinikos gydytojų specialistų išvados dėl ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo bei kokybiškumo VšĮ Centro poliklinikoje. Ieškovės subjektyvūs samprotavimai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Ekspertizės akto išvados patvirtina Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014-06-19 sprendimo Nr. 56-38 teisėtumą ir pagrįstumą.
  2. Ginčas ikiteismine tvarka yra jau išnagrinėtas, ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo komisijos sprendimo panaikinimo, ginčo, kilusio tarp jos ir gydymo įstaigos sprendimą perkėlė į teismą, todėl teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo šį ieškovės reikalavimą tenkinti.
  3. Dėl procesinių prašymų
  4. Teismas netenkino ieškovės procesinių prašymų: 1) paskirti dar vieną specialistą apžiūrėti jos dantis, nes dantų būklės apžiūra buvo atlikta pagal suformuluotus klausimus dėl teismo ekspertizės paskyrimo ir dar vienos apžiūros paskyrimas yra netikslingas, nes teismas neturi teisinio pagrindo kartoti ieškovės dantų apžiūrą; 2) pareikalauti VšĮ Centro poliklinikos psichologų pateikti teismui teoriją apie žalingus padarinius žmogui dėl jam pasitaikančių nesėkmingų įvykių, nes teismas nagrinėja konkrečius ginčus, bet ne psichologines teorijas; 3) atidėti teismo posėdį kol A. A. sulauks laikinai einančio pareigas Sveikatos apsaugos ministro raštiško atsakymo į ieškovės 2016-11-07 pateiktus prašymus dėl VšĮ Centro poliklinikoje suteiktų paslaugų ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos narių priimtų sprendimų, nes ginčas jau yra nagrinėjamas teismine tvarka, ieškovei pasinaudojus privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija ir pakartotinė ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra negalima; 4) apklausti liudytoju ieškovės sūnų P. A., nes šis asmuo aplinkybes žino iš pačios ieškovės pasakojimų; 5) apklausti Odontologojos klinikos, esančios Ukmergės g. 369, odontologę Kristiną (kurios pavardės ieškovė nežino), gydžiusią ieškovės dantis bei apklausti odontologijos klinikos „Dentadent“ odontologę, konsultavusią ieškovę, bei apklausai Rinktinės g. dirbančius odontologus, kurie apžiūrėjo ieškovę, kaip teisiškai nepagrįstus prašymus, nes byloje yra atlikta teismo medicinos ekspertizė; 6) paskirti kitus ekspertus pakartotinei ekspertizei ir eksperto apžiūrai atlikti, nes teismas neturi teisinio pagrindo abejoti 2016-06-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDG 41/2016 (01) išvadomis, kurias teismo posėdžio metu patvirtino apklausti ekspertai K. L. ir V. K..
  5. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasinaudojo ikiteismine tvarka, po kurios ginčas teisme nagrinėjamas tarp ieškovės ir atsakovės VšĮ Centro poliklinika dėl civilinės atsakomybės taikymo. Kadangi reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Sveikatos apsaugos ministerijai nėra pareikšti, todėl ši atsakovė nėra atsakinga už ieškovės prašomą priteisti žalą.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Ieškovė neįgijo pareigos atlyginti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidas, nes teismui nepateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė A. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

823.1. Komisijos prašymu VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos specialistai įvertino ieškovės būklę ir nustatė, jog paslaugos buvo teikiamos nepakankamai kokybiškai, sukėlė tranzitinę patologiją – gingivitą. Taip pat Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m gruodžio 18 d. įsakyme konstatuota, kad pacientei A. A. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Papildomai pažymi, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nustatė ne vieną pažeidimą poliklinikoje, kuri teikė sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, ir ne tik dėl informacijos suteikimo. Ieškovė atsakovės sveikatos priežiūros teikiamomis pasaugomis neužbaigė naudotis ne todėl, kad atsisakė jas užbaigti, o dėl to, jog atsakovė tas paslaugas laikė užbaigtomis ir neteikė pasiūlymų jas užbaigti. Gydytoja S. V. sveikatos priežiūros paslaugas suteikė nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, neatliko visų būtinųjų veiksmų, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

923.2. Nustatant priežastinį ryšį būtina svarstyti, ar asmens atlikti veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, ir jeigu taip, ar tokiu laipsniu, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovės nuomone, priežastinis ryšys pasireiškia gydytojos neatliktais veiksmais, kuriuos ji turėjo atlikti – kokybiškai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas ir tinkamai informuoti. Pažymi, kad gydytoja S. V. nesugebėjo įvertinti ieškovės dantį plombavusios odontologės darbo (43-iojo danties gręžimo gylio), nes jos išvadą paneigė gydytoja B. R. ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai. Taip pat gydytoja S. V. nesugebėjo tiksliai nustatyti tolimesnio nekokybiško danties plombavimo trūkumų šalinimo būdo; netinamai užpildė ieškovės konsultacijų dokumentus.

1023.3. Turtinę žalą sudaro nekokybiško atsakovės suteiktų paslaugų pasekmių pašalinimas (43-iojo danties perplombavimas, kelionė pas gydytoją, 25-ojo danties kanalo pergydymas ir perplombavimas). Dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų patyrė neturtinę žalą (fizinį skausmą, nepatogumus, susijusius su dantų pergydymu, jaudinosi dėl sveikatos, negalėjo skirti laiko kitiems asmeniniams reikalams, padidėjo nervingumas, nukentėjo šeimos nariai dėl dėmesio stokos, liko nepasitikėjimas gydymo įstaigomis dėl nekokybiškai suteiktų odontologinių paslaugų ir kt.).

  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Centro poliklinika prašo skundą atmesti.

1124.1.Nurodo, kad Akreditavimo tarnyba tyrė ir vertino tik medicininę dokumentaciją, o ne pacientės dantų būklę. Nustatyti medicininių dokumentų trūkumai neturi įtakos ieškovei suteiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms (diagnozavimui, gydymui). Teisė į kokybiškas medicinos priežiūros paslaugas nereiškia, kad galima taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Pažymi, kad Žalgirio klinikos gydytojai specialistai, atlikę ieškovės dantų apžiūrą nustatė, jog pasirinkta gydymo taktika buvo tinkama, paslaugos buvo teikiamos tinkamai. Pacientės nurodyti trūkumai atsirado dėl neužbaigto gydymo ir gingivito; 2012 m. raštais ieškovė buvo kviečiama pakartotinai atvykti į kliniką apžiūrai. Teismo ekspertizė padarė išvadas, kad gydytojos S. V. pasirinktas gydymo metodas buvo adekvatus ieškovės būklei, o šios gydytojos kaltė dėl gydymo metodo padarinių nenustatyta. Ieškovė nesutiko su atsakovės gydytojų siūlytu gydymu, keitė sveikatos priežiūros įstaigas, galimai pašalino iš savo ligos istorijos kai kuriuos įrašus, nes ieškovė Akreditavimo tarnybai pateikė iš poliklinikos elektroninės formos dingusius sveikatos istorijos 2012-0919, 2012-07-05, 2012-07-17, 2012-07-20, 2012-08-09, 2012-09-19 įrašus, kurie atskleidžia pacientės būdą ir charakterio bruožus, nei dantų gydymo procedūras. Nagrinėjamu atveju gydytoja odontologė V. S. ir komisijos gydytojos odontologės V. K., R. P. ir S. V. apžiūrėjo pacientę, įvertino dantų būklę ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nesant neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio egzistavimas neįmanomas. Dėl to ir žalos atlyginimo klausimas negali būti keliamas.

  1. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą nepakeistą.
  2. Nurodo, jog ginčo tarp Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir ieškovės nėra, ginčas kilęs tarp poliklinikos ir ieškovės, todėl atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija nagrinėjamos bylos baigtini nesuinteresuota. Pažymi, jog Ministerija ir Komisija ieškovei sveikatos priežiūros paslaugų neteikė, tačiau išnagrinėjo pacientės gautą skundą dėl suteiktų paslaugų kokybės ir nustatė teisės aktų pažeidimus, kurie savaime nereiškia, jog buvo sužalota ieškovės sveikata ar jai pakenkta. Ieškovė prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus, tačiau jų pateikimo būtinybę pagrindžiančių argumentų nenurodė. Mano, jog pateikti nauji dokumentai nagrinėjamai bylai nereikšmingi, todėl neturėtų būti teismo priimti. Taip pat mano, kad bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka netikslingas.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Balticums Viena Insurance Group“ AAS, veikiantis per Lietuvos filialą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teisme ir jie buvo išnagrinėti. Jokių naujų faktinių aplinkybių ir įrodymų teismui nepateikta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus bei priėmė pagrįstą sprendimą.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Dėl faktinių aplinkybių

  1. Ieškovė A. A. VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių pirminės asmens sveikatos priežiūros centre gydėsi ir plombavo iš viso 7 dantis. Ginčo 43-iąjį dantį gydė gydytoja odontologė V. S.. Po 43-iojo danties gydymo (plombavimo) buvo sutinimas, kuris nepraėjo dvi savaites, dantį skaudėjo, svaigo galva, po plomba buvo išsiliejęs kraujas.
  2. 2012 m. rugsėjo 19 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę VšĮ Centro poliklinika ir 2012 m. spalio 3 d. gavo atsakymą, jog po tokios procedūros pakraujavimas galimas. Ieškovė pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai 2013 m. rugsėjo 17 d. skundą, kuriame prašė įvertinti atsakovės VšĮ Centro poliklinika suteiktų odontologinių paslaugų kokybę.
  3. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus pateikė 2013 m. gruodžio 6 d. Kontrolės ataskaitą Nr. T3-309/2013 Nr. D17-263-(1.27) dėl 2012 m. gegužės 9 d., 2012 m rugsėjo 19 d., 2013 m. rugsėjo 2 d. ir 2013 m. rugsėjo 9 d. VšĮ Centro poliklinika odontologinės ieškovei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
  4. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius priėmė 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymą „Dėl pacientei A. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės” Nr. T1-1705, kuriame nustatė, kad 2012 m. gegužės 9 d., 2012 m rugsėjo 19 d., 2013 m. rugsėjo 2 d. ir 2013 m. rugsėjo 9 d. pacientei A. A. VšĮ Centro poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos, pažeidžiant Kontrolės ataskaitoje nurodytų teisė aktų reikalavimus. Dėl 43-iojo danties gydymo (plombavimo) ieškovė kreipėsi į kitą gydymo įstaigą, 2014 m. sausio 17 d. konsultavosi privačiame odontologijos kabinete UAB „Egodontas“.
  5. A. A. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos su 2014 m. kovo 13 d. pareiškimu „Dėl pacientui padarytos žalos nustatymo“, kuriame prašė nustatyti A. A. padarytos materialinės (403,00 Lt) ir moralinės (2 000,00 Lt) žalos dydį. Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014 m. balandžio 15 d. posėdžio metu buvo svarstytas A. A. pareiškimas bei nuspręsta kreiptis į specialistus konsultantus – endodontą ir odontologą bendrosios praktikos gydytoją (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika) dėl išvadų pateikimo.
  6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimu „Dėl A. A. pareiškimo“ Nr. 56-38 buvo nuspręsta, kad žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas A. A. VšĮ Centro poliklinikoje, nebuvo padaryta.

15Dėl ieškovės prašymo nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes nori pateikti žodinius paaiškinimus. Atsakovė VšĮ Centro poliklinika ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Balticums Viena Insurance Group“ AAS, veikiantis per Lietuvos filialą, prašymų bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka nepateikė. Atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka netikslinga.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas bei dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į jį arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pateikia motyvuotą prašymą, tačiau ir šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją).
  3. Nagrinėjamu atveju naujos faktinės aplinkybės byloje nėra tiriamos. Iš apeliacinio skundo nustatyta, kad kitokių, negu buvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nėra nurodyta, tik teigiama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus, o tai galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju byloje esančių įrodymų tyrimui žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, byloje kilęs klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo už ieškovei suteiktas odontologijos sveikatos priežiūros paslaugas, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ši byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, šalims buvo suteikta teisė pateikti teismui procesinius prašymus, pateikti paaiškinimus, teismo posėdyje dalyvavo teismo ekspertas, todėl šalims buvo suteikta teisė užduoti ekspertui klausimus ir kt. Taigi, šiuo atveju civiliniame procese dalyvaujančios šalims buvo suteikta protinga galimybė (angl. k. reasonable opportunity) žinoti ir pateikti pastebėjimus dėl kitos šalies pateiktų įrodymų ir dalyvauti procese tokiomis sąlygomis, kurios nesukurtų esminės nelygybės palyginus su kita šalimi (angl. k. substantial disadvantage vis-?-vis his opponent) (EŽTT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas Urbšienė ir Urbšys v. Lietuva). Neįžvelgiant būtinybės nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, byla nagrinėjama apeliacine rašytinio proceso tvarka.

16Dėl naujų rašytinių įrodymų nepriėmimo

  1. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos gavo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Ieškovės teigimu, teikiami įrodymai patvirtina atsakovės neveikimo ir žalos padarymo aplinkybes.
  2. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
  3. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais naujais dokumentais (t. IV, b. l. 98–109) nustatė, kad pastarieji dokumentai galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme ir apeliantė nepagrindė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo vėliau. Be to, pateikti dokumentai iš esmės neturi jokios reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi šie duomenys (medicininių dokumentų kopijos dėl ieškovės lankymosi 2012 m. kovo mėn.–birželio mėn. pas odontologę V. S., 2016 m. gruodžio 30 d. paklausimas dėl ekspertų darbo kokybės, prašymas dėl duomenų pateikimo ir Komisijos posėdžio protokolas, kuriuo nutarta, kad Komisija neturi galimybės atsakyti į ieškovės prašymuose suformuluotus klausimus) nesusiję su atsakovei padaryta žala, o įrodo aplinkybes, jog dantis ieškovė gydėsi atsakovės poliklinikoje, ginčo dantį gydė odontologė V. S. bei kad ieškovė kreipėsi į kompetentingas institucijas su prašymais bei paklausimais, kurie buvo svarstomi ir į juos pateikti atsakymai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, jog naujų įrodymų, pateiktų kartu su apeliaciniu skundu, nepriimti.

17Dėl civilinės atsakomybės taikymo už suteiktas odontologines paslaugas

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Bylos duomenimis ieškovė dantis atsakovės poliklinikoje gydė 2012 m. kovo–rugsėjo mėn., todėl teisėjų kolegija remiasi minėto teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2013 m. spalio 19 d. (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284; 2009, Nr. 145-6425), t. y. teisinių santykių tarp šalių atsiradimo metu.
  2. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 5 d.). Jeigu nustatoma, kad sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 2 d., 24 str. 1 d.).
  3. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283, 6.284 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.).
  4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos specialistų bei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakyme konstatuota, jog pacientei A. A. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, todėl ieškovei nesuprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatuotų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų nekvalifikavo kaip veiksmų, kurių pasekmė buvo ieškovės sveikatai padaryta žala.
  5. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Žala pacientui gali būti padaryta tiek veikimu, tiek neveikimu (CK 6.263 str. 1 d.). Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai. Veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmėmis, o su teise. Taigi, teisės aktų pažeidimas nesuponuoja gydymo įstaigos ar jų darbuotojo kaltės sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, todėl reikia įvertinti ir aplinkybes, ar padaryti pažeidimai nulėmė paciento sveikatos pablogėjimą. Taip pat pripažįstama, jog yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą (ar mirtį) sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius ir surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
  6. Nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės VšĮ Centro poliklinika veiksmų teisėtumą / neteisėtumą, nustatinėtinos aplinkybės ar atsakovė (jos gydytojai odontologai) medicinos odontologijos paslaugas ieškovei teikė, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą bei, ar paslaugos buvo teikiamos taikant tinkamus gydymo metodus ir dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.
  7. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m gruodžio 18 d. įsakyme Nr. T1-1705 nustatyta, kad ieškovei atsakovės poliklinikoje buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, kadangi minėtos paslaugos teiktos pažeidžiant 2013 m. gruodžio 6 d. Kontrolės ataskaitoje Nr. D17-263-(1.27) nurodytų teisės aktų reikalavimus.
  8. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. Kontrolės Nr. T3-308/2013 ataskaitoje Nr. D17-263-(1.27.) (toliau – ir Kontrolės ataskaita) konstatuoti gydytojų odontologių V. S. ir S. V. suteiktų ieškovei odontologijos sveikatos priežiūros paslaugų pažeidimai, susiję būtent tik su teisės aktų bei įstaigos vidaus tvarkos dokumentų nesilaikymu: 2012 m. gegužės 9 d., 2012 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. rugsėjo 2 d. bei 2013 m. rugsėjo 9 d. atsakove VšĮ centro poliklinika suteikė ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas pažeidžiant šių teisės aktų reikalavimus: a) gydytoja odontologė V. S. už tai, kad ieškovės ligos istorijoje nepažymėjo dantų formulės, neaprašė burnos ertmės būklės, nenustatė klinikinės diagnozės, pasirašytinai neinformavo apie rizikas, netiksliai užpildė formą, pažeidė: Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 9 straipsnio 7 punktą (gydytojas odontologas privalo tvarkyti odontologijos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-706 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 42:2011 12.1 papunktį (gydytojas odontologas privalo tvarkyti odontologijos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka), VšĮ Centro poliklinika 2010 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-72 patvirtintos Odontologijos kabineto darbo organizavimo procedūros 5.2.1 papunktį (gydytojas odontologas pildo paciento sutikimą), 5.2.2 papunktį (gydytojas odontologas apžiūri pacientą (užrašo dantų formulę), 5.2.4 papunktį (gydytojas odontologas nustato pirminę diagnozę), VšĮ Centro poliklinika Lukiškų filialo pirminės sveikatos priežiūros centro odontologijos kabineto Gydytojo odontologo pareiginių nuostatų Nr. 135 skyriaus „Atlieka darbus“ nustatą – gydytojas odontologas kalba su ligoniu, surenka anamnezę, apžiūri ligonį, nustato pirminę diagnozę, sudaro tolimesnį gydymo planą, diagnozuoja ligas, skiria ir kontroliuoja gydymą, teikia psichologinę pagalbą ir kt.), VšĮ Centro poliklinika direktoriaus 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-73 patvirtinto Paciento (jo atstovo) teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarkos aprašo dalies 5.2 papunktį (gydytojas informuoja pacientą apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, padarinius atsisakius siūlomo gydymo ir kt.), VšĮ Centro poliklinika direktorius 2010 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. V-74 „Dėl pacientų sutikimų formų pakeitimo: 2.2.1 papunktį (aiškiai, įskaitomai ir išsamiai pildyti pacientų sutikimų formas renkantis alternatyvias diagnostikos ir (ar) gydymo metodus, mokamas paslaugas); b) vedėja gydytoja odontologė S. V. už tai, kad raštiškai neįformino pacientei siūlytos gydymo taktikos atsisakymo, tuo pažeidė: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-706 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN42:2011 12.10 papunktį (tvarkyti odontologijos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, analizuoti darbo rezultatus), VšĮ Centro poliklinika direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-94 patvirtinto Paciento (jo atstovo) teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarkos aprašo dalies 5.9 papunktį (gydytojas atsakingas, kad pacientas, gavęs sutikimą apie jam skiriamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo sutikimą ar atsisakymą patvirtintų parašu).
  9. Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2014 m. gegužės 22 d. rašto Nr. S(5.2.)-734 nustatyta, jog ieškovės burnos būklė buvo apžiūrėta bei įvertinta pacientės dantų būklė ginčijamose zonose; 43-asis dantis – kabantis vainikinio užpilo kraštas kaklelio srityje, minkštos apnašos, viršdanteniniai ir podanteniniai kontramentai, kraujavimas po zondavimo; įvertinus pateiktus dokumentus ir pacientės apžiūros rezultatus, atsakė, jog poliklinikoje pasirinkta gydymo taktika buvo tinkama, paslaugos suteiktos tinkamai, bet nepakankamai kokybiškai, kadangi: pacientė neinformuota, o jeigu informuota, tai nesuprato, kad po atliktų intervencinių procedūrų gali būti laikini liekamieji reiškiniai; nenurodyti pirmo apsilankymo metu kabančių kraštų nupoliravimo (išbaigimo) terminai; sukėlė tranzitinę patologiją – gingivitą, dėl minimų sričių apsunkinto išvalymo.
  10. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptartų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad atsakovė VšĮ Centro poliklinika medicinines odontologijos paslaugas ieškovei suteikė pažeidusi teisės aktų reikalavimus, nes atsakovės darbuotojos (gydytojos odontologės) nesilaikė visų norminiuose aktuose įtvirtintų veiksmų (tinkamai nevedė (neįformino) medicininės dokumentacijos), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pažeista pacientės (ieškovės) teisė į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas savaime nereiškia, kad galima taikyti atsakovei VšĮ Centro poliklinika civilinę atsakomybę. Dėl to toliau pasisakytina, ar atsakovė VšĮ Centro poliklinika dėjo maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas, susijusias su ginčo 43-iojo danties gydymu.
  11. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 dalis). Gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdingai tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
  12. Iš VšĮ Centro poliklinika 2012 m. spalio 3 d. rašto Nr. 01-30-1367 nustatyta, jog 2012 m. rugpjūčio 25 d. gydytoja odontologė V. S. gydė ieškovės 43-ąjį dantį (t. III, b. l. 149–162). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 9 d. ekspertizės akte Nr. EDG 41/2016 (01) nurodyta, kad 2012 m. gegužės 9 d. gydytoja odontologė V. S. ieškovės sveikatos istorijoje pažymėjo, kad pacientei neskaudėjo, atvėrė, išvalė 43 dantį, dugnas kietas, be pigmentacijos, nejautrus, uždėjo „Master dent plius charizma“ plombą; bei pateikta išvada, jog 2012 m gegužės 25 d. buvo diagnozuotas 43-iojo danties vidutinis kariesas, t. y. išgręžta ertmė buvo vidutinio gilumo (t. III, b. l. 154). Po odontologės V. S. gydyto 43-iojo danties ieškovė jautė nepatogumus (sutino, skaudėjo ir kt.), todėl kreipėsi į atsakovę. Minto teismo ekspertizės akto Nr. EDG 41/2016 (01) išvadose nurodyta, jog naujų ligų laikotarpiu 2012 m. gegužės–liepos mėn., kurios galėjo įtakoti dantų gydymas, ieškovei nenustatyta (t. III, b. l. 149–162). Taigi, ieškovės sveikata dėl gydytojos odontologės V. S. gydyto 43-iojo danties (plombavimo) nebuvo sužalota. Tai, kad gali būti patiriami nepatogumai ir jaučiami fiziniai skausmai, susiję su danties gydymu (pvz., karieso šalinimu bei plombavimu), yra viešai žinoma. Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė savo buvusiai ilgametei nuolatinei pacientei (ieškovei) daug kartų buvo išaiškinusi apie galimas komplikacijas po atliktų odontologinių procedūrų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2014 m. birželio 19 d. sprendime „Dėl A. A. pareiškimo“ Nr. 56-38 nurodė, jog atsakovės klinikoje odontologinės paslaugos ieškovei buvo teikiamos nuo 2005 m., medicininėje dokumentacijoje yra įklijuota daugybė pacientės raštu duotų sutikimų dėl invazinių ir / ar intervencinių procedūrų taikymo, įskaitant ir skundžiamą 2012 m. gegužės mėn. laikotarpį, kuriuose nurodytos tiek dažnos, tiek ir retai galimos komplikacijos po atliktų procedūrų.
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu iš šių įrodymų: a) VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2014 m. gegužės 22 d. rašte Nr. S(5.2.)-734 konstatuota aplinkybė, jog VšĮ Centro poliklinika pasirinkta gydymo taktika buvo tinkama, paslaugos suteiktos tinkamai, bet nepakankamai kokybiškai, b) Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 56-38, išvada dėl nepadarytos ieškovei žalos, teikiant asmens priežiūros paslaugas, kadangi pacientės nurodyti bei specialistų konsultantų nustatyti trūkumai atsidaro dėl neužbaigto pradėto gydymo, kadangi nupoliravus vainikų užpildų kraštus būtų sudarytos sąlygos tinkamai burnos higienai užtikrinti ir gingivitui išgydyti; Komisija nenustatė klinikos kaltės dėl neužbaigtų darbų ir atsiradusio gingivito, nes 2012 m. raštais kvietė pacientę į apžiūrą, prireikus gydymui (plombos keitimui, poliravimui), tačiau ieškovė atsisakė; c) Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m gruodžio 18 d. įsakyme Nr. T1-1705 pateikta išvada dėl suteiktų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, susijusių su teisės aktų reikalavimų pažeidimu, d) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 9 d. ekspertizės akto Nr. EDG 41/2016 (01) išvada dėl pirminėje gydymo įstaigoje VšĮ Centro poliklinika danties gydymo neužbaigimo ir naujų ligų, kurias galėjo įtakoti atsakovės dantų gydymas, nenustatymo, visumos, galima spręsti, kad nenustatyta jokių atsakovės gydytojų odontologių (V. S. ir S. V.) klaidų, susijusių su ieškovei suteiktomis odontologijos paslaugomis: diagnozavimu, gydymu bei tolimesnės gydymo taktikos parinkimu.
  14. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
  15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tarp atsakovės vedėjos gydytojos odontologės S. V. ir ieškovei kilusios žalos yra priežastinis ryšys, nes ši gydytoja: a) nesugebėjo įvertinti ieškovės dantį plombavusis gydytojos darbo (43-iojo danties gręžimo gylio), b) nesugebėjo tiksliai nustatyti tolesnio danties plombavimo šalinimo būdo – neaišku ar poliruoti, ar perplombuoti, nors vėliau plomba iškrito, c) neužpildė dokumentacijos ieškovės konsultacijų metu.
  16. Iš VšĮ Centro poliklinika 2012 m. spalio 3 d. rašto Nr. 01-30-1367 nustatyta, kad ieškovė kreipėsi 2012 m. rugsėjo 19 d. į atsakovės vedėją S. V., kuri ieškovę apžiūrėjo ir asmens sveikatos istorijoje nurodė duomenis dėl 43 dantyje kaklelio srities plombos (plomba su nežymiu pigmentu palei dantenas); S. V. pasiūlė pakartotinai poliruoti plombą, tačiau ieškovė atsisakė; tuomet siūlė pakeisti plombą nauja, tačiau ieškovė taip pat atsisakė (t. I, b. l. 14). Iš VšĮ Centro poliklinika 2013 m. sausio 18 d. rašto Nr. 01-30-99 nustatyta, jog gydytojų komisija pasiūlė ieškovei pakartotinai atvykti jai patogiu laiku, kad įvertinti susidariusią situaciją, nes pareiškime nėra nurodyti konkretūs nusiskundimai; taip pat nurodyta, jeigu ieškovės netenkina uždėtos plombos kokybė, siūlo pakeisti kita pas ieškovės pageidavimu pasirinktą VšĮ Centro poliklinika gydytoją (t. I, b. l. 16). Iš 2013 m. liepos 12 d. rašto Nr. 01-30-1385 nustatyta, jog ieškovė 2013 m. liepos 3 d. prašyme nurodė, kad nepageidauja, kad plombą pakeistų jos pasirinktas VšĮ Centro poliklinika odontologas. Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. birželio 9 d. ekspertizės akto Nr. EDG 41/2016 (01) išvadose nurodyta, jog danties tęstinis gydymas kitoje įstaigoje rodo, jog pirminėje įstaigoje jis nebuvo užbaigtas (Išvados 14 p.).
  17. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovės gydytojos odontologės S. V. veiksmai: komisijos sudarymas, atlikta ieškovės dantų apžiūra, įvertinta dantų būklė, nustatyta 43-iojo danties diagnozė – kaklelio kariozinė ertmė bei žodžiu ir raštu pateikti ieškovei ginčo danties tolimesnio gydymo pasiūlymai (pakartotinai poliruoti plombą, ir / arba pakeisti plombą nauja), atitinka gydytojų atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijus. Ieškovė ginčo danties gydymo neužbaigė, nes nepageidavo, kad plombą pakeistų jos pasirinktas VšĮ Centro poliklinika odontologas, t. y. išreiškė valią gydymą tęsti kitoje odontologijos klinikoje. Taigi, įvertinus atsakovės gydytojų odontologų veiksmus ne jų rezultato, o proceso aspektu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir gydytojai atsakingai atliko savo profesines pareigas. Aplinkybė, kad plomba po metų laiko iškrito, nereiškia, kad plomba iškrito būtent dėl nekokybiškai užplombuoto danties, o ne dėl kitų priežasčių. Įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti ieškovę gydžiusių gydytojų odontologų kaltę dėl neatidžiai, nerūpestingai ir aplaidžiai atliktos profesinės pareigos, apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.).
  18. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės netinkamo medicininių dokumentų forminimo ir neužbaigto ginčo danties gydymo, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės neveikimo ir ieškovei kilusių neigiamų padarinių. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – priežastinio ryšio atsiradimo, civilinės atsakomybės taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Kadangi negalima taikyti civilinės atsakomybės, tai teisėjų kolegija nepasisako dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžių.

18Dėl bylos procesinės baigties

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
  2. EŽTT praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų, atsiliepimo į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2016 m gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai