Byla 3K-3-3/2012
Dėl skolos už projektavimo rangos darbus priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo individualios įmonės „Laiko sprendimai“ ieškinį atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos už projektavimo rangos darbus priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas IĮ „Laiko sprendimai“ prašė teismo nutraukti 2008 m. lapkričio 17 d. su atsakovu Kretingos rajono savivaldybės administracija sudarytą detaliųjų planų parengimo sutarties dalį dėl Imbarės karjero, esančio Kretingos rajone, Imbarės seniūnijoje, ir Nausodžio karjero, esančio Kretingos rajone, Žalgirio seniūnijoje, detaliųjų planų parengimo ir priteisti iš jo 112 515,71 Lt už atliktus žemės sklypų detaliųjų planų rengimo darbus bei 2000 Lt nuostolių, kurių ieškovas patyrė, apmokėdamas išlaidas už teismo eksperto išvadą.

5Byloje nustatyta, kad atsakovas organizavo projektavimo paslaugų detaliesiems planams parengti pirkimą ir sudarė sutartį su ieškovu dėl šių paslaugų teikimo. Sudaryta sutartimi ieškovas įsipareigojo parengti detaliuosius planus, vadovaudamasis pateiktomis planavimo užduotimis, Teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu patvirtintomis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. Planavimo tikslas – suformuoti sklypą, skirtą naudingoms iškasenoms eksploatuoti. Byloje kilo ginčas dėl jos šalių sudarytos detaliųjų planų rengimo sutarties sąlygų, susijusių su šalių sutartinių įsipareigojimų apimtimi, aiškinimo. Atsakovas nesutiko su ieškovo nuomone, kad negalima pradėti rengti detaliojo plano naudingųjų iškasenų naudojimo tikslais sklype, kuriame neištirti žemės gelmių ištekliai ir jie neaprobuoti, ir kad šiuos duomenis turi gauti atsakovas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino.

8Teismas nustatė, kad atsakovas organizavo detaliųjų planų rengimą naudingųjų iškasenų naudojimo tikslais teritorijose, kurios teisės aktų nustatyta tvarka detaliai neištirtos, neaprobuoti jose esantys žemės gelmių ištekliai. Teismas, remdamasis Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nurodė, kad kol žemės sklype, kuriam bus rengiamas detalusis planas, neištirti žemės gelmių ištekliai ir jie neaprobuoti, negalima parengti detaliojo plano. Teismas nustatė, kad nei viešojo pirkimo dėl detaliųjų planų rengimo paslaugų pirkimo sąlygose, nei vėliau pasirašytoje šalių sutartyje nebuvo nustatyti ieškovo įsipareigojimai, jog jis privalo atlikti planuojamų teritorijų detalią žvalgybą bei pateikti aprobuoti ištirtus žemės gelmių išteklius kompetentingoms institucijoms. Teismas padarė išvadą, kad, atsakovui neįvykdžius CK 6.660 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, ieškovas neturėjo galimybės tinkamai vykdyti šalių sudarytą sutartį, todėl turi teisę sustabdyti pradėtus darbus (CK 6.661 straipsnio 1 dalis), o juos sustabdęs – atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus bei atlyginti nuostolius (CK 6.661 straipsnio 2 dalis, 6.671 straipsnis).

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą – šiuo sprendimu iš atsakovo ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 2640 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

10Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, kaip užsakovas pagal šalių sudarytą rangos sutartį, neįvykdė savo priešpriešinės pareigos, numatytos rangos sutartyje, todėl ieškovas neturėdamas galimybės tinkamai įvykdyti sutartį, turi teisę sustabdęs pradėtus darbus, atsisakyti sutarties bei reikalauti iš atsakovo sumokėti už faktiškai atliktus darbus bei atlyginti nuostolius.

11Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti buvo nurodyta vadovautis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais dėl detaliojo plano rengimo. Ieškovui, kaip planavimo organizatoriui, nurodyta, kad teritorija, kurioje numatomas planavimas, patenka į parengtinai išžvalgyto Prudupio žvyro telkinio ir prognozinių Imbarės žvyro išteklių plotus ir žvyro išteklių naudojimas planuojamuose plotuose galimas tik atlikus detalią žvalgybą ir aprobavus detaliai išžvalgytus plotus Žemės išteklių aprobavimo komisijoje. Taigi, dar iki nagrinėjamos sutarties dėl detaliųjų planų rengimo sudarymo atsakovui, kaip planavimo organizatoriui, buvo žinoma, kad teritorija, kurioje jis organizuoja detalųjį planavimą, kurio tikslas – suformuoti sklypą, skirtą naudingoms iškasenoms eksploatuoti, detaliai neišžvalgyta ir kad veikla, kuri yra esminis organizuojamo teritorijos detaliojo planavimo tikslas, galima tik atlikus detalią žvalgybą ir aprobavus detaliai išžvalgytus plotus. Ieškovui negalėjo būti nežinoma, kad tokios neišžvalgytos teritorijos planavimas negalimas, nes, neatlikus detalios žemės gelmių išteklių žvalgybos ir neaprobavus detaliai išžvalgytų plotų, negalima nustatyti, ar planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams (Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip planavimo organizatorius, neįvykdė CK 6.660 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nepateikė ieškovui, kaip detaliųjų planų rengėjui, duomenų, būtinų detaliajam planavimui tinkamai atlikti, todėl ieškovas neturėjo galimybės tinkamai vykdyti šalių sudarytą sutartį. Atsakovas, tiek skelbdamas viešuosius pirkimus, tiek sudarydamas sutartį dėl detaliųjų planų rengimo su ieškovu, nereikalavo, kad konkurse dalyvaujantys tiekėjai turėtų kvalifikaciją ir teisę atlikti tokius darbus, ir nenumatė tokių darbų atlikimo nei konkurso sąlygose, nei sutartyje. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad įsipareigojimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą nereiškia įsipareigojimo atlikti ir žemės gelmių tyrimą, nes toks vertinimas atliekamas surinkus visus būtinus duomenis, kuriuos privalo pateikti ir planavimo organizatorius. Žemės gelmių tyrimai nėra sudėtinė teritorijų planavimo proceso dalis ir teritorijų planavimą atliekantys asmenys žemės gelmių tyrimų atlikti negali (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas pagrįstai reikalauja nutraukti sutartį ir priteisti iš atsakovo už faktiškai atliktus darbus, ieškinį patenkino pagrįstai.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas Kretingos rajono savivaldybė administracija prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas, esant ginčui dėl sutarties turinio ir sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnio reikalavimus, netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į ginčo šalių sutarties pobūdį ir specifiką, atsakovo pareigas pagal sutartį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, todėl neatskleidė tikrųjų šalių ketinimų ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nevykdė CK 6.660 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos. Įrodymai byloje patvirtina, kad šalys žinojo, jog žemės sklypuose neatlikta detali žvalgyba ir neištirti ištekliai. Savo pasiūlyme konkursui ieškovas pranešė, kad išsamiai susipažino su siūlomų konkursui paslaugų pobūdžiu ir specifika, keliamais reikalavimais ir sutiko parengti detaliuosius planus bei įsipareigojo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, paaiškėjus, kad šis yra būtinas.

152. Teismai neįvertino aplinkybių, kad ieškovas atsakovui nepateikė faktiškai atliktų darbų detalių aktų, neatliktos Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje nustatytos planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo bei tvirtinimo stadijos, todėl negalima įvertinti, ar darbai atlikti tinkamai. Taip pažeidžiama šalių turtinių interesų pusiausvyra, nes ieškovas gauna nepagrįstos naudos, neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas IĮ „Laiko sprendimai“ prašo skundą atmesti ir priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, savo prašymą argumentuodamas taip:

171. Negalima parengti detaliojo plano, kurio planavimo tikslas – suformuoti sklypą, skirtą naudingoms iškasenoms eksploatuoti, kol žemės sklype, kuriam bus rengiamas detalusis planas, neištirti ir neaprobuoti žemės gelmių ištekliai (Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Žemės gelmių išteklių tyrimo aprobavimo duomenis privalėjo gauti kasatorius, todėl jis nepagrįstai siekia šią pareigą perkelti ieškovui. Tai patvirtina teisės normos (CK 6.660 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32–34 punktai) ir byloje nustatyti faktai: šalių sudarytos sutarties objektas neapėmė žemės gelmių išteklių tyrimo; viešajame detaliųjų planų parengimo darbų pirkimo konkurse jo dalyviams nebuvo keliami kvalifikaciniai reikalavimai, susiję su žemės gelmių išteklių tyrimų atlikimu.

182. Dėl atsakovo kaltės ieškovas nebegali įvykdyti sutartimi prisiimtų pareigų, ginčo dėl atliktų darbų apimties nėra, todėl atsakovui pagrįstai kilo teisinių padarinių, nustatytų CK 6.671 straipsnyje.

19Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2011 m. gruodžio 22 d. gautas kasatoriaus pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo. Kasatorius pažymėjo, kad jam žinomi kasacinio skundo atsisakymo procesiniai padariniai.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl kasatoriaus teisės atsisakyti kasacinio skundo

23Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ar reikalinga jų teisminė gynyba. Viena iš dispozityvumo principo, įtvirtinto CPK 13 straipsnyje, išraiškos formų yra CPK 349 straipsnyje įtvirtinta kasatoriaus teisė atsisakyti kasacinio skundo. Kasacinis procesas ne tik pradedamas, bet ir gali baigtis dalyvaujančio byloje asmens (kasatoriaus) iniciatyva, jam nusprendus įgyvendinti procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Kasacinio skundo atsisakymas teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti kasacinį procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima kasacinio skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 340 straipsnio 5 dalis). Įgyvendindama šį reikalavimą, teisėjų kolegija vertina pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo turinį, reikšmingus bylos duomenis ir sprendžia, ar kasacinio skundo atsisakymas priimtinas.

24Savivaldybės institucijos, veikdamos savivaldybės vardu pagal joms suteiktus įgaliojimus, gali kreiptis į teismą, apskųsti teismo sprendimus bei nutartis, taigi, įgyvendindamos dispozityvumo principą, turi teisę ir atsisakyti paduoto skundo (Vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje kilusiame ginče savivaldybės interesais veikė jos vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ginčas kilo iš sutartinių santykių dėl projektavimo paslaugų detaliesiems planams parengti, kuriuose savivaldybė veikė, siekdama įgyvendinti vieną iš valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų – jai priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 dalis). Atsižvelgdama į Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintą savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principą, kolegija sprendžia, kad ginčo sutartinius santykius inicijavusi savivaldybės institucija turi teisę spręsti dėl savo teisių ir pareigų, kylančių iš sudarytos sutarties, įgyvendinimo, šiuo atveju – pripažinti ir įvykdyti teismų konstatuotą savivaldybės administracijos pareigą sumokėti ieškovui atlyginimą už pagal sutartį atliktus darbus ir nebeginčyti teismų procesinių sprendimų, kuriais tokia pareiga nustatyta. Pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo pateikė subjektas, įgaliotas veikti kasatoriaus Kretingos rajono savivaldybės administracijos vardu – jos direktorė. Byloje kasatoriui atstovauja, pateikiamus procesinius dokumentus rengia kvalifikuota teisininkė – aukštąjį teisinį išsilavinimą turinti Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėja. Ji kartu su Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktore pasirašė pateiktą pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo. Tai teikia pagrindą išvadai, kad kasatorius žino ir supranta kasacinio skundo atsisakymo padarinius. Be to, pateiktame pareiškime akcentuota, kad atsisakymo nuo kasacinio skundo padariniai kasatoriui yra žinomi.

25Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo nepriimti kasatoriaus pareikšto kasacinio skundo atsisakymo, todėl jis priimtinas, o kasacinis procesas nutrauktinas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).

26Dėl bylinėjimosi išlaidų

27CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla dėl šios dalies nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindas grąžinti sumokėtą žyminį mokestį vadovaujantis šiomis sąlygomis konstatuotinas ne tik tuo atveju, kai sudaroma taikos sutartis arba ieškovas atsiima ieškinį, bet ir bet kuriai šaliai atsisakant paduoto apeliacinio ar kasacinio skundo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), taip pat į tai, kad, taip sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, iš dalies įgyvendinamas vienas iš civilinio proceso tikslų – skatinamas kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Taigi, atsakovui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsisakius pareikšto kasacinio skundo, jam grąžinamas visas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant skundą.

28Kasacinio skundo pateikimas lėmė ieškovo bylinėjimosi išlaidas kasaciniame procese, nes priėmus atsakovo kasacinį skundą, ieškovui atsirado pareiga pateikti atsiliepimą į jį (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovas prašo priteisti 1815 Lt išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikdamas išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos – 800 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 1600 Lt.

29Iš kasatoriaus valstybei priteistinos 28,88 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Priimti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsisakymą nuo kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo ir kasacinį procesą nutraukti.

32Grąžinti atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai (kodas 188715222) 3512,47 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus dvylika litų 47 ct) žyminio mokesčio, 2011 m. rugpjūčio 18 d. sumokėto AB DnB Nord banke (mokėjimo nurodymas Nr. 3406).

33Priteisti ieškovui IĮ „Laiko sprendimai“ (kodas132962131) iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos (kodas 188715222) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

34Priteisti valstybei iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos (kodas 188715222) 28,88 Lt (dvidešimt aštuonis litus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

35Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas IĮ „Laiko sprendimai“ prašė teismo nutraukti 2008 m.... 5. Byloje nustatyta, kad atsakovas organizavo projektavimo paslaugų detaliesiems... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad atsakovas organizavo detaliųjų planų rengimą... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 10. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 11. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas Kretingos rajono savivaldybė administracija prašo... 14. 1. Pagal CK 6.193 straipsnio nuostatas, esant ginčui dėl sutarties turinio ir... 15. 2. Teismai neįvertino aplinkybių, kad ieškovas atsakovui nepateikė... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas IĮ „Laiko sprendimai“ prašo... 17. 1. Negalima parengti detaliojo plano, kurio planavimo tikslas – suformuoti... 18. 2. Dėl atsakovo kaltės ieškovas nebegali įvykdyti sutartimi prisiimtų... 19. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2011 m. gruodžio 22 d. gautas kasatoriaus... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl kasatoriaus teisės atsisakyti kasacinio skundo... 23. Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir... 24. Savivaldybės institucijos, veikdamos savivaldybės vardu pagal joms suteiktus... 25. Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 27. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus... 28. Kasacinio skundo pateikimas lėmė ieškovo bylinėjimosi išlaidas kasaciniame... 29. Iš kasatoriaus valstybei priteistinos 28,88 Lt išlaidos, susijusios su... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Priimti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsisakymą nuo... 32. Grąžinti atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai (kodas... 33. Priteisti ieškovui IĮ „Laiko sprendimai“ (kodas132962131) iš atsakovo... 34. Priteisti valstybei iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos... 35. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...