Byla 2S-1411-492/2009
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Neringos Švedienės, Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13691-596/09 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas Nordea Bank Finland Plc prašė priteisti 3 267,32 Lt negrąžinto kredito, 204,11 Lt palūkanų, 16 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį pareiškė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, remdamasis su atsakovu sudarytos vartojimo kredito sutarties 17 punktu.

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį teismui pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui. Byloje pateiktos sutarties punktą, nustatantį ginčų teismingumą, teismas ex officio vertino kaip nesąžiningą sutarties sąlygą, atsižvelgdamas į 1) Europos Teisingumo Teismo prejudicinį 2009 m. birželio 4 d. sprendimą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. C-243/08, kurioje aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio teismingumo klausimą bylose, kurių viena šalis yra vartotojas; 2) į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui. Kadangi Europos Teisingumo Teismas konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotoja gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, teismas šio ginčo sprendimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme vertino kaip prieštaraujantį Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

5Atskiruoju skundu ieškovas Nordea Bank Finland Plc prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – civilinę bylą palikti nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Nurodė, kad 1) įstatymai nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisyklių, jei jos nepažeidžia, kaip ir nagrinėjamu atveju, imperatyvių rūšinio ir išimtinio teritorinio teismingumo reikalavimų. Tai yra nurodęs ir Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 21 d. nutartyje civ.b. Nr. 2S-769-275/09; 2) šalių sutarta sąlyga dėl teismingumo vienodai taikytina abiems šalims, t.y. atsakovas, ginčydamas kredito sutartį arba jos sąlygas, turi lygiai tokią pačią teisę kaip ir ieškovas kreiptis į kredito sutartyje numatytą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą arba pasinaudoti jo kaip vartotojo teise pagal CPK 30 str. 11 d. ir kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismą; 3) teismo teiginys, kad iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovo – vartotojo – gyvenamosios vietos teisme nėra sąžiningas, yra nepagrįstas, kadangi nėra nustatyta, kad ieškovas, nustatęs tokią sutartinio teismingumo sąlygą, būtų buvęs nesąžiningas, o atsakovas nebūtų davęs sutikimo šiai sąlygai arba šią sąlygą ginčytų. Atsakovas buvo tinkamai supažindintas su standartine teismingumą įtvirtinančia sąlyga, ši sąlyga yra aiškiai išreikšta kredito sutartyje, atsakovas ją patvirtino savo parašu sutartyje, ieškovas neapribojo atsakovo teisės kreiptis į teismą, neperkėlė įrodinėjimo pareigos išimtinai atsakovui, neapribojo atsakovės teisės gintis visais įstatymuose numatytais būdais bei priemonėmis, taigi ieškovas elgėsi sąžiningai; 4) pirmosios instancijos teismas, nepateikęs nei vieno objektyvaus motyvo kodėl, teismo nuomone, ieškinys negali būti nagrinėtinas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, pažeidė sąžiningos bylos šalies teises ir teismo pareigą priimti motyvuotas nutartis. Jo cituojamose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aptariama vartotojų teisių bylų specifika, akcentuojant padidintą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taikytina iš esmės nagrinėjant iš vartojimo teisinių santykių kylančias bylas ir priimant sprendimus. Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje šie klausimai nėra sprendžiami. Nagrinėjamu atveju netaikytinas ir Europos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. preliminarus sprendimas, nes Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad nacionalinis teismas privalo vertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai jam tampa žinomos sutarties sąlygos nesąžiningumą patvirtinančios teisinės ir faktinės aplinkybės. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas padarė išvadą apie sutarties sąlygos nesąžiningumą visiškai neanalizavęs faktinių bylos aplinkybių.

6Ieškovo Nordea Bank Finland Plc atskirasis skundas netenkintinas.

7Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. CPK 32 str. 1 d. numato sutartinį teismingumą, kuriuo šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tačiau LR Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri, priešingai nei teigia apeliantas, turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (LAT 2006-02-22 nutartis c.b.Nr.3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr.3K-3-211/2008). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo Nordea Bank Finland Plc ir atsakovo A. U. sudaryta vartojimo kredito sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius (LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str.14-15 p.), spręsdamas ieškinio, kurio reikalavimas kildinamas iš šios sutarties, priėmimo klausimą, teismas įvertino sutarties sąlygą dėl teismingumo ir nepažeidė įstatymo.

8Kreipdamasis į teismą su ieškiniu, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos standartinės sutarties sąlyga spręsti ginčą išimtinai Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo aptarta su skolininku individualiai. Tokiu įrodymu nelaikytina ir ieškovo atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog atsakovas savo parašu sutartyje patvirtino, kad yra tinkamai supažindintas su teismingumo taisyklėmis. Sutarties pasirašymo faktas nepaneigia prezumpcijos, jog šiuo atveju atsakovas kaip silpnesnioji sutarties šalis buvo priverstas priimti jam siūlomas (primetamas) ieškovo (stipraus kontrahento) parengtas sutarties sąlygas, o priešingu atveju, atsisakyti sutarties (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija laiko, jog ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. prasme, ji vertintina kaip nesąžininga (CK 6.188 str. 6 d.), todėl yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Teisės aktai nedraudžia standartinėse sutartyse nustatyti sutartinį teismingumą įtvirtinančią sąlygą (CPK 32 str. 1 d.), tačiau tokiu atveju ji turi neprieštarauti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugai keliamiems reikalavimams. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 punktai). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas) 16 straipsnio 1 dalis.

9Kadangi nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Europos Teisingumo Teismo 2009-06-04 priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008-05-22 Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. v. Erzsébet Sustikné Gy?rfi, kurioje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių – paslaugų teikėjo ir vartotojo bei aptarti nacionalinio teismo veiksmai, privalomi sprendžiant pareikšto ieškinio (pareiškimo) teismingumo klausimą bylose, kai viena šalis yra vartotojas. Prejudiciniame sprendime Europos Teisingumo Teismas, be kita ko, nusprendė, kad Nacionalinis teismas privalo ex officio įvertinti, ar sutarties sąlyga yra nesąžininga, kai tik jam tampa žinomos šiuo atžvilgiu reikalingos teisinės ir faktinės aplinkybės. Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, jis jos netaiko, išskyrus, kai vartotojas tam prieštarauja.

10Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepateikė nei vieno objektyvaus motyvo ir tokiu būdu pažeidė sąžiningos bylos šalies teises ir teismo pareigą priimti motyvuotas nutartis. Teismas vertino į bylą pateiktą vartojimo sutarties sąlygą dėl teismingumo, ir išdėstė tokio vertinimo motyvus. Teismas rėmėsi Europos Teisingumo Teismo prejudiciniu 2009 m. birželio 4 d. sprendimu, atsižvelgė į tai, kad atsakovas, vartotojas, gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl šio ginčo sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teisme vertino kaip prieštaraujantį Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

11Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl ieškovo Nordea Bank Finland Plc atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

13Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartį plikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo Nordea Bank Finland Plc į valstybės pajamas iš teismo 2,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai