Byla 2A-576/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Kazio Kailiūno (pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovo J. S. atstovei advokatei Vilmai Daukšaitei, atsakovės R. L. atstovui advokatui Ugniui Pėdnyčiai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. B. apeliacinį skundą ir atsakovų M. L. , J. L. , R. L. bei trečiojo asmens J. K. prisidėjimus prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-228-43/2008 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovams M. L. , J. L. , R. L. , E. B., tretiesiems asmenims J. K. , Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarei V. S. –M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas J. S. 2005 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. L. , J. L. , R. L. , E. B., tretiesiems asmenims J. K. , Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarei V. S. –M., prašydamas pripažinti negaliojančiomis, kaip pažeidžiančias kreditoriaus teises, 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-2631, pagal kurią R. L. nuosavybės teise valdomą butą, esantį ( - ) , padovanojo sūnui M. L. , ir 2004 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. L. nuosavybės teise valdomą butą, esantį ( - ), pardavė E. B. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovų J. L. bei R. L. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovai pasiskolino iš ieškovo 20 300 JAV dolerių ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2002 m. gegužės 1 d., tačiau skolos numatytu terminu negrąžino ir dėl to ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovams J. L. ir R. L. priklausantis turtas buvo pradėtas realizuoti būtent po skolinių įsipareigojimų atsiradimo – pirmiausiai atsakovams priklausantis turtas neatlygintinų sutarčių pagrindu buvo perleistas jų sūnui M. L. ir atsakovės R. L. motinai J. K. , o praėjus trumpam laiko periodui, turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims. Ieškovo nuomone, tokiu būdu atsakovai J. L. ir R. L. siekė išvengti savo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Ieškovas pažymėjo, kad visas atsakovams L. priklausantis turtas buvo realizuotas, todėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo ieškovui buvo priteista skola, nėra, atsakovai skolininkai L. šiai dienai yra nemokūs. Ieškovas nurodė, kad sudarant 2004 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsakovę E. B. pagal įgaliojimą atstovavo J. K. , atsakovė butą įsigijo jo net neapžiūrėjusi, butu nesinaudojo, po sutarties sudarymo jame ir toliau gyveno atsakovai L., todėl, ieškovo teigimu, atsakovė E. B. negali būti pripažįstama sąžininga įgijėja.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino negaliojančia 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią R. L. butą, esantį ( - ) , padovanojo M. L. ; pripažino negaliojančia 2004 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. L. butą, esantį ( - ) , pardavė E. B. ; taikė restituciją ir priteisė R. L. iš E. B. butą, esantį ( - ) , o E. B. iš M. L. – 95 000 Lt; priteisė iš R. L. ir J. L. solidariai J. S. 4 228 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš R. L. ir J. L. solidariai į valstybės biudžetą 83,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia CK 6.66 straipsniu, nustatančiu kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Teismas pažymėjo, kad actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Teismo teigimu, tai, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkams, t. y. atsakovams J. L. ir R. L. , patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas.

6Teismas nurodė, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus, taikant actio Pauliana institutą svarbu nustatyti, kokią įtaką skolininko mokumui galėjo turėti ginčijamo sandorio sudarymas. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamo sandorio, t.y. 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutarties, sudarymo metu atsakovei R. L. be padovanoto turto taip pat priklausė: ¼ dalis vieno kambario buto, esančio ( - ), kurią atsakovė 2003 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui J. K. ; 18/1000 dalių patalpų-sandėlio, esančio ( - ), kurios buvo perleistos 2004 m. kovo 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu; ¼ dalis garažo, esančio ( - ), kurią atsakovė 2003 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi perleido trečiajam asmeniui J. K. ; 85/760 dalys žemės sklypo, esančio ( - ), kurias atsakovė 2003 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi perleido atsakovui M. L. . Teismas nurodė, kad atsakovui J. L. nurodytu laikotarpiu priklausė: ¼ dalis vieno kambario buto, esančio ( - ) , kurią atsakovas 2002 m. gegužės 9 d. dovanojimo sutartimi perleido atsakovui M. L. ; ¼ dalis garažo, esančio ( - ) , kurią atsakovas 2003 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi perleido atsakovui M. L. . Teismas pažymėjo, kad nors sudarius ginčijamą dovanojimo sutartį atsakovai J. L. ir R. L. dar turėjo turto kreditoriniams reikalavimams tenkinti, tačiau beveik visas kitas jų turimas turtas per dvi savaites taip pat buvo perleistas dovanojimo sutarčių pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad dėl ginčijamo sandorio – 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutarties – sudarymo atsakovai J. L. ir R. L. tapo nemokūs, tuo pažeisdami kreditoriaus (ieškovo) teises, ir dėl to ieškovas neteko galimybės patenkinti savo reikalavimą.

7Teismas nurodė, kad ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti (CK 6.66 str. 1d.). Teismas konstatavo, kad atsakovai pateikė 1992 m. sausio 18 d. trečiojo asmens J. K. ir atsakovės R. L. pasirašytą susitarimą, kuriame nurodyta, jog J. K. sutinka, kad jos vardu jai teisiškai priklausantį butą, esantį ( - ) , privatizuotų jos duktė R. L. , ir duoda šiam butui privatizuoti 18 500 rublių, tačiau butas ir toliau liks J. K. , o vėliau bus padovanotas jos anūkui M. L. . Teismas nurodė, kad pagal tuo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio pirmąją dalį, gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Teismas pažymėjo, kad toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Teismas nurodė, kad 1992 m. sausio 18 d. J. K. ir R. L. susitarimas nėra patvirtintas notariškai, todėl negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių ir negalėjo būti teikiamas privatizuojant butą, esantį ( - ) . Dėl to teismas minėtą įrodymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutarties šalys privalėjo sudaryti šį sandorį, pateikta nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad būtinybės sudaryti ginčijamą sandorį atsakovai neturėjo.

8Teismas nurodė, kad siekiant, jog sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis, o neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta su artimu giminaičiu – sūnumi, o tokiais atvejais preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str. 1 p., 3.135 str.).

9Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad yra visos būtinos įstatymo numatytos sąlygos kreditoriui ginčyti skolininko sudarytą sandorį, todėl 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartis, kuria R. L. butą, esantį ( - ) , padovanojo savo sūnui M. L. , pripažintina negaliojančia, kaip pažeidžianti kreditoriaus, t. y. ieškovo, teises.

10Teismas nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų M. L. ir E. B. buvo sudaryta už atsakovą M. L. veikiant jo įstatyminiams atstovams – tėvams atsakovams J. L. ir R. L. . Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nurodytos sutarties sudarymo metu atsakovui M. L. tebuvo keturiolika metų, galima teigti, kad viena iš sandorio šalių faktiškai buvo atsakovai J. L. ir R. L. . Teismas nurodė, kad ieškovas į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2003 m. rugsėjo 30 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas teismo įsakymą priėmė 2003 m. spalio 1 d., teismo įsakymo nuorašas skolininkams J. L. ir R. L. buvo įteiktas 2003 m. spalio 9 d. Teismas pažymėjo, kad nepaisydami tarp šalių vykstančio teisminio ginčo, atsakovai J. L. ir R. L. , žinodami apie ieškovo jiems pareikštus reikalavimus ir apie teismo priimtą sprendimą, 2004 m. rugpjūčio 18 d. perleido jų sūnui priklausiusį ginčo butą, o šio sandorio sudarymo metu daugiau jokio vertingo turto atsakovai J. L. ir R. L. neturėjo. Teismas nurodė, kad sudarius 2004 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo perleistas paskutinis atsakovų šeimos turtas, taip užkertant kelią kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Teismas pažymėjo, kad atsakovai J. L. ir R. L. , žinodami apie savo įsipareigojimus ieškovui ir priimtą teismo sprendimą, galėjo apie pageidaujamą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį informuoti ieškovą ir tokiu būdu stengtis išvengti tarp šalių galinčio kilti dar vieno teisinio ginčo, tačiau to nepadarė.

11Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad dėl 2004 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovų J. L. ir R. L. šeima, o tuo pačiu ir atsakovai J. L. ir R. L. , tapo nemokūs, tuo pažeisdami kreditoriaus (ieškovo) teises.

12Teismas nurodė, kad nors, atsakovų J. L. , R. L. ir trečiojo asmens J. K. teigimu, atsakovai J. L. ir R. L. butą atsakovei E. B. perleido siekdami už butą gauti pinigų, kurių reikėjo sunkiai sergančio atsakovų sūnaus M. L. gydymo ir išlaikymo išlaidoms, tačiau 2005 m. lapkričio 21 d. atsiliepime į ieškinį atsakovai L. nurodė, kad ginčo butą buvo priversti parduoti dėl sunkios finansinės padėties, o gautas lėšas skirti sūnaus išlaikymui. Be to, 2004 m. birželio 18 d. prašyme dėl teismo leidimo išdavimo atsakovai L. nurodė priežastis, dėl kurių norėjo parduoti jų sūnui M. L. priklausantį ginčo butą, tačiau tarp jų nebuvo nurodyta sunki sūnaus liga ir jo gydymui reikalingos išlaidos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovų paaiškinimai ir su jais susiję byloje esantys rašytiniai įrodymai prieštarauja vieni kitiems, atsakovų argumentai dėl būtinybės sudaryti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį vertintini kritiškai ir atmestini. Teismas pažymėjo, kad kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai privalėjo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, į bylą pateikta nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad būtinybės sudaryti 2004 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai L. neturėjo.

13Teismas nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.66 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai tretysis asmuo, šiuo atveju atsakovė E. B. , sudarydama ginčijamą sutartį su atsakovais L., buvo nesąžininga, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sutartis pažeidžia ieškovo teises (CK 6.66 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad sudarant 2004 m rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovę E. B. atstovavo atsakovės R. L. motina, atsakovo M. L. močiutė, tretysis asmuo J. K. . Teismas pažymėjo, kad toks atstovavimas pagal CK 2.134 straipsnio pirmąją dalį yra draudžiamas, kadangi J. K. atsakovės E. B. vardu faktiškai sudarė sandorį su savo dukterimi atsakove R. L. . Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė E. B. sudarydama sandorį neatliko jokių veiksmų, net neatvyko apžiūrėti perkamo buto. Teismo teigimu, apie esamus skolinius įsipareigojimus, vykstantį teisminį ginčą atsakovė E. B. privalėjo žinoti, kadangi apie tai ją privalėjo informuoti jos atstovė J. K. . Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė E. B. , sudarydama 2004 m rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesąžininga, t. y. turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia atsakovų L. kreditoriaus ieškovo teises.

14Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad yra visos būtinos įstatymo numatytos sąlygos kreditoriui ginčyti skolininko sudarytą sandorį, todėl 2004 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria M. L. butą, esantį ( - ) , pardavė E. B. , pripažintina negaliojančia, kaip pažeidžianti kreditoriaus, t. y. ieškovo, teises.

15Teismas nurodė, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais (CK 1.80 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamos 2004 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės davė pagrindą pripažinti, jog atsakovė E. B. yra nesąžininga ginčo nekilnojamojo turto įgijėja, konstatavo, kad jis iš atsakovės E. B. gali būti išreikalautas.

16Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad pripažinus 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį ir 2004 m rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiomis, taikant restituciją atsakovei R. L. iš atsakovės E. B. priteistinas ginčo butas, o E. B. iš atsakovo M. L. priteistini 95 000Lt.

17Teismas pažymėjo, kad CK 6.66 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį pareiškė 2005 m. spalio 27 d., kartu su ieškiniu pateikdamas ir antstolio V. Č. 2005 m. sausio 19 d. pažymą apie vykdymo eigą, iš kurios, ieškovo teigimu, jam ir tapo žinoma apie jo kaip kreditoriaus teisių pažeidimą. Teismas nurodė, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Teismo nuomone, nors atsakovų teigimu, ieškovas apie ginčijamus sandorius turėjo galimybę sužinoti anksčiau, t.y. nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, tačiau šio ginčo atveju neturi esminės reikšmės faktas, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamų sandorių sudarymą, kadangi svarbiausia nustatyti, kada ieškovas sužinojo, kad atsakovų sudaryti sandoriai padarė juos nemokiais. Teismo teigimu, akivaizdu, kad atsakovų finansinė padėtis ieškovui tapo aiški tik vykdymo procese, t. y. antstoliui pateikus pažymą apie vykdymo eigą. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškinio senatis prasidėjo 2005 m. sausio 20 d., o ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino.

18Apeliaciniame skunde atsakovė E. B. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą, jo skaičiavimo pradžią actio Pauliana ieškiniui pareikšti ir taip nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Actio Pauliana ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie ginčijamą sandorį (subjektyvus kriterijus), bet ir su kreditoriaus turėjimu sužinoti apie tokį sandorį laiku (objektyvus kriterijus). Teismas nenustatė ieškinio senaties pradžios pagal objektyvųjį kriterijų. Be to, teismas, pripažindamas, kad ieškinio senatis prasidėjo ieškovo nurodytą dieną – 2005 m. sausio 20 d., neatsižvelgė į bylos įrodymus ir paties teismo nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad ieškovas turėjo ir realiai galėjo sužinoti apie ginčo sandorius nuo jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Teismas nevertino, kad ieškovas laiku apie sandorius nesužinojo ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl savo aplaidumo. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad neturi reikšmės aplinkybė, kada ieškovas sužinojo apie ginčijamų sandorių sudarymą, nes, teismo teigimu, svarbiausia nustatyti, kada ieškovas sužinojo, jog atsakovų sudaryti sandoriai padarė juos nemokiais. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį.
  2. Teismo išvada, kad E. B. nebuvo sąžininga įgijėja, nepagrįsta. Į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apeliantės nesąžiningumą, priešingai – bylos įrodymai patvirtina, kad apeliantė nežinojo, jog sandoris pažeis M. L. tėvų kreditoriaus teises, kadangi apeliantė buvo informuota, jog nepilnametis M. L. jokių skolinių įsipareigojimų neturi, be to, šiam sandoriui sudaryti buvo gautas teismo leidimas. Apeliantė, sudarydama ginčijamą sandorį, buvo pakankamai apdairi ir rūpestinga: buvo patikrintas buto teisinis statusas, M. L. buvo buto savininkas daugiau nei 1,5 metų, butas buvo laisvas nuo bet kokių suvaržymų, nebuvo įregistruota jokių draudimų ar apribojimų sandoriui sudaryti. Be to, teismo išvada, kad apeliantė buvo nesąžininga, kadangi apie atsakovų J. L. ir R. L. skolą, teisminį procesą privalėjo žinoti, nes apie tai ją privalėjo informuoti J. K. , prieštarauja bylos medžiagai bei neparemta jokiais įrodymais.
  3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sąlygas actio Pauliana ieškiniui patenkinti, bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismas nepagristai pripažino 2004 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes ieškovas šio sandorio actio Pauliana pagrindu neginčijo, o byloje nėra nustatyta visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų. Teismas taip pat nepagristai pripažino 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sandorį negaliojančia, nes byloje nėra nustatyta visų actio Pauliana institutui taikyti būtinų sąlygų.
  4. Teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas – netinkamai vertino pateiktų įrodymų įrodomąją galią, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, neatsižvelgė į tai, kad būtent ieškovas privalėjo įrodyti visas aplinkybes ir sąlygas, kuriomis grindė savo reikalavimus. Be to, teismas nevertino atsakovų visų į bylą pateiktų įrodymų, nevertino atsakovų, trečiojo asmens ir liudininkų nurodytų aplinkybių ir netyrė atsakovų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų.

19Atsakovai M. L. , J. L. , R. L. bei tretysis asmuo J. K. pateikė teismui pareiškimus, kuriais prisidėjo prie atsakovės E. B. apeliacinio skundo.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. S. prašo apeliacinės instancijos teismą palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi ieškinio senaties turi būti skaičiuojamas ne nuo ginčo sutarčių sudarymo, o nuo to momento, kai ieškovui tapo žinoma apie ginčo sutartis, t.y. nuo 2005 m. sausio 19 d. antstolio V. Č. pažymos apie vykdymo eigą gavimą, todėl teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos. Ieškovas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, kad jos sąžiningumas nebuvo nuginčytas. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad 2004 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovų M. L. ir E. B. sudarius pardavėją M. L. atstovaujant jo įstatyminiams atstovams - tėvams, ieškovo skolininkams, o nuosavybės teisę į ginčo butą M. L. įgijus iš savo tėvų, remiantis neatlygintina 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartimi, šiuo atveju taikytina nesąžiningumo prezumpcija, įvirtinta CK 6.67 straipsnyje. Ieškovo nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnio nuostatas. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visi pagrindai pripažinti ginčo sutartis negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio pagrindu ir teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei tinkamai aiškino bei taikė actio Pauliana reglamentuojančias teisės normas.

21Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

22Byloje nustatyta, kad pagal 2001 m. spalio 25 d. paskolos sutartį J. L. ir R. L. pasiskolino iš J. S. 20 300 JAV dolerių ir įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2002 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2003 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino kreditoriaus J. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 20 300 JAV dolerių sumai skolininkų J. L. , R. L. turtą bei pavedė antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą skolininkų turtą. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovo J. S. ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų J. L. , R. L. 20 300 JAV dolerių skolą, 2 827,63 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui J. S. , o atsakovų J. L. , R. L. priešieškinį atmetė. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2004 m. rugsėjo 2 d. R. L. 2003 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui M. L. jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) . 2004 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi M. L. pardavė E. B. butą, esantį ( - ) , už 95 000 Lt kainą. Antstolis V. Č. pateikė J. S. pažymą apie vykdymo eigą 2005 m. sausio 19 d. Nr. 116-968/04.

23Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

24Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, yra nepagrįstas. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus teisės pažeidimo sužinojimo arba turėjimo sužinoti laiką. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus bei nustatytas bylos aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovų finansinė padėtis ieškovui tapo aiški tik vykdymo procese, t. y. antstoliui pateikus pažymą apie vykdymo eigą, todėl konstatuotina, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2005 m. sausio 20 d. ir ieškovas kreipėsi į teismą nepraleidęs ieškinio senaties termino, yra pagrįstos. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas apie ginčijamus ieškiniu sandorius turėjo žinoti anksčiau, t. y. nuo jų registravimo registre momento, nėra pagrįstas, kadangi ieškovas yra užsienio valstybės fizinis asmuo, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tik vykdymo procese iš antstolio V. Č. 2005 m. sausio 19 d. pažymos Nr. 116-968/04 apie vykdymo eigą ieškovas sužinojo apie ieškiniu ginčijamus sandorius ir suprato, kad šie sandoriai pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises, nes pagal minėtą pažymą atsakovai nekilnojamojo turto neturi, dalis atsakovams priklausančio turto buvo realizuota vykdant įsiteisėjusį kitą teismo sprendimą ir išieškojimas iš atsakovams priklausančio kilnojamojo turto yra apsunkintas. Minėtoje antstolio pažymoje nurodyta, kad atlikus vykdymo veiksmus nustatyta, kad skolininkų vardu įregistruotos 7 transporto priemonės (lengvieji automobiliai), 1989-1997 metų laidos, kad nustatinėjama jų buvimo vieta, kad kitam antstoliui, sudariusiam automobilių aprašą vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skolininkė R. L. nurodė, jog jai ir sutuoktiniui iš šio automobilių sąrašo priklauso tik du automobiliai Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. xxxxxxx, ir Nissan Sunny, valstybinis Nr. xxxxxxx, kuris buvo parduotas iš varžytinių pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą kito antstolio, tačiau jo naudotojais yra įregistruoti abu skolininkai (t. 1, b. l. 10-12). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (CPK 178 str.). Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad minėtoje antstolio pažymoje nurodyto skolininkų kilnojamojo turto pakako teismo sprendimui, kuriuo priteista ieškovui skola, įvykdymui. Atsižvelgiant į antstolio pažymoje nurodytų skolininkų vardu įregistruotų lengvųjų automobilių gamybos metus, tokių automobilių skaičių, nenustatytą automobilių buvimo vietą, skolininkės R. L. paaiškinimus antstoliui dėl minėtų automobilių nuosavybės bei išieškojimą pagal kitą teismo sprendimą, ieškovas suprato, kad pažymoje nurodyto skolininkų kilnojamojo turto nepakanka teismo sprendimo įvykdymui, kad išieškojimas iš pažymoje nurodyto skolininkų turto yra apsunkintas (nenustatyta automobilių buvimo vieta) ir kad sandoriai, kurie šioje byloje ginčijami ieškiniu, pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises. Kreditorius turi pareigą rūpintis skolos išieškojimu, tačiau skolininkas taip pat turi pareigą atsiskaityti su kreditoriumi. Aplinkybė, kad, ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu (actio Pauliana), atsakovai J. L. ir R. L. nepanaudojo antstolio pažymoje nurodyto turto atsiskaitymui su ieškovu, patvirtina, kad pažymoje nurodyto skolininkų turto nepakako atsiskaitymui su kreditoriumi, t. y. ieškovu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties.

25Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškiniu ginčijami sandoriai nepažeidžia ieškovo teisių. CK 6.66 straipsnio pirmojoje dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teisės doktrinoje laikoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje 2008 m. liepos 3 d. (biuletenis ,,Teismų praktika“ Nr. 29) nurodyta, kad pagal CK 6.66 straipsnio pirmąją dalį ,,kitaip“ pažeidžiamos kreditoriaus teisės: 1) skolininkas sudaro sandorį, kuris, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; 2) kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl sudaryto sandorio, pakanka įrodyti, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdoma kreditorių patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi; 3) nors skolininkas, perleidęs turtą, ir lieka mokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir sudaro realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti; 4) skolininkas parduoda turtą už aiškiai mažesnę kainą, ir po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti; 5) skolininkas sudaro sandorį, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau; 6) skolininkas įkeičia savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkintinas iš įkeisto turto pirmiau nei kitiems skolininko kreditoriams; 7) skolininkas prisiima vis naujus įsipareigojimus, kurių prisiimti neprivalo.

26Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad yra pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad nors sudarius ginčijamą dovanojimo sutartį J. L. ir R. L. dar turėjo turto kreditoriniams reikalavimams tenkinti, tačiau beveik visas kitas jų turimas turtas per dvi savaites taip pat buvo perleistas dovanojimo sutarčių pagrindu, todėl konstatuotina, kad dėl ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo atsakovai J. L. ir R. L. tapo nemokūs ir tuo pažeidžiamos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės. Pateikti į bylą duomenys apie atsakovų L. laikotarpiu nuo 2003 m. balandžio 30 d. iki 2003 m. gegužės 13 d. sudarytas turto dovanojimo bei kitas turto perleidimo sutartis patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu atsakovų L. veiksmai dėl jiems priklausančio turto perleidimo kitiems asmenims buvo bendri, sisteminiai bei susieti tikslu perleisti turtą. Todėl yra pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl atsakovų L. tokių bendrų turto perleidimo veiksmų, kuriems priskirtinas ir ieškiniu ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymas, atsakovai L. tapo nemokūs ir taip buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės. Į bylą nepateikta įrodymų, kad po nurodytu laikotarpiu turto perleidimo sutarčių sudarymo atsakovai L. buvo pajėgūs atsiskaityti su ieškovu.

27Teisėjų kolegijos nuomone, ieškiniu ginčijamais sandoriais pagal CK 6.66 straipsnio pirmąją dalį taip pat buvo kitaip pažeistos kreditoriaus – ieškovo teisės, kadangi buvo realiai apsunkinta kreditoriaus reikalavimų tenkinimo galimybė net ir atsakovams L. išlikus mokiems ir tokiu būdu sudaryta reali grėsmė kreditoriaus reikalavimų tenkinimui. Nurodytu laikotarpiu atsakovų L. sudarytos jiems priklausančio turto perleidimo kitiems asmenims sutartys patvirtina atsakovų L. siekį išvengti atsiskaitymo su jų kreditoriumi, t. y. ieškovu, ir atsakovų L. nesąžiningus veiksmus. Jeigu asmuo elgiasi nesąžiningai, teismas gali atsisakyti ginti jo teises (CK 1.137 str. 3-5 d.), todėl teismas privalo visada ginti sąžiningo asmens teises. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovai žinojo ir turėjo žinoti, kad ieškiniu ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises.

28Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovai privalėjo sudaryti ieškiniu ginčijamus sandorius. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pateiktas į bylą J. K. ir R. L. 1992 m. sausio 18 d. susitarimas (t. 2, b. l. 40, 41) neatitinka susitarimo sudarymo momentu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies reikalavimų susitarimui dėl buto privatizavimo ir kad pagal tokį susitarimą atsakovė R. L. neprivalėjo sudaryti ieškiniu ginčijamo dovanojimo sandorio. Aplinkybė, kad ieškiniu ginčijamą dovanojimo sutartį bei kitas dovanojimo sutartis atsakovai sudarė tik po pagal paskolos sutartį prievolės ieškovui atsiradimo, taip pat patvirtina, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ieškiniu ginčijamos dovanojimo sutarties. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus bei nustatytas byloje aplinkybes sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ieškiniu ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties. Pateiktame į bylą prašyme dėl teismo leidimo parduoti butą išdavimo (t. 1, b. l. 141) nurodyta, kad už parduotą butą gautos lėšos visų pirma bus panaudotos ir skirtos vaiko turtiniams ir dvasiniams poreikiams tenkinti (maitinimui, apsaugai, mokymui, laisvalaikiui ir kt.). Todėl nepagrįsti bei neįrodyti atsakovų teiginiai, kad ieškiniu ginčijama buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl nepilnamečio M. L. ligos ir lėšų M. L. ligos gydymui. Minėtame prašyme nurodyta, kad M. L. nuosavybės teise priklauso kitas nekilnojamasis turtas Palangos mieste, kad priežastis parduoti butą yra sunki šeimos turtinė padėtis ir kad L. negali mokėti mokesčių už butą ir skola UAB ,,Vilniaus energija“ yra 2 501,75 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovas M. L. turėjo kito nekilnojamojo turto, ir mokesčių už butą skolos dydį, sprendžia, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti ieškiniu ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties.

29Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė E. B. yra sąžininga buto pagal ieškiniu ginčijamą buto pirkimo-pardavimo sutartį įgijėja. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijų. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus, sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai sudaromi ir kokioje situacijoje veikia asmenys. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. ,,Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o ,,turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

30Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Atidus ir rūpestingas asmuo turėtų pasidomėti, kaip baigėsi teisminiai ginčai dėl būsimos sandorio šalies įsipareigojimų (ne tik dėl sandoriu perleidžiamo turto), ar nėra įsipareigojimų, kuriems įvykdyti būtų panaudotas turtas kaip vienintelė skolininko įsipareigojimų užtikrinimo priemonė, nors daiktinės teisės neapribotos specialia tvarka (turto areštu, įkeitimu, hipoteka). Nagrinėjantis bylą teismas nustato, ar turto įgijėjams buvo prieinama informacija apie skolininką, ar turto įgijėjai dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdami apie kitą sutarties šalį, kaip skolininkę, nesielgė neapdairiai ir dėl to, ar jie turi būti pripažinti nesąžiningais turto įgijėjais. Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t. y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

31Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovė E. B. yra nesąžininga sandorio šalis, yra pagrįstos. Atsakovė E. B. neatliko praktiškai jokių veiksmų, kad pasidomėtų perkamu butu bei buto pardavėjo ir jo atstovų padėtimi, neatvyko apžiūrėti perkamo buto. Ieškiniu ginčijamo buto pirkimo-pardavimo sutarties šalis atstovavo R. L. ir jos motina J. K. . Po ieškiniu ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo butu naudojosi ir mokesčius už butą mokėjo atsakovai L., o atsakovė E. B. butu nesinaudoja (negyvena) iki šio laiko. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės E. B. nesąžiningumo sudarant ieškiniu ginčijamą buto pirkimo-pardavimo sutartį.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal actio Pauliana neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.).

33Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad apeliantei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos, kadangi apeliacinis skundas netenkinamas.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais sprendžia, kad priteistinas iš atsakovės E. B. ieškovui J. S. 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimas, kadangi apeliacinį skundą padavė atsakovė E. B. ir apeliacinis skundas netenkinamas.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistinas iš atsakovės E. B. valstybei 20,70 Lt procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimo išlaidų atlyginimas, kadangi apeliacinį skundą padavė atsakovė E. B. ir apeliacinis skundas netenkinamas.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš atsakovės E. B. ieškovui J. S. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą.

40Priteisti iš atsakovės E. B. valstybei 20,70 Lt (dvidešimt litų 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas J. S. 2005 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino;... 5. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį grindžia CK 6.66 straipsniu,... 6. Teismas nurodė, kad actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi... 7. Teismas nurodė, kad ginčijamas sandoris gali būti pripažintas... 8. Teismas nurodė, kad siekiant, jog sandoris būtų pripažintas negaliojančiu... 9. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad yra visos būtinos... 10. Teismas nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis,... 11. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad dėl 2004 m. rugpjūčio 18... 12. Teismas nurodė, kad nors, atsakovų J. L. , R. L. ir trečiojo asmens J. K.... 13. Teismas nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį... 14. Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad yra visos... 15. Teismas nurodė, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti... 16. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad pripažinus 2003 m.... 17. Teismas pažymėjo, kad CK 6.66 straipsnio pirmojoje dalyje numatytu pagrindu... 18. Apeliaciniame skunde atsakovė E. B. prašo apeliacinės instancijos teismą... 19. Atsakovai M. L. , J. L. , R. L. bei tretysis asmuo J. K. pateikė teismui... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. S. prašo apeliacinės... 21. Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės... 22. Byloje nustatyta, kad pagal 2001 m. spalio 25 d. paskolos sutartį J. L. ir R.... 23. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir byloje nustatytas... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios... 25. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškiniu ginčijami sandoriai... 26. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad yra pagrįstos... 27. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškiniu ginčijamais sandoriais pagal CK 6.66... 28. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovai privalėjo sudaryti... 29. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė E. B. yra sąžininga... 30. Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo... 31. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal actio Pauliana neatlygintinas sandoris... 33. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad apeliantei... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais sprendžia, kad... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia,... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 38. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti iš atsakovės E. B. ieškovui J. S. 1 000 Lt (vieną tūkstantį... 40. Priteisti iš atsakovės E. B. valstybei 20,70 Lt (dvidešimt litų 70 ct)...