Byla 2S-1452-781/2012
Dėl Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo 2012 m. vasario 24 d. nutarties pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „Nordea Bank Finland Plc“ prašymą išieškoti skolą iš skolininko J. K

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininko J. K. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo 2012 m. vasario 24 d. nutarties pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „Nordea Bank Finland Plc“ prašymą išieškoti skolą iš skolininko J. K.,

Nustatė

2J. K., asmens kodas ( - ) (toliau – skolininkas), užtikrindamas iki 2048 m. gegužės 15 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120080013163, 2008 m. gegužės 15 d. įregistruotu Hipotekos skyriuje prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo, su visais vėlesniais įkeitimais, įkeitė kreditoriui akcinei bendrovei Nordea Finland Plc, juridinio asmens kodas 1680235-8, buveinės adresas Aleksanterinkatu g. 36, Helsinkis, Suomija, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 112025592, buveinės adresas Didžioji g. 18/2, Vilnius (toliau – kreditorius), skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 89,71 kv. m. butą, unikalus Nr. 1096-9013-5016-0077, esantį adresu Subačiaus g. 43-76, Vilniuje.

3Kreditoriaus prašymu pradėjus priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 30), 2011 m. lapkričio 7 d. Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo nutartimi įkeistas nekilnojamasis daiktas areštuotas (b. l. 70-71), įspėjant skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas kreditoriui administruoti, siekiant padengti įsiskolinimą kreditoriui: 198 152,30 CHF (560 315,26 Lt) panaudoto kredito; 860,54 CHF (2 433,35 Lt) nesumokėtų palūkanų; 1 653,22 CHF (4 674,81 Lt) įsipareigojimų nevykdymo palūkanų; iš viso 200 666,06 CHF (567 423,42 Lt), taip pat 156,00 Lt mokesčio už turto draudimą ir 139,00 Lt žyminio mokesčio.

4Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininko kreditoriaus naudai įsiskolinimą: 198 152,30 CHF (560 315,26 Lt) panaudoto kredito; 860,54 CHF (2 433,35 Lt) nesumokėtų palūkanų; 11 645,73 CHF (33 286,99 Lt) įsipareigojimų nevykdymo palūkanų; iš viso 210 658,57 CHF (602 125,39 Lt), taip pat 156,00 Lt mokesčio už turto draudimą ir 139,00 Lt žyminio mokesčio, taip pat 16 proc. metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo hipotekos teisėjui dienos (2012 m. vasario 23 d.) iki visiško skolos išieškojimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą.

5Atskiruoju skundu skolininkas prašė panaikinti Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo 2012 m. vasario 24 d. nutartį, kreditoriaus pakartotinį pareiškimą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

61. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 558 straipsnį, hipotekos kreditorius privalo kreiptis į hipotekos teisėją su pakartotiniu pareiškimu prašant leisti priverstinai parduoti įkeistą turtą. Tai reiškia, kad hipotekos kreditorius privalo patikrinti pirmojo pareiškimo padavimo metu buvusias aplinkybes, sudarančias pagrindą tenkinti hipotekos kreditoriaus prašymą, t. y. ar pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos – kreipimosi į hipotekos teisėją metu yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas, sutartis nutraukta rašytiniu kreditoriaus pranešimu nuo jame nurodytos datos ir dėl jame nurodytų pažeidimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis, 6.218 straipsnis, 6.157 straipsniai, 6.192 straipsnio 4 dalis), pranešimas įteiktas kitai šaliai, jį gavusi šalis nepašalino nurodytų prievolės įvykdymo trūkumų, nėra kitų įstatyminių pagrindų pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Kaip matyti iš hipotekos teisėjo 2011 m. lapkričio 7 d. bei skundžiamos nutarties, teisėjas šių aplinkybių netyrė, nors buvo aiškių aplinkybių, įrodančių hipotekos kreditoriaus pareiškimų nepagrįstumą, neteisėtumą ir būtinybę vertinti kreditavimo sutartį kaip vartojimo sutartį sąžiningumo aspektu. Kadangi hipotekos teisėjas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi nesprendė 2008 m. gegužės 15 d. skolininko ir kreditoriaus sudarytos būsto kreditavimo sutarties Nr. BK08705/27GO (toliau – kredito sutartis) atitikimo vartojimo sutarčiai klausimo, tai turi padaryti apeliacinės instancijos teismas.

72. Hipotekos teisėjas nepagrįstai konstatavo, kad pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą buvo tinkamai įteiktas skolininkui. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą 2011 m. rugsėjo 29 d. įteiktas ne skolininkui, o fondo „Labdaros ir paramos projektai“ darbuotojai I. T.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, I. T. fonde „Labdaros ir paramos projektai“ nebedirbo nuo 2011 m. rugsėjo 30 d., todėl skolininkui pranešimo neperdavė. Kadangi skolininkas negavo pranešimo apie ketinimą nutraukti kredito sutartį, negalėjo įvykdyti reikalavimo padengti įsiskolinimą ir užkirsti kelią kredito sutarties nutraukimui.

83. Pagal kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punktą, jeigu „kredito gavėjas (skolininkas) nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau nei 10 kalendorinių dienų, bankas (kreditorius) praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą, ne trumpesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jeigu kredito gavėjas per minėtą terminą įsiskolinimo nepadengia, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį“. Analogišką teisę kreditorius turi kredito sutarties bendrosios dalies 13.2.3. punkte numatytu atveju, t.y. skolininkui nemokant palūkanų, skaičiuojamų nuo kredito sumos bei kitų mokėjimų pagal sutartį. Kadangi kredito sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, yra ilgalaikė (galutinis kredito grąžinimo terminas - 36 metai), kreditas grąžinamas nedidelėmis dalimis kas mėnesį, kredito dalies įsiskolinimas 2011 m. rugsėjo 15 d. siekė tik 1 973,13 Lt, be to, skolininkas 2012 m. gegužės 11 d. padengė įsiskolinimą, t. y. išreiškė valią ir toliau vykdyti kredito sutartį, vadovaujantis teismų praktika šios kategorijos bylose darytina išvada, jog nedidelės kredito sumos negrąžinimas esant ilgalaikiams sutartiniams santykiams nėra pakankamas pagrindas nutraukti kredito sutartį, todėl kredito sutarties 13.1, 13.2.3. punktuose numatytos kredito sutarties nutraukimo sąlygos pripažintinos nesąžiningomis skolininko atžvilgiu (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, pagal kredito sutartį kreditoriaus nustatytinas papildomas, ne trumpesnis nei 10 kalendorinių dienų terminas įsiskolinimui padengti, yra neprotingai trumpas.

94. Hipotekos teisėjas nepagrįstai ex officio nepripažino, kaip to reikalauja viešojo intereso apsauga, nesąžininga ir iš esmės pažeidžiančia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte įtvirtintą sąlygą, nustatančią neproporcingai dideles - 16 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos laiku nesumokėtos sumos, už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo.

10Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašo skundą atmesti, o skundžiamą hipotekos teisėjo 2012 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti kreditoriaus naudai iš skolininko bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 13.1 punkte įtvirtinta sąlyga skolininkui faktiškai taikyta nebuvo. Skolininkas netinkamai vykdė mokėjimo prievoles ilgą laiką, buvo ne kartą ragintas pašalinti pažeidimus, tačiau to nepadarė. Skolininkas klaidina teismą nurodydamas, jog 2012 m. gegužės 12 d. padengė įsiskolinimą, nes jokių mokėjimų nėra atlikęs beveik vienerius metus, t.y. nuo 2011 m. birželio 15 d. Kadangi kredito sutartis buvo pažeista ir pažeidimai neištaisyti per terminą, kuris buvo žymiai ilgesnis negu įstatyme nustatytas 30 dienų terminas – nemokėjimas tęsėsi keturis mėnesius iš eilės, be to, dar nuo 2009 m. spalio 15 d. skolininkas pažeidinėjo mokėjimų grafiką, laikytina, jog kreditorius teisėtai ir pagrįstai nutraukė kredito sutartį ne tik pagal kredito sutarties sąlygas, bet ir pagal įstatymo normas (CK 6.217, 6.18, 6.209 straipsniai), dėl esminių sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimų. Skolininko elgesys tiek kredito sutarties vykdymo metu, tiek po kredito sutarties nutraukimo patvirtina, kad skolininkas sistemingai nesilaikė mokėjimų grafiko, kurio laikymasis turi esminės reikšmės kreditoriui (CK 6.874 straipsnio 2 dalis), nereagavo į kreditoriaus raginimus tinkamai vykdyti kredito sutartį (CK 6.209 straipsnis) ir tai reiškia esminį mokėjimo prievolių pažeidimą, kurį nustačius, taip pat nustačius aplinkybę, kad per papildomai nustatytą terminą pažeidimas nepašalintas, CK 6.209 straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012 pažymėjo, jog vertinant sutarties nutraukimo teisėtumą, būtina vertinti visus CK 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus ir negali būti suabsoliutinamas argumentas, jog jei pradelsta skolos dalis sudaro mažą dalį, nėra galima nutraukti kredito sutarties.

122. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 15 punkte šalys aiškiai susitarė dėl pranešimų pagal sutartį siuntimo tvarkos ir teisinių pasekmių, t. y. pranešimai kitai šaliai siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalis gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu pranešimas išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu, kita šalis negali reikšti pretenzijų, jeigu ji negavo banko siunčiamų pranešimų, jei pranešimas buvo pateiktas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Kreditorius 2011 m. rugsėjo 29 d. pranešimą Nr. 11548 išsiuntė ne tik paskutiniu žinomu skolininko gyvenamosios vietos adresu, bet ir kitais kreditoriui žinomais, skolininko ir buvusios skolininkės E. G. iš viso 9 gyvenamųjų ir darbo vietų adresais. Be to, skolininkas neįrodė, jog negalėjo gauti pranešimo apie sutarties nutraukimą iš I. T.. Skolininkas taip pat klaidina teismą teigdamas, kad kreditoriaus pranešimą apie kredito sutarties nutraukimą skolininkas gavo tik 2012 m. gegužės 14 d., nes jis 2012 m. gegužės 10 d. kreditoriaus paprašė pateikti pranešimo apie sutarties nutraukimą nuorašą, atsakydamas į prašymą, kreditorius prašymo nuorašą pateikė.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą nustato CPK XXXVI normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šios normos skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civlinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Kreditoriaus teisių realizavimas nukreipiant reikalavimą į įkeistą turtą vykdomas hipotekos teisėjo ne ginčo teisnenos tvarka, kas leidžia pakankamai operatyviai tenkinti kreditoriaus reikalavimą. Taigi, skolininkui neįvykdžius prievolės, hipotekos kreditorius įgyja teisę kreiptis į hipotekos teisėją, kuris, prieš pradėdamas su hipotekos procedūra susijusius veiksmus, atlieka teisinį tyrimą, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pateikti jai vykti būtini dokumentai, šio tyrimo rezultatas nulemia, ar kreditoriaus pareiškimas bus tenkintas, o hipotekos teisėjo veiksmus šalys gali ginčyti iš esmės tik dėl šioje procedūroje taikytų teisės normų pažeidimų. Vis tik, įvertinęs hipotekos bylų ypatumus bei viešo intereso apsaugos svarbą nepaisant bylų kategorijų, Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino teismų pareigą identifikuoti vartojimo sutartis, t. y. pagal pateiktus dokumentus ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti šių sutarčių sąlygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 straipsnis).

15Atskirajame skunde skolininkas ginčija hipotekos teisėjo nutarties ir pradėtos išieškojimo iš įkeisto turto procedūros teisėtumą būtent remdamasis vartotojų teisių apsaugos teisės normomis ir suformuota jų taikymo hipotekos procedūrose praktika. Tačiau skolininko pozicija nagrinėjamoje byloje yra nepagrįsta.

16Pagal teismų praktiką, vartotojams suteikiama papildoma apsauga skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių sutarčių teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Hipotekos teisėjas, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų bei viešo intereso apsaugos tikslu vertindamas kreditavimo sutarties sąlygas sąžiningumo vartotojui aspektu, turi nustatyti, ar kreditavimo sutarties pripažinimas vartojimo sutartimi, atsižvelgiant į vartojimo sutartis reguliuojančias teisės normas, galėtų reikšti skolininko sutartinių įsipareigojimų pažeidimų vertinimą kaip neproporcingą kylantiems teisiniams padariniams ir imtis ginti skolininko teises. Kitaip tariant, teismas turi nustatyti, ar sutarties kvalifikavimas vartojimo sutartimi vertinant kreditoriaus pareiškime nurodytus faktus, gali lemti kitokį nei prašoma hipotekos teisėjo sprendimą. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto. Nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma.

17Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kreditorius ir skolininkas 2008 m. gegužės 14 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią kreditorius suteikė 121 640, 00 EUR kreditą (kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.10 punktas), o kredito gavėjai – skolininkas ir E. G. - įsipareigojo grąžinti kreditą pagal nustatytą mokėjimų grafiką, t. y. kiekvieno mėnesio 15 dieną (kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.7 punktas) mokėti kredito įmokas ir palūkanas bei vykdyti kitus įsipareigojimus, kredito paskirtis - buto su rūsiu, esančio Subačiaus g. 43-76, Vilniuje, pirkimas ir apdailos darbų užbaigimas (b. l. 33-38) (CK 6.870-6.874 straipsniai). Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui, kredito gavėjai kreditoriaus naudai įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą, su rūsiu, esantį Subačiaus g. 43-76, Vilniuje. 2008 m. birželio 19 d. buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. BKP 08/06/124GO, kuriuo, be kita ko, buvo pakeista valiuta (kreditas perskaičiuotas iš eurų į Šveicarijos frankus ir susitarta dėl palūkanų už kredito naudojimą (kredito sutarties specialiosios dalis 2.9.1, 2.9.3 punktai) (b. l. 39). 2010 m. birželio 9 d. buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis Nr. 10/06/004, pagal kurią kreditorius atsisakė kreditoriaus reikalavimo E. G. naudai, išsaugodamas teisę reikalauti įvykdyti visą prievolę pagal kredito sutartį iš skolininko (b. l. 17-18). 2010 m. birželio 9 d. kreditorius ir skolininkas sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 10/06/36GO, kuriuo pakeistas kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.11 punktas ir numatyta, kad skolininkui iki 2011 m. birželio 15 d. (įskaitytinai) taikomas kredito įmokų grąžinimo atidėjimas, metinei palūkanų normai grąžinimo atidėjimas netaikomas (susitarimu pakeistos kredito sutarties specialiosios dalies 4.3 punktas) (b. l. 40-47). 2010 m. birželio 23 d. buvo atliktas sutartinės hipotekos lakšto pakeitimas (b. l. 51).

18Iš byloje nustatytų faktų matyti, kad nagrinėjamu atveju kredito sutartis sudaryta tarp kreditoriaus – banko iš vienos pusės ir kredito gavėjos – skolininko - fizinio asmens, iš kitos pusės. Kredito sutarties specialiojoje dalyje numatyta, kad suteiktas kreditas buto, esančio adresu Subačiaus g. 43-76, Vilniuje, pirkimui ir apdailos darbų užbaigimui, iš hipotekos lakšto matyti, jog butas - gyvenamosios paskirties patalpa (b. l. 97-101). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, jog skolininko pagal kredito sutartį gauta paskola buvo skirta jo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.

19Šalis įsipareigojimai pagal kredito sutartį saistė pakankamai ilgą laiką (nuo 2008 m.), tačiau analizuojant šalių teisinius santykius, galima įžvelgti vieną bendrą tendenciją – kreditorius nuolat ėmėsi būtinų veiksmų savo teisių įgyvendinimui užtikrinti. Iš byloje esančio 2010 m. birželio 9 d. papildomo susitarimo Nr. BKP 10/06/36GO 3 punkto matyti, jog skolininkas nuolat netinkamai vykdė mokėjimo prievoles dar nuo 2009 m. spalio 15 d., 4 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog skolininkui laiku nevykdant savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, 2010 m. birželio 9 d. susidarė 5 516, 72 CHF dydžio skola. Kreditoriaus teigimu, skolininkas nuo 2011 m. gegužės 15 d. nemokėjo palūkanų, o nuo 2011 m. birželio 15 d. d., t. y. iš karto po kredito įmokų grąžinimo atidėjimo, taikyto 2010 m. birželio 9 d. papildomu susitarimu Nr. BKP 10/06/36GO, nemokėjo nei kredito įmokų, nei palūkanų, o mokėjimų prievolių pažeidimai sistemingai tęsėsi keturis mėnesius iš eilės (CK 6.217 straipsnio 2 dalis), skolininkas nereagavo į kreditoriaus raginimus apmokėti įsiskolinimą per papildomai nustatytus pakankamus terminus, ką patvirtina 2011 m. birželio 14 d., 2011 m. liepos 14 d. 2011 m. rugpjūčio 31 d. kreditoriaus reikalvimai skolininkui (CK 6.209 straipsnis), išisųsti paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos adresu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kredito sutartis buvo nutraukta ne po pirmojo skolininko kredito sutarties pažeidimo, bet skolininkui nuolat, sistemingai pažeidinėjus mokėjimų grafiką ir nereaguojant į kreditoriaus raginimus tinkamai vykdyti prievoles. Todėl kreditorius pagrįstai nuo 2011 m. spalio 14 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą ir įspėjo skolininką, kad jam nesumokėjus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Skolininkui įteikti procesinių dokumentų deklaruotu adresu nepavyko, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti 2012 m. sausio 16 d per antstolį. Po nutarties įteikimo, įsiskolinimai padengti nebuvo, todėl kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytinių.

20Atskirojo skundo argumentas, jog kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punkto, kuriame nustatyta, kad jeigu „kredito gavėjas (skolininkas) nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau nei 10 kalendorinių dienų, bankas (kreditorius) praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą, ne trumpesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jeigu kredito gavėjas per minėtą terminą įsiskolinimo nepadengia, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kompensuoti reinvestavimo kaštus ir sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį“, sąlyga iš esmės pažeidė šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, neparemta fakine bylos medžiaga. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 13.1 punkto sąlyga skolininko atžvilgiu de facto įgyvendinta nebuvo, todėl atitinkamų padarinių nesukėlė, t. y. skolininkas mokėjimų prievoles vykdė netinkamai ilgą laiką, tačiau bankas nepasinaudojo savo teise nutraukti sutartį vienašališkai kreditavimo sutarties 13.1 punktą, nes tęsė santykius ir vis ragindavo vykdyti sutartį. Skolininkas į raginimus pašalinti pažeidimus neatsižvelgė, jų neįvykdė, kredito sutartis buvo nutraukta ne po vienos įmokos neįmokėjimo. Netgi pripažinus nurodytą kredito sutarties nuostatą nesąžininga vartotojo atžvilgiu, dėl to - negaliojančia, būtų taikomos sutarties nutraukimą reglamentuojančios įstatymo nuostatos (CK 6.217 straipsnis, 6.218 straipsnis, 6.209 straipsnis), kurias nagrinėjamoje byloje kreditorius skolininko atžvilgiu taikė akivaizdžiai palankiau (nemokėjimas tęsėsi keturis mėnesius iš eilės, be to, dar nuo 2009 m. spalio 15 d. skolininkas pažeidinėjo mokėjimų grafiką).

21Tokiu būdu skolininko elgesys tiek kredito sutarties vykdymo metu, tiek po kredito sutarties nutraukimo patvirtina, kad skolininkas nesiekė tinkamai vykdyti kredito sutarties, kas analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma - du prievolės vykdymus: pažadėtąjį ir faktiškai atliktą, reiškia esminį mokėjimo prievolių pažeidimą. Kreditorius iš esmės negavo to, ko tikėjosi sudarydamas kredito sutartį ir turėjo visas prielaidas manyti, kad skolininkas nevykdys kredito sutarties bei kreiptis į hipotekos teisėją dėl išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto (CK 6.217 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad hipotekos teisėjas kreditoriaus prašymą priverstinai išieškoti iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto sprendžia supaprastinto proceso tvarka, kurio vienas iš požymių – jis vyksta rašytinio proceso tvarka (CPK 544 straipsnis). Hipotekos teisėjui reikšminga nustatyti prievolės neįvykdymo ir įsiskolinimų egzistavimo faktą, galimybės vertinti kredito sutarties šalių teisinius santykius ribojamos byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų dokumentų turiniu. Todėl visi byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs, bendradarbiauti su teismu ir teikti jų pozicijos pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Skolininkas atskirajame skunde nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų aplinkybes, susijusias su vienašaliu kredito sutarties nutraukimu esant esminiui pažeidimui ir patvirtintų skolininko aktyvumą siekiant išsaugoti šalių santykius, norą bendradarbiauti. Skolininko pateikta pažyma apie sumokėtas pagal kredito sutartį kreditoriui sumas 2012 m. gegužės 11 d. neįrodo, jog skolininkas sistemingai nepažeidinėjo kredito sutarties nesilaikydamas mokėjimų grafiko - skolininkas turėjo vykdyti prievoles kas mėnesį kreditoriui pagal mokėjimų grafiką (kiekvieno mėnesio 15 dieną), bet į bylą tinkamą prievolių vykdymą patvirtinančių dokumentų nepateikė.

22Sutarties šalių bendradarbiavimo principas reikalauja, kad kreditorius, nusprendęs pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį, privalo iš anksto informuoti apie tai kitą šalį. Toks reikalavimas turi būti įvykdytas, nepriklausomai ar sutartis nutraukiama įstatyme ar sutartyje numatytu pagrindu, teismine ar neteismine tvarka. Antra vertus, šalių bendradarbiavimo principas reiklauja iš šalių keistis infomacija, informuoti antrą šalį, jeigu po prievolės atsiradimo pasikeitė šalies gyvenamoji ar verslo vieta. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai, nes toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Kadangi sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai, negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai ši vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme nustatyta, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, nustatančią, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo, ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis). Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1 punkte nurodyta skolininko gyvenamoji vieta (b. l. 40), bendrosios dalies 14.1.1 punkte įtvirtinta skolininko pareiga pranešti kreditoriui apie adreso ar darbovietės pasikeitimą (b. l. 46). Kreditorius pranešimą apie sutarties nutraukimą siuntė iš viso 9 jam žinomais skolininko gyvenamosios ir darbo vietų adresais (b. l. 52, 63), įskaitant gyvenamosios vietos adresą, paties skolininko nurodytą kredito sutartyje ir atskirajame skunde (b. l. 128). Be to, iš byloje esančio siuntos pristatymo patvirtinimo matyti, jog pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą 2011 m. rugsėjo 29 d. įteiktas fondo „Labdaros ir paramos projektai“ darbuotojai I. T. (b. l. 66). Taigi, kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą, o skolininkas aptariamą prezumpciją paneigiančių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė objektyvių duomenų apie tai, jog 2011 m. rugsėjo 29 d., t. y. paskutinę fondo „Labdaros ir paramos projektai“ darbuotojos I. T. darbo dieną, ji skolininkui pranešimo neperdavė.

23Skolininkas atskirajame skunde nesutinka, kad būtų tenkinamas kreditoriaus prašymas išieškoti 16 proc. sutartinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo. Tačiau skolininko argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šalys kredito sutarties punkte 8.2 punkte aiškiai susitarė, kad skolininkas mokės 16 proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas iki visiško įsiskolinimo padengimo. Įvertinus šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės pobūdį bei jos didelę vertę, spręstina, jog nurodyto dydžio palūkanos sutarties šalių interesų pusiausvyrai neigiamos įtakos neturi.

24Kreditorius prašo priteisti 2 044, 90 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su procesinių dokumentų teisine analize ir atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu, bei į bylą pateikė tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kadangi išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, o pagal rekomendacijų 8.15. p., už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0, 5 MMA, taip pat įvertinus nedidelį bylos sudėtingumą, maksimali ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 400, 00 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 2 dalis).

25Remiantis išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog kreditorius turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį bei kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo, kreditavimo sutartis nutraukta teisėtai, skundžiama Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo 2012 m. vasario 24 d. nutartis priimta laikantis civilinio proceso įstatymo nustatytų procedūrų, nepažeidžiant kasacinio teismo suformuotos tokio pobūdžio bylose teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pagrindo ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo pagrindais nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o minėta nutartis paliktina nepakeista.

26Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 334–339 straipsniais,

Nutarė

27Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo 2012 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Priteisti iš skolininko J. K. 400, 00 Lt teisinės pagalbos išlaidų kreditoriaus akcinės bendrovės Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso... 2. J. K., asmens kodas ( - ) (toliau – skolininkas), užtikrindamas iki 2048 m.... 3. Kreditoriaus prašymu pradėjus priverstinį skolos išieškojimą (b. l. 30),... 4. Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 2012 m.... 5. Atskiruoju skundu skolininkas prašė panaikinti Hipotekos skyriaus prie... 6. 1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 558... 7. 2. Hipotekos teisėjas nepagrįstai konstatavo, kad pranešimas apie kredito... 8. 3. Pagal kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punktą, jeigu „kredito... 9. 4. Hipotekos teisėjas nepagrįstai ex officio nepripažino, kaip to reikalauja... 10. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašo skundą atmesti, o... 11. 1. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 13.1 punkte įtvirtinta sąlyga... 12. 2. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 15 punkte šalys aiškiai susitarė... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą nustato CPK XXXVI normos.... 15. Atskirajame skunde skolininkas ginčija hipotekos teisėjo nutarties ir... 16. Pagal teismų praktiką, vartotojams suteikiama papildoma apsauga skirta... 17. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kreditorius ir skolininkas 2008 m.... 18. Iš byloje nustatytų faktų matyti, kad nagrinėjamu atveju kredito sutartis... 19. Šalis įsipareigojimai pagal kredito sutartį saistė pakankamai ilgą laiką... 20. Atskirojo skundo argumentas, jog kredito sutarties bendrosios dalies 13.1... 21. Tokiu būdu skolininko elgesys tiek kredito sutarties vykdymo metu, tiek po... 22. Sutarties šalių bendradarbiavimo principas reikalauja, kad kreditorius,... 23. Skolininkas atskirajame skunde nesutinka, kad būtų tenkinamas kreditoriaus... 24. Kreditorius prašo priteisti 2 044, 90 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios... 25. Remiantis išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu, darytina... 26. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK... 27. Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjo 2012 m.... 28. Priteisti iš skolininko J. K. 400, 00 Lt teisinės pagalbos išlaidų...