Byla e2S-2252-230/2016
Dėl leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, M. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo.

3Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos statytojui M. P. 2016-01-11 išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us); 2) įpareigoti atsakovą M. P. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti žemės sklype ( - ), naujai statomą pastatą ( - ), bei sutvarkyti statybvietę; 3) jei atsakovas M. P. aukščiau nurodyto įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti inspekcijai nugriauti žemės sklype ( - ), naujai statomą pastatą ( - ), bei sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo M. P..
    2. Kano apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui M. P. vykdyti statybos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-01-11 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) viešbučio paskirties pastato ir inžinerinių tinklų statybai pagal 2015 metais parengtą „Viešbučių paskirties pastato ( - ), statybos projektas“ projektą žemės sklype ( - ), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
    3. Atsakovas M. P. prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jam atlikti statybvietės žemės sklype ( - ), konservavimo darbus pagal UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai parengtą viešbučių paskirties pastato ( - ), statybos konservavimo projektą. Prašyme nurodė, kad dėl sustabdytų statybos darbų statybvietėje būtina atlikti statybos konservavimo darbus, kurių neatlikus kyla grėsmė sugriūti laikančioms konstrukcijoms, tuo padarant žalą aplinkiniams pastatams ir žmonių gyvybėms. Konservavimo projektu siekiama atlikti minimalius statinio konservavimo darbus, kad būtų užtikrinta: pastatytų statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsauga nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių; nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevencija: statybvietės aptvėrimas, įėjimų į statinius laikinas uždarymas, laikinų statybvietės inžinerinių tinklų atjungimas nuo veikiančių inžinerinių tinklų, iškasų užpylimas ar aptvėrimas, šulinių uždengimas, įspėjamųjų ženklų pastatymas ir kitų saugos priemonių atlikimas; priešgaisrinė apsauga: degalų, tepalų ir degių statybos produktų pašalinimas iš statybvietės, priešgaisrinių privažiavimų atlaisvinimas ir kitų gaisro prevencijos priemonių atlikimas; aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės: paviršinio vandens nutekėjimas, lakių statybos produktų pašalinimas arba uždarymas, cheminių medžiagų, degalų bei tepalų nepatekimas į aplinką ir kitas priemones.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi prašymą atmetė.
    2. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarta – uždrausti atsakovui M. P. vykdyti statybos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-01-11 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-21-160111-00017 viešbučio paskirties pastato ir inžinerinių tinklų statybai pagal 2015 metais parengtą „Viešbučių paskirties pastato ( - ), statybos projektas“ projektą žemės sklype ( - ), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis neuždrausta atsakovui imtis būtiniausių veiksmų tam, kad sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką ir grėsmę pažeisti aplinkinių pastatų konstrukcijas. Tačiau teismas įvertinęs tai, kad pagal pateiktą statybos konservavimo projektą numatoma atlikti tam tikrus darbus, kurie savo prasme laikytini ir naujo statinio statybos darbais, sprendė, jog patenkinus atsakovo prašymą iš dalies būtų pakeičiamos ir 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, būtina atsižvelgti į ieškovės prieštaravimuose nurodytą aplinkybę, kad atlikus konservavimo, o kartu ir pastato statybos darbus, būtų galima atlikti pastato kadastrinius matavimus, parengti kadastrinių matavimų duomenų bylą ir siekti nebaigto statyti pastato teisinio įregistravimo. Atsakovui išaiškinta, kad jis savo žinioje esančią statybų aikštelę privalo prižiūrėti taip, kad nebūtų daroma žala aplinkiniams statiniams, būtų užtikrinta nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevencija, priešgaisrinė apsauga ir aplinkos apsauga nuo taršos.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu atsakovas M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį ir leisti atsakovui atlikti statybvietės žemės sklype ( - ), konservavimo darbus pagal UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai parengtą viešbučių paskirties pastato ( - ), statybos konservavimo projektą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas atsisakė leisti vykdyti konservavimo darbus, tačiau kartu nurodė, kad atsakovas savo žinioje esančią statybų aikštelę privalo prižiūrėti taip, kad nebūtų daroma žala aplinkiniams statiniams, būtų užtikrinta nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevencija, priešgaisrinė apsauga ir aplinkos apsauga nuo taršos, t. y. nurodė, kad konservavimo darbų atlikti negalima, tačiau įpareigojo apsaugoti aplinkinius pastatus nuo galimų neigiamų padarinių, nepaaiškindamas, kokiu būdu atsakovas tai turi užtikrinti, jeigu jam neleidžiama atlikti statybvietės konservavimo darbų.
      2. Konservavimo projekte numatyta įrengtų konstrukcijų (pamatų) apsauga nuo griūties, įrengiant požeminių aukštų perdangas, tokias, kokios jos numatytos statinio projekte. Šis būdas racionalus, nes nereikia įrenginėti konstrukcijų, kurios atnaujinus statybą būtų nugriautos, konservavimo projektas faktiškai tampa statinio darbo projekto dalimi. Neįrengus naujų laikančiųjų konstrukcijų, negali būti užtikrinamas pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas, o tai reiškia egzistuotų pastato griūties galimybė. Neatlikus tinkamų pastato konservavimo darbų, iškiltų ne tik pastato konstrukcijų, bet ir gretimų pastatų griūties grėsmė. Atsakovo pasirinktas pastato konservavimo būdas yra optimalus ir racionalus bei užtikrina visų proceso dalyvių interesų apsaugą, t. y. atlikus konservavimo darbus ne tik, kad bus apsaugoti aplinkiniai pastatai nuo griūties, tačiau ir minimalizuoti atsakovo nuostoliai tuo atveju, jeigu teismas ieškinį atmestų.
      3. Teismo argumentas, kad atlikus konservavimo darbus, kaip nurodyta konservavimo projekte, atsakovas galės atlikti pastato kadastrinius matavimus, parengti kadastrinių matavimų duomenų bylą ir siekti nebaigto statyti pastato teisinio įregistravimo, yra nepagrįstas. Ginčo byla yra dėl statybos leidimo panaikinimo ir kaip vienas esminių argumentų yra nurodomas žemės sklypo nuomos sutarties nebuvimas, todėl net jei atsakovas ir galėtų pasiekti, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai, remiantis pačios ieškovės argumentais, tai negalėtų būti padaryta dėl to, jog nėra žemės sklypo nuomos sutarties. Be to, jeigu teismas spręstų, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, netgi ir atlikus pastato dalies kadastrinius matavimus bet kokia pastato dalies registracija būtų neįmanoma, o jeigu būtų atlikta, turėtų būti panaikinta.
      4. Teismas neatsižvelgė į faktinę situaciją ir proceso dalyvių interesų pusiausvyrą, kadangi neleido atlikti pastato konservavimo darbų, tačiau įpareigojo imtis priemonių, kad neatsirastų žala aplinkai ir aplink esantiems pastatams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad leidus atlikti pastato konservavimo darbus ir būtų užtikrinta proceso dalyvių interesų pusiausvyra, t. y. būtų atlikti darbai, kurie užtikrintų aplink esančių pastatų saugumą bei garantuotų, kad neatsirastų žala aplinkai, o teismui atmetus ieškovės ieškinį atlikti darbai galėtų būti pritaikomi statomam statiniui. Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovės ieškinį, visais atvejais atsakovas būtų priverstas savo sąskaita pašalinti visus statinius iš žemės sklypo, t. y. nebūtų pažeisti proceso dalyvių interesai, o atsakovas veiktų išimtinai savo rizika.
      5. Teismui neleidus atlikti konservavimo darbų atsakovas bus priverstas neatlikti jokių veiksmų ir tokiu būdu gali atsirasti žala aplinkai ir aplinkiniams pastatams, ką jau patvirtina 2016 m. liepos 26 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimas, kad jau yra įvykę plika akimi matomi aplinkinių pastatų pažeidimai - skilinėja šalimais esančios Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros pastato sienos. Arba atsakovas bus priverstas ieškoti kitų sprendinių, kurie gali būti brangesni ir sudėtingesni, dėl ko atsakovas patirs papildomus kaštus.
    2. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog statytojo siekiami atlikti konservavimo darbai pagal statybos konservavimo projektą yra akivaizdus siekis, neturint galimybės įgyvendinti statytojo teisės, statybos darbais sukurti nebaigtą statyti statinį – siekiama pastatyti 2 požeminius statinio aukštus. Prašymu atsakovas teismo prašo leisti jam atlikti statinio konservavimo darbus pagal statybos konservavimo projektą – ir iš esmės pastatyti du statinio požeminės dalies aukštus (taip, kaip yra numatyta statinio projekte), taip siekiant teismo 2016-05-09 nutartimi uždraustos statybos statusą pakeisti į nebaigtą statybą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti). Ir be teismo skundžiama nutartimi nurodytų argumentų, Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta statytojo pareiga, numatanti, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Taigi atsakovas, būdamas statytoju, taip pat turi pareigą nepadaryti žalos aplinkiniams bei užtikrinti žmonių saugą statybvietėje. Todėl atsakovas ir šiuo metu turi pareigą, numatytą ne teismo skundžiama nutartimi, o Statybos įstatymo aukščiau nurodyta nuostata rūpintis, kad nebūtų padaryta žala gretimiems sklypams bei juose esantiems statiniams net ir neatliekant statybos konservavimo darbų pagal statybos konservavimo projektą. Ieškovė sutinka su tuo, kad statinio konservavimo darbus atlikti yra būtina, tačiau tik minimalius, siekiamam tikslui reikalingus pasiekti darbus, nestatant naujų statinio konstrukcijų ir ne pagal statytojo pateiktą statinio konservavimo projektą, ir ne jame nurodytomis apimtimis. Statytojo pageidaujami atlikti statinio konservavimo darbai akivaizdžiai reikštų 2016-05-09 nutarties nustatytų draudimų panaikinimą, Statybos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalyse įvardintų esminių sąlygų, lemiančių teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje, pažeidimą ir nebaigto statyti statinio sukūrimą, kas akivaizdžiai lemtų teismo sprendimo ieškinio tenkinimo atveju įvykdymo apsunkinimą.
    3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad egzistuoja reali grėsmė, jog neatlikus jokių veiksmų gali būti pažeistos aplinkinių pastatų konstrukcijos, tačiau atsakovas gali atlikti tik minimalius reikiamam tikslui pasiekti reikalingus darbus, nestatant naujų statinio konstrukcijų.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl naujų įrodymų

    1. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas M. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus naujus įrodymus – ekspertinio tyrimo akto Nr. 16-24 paaiškinimus. Teismas, įvertinęs tai, kad minėtas įrodymas buvo gautas po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, juo apeliantas grindžia savo atskirąjį skundą, minėtas įrodymas gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, nutaria jį priimti (CPK 314 straipsnis).

7Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
    2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (jų masto sumažinimo), t. y. leidimo atsakovui M. P. atlikti statybvietės žemės sklype ( - ), konservavimo darbus pagal UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai parengtą viešbučių paskirties pastato ( - ), statybos konservavimo projektą.
    3. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal pateiktą statybos konservavimo projektą numatoma atlikti tam tikrus darbus, kurie savo prasme laikytini ir naujo statinio statybos darbais, sprendė, jog patenkinus atsakovo prašymą iš dalies būtų pakeičiamos ir 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, be to, atlikus konservavimo, o kartu ir pastato statybos darbus, būtų galima atlikti pastato kadastrinius matavimus, parengti kadastrinių matavimų duomenų bylą ir siekti nebaigto statyti pastato teisinio įregistravimo, todėl prašymą atmetė.
    4. Apeliantas (atsakovas) M. P., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, atmesdamas prašymą dėl konservavimo darbų vykdymo, neišaiškino, kokiu būdu atsakovas turi užtikrinti aplinkinių pastatų apsaugą nuo neigiamų padarinių, tuo tarpu atsakovo pasirinktas konservavimo būdas yra racionalus, kadangi užtikrina visų proceso dalyvių interesų apsaugą – apsaugo aplinkinius pastatus nuo griūties ir minimalizuoja atsakovo nuotolius tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, nes atlikti darbai galėtų būti pritaikomi statomam statiniui, be to, ieškinį patenkinus, atsakovas visais atvejais būtų priverstas savo sąskaita pašalinti visus statinius iš žemės sklypo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo ir leidimo vykdyti konservavimo darbus
    1. Kaip vieną iš argumentų, pagrindžiančių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, apeliantas nurodo, jog atsakovo pasirinktas konservavimo būdas yra racionalus, optimalus ir užtikrina visų proceso dalyvių interesų apsaugą – apsaugo aplinkinius pastatus nuo griūties bei minimalizuoja atsakovo nuostolius, jei ieškinys būtų atmestas, kadangi atlikti darbai galėtų būti pritaikomi statomam statiniui, todėl teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo vykdyti konservavimo darbus. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu.
    2. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
    3. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK145 straipsnio 1 dalis), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turi ne tik užtikrinti minėtų principų laikymąsi, bet ir atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, bei į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos nepakeitus jų masto, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-868-943/2016).
    4. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, arba sumažinti nustatytų apribojimų mastą. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-463-464/2015; 2015-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1728-370/2015).
    5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kano apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui M. P. vykdyti statybos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-01-11 leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) viešbučio paskirties pastato ir inžinerinių tinklų statybai pagal 2015 metais parengtą „Viešbučių paskirties pastato ( - ), statybos projektas“ projektą žemės sklype ( - ), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartis palikta nepakeista.
    6. Apeliantas (atsakovas) M. P. prašo leisti jam atlikti statybvietės žemės sklype ( - ), konservavimo darbus pagal UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai parengtą viešbučių paskirties pastato ( - ), statybos konservavimo projektą, t. y. siekia sumažinti minėta teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. leidžiant jam atlikti tam tikrus statybos (konservavimo) darbus pagal jo pateiktą konservavimo projektą.
    7. Iš atsakovo M. P. pateikto statybos konservavimo projekto matyti, kad siekiant užtikrinti pastatytų statinio laikančių konstrukcijų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, bei gretimų pastatų esminius statinių reikalavimus reikia atlikti šiuos darbus: apibetonuoti išorines atramines sienas -2 aukšte; įrengti pamatus po vidinėmis pastato kolonomis ir sienomis; išbetonuoti -2a kolonas ir sienas; užbetonuoti -2a perdangos plokštę; apibetonuoti išorines atramines sienas -1 aukšte; išbetonuoti -1a kolonas ir sienas; užbetonuoti -1a perdangos plokštę; užpilti iškasą pastato perimetru iki žemės paviršiaus lygio. Punktuose 1 – 8 numatyti statybos konservavimo darbai turi būti atlikti pagal šiame projekte pateiktus brėžinius ir UAB Architektų biuras G. N. ir partneriai parengto statybos projekto technines specifikacijas, vadovaujantis STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ reikalavimais. Siekiant užtikrinti nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją, reikia atlikti šiuos darbus: angas perdangos plokštėje uždengti skydais, juos mechaniškai patikimai pritvirtinant; aptverti statybvietę ir užtikrinti, kad į statybvietę nepateks pašaliniai asmenys. Siekiant užtikrinti priešgaisrinę apsaugą, reikia atlikti šiuos darbus: iš statybvietės pašalinti degalus, tepalus ir degius statybos produktus. Siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą nuo taršos, reikia atlikti šiuos darbus: įrengti nuolydžius lietaus vandens nuvedimui nuo konservuojamo pastato.
    8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs statybos konservavimo projekte numatytus atlikti konservavimo darbus, jų pobūdį, apimtis, sprendė, jog pateiktame statybos konservavimo projekte numatomi atlikti darbai savo prasme laikytini ir naujo statinio statybos darbais, todėl atsakovo M. P. prašymą atmetė, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.
    9. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, 31 punkte numatyta, kad sustabdžius statinių statybą atliekami jų konservavimo darbai Statinio konservavimo tvarkos aprašu (Reglamento 5 priedas) nustatyta tvarka ir atvejais. Aprašo 2 punkte numatyta, kad statinio konservavimo darbai atliekami (jei numatoma ilgesnė kaip 3 mėnesių statybos sustabdymo trukmė): 2.1. kai statyba (išskyrus savavališką) sustabdoma statybos valstybinę priežiūrą atliekančio pareigūno reikalavimu – gavus šio pareigūno leidimą atlikti statinio konservavimo darbus, išduodamą statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka; 2.2. kai statybos sustabdymo pagrindas yra savavališka statyba, – tik tais atvejais, kai juos atlikti leidžia teismas savo sprendimu ar nutartimi; 2.3. kai statybą sustabdo pats statytojas savo sprendimu.
    10. Nors nagrinėjamu atveju statybos darbų sustabdymas žemės sklype ( - ), neapima Aprašo 2.1.-2.3. papunkčiuose numatytų atvejų, kai atliekami statinio konservavimo darbai, nes statybos darbai šiuo atveju sustabdyti teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, tačiau teismas šiuo atveju spręsdamas klausimą dėl konservavimo darbų apimties vadovaujasi Aprašo 8.1.-8.4. papunkčių nuostatomis, numatančiomis minimalią konservavimo darbų apimtį, kurios privaloma laikytis, vykdant konservavimo darbus.
    11. Konservavimo tvarkos aprašo 4 punktas numato statinio konservavimo darbų apimtį, kurią reikia (privaloma) atlikti sustabdžius naujo statinio statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą, siekiant apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, inžinerinius tinklus bei įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos, bei vykdymo tvarką. Pagal Aprašo II dalies 8 punkto 8.1.-8.4. papunkčius minimali statinio konservavimo darbų apimtis turi užtikrinti: sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų; nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją: statybvietės aptvėrimą, įėjimų į statinius laikiną uždarymą, laikinų statybvietės inžinerinių tinklų atjungimą nuo veikiančių inžinerinių tinklų, iškasų užpylimą ar aptvėrimą, šulinių uždengimą, įspėjamųjų ženklų pastatymą ir kitų saugos priemonių atlikimą; priešgaisrinę apsaugą: degalų, tepalų ir degių statybos produktų pašalinimą iš statybvietės, priešgaisrinių privažiavimų atlaisvinimą ir kitų gaisro prevencijos priemonių atlikimą; aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės: paviršinio vandens nutekėjimą, lakių statybos produktų pašalinimą arba uždarymą, cheminių medžiagų, degalų bei tepalų nepatekimą į aplinką ir kitas priemones.
    12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo M. P. pateiktą statybos konservavimo projektą bei ekspertinio tyrimo aktą, sprendžia, jog atsakovas, pateikdamas prašymą leisti atlikti konservavimo darbus, iš esmės siekia pastatyti du statinio požeminės dalies aukštus taip, kaip yra numatyta statinio projekte. Atsakovas M. P. atskirajame skunde taip pat neneigia, jog konservavimo projekte numatyti atlikti darbai yra susiję su žemės sklype ( - ), pagal projektą statomo statinio statybos darbais ir tokį konservavimo darbų pobūdžio pasirinkimą motyvuoja tuo, jog nereikės įrenginėti konstrukcijų, kurios atnaujinus statybą turėtų būti nugriautos, konservavimo projektas faktiškai tampa statinio darbo projekto dalimi, tokiu būdu minimalizuojami atsakovo nuostoliai ieškinio atmetimo atveju.
    13. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovui yra uždrausta vykdyti bet kokius statybos darbus žemės sklype ( - ), pagal 2016-01-11 išduotą leidimą viešbučio paskirties pastato ir inžinerinių tinklų statybai pagal 2015 metais parengtą „Viešbučių paskirties pastato ( - ), statybos projektas“ projektą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi bet kokie statybos darbai pagal 2016-01-11 išduotą leidimą žemės sklype ( - ), yra negalimi, o atsakovo M. P. prašymas leisti vykdyti konservavimo darbus pagal pateiktą darbų konservavimo projektą ir pasirinktas statybos konservavimo būdas (jo apimtis) prieštarauja Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžiui ir esmei, nes jį tenkinus sudaromos prielaidos tęsti statybos darbus.
    14. Pažymėtina, kad vienu iš argumentų taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje buvo tai, jog žemės sklypo ( - ), nuomos sutartis yra pasibaigusi (galiojo iki 2016 m. vasario 9 d.) ir jos terminas nėra pratęstas, taigi atsakovas M. P., neturėdamas nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą ir nevaldydamas / nenaudodamas šio žemės sklypo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, neatitinka statytojo sąvokos, kaip tai numato Statybos įstatymo nuostatos, ir neturi teisės vykdyti statybos darbų šiame žemės sklype. Kaip numatyta teismų praktikoje, bent vienos iš Statybos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalyse įvardintų esminių sąlygų, lemiančių teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje, nebuvimas eliminuoja teisę būti statytoju ir užkerta kelią statybos procesui (LVAT 2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013, 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1153/2014). Todėl leidus atsakovui M. P. vykdyti jo prašomus statybos konservavimo darbus, būtų ne tik pažeistos žemės sklypo savininkės – valstybės – teisės bei viešasis interesas, tačiau toks leidimas prieštarautų galiojančiam teisiniam reglamentavimui.
    15. Be to, nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl atsakovui M. P. 2016-01-11 išduoto leidimo panaikinimo ir statybos pagal galimai neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo. Todėl tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys būtų patenkintas ir panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016-01-11 išduotas leidimas, statomas pastatas žemės sklype ( - ), privalėtų būti nugriautas, o statybvietė sutvarkyta. Atsižvelgiant į tai, leidimas atsakovui M. P. vykdyti statybos konservavimo darbus, kurie iš esmės prilygsta statomo statinio statybos darbams pagal numatytą projektą, neabejotinai apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, t. y. statybos rezultato – pastato – griovimo darbai būtų susiję su didesnėmis materialinėmis ir laiko sąnaudomis.
    16. Atsakovas M. P. atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas atsisakė leisti (nurodė, kad negalima) vykdyti konservavimo darbus, tačiau kartu įpareigojo atsakovą savo žinioje esančią statybų aikštelę prižiūrėti taip, kad nebūtų daroma žala aplinkiniams statiniams, būtų užtikrinta nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevencija, priešgaisrinė apsauga ir aplinkos apsauga nuo taršos ir nepaaiškino, kaip tai padaryti. Apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto argumentą laiko nepagrįstu ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo M. P. prašymą leisti vykdyti statybos konservavimo darbus pagal konkretų pateiktą statybos konservavimo darbų projektą, kuriame, kaip jau minėta, numatyti vykdyti statybos konservavimo darbai iš esmės prilygsta statomo statinio statybos darbams. Tačiau teismas jokiu būdu neuždraudė atsakovui M. P. organizuoti darbus, išvardintus Aprašo 8.1., 8.2., 8.3., 8.4. papunkčiuose, užtikrinančius sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų, žmonių saugą statybvietėje, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės iki statybos darbų atnaujinimo.
    17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių galima užtikrinti ir kitais būdais, t. y. nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų, kaip tai ir numato Aprašo 8.1. papunktis.
    18. Be to, pažymėtina, jog Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta statytojo pareiga, numatanti, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Taigi atsakovas M. P., vykdydamas statybos darbus, turi įstatyminę pareigą (be atskiro teismo leidimo ar įpareigojimo) nepadaryti žalos aplinkiniams bei užtikrinti žmonių saugą statybvietėje, net ir neatliekant statybos konservavimo darbų pagal pateiktą statybos konservavimo projektą.
    19. Kaip jau minėta, spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turi ne tik užtikrinti teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principų laikymąsi, bet ir atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, bei į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos nepakeitus jų masto, o ieškinys – atmestas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašomų atlikti statybos konservavimo darbų pobūdį, jų apimtį, įtaką Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms ir atmesdamas atsakovo M. P. prašymą dėl leidimo vykdyti statybos konservavimo darbus, minėtų principų nepažeidė, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentas dėl proceso dalyvių interesų pusiausvyros pažeidimo laikytinas nepagrįstu.
    20. Atsakovas M. P. skundžiamos nutarties nepagrįstumą taip pat grindžia ir tuo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atlikus konservavimo darbus, kaip nurodyta konservavimo projekte, atsakovas galės atlikti pastato kadastrinius matavimus, parengti kadastrinių matavimų duomenų bylą ir siekti nebaigto statyti pastato teisinio įregistravimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu, kadangi, kaip jau minėta, žemės sklypo ( - ), nuomos sutartis yra pasibaigusi ir jos terminas nėra pratęstas, taigi atsakovas M. P., neturėdamas nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą ir nevaldydamas / nenaudodamas šio žemės sklypo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, negali būti statytoju, be to, šioje civilinėje byloje vyksta ginčas dėl atsakovui M. P. išduoto statybos leidimo teisėtumo, todėl nebaigto statyti pastato teisinis įregistravimas negalėtų būti atliktas. Tačiau minėtas apelianto argumentas neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
    21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo M. P. pateiktas 2016 m. liepos 26 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nagrinėjamu atveju taip pat nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių masto sumažinimo būtinybės. Iš 2016 m. liepos 26 d. antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog šalimais statomo Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros pastato sienos yra suskilinėję, t. y. konstatuotas pastato pažeidimo faktas, tačiau antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina aplinkybės, jog minėti pastato pažeidimai atsirado būtent dėl statybos darbų žemės sklype ( - ), sustabdymo, be to, atsakovas gali imtis kitokių statybos konservavimo priemonių nei tos, kurios numatytos jo pateiktame konservavimo projekte.
    22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
    23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
    24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

9Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai