Byla e2A-458-803/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Asnita” dėl delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Asnita” priešieškinį ieškovei J. J. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo atsisakymą, kilus ginčui dėl skolos ir netesybų priteisimo, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir netesybų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Asnita“ 2 163,06 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2016-01-25 iki 2016-07-25 dėl 2015-05-21 sudarytos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2339 (toliau - Sutartis) netinkamo vykdymo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pagal 2015-05-21 sudarytą Sutartį ieškovei pardavė butą, esantį ( - ) ir automobilio stovėjimo vietą. Pagal šią Sutartį turtas turėjo būti perduotas ieškovei iki 2015-07-31. Atsakovė 2016-06-10 elektroniniu paštu ieškovei pateikė buto priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė 2016-06-16 pateikė atsakovei pretenziją. Pažymėjo, kad nedavė sutikimo Sutartį įvykdyti vėliau nei nurodyta Sutartyje. Nurodė, jog Sutartyje yra numatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai, todėl ieškovė už laikotarpį nuo 2016-01-25 iki 2016-07-25 prašo priteisti 2 163,06 EUR sumą (e.b. T.I. b.l. 1-3 ).
  3. Atsakovė UAB ,,Asnita” su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turtas ieškovei nebuvo laiku perduotas ne dėl atsakovės, o dėl trečiųjų asmenų, kaltės ir neveikimo. Pažymėjo, kad ieškovė butu naudojasi nuo 2015 metų ir atliktus darbus atsisakė priimti dėl neatliktų darbų, kurių atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti. Nurodė, jog pati ieškovė netinkamai vykdė Sutartį, buvo įsipareigojusi sudaryti sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, atsiskaityti už papildomus darbus, tačiau to nepadarė (e.b. T.I. b.l. 71-73).
  4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 1 886,40 EUR, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 metų gegužės mėnesį ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl papildomų darbų atlikimo. 2015-2016 metais buvo atlikti papildomi elektros instaliacijos, kabelių tiesimo darbai, kurių bendra vertė 1 886,40 Eur. Ieškovė už šiuos darbus neatsiskaitė.
  5. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, teigė, kad neprašė atsakovės atlikti jokių papildomų darbų (e.b. T.I. b.l. 120-121).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė (e.b. T.II. b.l. 105-108).
  2. Dėl pareikšto ieškinio teismas nurodė, jog, pirma, netesybų už prievolės pažeidimą ir realaus prievolės įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.213 straipsnio 1 dalis) galima reikalauti tik tada, kai prievolė pažeidžiama praleidžiant prievolės įvykdymo terminą, antra, skolininkas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, negali vietoje sutarties įvykdymo kreditoriui sumokėti netesybas ir nevykdyti sutarties. Delspinigiai priteisiami tik esant rašytiniam šalių susitarimui. Teismas nustatė, jog ginčo Sutarties 11.4. punkte numatyta, kad pardavėjui (atsakovei) vėluojant perduoti sutartyje numatytą turtą, jis įsipareigoja mokėti pirkėjui (ieškovei) 0,02 proc. dydžio netesybas. Sutarties 3.4.3. punkte numatoma, kad pardavėjas neatsako už savalaikį statybos užbaigimo procedūrų neįgyvendinimą, jeigu jis šio įsipareigojimo negali įvykdyti ne dėl savo kaltės. 3.6.2. punkte pirkėja (ieškovė) pažymi, kad yra susipažinusi su turto būkle, jo kokybe, o 3.6.4. ieškovė nurodo, kad neturi jokių pretenzijų dėl turto kokybės, jo naudojimo sąlygų. Šalys taip pat susitarė, kad ši turto pirkimo-pardavimo Sutartis taip pat yra ir turto perdavimo-priėmimo aktas (Sutarties 5.2. punktas). Teismas nurodė, jog turto pirkimo-pardavimo Sutartyje numatytas 80 procentų namo baigtumas, o ne 100 procentų, todėl ieškovė negali atsisakyti priimti turto tuo pagrindu, kad jis nėra pilnai baigtas. Teismas nustatė, jog ieškovė neneigė, kad pirkdama turtą susipažino su jo būkle. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė nuo 2015 metų naudojasi butu – laiko jame daiktus, todėl negalima teigti, kad turtas nėra perduotas ieškovei. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad ginčo turtas ieškovei buvo perduotas tinkamai ir laiku, todėl ieškovės prašomų delspinigių nepriteisė ir ieškinį atmetė.
  3. Dėl pareikšto priešieškinio teismas nurodė, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis dėl papildomų darbų atlikimo. Teismas nurodė, jog žodinių sutarčių sudarymui galioja tos pačios sutarčių sudarymo taisyklės, kaip ir kitoms sutarties formoms, tai yra sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovė teigia, kad buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Teismas nurodė, jog tam, kad paslaugų sutartis būtų laikoma sudaryta, reikia nustatyti, ar buvo išreikšta abiejų šalių valia sudaryti tokią sutartį bei ar buvo susitarta dėl paslaugų kainos. Šalys neginčijo, kad elektros instaliacijos darbai pagal turto pirkimo-pardavimo turėjo būti atlikti, tačiau atsakovė nurodė, kad ieškovė prašė kelis kartus perdaryti jau atliktus darbus. Ieškovė teigė, kad darbai atlikti kelis kartus dėl atsakovės kaltės, atsakovė tai pripažino, todėl neprašė papildomo užmokesčio. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad darbai buvo atliekami pagal naują sutartį, o ne pagal turto pirkimo-pardavimo Sutartį. Atsakovė taip pat nepateikė sąskaitos-faktūros už atliktus darbus, o reikalavimą dėl darbų apmokėjimo ieškovei pareiškė tik su priešieškiniu, prieš tai ieškovei jokių reikalavimų nereiškiant, nebandant skolos susigrąžinti ikiteisminiu keliu. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog buvo sudaryta nauja sutartis dėl papildomų darbų atlikimo, nes darbai, už kuriuos prašoma priteisti skolą, turėjo būti atlikti pagal turto pirkimo-pardavimo Sutartį, todėl priešieškinį atmetė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliantė J. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b. T.II. b.l. 111-116). Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. pagal šalių sudarytos Sutarties 3.4.2 punktą – butas ir 6/231 dalys parkingo ( - ) kartu su raktais ir skaitliukų duomenimis ieškovei turėjo būti faktiškai perduotas iki 2015-07-31. Teigia, jog iki nurodyto termino nebuvo atlikti šie darbai: įstatytos durys; įrengtas butas; iki 2016 m. 10 mėn. 27 d. nebuvo sumontuota jokios šildymo sistemos ir dujų katilo, nebuvo pastatyti bei veikiantys elektros ar dujų skaitliukai; iki 2016-12-30 nebuvo galima pateikti į požeminį automobilių parkingą ir juo naudotis pagal paskirtį; iki 2016-09 neįrengtos bendrosios naudojimo patalpos ir laiptinės. Nurodo, jog iki šio apeliacinio skundo pareiškimo atsakovė taip pat nėra perdavusi apeliantei parduoto sandėliuko ( - ) raktų; neveikia liftas; vandens teikimo ir šalinimo tinklais teisėtai ieškovė negali naudotis, kadangi su ja nėra sudaroma tiekimo sutartis; nėra saugus ir tinkamas naudoti požeminis parkingas, neįrengtos priešgaisrinės ir kitos saugos sistemos, neįrengtos parkingo ventiliacinės sistemos, neizoliuoti elektros ir kiti tinklai, jis neapšiltinas pagal projektą, įvažiavimas į parkingą neįrengtas ir netinkamas naudoti pagal paskirtį, bei nustatyti kiti trūkumai;
    2. teismas visiškai nepagrįstai konstatavo aplinkybę, kad ieškovės daiktų laikymas jai priklausančiame bute atitinka buto naudojimą pagal paskirtį. Nurodo, jog statybinių medžiagų sandėliavimas bute kaip tęstinis statybos ir atitinkamai buto apdailos atlikimo procesas, nesudaro pagrindo teigti, kad butą ir su butu susijusį turtą atsakovė nustatyta tvarka pagal teisės aktus įrengė (pastatė) iki tokio lygio, kad pagal Sutartį iki nurodyto termino būtų galima faktiškai perduoti ieškovei;
    3. apeliantė turtą įsigijo kaip vartotoja, šeimos poreikių tenkinimui. Teigia, jog nagrinėjamu atveju sutartiniai santykiai turėjo būti vertinami atsižvelgiant į vartotojų teises reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, tačiau teismas dėl to visiškai nepasisakė;
    4. pirmosios instancijos teismas Sutartį vertino formaliai, nenagrinėjant tikrųjų šalių ketinimų, šalių elgesio iki ir po Sutarties sudarymo, nenustatė kitų reikšmingų bylai aplinkybių. Nurodė, jog esant ginčui dėl Sutarties turinio bei jos sąlygų, Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu Sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes.
  2. Atsakovė UAB ,,Asnita“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė: apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą 2017 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e.b. T.II. b.l. 127-131). Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. faktinis turto perdavimas ieškovei nebuvo susietas su pastato ar buto pilnu, tai yra 100 procentų užbaigimu. Pagal Sutarties nuostatas pastatas, kuriame yra ieškovės įsigytas turtas turėjo būti užbaigtas po 9 mėnesių nuo jo faktinio perdavimo ieškovei (Sutarties 3.4.2. punktas, 3.4.3. punktas). Nuosavybės teisės į Sutartimi įgytą turtą ieškovei buvo perleistos pačia Sutartimi, kuri, vadovaujantis Sutarties 5.2 punktu buvo laikoma ir turto priėmimo – perdavimo aktu. Pažymi, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastatas ir butas, kurį įsigijo ieškovė, yra užbaigtas 100 procentų (dėl šio aplinkybės ginčo tarp šalių nėra) ir pripažintas tinkamu naudoti, kas paneigia bet kokius ieškovės teiginius, jog turtas jai nebuvo perduotas dėl jos pretenzijoje, ieškinyje ar skunde tariamai nurodomų trūkumų. Be to, teisinis pagrindas, kuriuo ieškovė reikalauja priteisti Sutartyje numatytas netesybas, yra susijęs su faktinio buto perdavimu, o ne viso pastato statybų užbaigimu. Dėl nurodytų priežasčių aplinkybės, susijusios su pastatu, jo užbaigimu ir atliekamais statybos darbais yra ne šios bylos ginčo dalykas;
    2. ieškovė faktiškai naudojasi perduotu turtu daugiau nei metus, todėl ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius už tarimai faktiškai neperduotą turtą yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad po 2015 m. liepos 31 d. (faktinės buto perdavimo datos) ieškovė būtų reiškusi pretenzijas dėl tariamai pažeistos Sutarties ar prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Tik atsakovei siekiant atlikti formalumus ir pasirašyti aktą dėl turto faktinio perdavimo, ieškovė pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl tariamai neatliktų darbų ir perduoto turto trūkumų;
    3. Nurodo, jog teismas Sutartį aiškino ir vertino nepažeisdamas sutarčių aiškinimo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių elgesį iki ir po Sutarties sudarymo, o taip pat į Sutarties turinį. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalių susitarimas dėl Sutartimi priimamų įsipareigojimų buvo kitoks, nei jis atspindėtas Sutarties turinyje. Ieškovės naudojimasis butu po Sutarties sudarymo, jo įrenginėjimas, net ir nepasirašius formalaus buto faktinio perdavimo akto, taip pat aplinkybė, jog ieškovė metus laiko jokių pretenzijų atsakovei dėl tarimai pažeidžiamos Sutarties, nereiškė, patvirtina, jog atsakovė įvykdė pareigą perduoti turtą ieškovei pagal šalių sudarytą Sutartį.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacinio arba atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 308 ir 338 straipsniai). Šios proceso teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Apeliacinio ar atskirojo skundo atsisakymas teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylos procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 302 straipsnis). Spręsdamas klausimą dėl apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymo, teismas turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo jo atsisako laisva valia, neveikiamas trečiųjų asmenų, ar jam žinomi to padariniai.
  2. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. spalio 20 d. gautas apeliantės (ieškovės) J. J. pareiškimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriuo prašoma priimti ir tenkinti J. J. atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1391-861/2017 bei grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio. Apeliantė nurodo, jog 2017 m. spalio 10 d. šalys sudarė taikos sutartį, todėl atsižvelgiant į šalių siekį išsaugoti konstruktyvius santykius, apeliantė J. J. atsisako Vilniaus apygardos teismui pareikšto apeliacinio skundo. Apeliantė pažymi, jog jai yra žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės, nustatytos CPK 140 straipsnyje ir 308 straipsnyje. Nurodo, jog atsisako nuo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir prašo grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
  3. Atsakovė UAB ,,Asnita“ Vilniaus apygardos teismui pateikė 2017 m. liepos 31 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovės UAB „Asnita“ naudai 368,45 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. spalio 20 d. gautas atsakovės UAB ,,Asnita” pareiškimas dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad šalys sutarė nutraukti ginčą, apeliantė atsisakė apeliacinio skundo, atsakovė pareiškia, kad atsisako reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, jog reikalavimo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 293 ir 294 straipsniuose atsakovei yra žinomos.
  4. CPK 308 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje apeliacine tvarka pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jeigu yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.
  5. Nustatyta, jog apeliantė atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo pateikė iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo atitinka CPK tokiems dokumentams keliamus turinio ir formos reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teisių (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Iš apeliantės pareiškimo matyti, jog atsisakymo nuo apeliacinio skundo teisinės pasekmės jai yra žinomos, aiškios ir suprantamos (CPK 111 straipsnio 3 dalis, 308 straipsnio 2 ir 3 dalis). Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra visos sąlygos, būtinos apeliantės (ieškovės) J. J. apeliacinio skundo atsisakymui priimti.
  6. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų (atsakovės), priėmus apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo atsisakymą, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).
  7. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, vadovaujantis šiomis sąlygomis, konstatuotinas ne tik tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis, atsisakoma ieškinio arba ieškovas atsiima ieškinį, bet ir apeliantui atsisakant paduoto apeliacinio skundo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2012, 2012 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2012).
  8. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė teikdama apeliacinį skundą 2017 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 64 kredito įstaigoje Swedbank AB, sumokėjo 49 Eur dydžio žyminį mokestį (e.b. T.II. b.l. 117). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantei (ieškovei) J. J. grąžintinas visas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.
  9. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apeliantei (ieškovei) J. J. atsisakius apeliacinio skundo ir atsakovei UAB ,,Asnita“ atsisakius bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstomos.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 87 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 302 straipsniu, 308 straipsniu,

Nutarė

13apeliantės (ieškovės) J. J. (asmens kodas ( - ) adresas ( - ), Vilnius) apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo atsisakymą priimti.

14Apeliacinį procesą nutraukti.

15Grąžinti apeliantei (ieškovei) J. J. (asmens kodas ( - ) adresas ( - )) 49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 64 kredito įstaigoje Swedbank AB, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.

16Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai